Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-27 · Civilinė byla Nr. 2-808/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-27
Bylos Nr.
2-808/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio takas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Poškų karjeras“
Kategorijos
  • 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-808/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio takas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už priešieškinį, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-494-538/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Poškų karjeras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Poškų karjeras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Smėlio takas“ 153 025,06 Lt skolos, 0,2 proc. netesybų ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).

Atsakovas UAB „Smėlio takas“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais ieškovo ir atsakovo 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą produkcijos tiekimo sutartį, 2008 m. gruodžio 1 d. sudarytą skolų suderinimo aktą Nr. 12 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 75-76).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi nustatė atsakovui UAB „Smėlio takas“ terminą pašalinti priešieškinio trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 648 Lt (b. l. 95-96). Teismas nurodė, kad atsakovas sumokėjo 260 Lt žyminį mokestį, t. y. kaip už du neturtinius reikalavimus, nors skolų suderinimo akte nurodyta skolos suma yra 136 873,81 Lt, o atsakovas ginčija šiame akte paskaičiuotas 25 947,25 Lt netesybas. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl jis turėtų būti apmokėtas 778 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Smėlio takas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 99-100). Nurodo, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes tokiu atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą (lėšas), o paprastasis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 2 p.) nustatomas, sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kai nėra taikoma restitucija. Atsakovo nuomone, jo reiškiamas reikalavimas negali būti įkainuotas, nes patenkinus šį reikalavimą, atsakovas neįgytų jokios turtinės naudos, todėl laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija nenustatė skundžiamos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų.

Teismas, spręsdamas žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamą ieškinį ar priešieškinį klausimą, turi įvertinti pareikšto ieškinio ar priešieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti, ar reiškiamas turtinis ar neturinis reikalavimas. Už turtinį reikalavimą turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o už neturtinį – fiksuotas CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nustatytas vieno šimto litų žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Toks žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainuoti, arba kai sudėtinga arba iš viso neįmanoma reikalavimą įvertinti pinigais. Taigi paprastasis žyminis mokestis gali būti taikomas ir neįkainuotiems ieškiniams, todėl neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję ginčai, dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo. Pagal teismų praktiką, ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai ginčo sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas, o paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas, sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

Bylos duomenimis, atsakovas priešieškiniu, tarp kitų, pareiškė reikalavimą dėl skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai ar sandoriai, o įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčijamas skolų suderinimo aktas nesukuria savarankiškų teisių ir pareigų, nes ginčijamas įrodymas dėl skolos dydžio, t. y. atsakovas jį ginčija, nesutikdamas su skolų suderinimo akte nurodytu skolos dydžiu, ir šiuo aktu šalys neprisiėmė naujų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu. Todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo atsakovo priešinį reikalavimą dėl šio skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu pripažinti turtinio pobūdžio reikalavimu (CPK 80 str. 1 d. 2 p.).

Dėl pirmiau nurodytų motyvų nepagrįsta ir neteisėta skundžiama apygardos teismo nutartis, kuria atsakovas įpareigotas sumokėti proporcinį žyminį mokestį, todėl ji panaikintina, o atsakovo priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti atsakovo UAB „Smėlio takas“ priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.

Teisėjai Konstantinas GurinasAudronė JarackaitėDonatas Šernas