- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3231-750/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01033-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- A. F.
- Suinteresuotas asmuo
- P. M.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo P. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė jo sutuoktinė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki šiol valdo jos duktė, t. y. pareiškėja A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nurodo, kad pareiškėjos tėvai S. M. ir S. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie pasistatė gyvenamąjį namą, kuriame ir gyveno bei kitus ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų pastatų, kurie priklausė nuosavybės teise, viešajame registre neįregistravo.
Pareiškėjos tėvas S. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties minėtoje sodyboje toliau liko gyventi, ją prižiūrėti, ja rūpintis ir mokėti mokesčius jo sutuoktinė, pareiškėjos mama S. M., t. y. ji po sutuoktinio mirties faktiškai priėmė sutuoktiniui priklausančią 1/2 dalį minėtų pastatų bei namų apyvokos daiktų, tačiau ji per įstatyme nustatytą laiką po jo mirties į notarą dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė.
Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. M. pateikė 2023-03-02 pažymą, kurioje patvirtino, kad S. M. ir S. M., būdami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) (gatvės pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) ir šioje sodyboje jie gyveno iki S. M. mirties (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties S. M. liko gyventi sodyboje, ja rūpinosi, mokėjo mokesčius ir tai darė iki mirties. Pareiškėjos mama S. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja A. F. su šeima visą laiką gyveno su tėvais S. M. ir S. M. bei jais rūpinosi. S. M. 1994-07-21 parašė testamentą, kuriuo jai priklausančius pastatus, esančius Vainuto k. Šilutės r. ir visą piniginį indėlį paliko dukrai A. F. Po S. M. mirties pareiškėja minėtoje sodyboje toliau liko gyventi, ją prižiūrėjo, ja rūpinosi ir mokėjo mokesčius.
S. M. po sutuoktinio S. M. mirties faktiškai priėmė jo palikimą ir jį valdė iki mirties kaip savo, tačiau ji per įstatyme nustatytą laiką nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo.
Pareiškėja A. F. po savo mamos S. M. mirties faktiškai priėmė jos palikimą, mokėjo mokesčius ir jį valdė kaip savo, tačiau ji per įstatyme nustatytą laiką dėl jos palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo P. M. (pareiškėjos brolis) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, juos 2022-05-27 įteikiant asmeniškai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. ir S. M. (iki santuokos sudarymo – Maziliauskaitė) susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: A. M. (po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) ir P. M., gim. (duomenys neskelbtini). S. M. mirė (duomenys neskelbtini), S. M. mirė (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-03-02 pažymos Nr. V6-3, S. M. ir S. M. būdami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) (gatvės pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini)), Vainuto mstl., Vainuto sen., Šilutės r. sav. ir minėtoje sodyboje gyveno iki S. M. mirties -(duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties S. M. liko gyventi sodyboje ir iki mirties (duomenys neskelbtini), ja rūpinosi, mokėjo mokesčius.
Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2023-06-23 rašto „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. CB-26279 pridėto pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tai patvirtina jos pareiškimas Šilutės r. valstybinei notarinei kontorai. Be to minėtam asmeniui Šilutės rajono notarės N. K. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo S. M. paveldėjo sutuoktinio S. M. turtą. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjos prašymas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M. mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties jo sutuoktinė S. M., atmestinas.
Taip pat pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki šiol valdo jos duktė, t. y. pareiškėja A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022-09-29 pažymos Nr. V6-36 pažymos, pareiškėja A. F. su šeima gyveno mamai S. M. priklausančioje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtoje sodyboje, ją prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Prie bylos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. F. mokėjo už elektros tiekimą (2021-07-23 sąskaita), komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (2021-06-25 mokėjimo patvirtinimas).
Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, S. M. 1994-07-21 parašė testamentą, kuriuo jai priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir visą piniginį indėlį paliko dukrai A. F..
Iš 2023-08-28 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo matyti, kad po S. M. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
Atsižvelgiant į tai, kad S. M. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų byloje, teismas daro išvadą, kad po S. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki šiol valdo jos duktė A. F., kadangi ji liko gyventi S. M. priklausančioje sodyboje, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po S. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir faktiškai iki šiol valdo jos duktė A. F.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
Teismas nutaria:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu paveldėti turtą, kad po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai iki šiol valdo jos duktė A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.