Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių kolausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Nepilnamečių vaikų šalys neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės sąlygos, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad 2015-08-13 jis paliko šeimą ir daugiau nebegrįžo, neprisidėjo prie bendrų šeimos ir kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, t.y. aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą preziumuoti kito sutuoktinio kaltę.

CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė priešingų įrodymų, t.y. kad ne jis, o ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą preziumuoti atsakovo kaltę, byloje nepaneigtos. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 3 d. CPK 185 str.).

Tai, kad šalys jau daugiau kaip metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (3.62 str.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė jai palikti iki santuokos turėtą K. pavardę, kurią ji buvo pasirinkusi ir sudarant santuoką. Todėl, ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos sudarymo ir esant santuokoje turėta pavardė – K. Atsakovui paliktina jo pavardė – R.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalavo. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 7-20). Pagal byloje pateiktą VĮ „Regitra“ išrašą, atsakovo V. R. vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Ieškovė po santuokos nutraukimo prašė santuokoje įgytą automobilį priteisti atsakovui, kompensacijos už atsakovui tenkančio turto didesnę dalį priteisti neprašė. Atsakovo atstovė su ieškovės pareikštu prašymu sutiko. Nesant kitokio reikalavimo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovui V. R. priteistinas automobilis Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos už atsakovui tenkantį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovei byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba (b.l. 24-25). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 143,82 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 31 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2009 m. rugsėjo 25 d., Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Patvirtinti ieškovės D. K. atsisakymą nuo išlaikymo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. K. palikti pavardę – „K.“, atsakovui V. R. – „R.“.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį Mercedes Benz 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 143,82 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt trijų eurų, 82 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.