Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1406-807/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas žalos atlyginimo subrogacijos tvarka klausimas. Ieškovė, t. y. draudikas, pareiškė teisme ieškinį atsakovui, kaip kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, dėl kurio veiksmų ieškovė patyrė žalą išmokėdama išmoką nukentėjusiam asmeniui (draudėjui). Šioje byloje atsakovas nesutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, teigė, kad administracinio nusižengimo byloje buvo pritaikytas negaliojantis teisės aktas, byla išnagrinėta aplaidžiai. Tačiau pirmosios instancijos teismas draudiko ieškinį patenkino visiškai, konstatuodamas, kad atsakovo kaltė dėl įvykio yra neginčijamai patvirtinta įsiteisėjusiais institucijų ir teismo procesiniais sprendimais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti.

13. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį, t. y. teigia, kad jis turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, o ne kaltu dėl eismo įvykio asmeniu, kadangi administracinio nusižengimo byloje buvo remiamasi nebegaliojančia teisės akto redakcija.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

15. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

16. Nors nei protokolas, nei nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, tačiau jie vertintini kaip vieni iš rašytinių įrodymų įrodinėjant atsakovo kaltę (CPK 177 straipsnis). Prie šios bylos teismui atsiųsta medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2018 m. gegužės 11 d. apie 12.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas dviratį buvo neatsargus, važiuodamas pėsčiųjų takeliu ir įvažiuodamas į važiuojamąją dalį nedavė kelio iš dešinės, važiuojamąja dalimi važiuojančiam automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su juo susidūrė ir jį apgadino. Byloje taip pat yra ir nukentėjusio asmens paaiškinimas, kuris iš esmės sutampa su 2018 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10-ANR_N-15186-2018 nustatytomis aplinkybėmis.

17. Byloje taip pat yra ir paties atsakovo 2018 m. gegužės 11 d. (klaidingai nurodyta „2017-05-11“) duotas paaiškinimas, kuriame atsakovas pripažino, kad važiavo dviračiu kiemais lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) g. ir susidūrė su automobiliu Opel Zafira, įbrėžė kairės pusės galinį sparną, mėgino stabdyti, bet nespėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, siekdamas apskųsti jam paskirtą nuobaudą, teismams teikė nuotraukas su įvykio situacijos parodymu jose, iš šių nuotraukų matyti, kad įvykio aplinkybės administracinio nusižengimo byloje, ir atsakovo deklaruojamos aplinkybės iš esmės sutampa, t. y. atsakovas su dviračiu išvažiavo iš pėsčiųjų tako į važiuojamąją dalį ir, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė į A. R. vairuojamą ir atsakovui iš dešinės važiavusią transporto priemonę.

18. Kaip jau minėta, atsakovas nelaiko savęs kaltu dėl eismo įvykio asmeniu ir nurodo, kad jei administracinio nusižengimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje būtų buvusi pritaikyta galiojanti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) redakcija, kaltu dėl eismo įvykio būtų pripažintas automobilio vairuotojas.

19. Pasak atsakovo, tiek protokole, tiek nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kad remiamasi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950, 9 ir 59 punktais, nors įvardintas teisės aktas eismo įvykio metu 2018 m. gegužės 11 d. jau nebegaliojo, o galiojo LR Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 KET. Atsakovo teigimu, jeigu būtų vadovautasi 2014 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 1086 KET redakcija, kurios 60 punkte numatyti reikalavimai dviratininkų ir/ar pėsčiųjų atžvilgiu, tuomet atsakomybė tektų jau ne dviračio, o automobilio vairuotojui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokius apelianto argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.

20. Visų pirma, nors apeliantas teigia, kad protokolas ir nutarimas surašyti negaliojančių teisės aktų pagrindu, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad juose remiamasi ne KET redakcija, galiojusia 2002 m. gruodžio 11 d., bet nurodoma KET, kaip teisės akto bendrąja prasme, o ne vieno iš jo punktų, patvirtinimo data. Pažymėtina, kad šios Kelių eismo taisyklės buvo patvirtintos būtent 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, o originaliojoje šių taisyklių redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. balandžio 1 d., 9 bei 59 punktai buvo skirti reglamentuoti taisyklėse vartojamas sąvokas bei draudimą vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, t. y. visiškai su ginčo atveju nesusijusias situacijas. Todėl akivaizdu, kad 2018 m. gegužės 11 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje remtasi ne originalia( pirmąja) KET redakcija, bet apskritai KET kaip teisės akto redakcija, galiojusia eismo įvykio metu. Tiek 2014 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1086 patvirtintoje KET redakcijoje, kuria remiasi atsakovas, tiek ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje KET redakcijoje (nuo 2016 m. lapkričio 4 d., patvirtinta 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1077), 9 bei 59 punktai vienodai numatė, kad: eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 punktas); dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams (59 punktas).

21. Kodėl, pasak atsakovo, surašant protokolą ir nutarimą turėjo būti vadovaujamasi KET 60 punktu (nuo 2016 m. lapkričio 4 d. galiojusi redakcija), atsakovas nedetalizavo, tačiau ir ši teisės norma nurodo, kad dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, o išimčių, numatytų šiame punkte, administracini nusižengimo byloje nebuvo nustatyta.

22. CK 6.263 straipsnio 1 dalis bei KET 9 ir 59 punktai įpareigoja asmenis elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsargiai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, vairuodamas dviratį, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad išvengtų žalos ir dėl ko padarė žalą (apgadino automobilį), kurią privalo atlyginti. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo ieškovei 754,05 Eur dydžio nuostolius, kurie yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi atsakovas niekaip neįrodinėjo ir neįrodė mažesnės žalos fakto.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju buvo teisingai nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai vertino KET nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti priešingą nėra teisinio pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.