Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Jurgitai Pocienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei, gynėjui advokatui R. P., nukentėjusiajam R. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 286 str., 284 str. 1d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui: jis, 2013-02-15 apie 17.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Birutės – Bijūnų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, įspėtas už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nepakluso teisėtiems Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniųjų patrulių J. G. ir B. R. reikalavimams, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, sugriebė vyresnįjį patrulį J. G. už uniformos, bandydamas sudraskyti, bei tyčia 1 kartą spyrė jam į koją, sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

Be to, M. J. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo žmogų: jis, 2014-02-03, 09.40 val., UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, esančioje adresu Pilies g. 8, Klaipėdoje, pagrindinio cecho 2-oje navoje, pietinėje dalyje, veikdamas įžūliai, po žodinio konflikto su kontrolieriumi R. Č., grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia paėmė kūjį ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, pradėjo juo mosikuoti, teigdamas „pridaušiu, suskaldysiu galvą“, po šių žodžių vieną kartą kūju trenkė nukentėjusiajam į kairiąją koją, padarydamas odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje ir poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, po to, paėmęs laužtuvą, pradėjo grasinti, teigdamas, kad tuoj nudauš ir laužtuvu vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į nugarą, padarydamas nugaros ir sprando sumušimą. Šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei nežymiai sutrikdė R. Č. sveikatą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui panaudojant fizinį smurtą M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamą veiką įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, tačiau visiškai sutinka su jam pareikštu kaltinimu.

Pagal jam pareikštą kaltinimą dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo M. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-02-03, apie 10.00 val. ryto dirbo su kolega P. V.. Darbo vietoje jis sukonfliktavo su nukentėjusiuoju R. Č.. Jie susistumdė, ko pasekoje nukentėjusysis jį pargriovė ant žemės. P. V., tai pamatęs, nuo jo nukentėjusįjį nustūmė. Tada jis pašoko, pagriebė laužtuvą ir smogė nukentėjusiajam R. Č. vieną kartą per nugarą. Po suduoto smūgio pasakė, kad nuo žemės nebesikeltų. Daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, kūju negrasino, kumščiais nesudavė, kai buvo nukentėjusiojo pargriautas, tik bandė R. Č. nustumti. Nukentėjusysis galimai galėjo susižeisti koją į metalinę konstrukciją, prie kurios jis dirbo.

Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad 2014-02-03 darbo metu jam buvo pavesta praeiti kartu su darbų saugos inspektoriumi pro cechą. Einant darbų saugos inspektorius pamatė, kad M. J. dirba su dujiniu pjovikliu ir nedėvi apsaugos akinių. Inspektorius jį nufotografavo, o po to paprašė darbo pažymėjimo, kurį kiekvienas darbuotojas privalo pateikti. Kaltinamasis nepakluso šiam reikalavimui ir pradėjo konfliktuoti. Pirmą kartą kaltinamasis puolė jį smūgiuodamas kumščiais, tačiau nepataikė. Kai puolė antrą kartą, jis parsivertė kaltinamąjį ant žemės, norėdamas jį sutramdinti ir nuraminti. Kai atsitūpė prie kaltinamojo, M. J. kolega P. V. nustūmė jį. M. J. atsistojo ir nubėgęs pasiėmė geležinę konstrukciją. Po to ją numetė ir pasiėmė darbinį kūjį, kuriuo pradėjo mojuoti, taikydamas jam į kelius. Po kelių užsimojimų jam pavyko iš kaltinamojo kūjį atimti. Tada M. J. pasiėmė laužtuvą ir pradėjo juo mojuoti, taikydamas jam į kaklą. Bandydamas išvengti laužtuvo smūgio pasisuko, tačiau kaltinamasis laužtuvu trenkė jam, pataikydamas į nugarą. Nuo stipraus smūgio jis nukrito be sąmonės. Atsigavęs pamatė, kad M. J. vėl mojuoja laužtuvu ir necenzūriniais žodžiais aiškino, kad tuoj jį pasmeigs. Viskas įvyko labai greitai, todėl darbų saugos inspektorius nespėjo jam padėti. Po to, būnant medicinos punkte, M. J. vėl bandė sukelti konfliktą, tačiau bendradarbių buvo išvestas į koridorių. Civilinį ieškinį dėl 8000 Lt neturtinės žalos ir 100 Lt turtinės žalos palaiko ir prašo jį tenkinti.

Liudytojas T. K. parodė, kad dirba UAB ,,Vakarų laivų gamykla“ darbų saugos ir sveikatos specialisto pareigose. 2014-02-03 kartu su juo patikrinimą atliko kontrolės tarnybos darbuotojas. Einant cechu pastebėjo, kad M. J. nenaudoja apsaugos priemonių, todėl jį nufotografavo, o po to priėjęs paprašė pateikti darbo pažymėjimą. M. J. atsisakė tai padaryti. Kontrolės tarnybos darbuotojas dar kartą kaltinamojo paprašė pateikti darbo pažymėjimą. Tada tarp nukentėjusiojo ir M. J. prasidėjo konfliktas. R. Č., bandydamas M. J. nuraminti, parodė savo darbo pažymėjimą. Pastarasis sugriebė už pažymėjimo ir norėjo jį atimti. R. Č. su M. J. susistumdė, tačiau jis nematė, kad M. J. suduotų ar bandytų suduoti smūgius kumščiais. Bandydamas M. J. nuraminti, R. Č. prispaudė kaltinamąjį prie žemės. Tuo metu pribėgo kitas darbuotojas ir pastūmė R. Č.. Po to M. J. pagriebė kūjį ir trenkė juo R. Č. į kojas. R. Č. atėmė iš kaltinamojo kūjį ir numetė jį. Tada M. J. paėmė laužtuvą ir trenkė juo R. Č. į nugarą. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės. Tada M. J. dar pagrasino nukentėjusiajam ir nuėjo.

Liudytojas P. V. parodė, kad 2014-02-03 dirbo su M. J.. M. J. pradėjus pjauti detalę, priėjo darbų saugos inspektorius. Kol jie kalbėjosi, jis ėmėsi užbaigti kaltinamojo pradėtą darbą. Kai vėliau pakėlė galvą, pamatė, kad R. Č. laiko M. J.. Tada užgesino pjaustyklę ir pamatęs, kad R. Č. ant M. J. jau sėdi, priėjęs nukentėjusįjį nustūmė. M. J. atsistojęs pradėjo su R. Č. stumdytis. Po to jis, paėmęs laužtuvą, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam. Nematė, kad M. J. buvo paėmęs kūjį, nes įvykio pradžioje jis dirbo ir visko galėjo nepastebėti. Taip pat nematė, kad M. J. smūgiuotų nukentėjusiajam kumščiais.

Nukentėjusysis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-02-15 dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu B. R., gavo pranešimą, kad Birutės-Bijūnų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, guli žmogus. Atvykus nurodytu adresu, minėtoje vietoje rado gulinčius du vyriškius. Pabandžius pažadinti, jie nereagavo, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo manoma, kad vyriškiai apsinuodiję alkoholiu, nes visiškai nereagavo į žadinimus. Iškviesta greitoji med. pagalba, vienas vyriškis išgabentas į ligoninę. Antrasis pradėjo įžeidinėti ir vartoti necenzūrinius žodžius. Vyras ne kartą buvo įspėtas nutraukti neteisėtus veiksmus, tačiau ir toliau įžeidinėjo kitų piliečių akivaizdoje. Vyras rankomis sugriebė jam už uniformos, bandydamas ją suplėšyti, taip pat aktyviai priešinosi, bandė suduoti ranka, įspirti koja, tačiau to padaryti jam nepavyko. Kadangi vartojo necenzūrinius žodžius ir bandė įspirti, panaudoti koviniai veiksmai, pargriautas ant žemės ir uždėti antrankiai. Uždėjus antrankius, dešine koja vieną kartą spyrė į kairę koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Į medikus dėl to nesikreipė, nes nematė tikslo. Į pagalbą iškviesti kiti pareigūnai ekipažu PUMA 32, kurie vyrą padėjo pristatyti į Klaipėdos m. 1 PK. Nustatyta pažeidėjo asmenybė - tai M. J., gim. 1981-01-31. Sulaikymo metu ištepta tarnybinė uniforma. Su įtariamuoju susitaikė, nes įtariamasis M. J. atsiprašė ir gailisi (b. l. 6-7, 8-9).

Liudytojas B. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, kuriais patvirtino nukentėjusiojo J. G. parodymus ( b.l. 12,13-14).

Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme išdėstyta pareigybės charakteristika, spec. reikalavimai, pareigos ir funkcijos (b. l. 18-19).

Alkotesterio „Drager išraše užfiskuota, kad M. J. 2013-02-15 18.08 val. nustatytas 1.94%o promilių girtumas (b. l. 27)

Reikalaujamų daiktų pateikimo bei apžiūros protokoluose užfiksuota UAB „Vakarų laivų gamyklos“ pateikti metalinis laužtuvas bei kūjis mediniu kotu (3 kg svorio) (b. l. 55, 56-58)

Specialisto išvadoje Nr.G284/14(03) nurodyta, kad R. Č. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje. Kliniškai nustatyta: kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumušimo diagnozė. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais, kairės blauzdos srityje sužalojimas turi dinaminį komponentą. Sužalojimai bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojančio įrankio ar daikto formos individualių savybių. Sužalojimai yra nežymų sveikatos sutrikdymo mąsto (b. l .77-78).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. J. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos 2013-02-15 padarymo pilnai įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir aukščiau aptartų įrodymų visuma.

Nors kaltinamasis M. J. dėl nusikalstamos veikos padarytos 2014-02-03 kaltu prisipažino tik iš dalies. Jis neneigė, jog kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas UAB ,,Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje, pagrindinio cecho 2 – oje navoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei nežymiai sužalojo R. Č. sveikatą. M. J. prisipažino, kad susistumdė su nukentėjusiuoju R. Č. ir trenkė vieną kartą laužtuvu jam per nugarą, tačiau nurodė, kad nei kūju, nei kumščiais suduoti nebandė ir nesudavė. Nors liudytojas P. V. nematė įvykio pradžioje kaltinamojo veiksmų ir negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti kūjo panaudojimo fakto, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas T. K. parodė, kad M. J. mojavo kūju ir bandė juo suduoti. Be to, ir specialisto išvada, kurioje R. Č. konstatuotas odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje ir kliniškai nustatyta kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumušimo diagnozė, patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduotas daugiau nei vienas smūgis, t.y. sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis M. J. smūgiavo į jį kumščiais, tačiau kadangi teisiamojo posėdžio metu nei liudytojas P. V., nei liudytojas T. K., kuris betarpiškai stebėjo įvykį, nematė, kad M. J. trenktų kumščiu, minėta aplinkybė iš kaltinimo šalinama kaip neįrodyta. Be to, kaltinime nurodyta, kad po įvykio R. Č. ir M. J. susitikus bendrovės medicinos punkte, M. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, grasino R. Č. fiziniu susidorojimu. Įvertinus ir ištyrus visus byloje surinktus įrodymus, matyti, kad minėtą aplinkybę patvirtino tik pats nukentėjusysis. Liudytojas P. V. nebuvo ir nematė kas vyko medicinos punkte, o iš liudytojo T. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu matyti, kad tuo metu, kai jis buvo medicinos punkte, negirdėjo, jog nukentėjusysis su kaltinamuoju konfliktuotų, todėl minėta aplinkybė taip pat iš kaltinimo šalintina kaip neįrodyta.

M. J. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 286 str. kadangi jis įžūliu elgesiu, kuris pasireiškė tyčiniu smūgio sudavimu laužtuvu į nugarą, trenkimu kūju į koją, grasinimais, būnant viešoje vietoje – UAB ,,Vakarų Baltijos laivų statykla“ teritorijoje esančiame pagrindinio cecho 2-oje navoje, matant daugeliui pašalinių asmenų, pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Be to jis 2013-02-15 panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.

M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką pagal LR BK 286 str. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai akivaizdžiai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis įvykdė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, dirba, neteistas, žalos neatlygino. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už padarytas nusikalstamas veikas M. J. skiriant bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė 2210,40 Lt civilinį ieškinį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. Č. kaltinamojo M. J. tyčiniais veiksmais buvo sužalotas darbe, įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, nedarbingumo pažymėjime nedarbingumo priežastimi nurodyta – nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į(iš) darbo. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas M. J. kaltės įrodymais, nelaimingo atsitiko darbe aktu, nedarbingumo pažymėjimu, pažyma apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, todėl tenkintinas pilnai (b.l. 173-184).

Taip pat byloje pareikštas nukentėjusiojo R. Č. civilinis ieškinys dėl 100 Lt turtinės žalos ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodo, jog 100 Lt turtinės žalos atlyginimo prašo priteisti todėl, kad po įvykio nuosavu automobiliu važiavo pas medikus iš Kretingos į Klaipėdą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo ir ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui į Jūrų uosto policijos poskyrį ( b.l. 62-63).

8000 Lt neturtinės žalos nukentėjusysis prašo priteisti už tai, kad patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, šoką ir po sumušimo sustiprėjo stuburo skausmai.

LR BPK 109straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Neabejotina, kad nukentėjusysis R. Č. dėl nusikalstamų M. J. veiksmų patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sužalojimas, bei į šių sužalojimų pobūdį. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į žalą padariusio asmens kaltę, bei į tas aplinkybes, kuriomis kaltinamasis įvykdė šią nusikalstamą veiką. Teismas mano, kad prašoma priteisti 8000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo M. J. nukentėjusiojo R. Č. naudai priteistini 4000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Iš byloje pateiktų kvitų ( b.l. 63) matyti, kad turtinės žalos dydį sudaro 100,23 Lt. Pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos – 100 Lt sumai teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 286 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

Pagal LR BK 286 str. – 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Pagal LR BK 284 str. 1d. – 20 MGL ( 2600 litų) dydžio baudą.

Pagal LR BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punktu pagal LR BK 140 str. 1 d. paskirtą viešųjų darbų bausmę pakeisti į 10 MGL ( 1300 litų) dydžio baudą ir vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5d. 1 p., pagal LR BK 284 str. 1 d. ir LR BK 140 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir paskirti 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., prie paskirtos bausmės- 20 MGL (2600 litų) dydžio baudos iš dalies pridėti pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. paskirtą bausmę – 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą ir paskirti galutinę bausmę 30 MGL ( 3900 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-02-15 iki 2013-02-17 (2 paras), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš M. J. 2210,40 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Priteisti iš M. J. nukentėjusiajam R. Č. 100 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 4000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.