- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-733-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00035-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Savinijus Katauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. J.
- Nukentėjusysis
- R. Č.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str., 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., ir nuteistas:
pagal BK 286 str. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;
pagal BK 284 str. 1d. – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;
pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 4 p. pagal BK 140 str. 1 d. paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 10 MGL (1300 litų) dydžio baudą ir vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., prie paskirtos bausmės – 20 MGL (2600 litų) dydžio baudos – iš dalies pridėta pagal BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d. paskirta bausmė – 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda – ir paskirta galutinė bausmė – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2013 m. vasario 17 d. (2 paros), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Iš M. J. priteista 2210,40 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, nukentėjusiajam R. Č. 100 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: jis 2013 m. vasario 15 d., apie 17.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), įspėtas už girto pasirodymą viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, nepakluso teisėtiems (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniųjų patrulių J. G. ir B. R. reikalavimams, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, sugriebė vyresnįjį patrulį J. G. už uniformos, bandydamas sudraskyti, bei tyčia 1 kartą spyrė jam į koją, sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu, pavartodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui.
Be to, M. J. nuteistas už tai, kad įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sužalojo žmogų: jis 2014 m. vasario 3 d. 09.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio cecho 2-oje navoje, pietinėje dalyje, veikdamas įžūliai, po žodinio konflikto su kontrolieriumi R. Č., grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia paėmė kūjį ir, grasindamas fiziniu susidorojimu, pradėjo juo mosikuoti, teigdamas: „pridaušiu, suskaldysiu galvą“, po šių žodžių vieną kartą kūju trenkė nukentėjusiajam į kairiąją koją, padarydamas odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje ir poodinę kraujosruvą ant dešinio kelio, po to, paėmęs laužtuvą, pradėjo grasinti, teigdamas, kad tuoj nudauš, ir laužtuvu vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į nugarą, padarydamas nugaros ir sprando sumušimą. Šiais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei nežymiai sutrikdė R. Č. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., ir dėl šios veikos padarymo išteisinti bei sušvelninti paskirtą bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui 2210,40 Lt, ir ieškinį atmesti; pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos R. Č. atlyginimo, sumažinant žalos dydį iki 2000 Lt. Teigia, kad dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, kaltę pripažįsta, dėl šios veikos kvalifikacijos ir paskirtos bausmės sutinka. Nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d.: ši nusikalstama veika padaroma tyčia, o jis tokio tikslo neturėjo, nes konfliktas su R. Č. kilo dėl jo pareigų atlikimo. Teigia, kad apelianto veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal tiesiogiai kilusias pasekmes nukentėjusiajam – nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo sutrikdyta įmonės veikla ar kam nors kitam, išskyrus nukentėjusįjį R. Č., kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti yra būtinos visos sąlygos, numatytos CK 6.246–6.249 str. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys yra dėl socialinių draudimo išmokų, išmokėtų R. Č. jo nedarbingumo laikotarpiu, dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Byloje yra duomenų, kad R. Č. jau anksčiau sirgo stuburo ligomis ir dėl to gydėsi, tačiau nėra nustatyta, jog sveikatos pablogėjimas, dėl ko jis po 2014 m. vasario 3 d. buvo pakankamai ilgą laiką nedarbingas, yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su 2014 m. vasario 3 d. įvykiu. Todėl apelianto nuomone, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys turėjo būti atmestas. Nuosprendžiu priteista 4000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Atsižvelgiant į teismų praktiką, bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo paprastai priteisiama vidutiniškai apie 2000 Lt, todėl priteista suma turėtų būti mažinama.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė ir nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Nuteistojo M. J. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas.
Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo, motyvuodamas tuo, kad ši nusikalstama veika turi būti padaroma tik tyčia, o jis tokio tikslo neturėjo, konfliktas kilo dėl R. Č. veiklos.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vieša vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio cecho 2-oje navoje, pietinėje dalyje, M. J. po žodinio konflikto su R. Č., grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia kūju trenkė nukentėjusiajam į kairiąją koją ir laužtuvu trenkė nukentėjusiajam į nugarą. Nuteistasis M. J. patvirtino, jog 2014 m. vasario 3 d. darbo vietoje, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, konfliktavo su R. Č.. Nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina ir nukentėjusysis R. Č. bei liudytojai T. K., P. V.. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurios priskyrimas viešai vietai abejonių nekelia.
Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Jei pretekstas asmens veiksmams buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl ji kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teisiamojo posėdžio metu M. J. paaiškino, kad 2014 m. vasario 3 d., apie 10 val., dirbo su kolega P. V.. Prie jų priėjo darbo saugos inspektorius ir apsaugos darbuotojas ir paprašė parodyti leidimą. Apsaugos darbuotojas R. Č. paprašė atiduoti leidimą, jis nesutiko. Jie sukonfliktavo, susistumdė. R. Č. jį pargriovė ant žemės. P. V., tai pamatęs, nuo jo R. Č. nustūmė. Jis pašoko, pagriebė laužtuvą ir smogė nukentėjusiajam R. Č. vieną kartą per nugarą. Daugiau jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, kūju negrasino, kumščiais nesudavė, kai buvo nukentėjusiojo pargriautas, tik bandė R. Č. nustumti (t. 2, b. l. 8). Nukentėjusysis R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. vasario 3 d. inspektorius pamatė, kad M. J. dirba su dujiniu pjovikliu ir nedėvi apsaugos akinių, paprašė darbo pažymėjimo. M. J. nepakluso inspektoriaus reikalavimui, pradėjo konfliktuoti. M. J. puolė jį smūgiuodamas kumščiais, tada jis parvertė M. J. ant žemės, norėdamas nuraminti. P. V. nustūmė jį nuo M. J., kuris atsistojęs pasiėmė darbinį kūjį ir mojavo taikydamas į kelius. Po to pasiėmė laužtuvą ir trenkė, pataikydamas į nugarą. Nuo stipraus smūgio jis nukrito be sąmonės. Atsigavęs pamatė, kad M. J. vėl mojuoja laužtuvu ir necenzūriniais žodžiais aiškina, kad tuoj jį pasmeigs. Viskas įvyko labai greitai, todėl darbo saugos inspektorius nespėjo jam padėti. Po to, būdamas medicinos punkte, M. J. vėl bandė sukelti konfliktą, tačiau bendradarbių buvo išvestas į koridorių (t. 2, b. l. 9). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. Č. buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ant dešinio kelio. Kliniškai nustatyta: kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumušimo diagnozė. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, kairės blauzdos sužalojimas turi dinaminį komponentą. R. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77–78). Liudytojas T. K., einantis darbo saugos ir sveikatos specialisto pareigas, iš dalies patvirtino nukentėjusiojo R. Č. parodymus. Parodė, kad tarp nukentėjusiojo ir M. J. prasidėjo konfliktas. R. Č., bandydamas M. J. nuraminti, parodė savo darbo pažymėjimą. Pastarasis sugriebė už pažymėjimo ir norėjo jį atimti. R. Č. su M. J. susistumdė, tačiau jis nematė, kad M. J. suduotų ar bandytų suduoti smūgius kumščiais. Bandydamas M. J. nuraminti, R. Č. prispaudė M. J. prie žemės. Tuo metu pribėgo kitas darbuotojas ir pastūmė R. Č.. Po to M. J. pagriebė kūjį ir trenkė juo R. Č. į kojas. R. Č. atėmė iš M. J. kūjį ir numetė jį. Tada M. J. paėmė laužtuvą ir trenkė juo R. Č. į nugarą. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės. Tada M. J. dar pagrasino nukentėjusiajam ir nuėjo (t. 2, b. l. 10). Liudytojas P. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip prie M. J. priėjo darbo saugos inspektorius, kol jie kalbėjosi, jis dirbo toliau. Vėliau pamatė, kad R. Č. laiko M. J.. Užgesino pjaustyklę ir pamatė, kad R. Č. ant M. J. sėdi, priėjęs nukentėjusįjį nustūmė. M. J. atsistojęs su R. Č. susistumdė. Po to M. J., paėmęs laužtuvą, vieną kartą trenkė nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 11).
M. J. teigia, kad jo veiksmai nesutrikdė įmonės veiklos ir niekam, išskyrus nukentėjusįjį R. Č., nekilo neigiamos pasekmės. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šioje byloje abejonių, kad M. J. prieš R. Č. smurtą pavartojo viešoje vietoje, nėra. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad tai buvo padaryta kitų darbuotojų akivaizdoje. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra kaltininko įžūlus elgesys prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš asmenį, neteisėtas asmens laisvės ribojimas ir kt. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012). Įžūlūs nuteistojo veiksmai pasireiškė tuo, kad M. J. darbuotojui, atliekančiam savo pareigas, grasindamas fiziniu susidorojimu ir vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia kūju trenkė R. Č. į koją ir laužtuvu trenkė į nugarą. M. J. teigė, kad apsaugos darbuotojas paprašė atiduoti leidimą, nors tokios teisės neturėjo (t. 2, b. l. 8). Nukentėjusysis R. Č. parodė, kad pagal gamyklos taisykles pažeidėjas turi pateikti leidimą (t. 2, b. l. 9). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog prieš M. J. nukentėjusysis R. Č. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tai, kad paprašė atiduoti leidimą, negalima vertinti kaip neteisėtą veiksmą. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis M. J. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. J. ne tik sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bet suduodamas R. Č., sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Fizinis smurtas prieš žmogų viešoje vietoje yra vertinamas kaip įžūlus elgesys. Įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinys turėjo būti atmestas, nes nėra nustatyta, kad tai, jog R. Č. ilgą laiko buvo nedarbingas, yra susiję su 2014 m. vasario 3 d. įvykiu. Nustatyta, kad 2014 m. vasario 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje darbininkas M. J. sužalojo apsaugos darbuotoją R. Č.. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų R. Č. nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. kovo 4 d. buvo nedarbingas, jam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius priskaičiavo 2210,40 Lt pašalpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas R. Č., pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė 2210,40 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 173–174). Kaip matyti, M. J. nukentėjusįjį sužalojo darbe, įvykęs nelaimingas atsitikimas buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. R. Č. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe.
Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį ir priteisė iš M. J. 2210,40 Lt.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, M. J. prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą, jam buvo padaryti šie sužalojimai – odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva ant dešinio kelio. Kliniškai nustatyta kairės blauzdos, nugaros ir sprando sumušimo diagnozė. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dėl dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, kairės blauzdos sužalojimas turi dinaminį komponentą. R. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 77–78). Nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei nežymų kūno sužalojimą, didelį emocinį sukrėtimą, stresą ir neigiamus išgyvenimus. R. Č. dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką gydėsi, vieną mėnesį buvo nedarbingas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas 4000 Lt neturtinės žalos dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio nėra teisinio pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.