- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-217-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys S. M., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. R. Ž. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, prašydama leisti taikyti sprendime nurodytas sprendimo nevykdymo teisines pasekmes, tai yra leisti išieškoti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turėjo būti išardytos savavališkai pastatytos (įrengtos, sumontuotos ir pan.) perstatyto pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys, iki bus įvykdytas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą. Nurodė, kad antstolės pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pažymėjo, kad teritorija, kurioje skolininkė atliko savavališkos statybos darbus, patenka į kultūros paveldo vietovės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini) teritoriją, o dalis sklypo, kuriame yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto – Palangos senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini) teritoriją. Savavališkai vykdomos statybos kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekte pažeidžia visos visuomenės interesus ir būtent todėl šių savavališkos statybos padarinių pašalinimas valstybei ir visuomenei yra prioritetinis. Nuo 2016 m. birželio 16 d., kai buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol šių savavališkų statybų padariniai net nepradėti šalinti. Savavališkos statybos padariniai nepašalinti daugiau nei ketverius metus, S. M. nelinkusi geranoriškai įvykdyti teismo sprendimo, todėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmės, numatytos jame, turi būti taikomos.
3. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama netenkinti antstolės pareiškimo. Nurodė, kad skolininkė dėjo realias pastangas įteisinti statybą: pasamdė architektą, jis rengia teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus, kurie leistų įteisinti rekonstruotą pastatą, kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama pakeisti nutarimą dėl Ronžės upės apsaugos zonų nustatymo. Teigia, jog darbai, kuriuos S. M. įpareigota atlikti, šalinant savavališkos statybos padarinius, turi būti atlikti ne tik skolininkės, bet ir kito asmens. Todėl S. M. negali būti baudžiama už tai, ką turi atlikti ir kitas asmuo. Prašė vertinti tai, kad 30 Eur bauda už dieną būtų nepakeliama našta, todėl, jei teismas nuspręstų skirti baudą, prašė ją mažinti. Pažymėjo, kad jai jau yra skirta bauda, yra sumokėjusi 1 266,21 Eur baudą su vykdymo išlaidomis.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog skolininkė nepateikė jokių įrodymų dėl gaunamų pajamų, sutarties dėl projektavimo darbų, siekiant įteisinti statybą. Pažymėjo, kad skirtingu laiku ir skirtinguose statiniuose, tačiau dėl tuo pačiu adresu konstatuotos savavališkos statybos skolininkei surašyti du savavališkos statybos aktai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo. Teismas nutarė paskirti suinteresuotam asmeniui S. M. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017, įpareigojimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą išieškant valstybės naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimas, įpareigojantis S. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra įsiteisėjęs (2018 m. sausio 16 d.). Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d., todėl 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimas turi būti vykdomas. Vykdomojoje byloje esantys duomenys, taip pat 2020 m. gegužės 25 d. antstolio Sprendimų, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad teismo sprendimo įpareigojimai nėra įvykdyti.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose suinteresuotas asmuo S. M. (skolininkė) nurodė, kad dėjo realias pastangas ir ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams įteisinti: pasamdė architektą, kuris rengia teritorijų planavimo dokumentų pakeitimus, kurie leistų įteisinti rekonstruotą pastatą; kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydama pakeisti nutarimą dėl Ronžės upės apsaugos zonų nustatymo. Tačiau teismas pažymėjo, jog objektyvių tai patvirtinančių įrodymų S. M. nepateikė.
8. Teismas pažymėjo, šioje byloje sprendžiama dėl baudos skyrimo už įpareigojimo išardyti savavališkai pastatytas pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nevykdymo. Iš pateiktų Nekilnojamo turto registro išrašų nustatyta, jog pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui S. M..
9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad S. M. savavališkai vykdomos statybos kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekte pažeidžia ir visuomenės interesus. Nors S. M. nurodė, kad deda pastangas įvykdyti teismo sprendimą ir esą sprendimo vykdymas užtruko ne dėl jos kaltės, vis dėlto, įvertinęs vykdomosios bylos duomenis, Inspekcijos paaiškinimus, teismas konstatavo, jog skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiėmė visų būtinų ir įmanomų priemonių kaip galima greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius. Byloje duomenų (priežasčių), pateisinančių teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymą, nėra. Teismas padarė išvadą, jog suinteresuotas asmuo S. M. neįrodė, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.
10. Spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-581-588/2019, atidėjo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017 vykdymą vienerių metų terminui. Teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d. Nuo tada S. M. privalėjo per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius. Teismo sprendime nustatyta baudos mokėjimo termino pradžia – nuo šio trijų mėnesių termino pasibaigimo. Teismas, įvertinęs S. M. garbingą amžių, gaunamas nedideles pajamas, tai, kad už 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo reikalavimų nevykdymą skolininkė baudžiama pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nutarė, kad 30 Eur baudos už kiekvieną uždelstą dieną skyrimas būtų neproporcinga priemonė, todėl S. M. paskyrė 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės pareiškimą dėl baudos S. M. skyrimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, kad už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, nevykdymą gali būti taikytos poveikio priemonės tik tada, kai įpareigojančius tam tikrus veiksmus gali atlikti tik pats skolininkas, o šiuo atveju taip nėra. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra dar daugiau patalpų – butų, kurie priklauso ne tik skolininkei, bet ir kitam asmeniui – V. Š..
11.2. Apeliantė pažymėjo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, surašydama savavališkos statybos aktą ir jį lydančius dokumentus, neteisingai nustatė namo ir jo patalpų butų nuosavybės teises, nes vadovavosi tik Nekilnojamojo turto registro išrašu apie gyvenamąją namą, tačiau neatkreipė dėmesio, kas yra gyvenamojo patalpų – butų savininkai. Tiek pastato rekonstrukcija, tiek jo atstatymas į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį nerekonstruojant ir pastate esančių patalpų, kurios šiuo atveju priklauso ir į visą šį procesą neįtrauktam trečiajam asmeniui, yra neįmanoma.
11.3. Apeliantė nurodė, kad ji stengėsi įteisinti statybą: skolininkė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą, prašydama pagal savo kompetenciją pakeisti jos nutarimą dėl Ronžės upės apsaugos zonų nustatymo ir sumažinti apsaugos zoną atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki jūros. Skolininkė turi teisėtų ir pagrįstų lūkesčių tikėtis palankaus Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo, kuris leistų dokumentais įteisinti atliktą namo rekonstrukciją, tačiau dėl COVID-19 situacijos šis skolininkės prašymas dar neišnagrinėtas.
11.4. Apeliantė pažymėjo, kad netrukus po to, kai baigėsi terminas, iki kurio S. M. turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą statybos įteisinimo būdu (2020 m. vasario 28 d.), dėl COVID-19 pandemijos prasidėjo įvairių veiklų apribojimų laikotarpis, kuris tęsiasi iki šiol. Nurodė, kad ji yra 87 metų amžiaus, patenka į rizikos grupę, todėl jos galimybės rūpintis pastato atstatymu į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį buvo objektyviai apribotos, nes kontaktai su architektais, statybos rangovais ir kitais darbams atlikti reikalingais asmenimis būtų buvę pavojingi ir nepageidaujami.
11.5. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad baudos skyrimas byloje nustatytų aplinkybių kontekste negarantuotų sprendimo įvykdymo, priešingai, sukurtų prielaidas teismo sprendimu siekiamų padarinių atsiradimo vilkinimui.
11.6. Baudos skyrimas, priešingai, nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, skatina skolininkus vykdyti teismo sprendimus, kadangi patiriamos neigiamos pasekmės veikia taip, kad asmuo atgrasomas nuo sprendimo nevykdymo, tuomet imamasi aktyvių veiksmų kuo greičiau spendimą įvykdyti, kad neigiamos pasekmės būtų kuo mažesnės.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama apeliantės atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
12.1. Inspekcija pažymėjo, kad ji neturi duomenų, jog skolininkės nurodyta jos bendraturtė V. Š. būtų vykdžiusi savavališkos statybos darbus. Tokių duomenų nepateikė ir skolininkė. Teisinis reguliavimas įtvirtina, kad atsakomybė ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktuose numatytais būdais tenka tam asmeniui, kuris atliko neteisėtus veiksmus – statytojui. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad statytoja, vykdžiusi statybas, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, yra pati skolininkė.
12.2. Suinteresuoto asmens nuomone, vertindamas skolininkės aktyvumą, teismas teisingai pažymėjo, kad nors skolininkė ir nurodė dedanti pastangas įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, įvertinus vykdomosios bylos duomenis, Inspekcijos paaiškinimus, matyti, kad ji nebuvo pakankamai aktyvi, nesiėmė visų būtinų priemonių kaip galima greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius.
12.3. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad skolininkei skirtas baudos dydis yra arti minimalios numatytos baudos dydžio ribos, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas baudos dydį, įvertino visas skolininkės nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
15. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolės pareiškimas dėl Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017 nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį, jeigu atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik jis pats, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi nurodyti sprendime dėl ginčo esmės.
17. Nagrinėjamu atveju būtent šios normos pagrindu Plungės apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1315-588/2017 nusprendė įpareigoti S. M. savo lėšomis per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, nusprendė įpareigoti ją per 3 (tris) mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę; S. M. per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, nusprendė įpareigoti atsakovę sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos (įrengtos, sumontuotos ir pan.) ar perstatytos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys ir, jei būtina, sutvarkyta statybvietė, pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą.
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad S. M. pateikė teismui prašymą atidėti Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017 įvykdymo laiką iki dvejų metų. Išnagrinėjęs šį prašymą, Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-VP-581-588/2019, atidėjo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1315-588/2017 vykdymą vienerių metų terminui. Teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. Taigi, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d.
19. Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendime nurodytų įpareigojimų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti vertinamas, nes pagal CPK 18 straipsnio ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini S. M. atskirojo skundo argumentai, susiję su Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.
20. Pažymėtina ir tai, kad minėtas Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas laikytinas sprendimu, įpareigojančiu skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai jis pats. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas S. M. atskirojo skundo argumentas, kad darbai, kuriuos įpareigota atlikti S. M., nepriskirtini prie veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pati skolininkė.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame skolininkė įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra dar daugiau patalpų – butų, kurie priklauso ne tik skolininkei, bet ir kitam asmeniui – V. Š. dar nuo 2020 metų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, tarp jų ir 2020 m. gruodžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, konstatuoja, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui S. M., todėl atmestini kaip nepagrįsti suinteresuoto asmens S. M. teiginiai, jog savavališkos statybos padarinius turėtų šalinti ne tik S. M., bet ir kitas asmuo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra priimtas konkretus teismo sprendimas, kuriame konkretūs įpareigojimai nustatyti S. M.. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino neturinti duomenų, kad skolininkės nurodyta V. Š. būtų vykdžiusi savavališkos statybos darbus, tokių duomenų nepateikė ir skolininkė. Teisinis reguliavimas įtvirtina, kad atsakomybė ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktuose numatytais būdais tenka tam asmeniui, kuris atliko neteisėtus veiksmus – statytojui. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad statytoja, vykdžiusi statybas, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, yra pati skolininkė.
22. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Tais atvejais, kai skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinis tokių sprendimų vykdymas pasireiškia tuo, kad antstolis tikrina sprendimo įvykdymą ir konstatuoja, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą įpareigojimą. Jei skolininkas per protingą laiką antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmė vykdyti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą pagal Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1315-973/2017, kuriuo atsakovė S. M. įpareigota savo lėšomis per vienerius metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016 m. birželio 16 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigota per 3 (tris) mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalis ir, jei būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovei S. M. per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo, atsakovė įpareigota sumokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai pastatytos (įrengtos, sumontuotos ir pan.) ar perstatytos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalys ir, jei būtina, sutvarkyta statybvietė, pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5445. Vykdomajame rašte nurodyta, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. sausio 16 d., teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. (vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d.).
24. 2020 m. gegužės 25 d. patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus ir nustačiusi, jog teismo įpareigojimo skolininkė neįvykdė, antstolė parengė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus apie tai, kad teismo įpareigojimas įvykdytas.
25. 2020 m. birželio 30 d. antstolei pateiktas skolininkės S. M. atsakymas į reikalavimą pateikti rašytinius įrodymus dėl sprendimo įvykdymo, jame nurodyta, jog tokių įrodymų nėra, tačiau skolininkė, siekdama įvykdyti teismo įpareigojimą, raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskričiai instituciją, prašydama kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašyti ištirti norminio akto – Palangos miesto tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), dalies – 1.2 punkto, kuriuo nustatytas Ronžės upės apsaugos juostos plotis 10 metrų toje upės atkarpoje, kurioje yra įrengta bendrojo naudojimo krantinė ir vieša rekreacinė įranga (statinys) – viešojo naudojimo pėsčiųjų takas, teisėtumą; Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskričiai pateikė paklausimą kompetentingai institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijai, ji 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad, atsižvelgiant į rašte išdėstytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (planavimo organizatorius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (toliau – SŽNS) įstatymu, turėtų iš naujo peržiūrėti žemės sklype (duomenys neskelbtini), rengiamo detaliojo plano koregavimo uždavinius dėl paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir konkrečiu atveju rengiant detaliojo plano koregavimo sprendinius įvertinti jų taikymą ir atitiktį SŽNS įstatymui. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad sprendimas yra įvykdytas, todėl antstolė 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, prašydama leisti taikyti sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – skirti baudą S. M..
26. Atskirajame skunde S. M. pažymi, kad atsiliepime ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta ir pateikti įrodymai, kad S. M. dėjo realias pastangas, stengdamasi įvykdyti teismo sprendimą ir įteisinti statybą: skolininkė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą, prašydama pagal savo kompetenciją pakeisti nutarimą dėl Ronžės upės apsaugos zonų nustatymo ir sumažinti ją atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki jūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino S. M. nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad skolininkė nebuvo pakankamai aktyvi ir nesiėmė visų būtinų ir įmanomų priemonių kaip galima greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius, byloje nėra objektyvių duomenų (priežasčių), pateisinančių teismo sprendimo įpareigojimo nevykdymą. Kaip teisingai pastebėta Inspekcijos rašytiniuose paaiškinimuose, skolininkė nepateikė įrodymų apie sudarytą projektavimo darbų sutartį, o prašymas Palangos m. savivaldybei dėl Ronžės upės apsaugos juostos reglamentavimo pakeitimo parengtas tik 2020 m. spalio 14 d., nors 2020 m. rugsėjo 30 d. prašyme teismui S. M. nurodė, kad prašymas peržiūrėti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pakeitimas sudarytų galimybę įteisinti rekonstruotą statinį, artimiausiu metu turėtų būti teikiamas nagrinėti Palangos miesto savivaldybės tarybai.
27. Teikdama atskirąjį skundą, apeliantė nurodė, kad dėl jos garbaus amžiaus ir šalyje esančios sudėtingos pandeminės situacijos, susijusios su COVID-19 infekcija, sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas, 2018 m. sausio 16 d. teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d. (vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2020 m. vasario 28 d.), tačiau, net ir praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Be to, aplinkybė, kad asmuo nėra pasyvus bei aktyviai siekia atlikti visus veiksmus, kad pašalintų savavališką statybą, negali būti pagrindas neskirti tokiam asmeniui baudos, nes būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką, nesilaikant teismo sprendime nustatytų įvykdymo terminų. Skolininkų atliekami veiksmai, jų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-229-796/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1117-642/2020).
28. Nagrinėjamoje byloje svarbi aplinkybė, kurią pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad teritorija, kurioje skolininkė atliko savavališkos statybos darbus, patenka į kultūros paveldo vietovės – Palangos miesto istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 12613) teritoriją, o dalis sklypo, kuriame yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į kultūros paveldo objekto – Palangos senojo miesto vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini) teritoriją. Taigi, savavališkai vykdomos statybos kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekte pažeidžia ir visuomenės interesus.
29. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. S. M. neatlikus teismo sprendime nurodytų veiksmų, antstolei 2020 m. gegužės 25 d. surašius sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipusis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti Plungės apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1315-973/2017 nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes.
30. Nors S. M. atskiruoju skundu kvestionuoja jai paskirtą baudą, tačiau pažymėtina tai, kad skolininkei skundžiama nutartimi paskirtos baudos dydis yra arti minimalios numatytos baudos dydžio ribos. Taigi, nors teismas ir pripažino, kad 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1315-973/2017 nėra įvykdytas ir yra pagrindas taikyti minėtame sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, darytina išvada, kad teismas, mažindamas S. M. skirtiną baudą, įvertino visas skolininkės nurodytas aplinkybes dėl sprendimo neįvykdymo, taip pat atsižvelgė į jos garbingą amžių, gaunamas nedideles pajamas.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.