Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos paskyrimo. Suinteresuoti asmenys O. G. ir G. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – antstolio reikalavimas dėl baudos skolininkei skyrimo yra neteisėtas, bei neįmanomas jo įvykdymas, kadangi grąžintinas daiktas, t.y. nebaigtos statybos pastatas. yra pasikeitęs. Civilinės bylos medžiagoje yra turto vertės nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad turi būti grąžintas 109,16 kv.m. ploto nebaigtos statybos statinys, tačiau šiuo metu pagal statybos leidimą yra pastatyta 160 kv.m.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl baudos O. G. skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2009). Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę teismui, nustačius, kad asmuo nevykdo antstolio reikalavimo, skirti tokiam asmeniui įstatyme nustatyto dydžio baudą. Antstolis vykdymo procese privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas būtų realiai įvykdytas (LR CPK634 str. 2 d.), nes antstolis privalo būti aktyvus vykdymo procese. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui pačiam spręsti, nenuginčijus antstolio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, apie priežastis, dėl kurių jis gali nevykdyti antstolio reikalavimo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog antstolis A. B. vykdė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-105-816/2010 dėl skolininkės O. G. įpareigojimo grąžinti G. S. 600 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) ir jame esantį nebaigtos statybos 109,16 kv. m bendro naudingojo ploto sodo pastatą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (b. l. 7). 2011-07-15 skolininkė O. G. pateikė antstoliui pareiškimą, kuriame patvirtino, jog gavo antstolio patvarkymą įvykdyti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą geruoju, tačiau jame nurodytų įpareigojimų nevykdys, nes mano, kad antstolio reikalavimai neteisėti, todėl kreipsis į teismą su skundu dėl patvarkymo panaikinimo (b. l. 5). 2011-07-21 antstolis A. B. surašė sprendimo nevykdymo aktą (b. l. 6).

Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog antstolio reikalavimo neįmanoma įvykdyti, kadangi grąžintinas daiktas, t.y. nebaigtos statybos pastatas yra pasikeitęs. Civilinės bylos medžiagoje yra turto vertės nustatymo pažyma, iš kurios matyti, kad turi būti grąžintas 109,16 kv.m. ploto nebaigtos statybos statinys, tačiau šiuo metu pagal statybos leidimą yra pastatyta 160 kv.m. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu skundo argumentu nesutinka, kadangi ši aplinkybė nepaneigia pareigos vykdyti teisėtą antstolio reikalavimą, t.y. grąžinti išieškotojui G. S. 600 kv.m. žemės sklypą ir jame esantį nebaigtos statybos 109,16 kv.m. bendro naudingojo ploto sodo pastatą.

CPK 763 straipsnis reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimo bendrąją vykdymo tvarką. CPK 765 str. 1 d. nustatyta, kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui.

Pažymėtina, jog apeliantė nenurodė jokių svarbių priežasčių dėl ko nevykdo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-06-06 įsiteisėjusio teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, skolininkė savo teises gali ginti tik įvykdžiusi teismo sprendimą ir reikšdama ieškinį dėl turto pagerinimų, investuotų sumų į svetimą jai turtą priteisimo, o ne savavališkai gindama savo teises ir nevykdydama teisėto antstolio reikalavimo.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs antstolio pareiškimą dėl baudos paskyrimo, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o skolininkės O. G. atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.