Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės, Rūtos Mickevičienės ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-11-485/2017 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Br. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 metais, dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. Br., pravardę „Dalgis“ bei V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamą susivienijimą, kurio vadovu tapo A. Br., nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario dalyvavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „Svajka“, D. Š. pravarde „Šarka“ (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ((toliau – BPK) 39¹ straipsnio tvarka), T. T. pravarde „Džimis” (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), V. Vi. pravarde „Vinciukas“, Ž. Š. pravarde „Žyma“, E. B. pravarde „Erkė“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „Žydriukas“, R. S. pravarde „Remyga“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „Storas“, A. K. pravarde „Afganas“, R. Z. pravarde „Auskariukas“, K. P. pravarde „Avietė“, J. J. pravarde „Smirdalas“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. Br. bei A. Br., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. Vi., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

- A. Br. ir T. Br. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2010 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neturėdami leidimo įgijo du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88 – Champion“ modelio pistoletą „WALTHER“ Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių ir garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankinės granatas su degtuvais „UZRGM“, kuriuos nuo įgijimo iki 2010 metų vasaros neturėdami leidimo laikė prie namų adresu (duomenys neskelbtini), po ko perdavę saugojimui T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name (duomenys neskelbtini);

- A. Br., T. Br., V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdami leidimo įgijo ne mažiau dviejų 7,62 mm kalibro pistoletų „TT“ su dėtuvėmis, kuriose kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, šiuos ginklus ir šaudmenis nuo įgijimo iki 2012 m. kovo 2 d. neturėdami leidimo laikė tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, taip pat prie T. Br. namų adresu (duomenys neskelbtini), kur juos 2011 m. pradžioje atgabeno V. V.. Vieną iš pistoletų su šoviniais A. Br. nurodymu T. T. 2011 m. pradžioje nuvežė adresu (duomenys neskelbtini), kur perdavė V. Vi..

T. Br. dalyvavo A. Br. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. Br. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kurių metu buvo: aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, transportas ir pan.); svarstomi patalpų pagrobtam turtui laikyti nuomos klausimai; renkama 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. Br. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojamos didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystės Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką bei turto realizavimas. Dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje T. Br. su A. Br., S. A. ir V. V. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą, pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprūpindavo į užsienį išvykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniškai dalyvaudavo vagystėse. T. Br. 2010 - 2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B., Ž. J. pravarde „Žydriukas“, R. S. pravarde „Remyga“, R. N., P. R., A. K. pravarde „Afganas“, K. P. pravarde „Avietė“, J. J. pravarde „Smirdalas“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (kurio atžvilgiu Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), R. Z. pravarde „Auskariukas“, S. L. pravarde „Storas“, A. B. pravarde „Akis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio tvarka), R. G. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „Kumpis“ (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. Br. kaltinamas tuo, jog būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. Br. bei dalyviais V. V. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 39¹ straipsnio tvarka), S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų- turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 306¹ straipsnio 1 dalyje (26 nusikalstamos veikos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. Br. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepratęsė kaltinamajam T. Br. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino nenurodydamas motyvų, kodėl kaltinamajam išnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Pasak prokuroro, vien ta aplinkybė, kad baudžiamasis procesas trunka ilgai ir T. Br. suėmimo terminas yra tęsiamas ilgą laiką, neleidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje nebėgs ir nesislėps nuo teismo. Teismo nutartyje nurodytos T. Br. charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pratęsimo pagrindas. T. Br. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos - labai sunkių nusikaltimų kategorijai. T. Br. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, kaltinamasis anksčiau buvo teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs), kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja vieta Lietuvoje. Nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad T. Br. yra susituokęs, tačiau nurodyta aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, teismas nutartyje nenurodė. Prokuroras mano, kad apygardos teismas kaltinamajam T. Br. nepagrįstai nepratęsė kardomosios priemonės - suėmimo termino, nes yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Prokuroras nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nepratęsė kaltinamajam T. Br. taikomos kardomosios priemonės - suėmimo termino taip pat nenurodydamas motyvų, kodėl kaltinamajam išnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas. Pasak prokuroro, vien ilgas kardomosios priemonės - suėmimo taikymo terminas nėra pakankamas pagrindas teigti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų, numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant aukščiausia bendrininkavimo forma - nusikalstamo susivienijimo sudėtyje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. T. Br. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o, vertinant kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti pagrįstą išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad T. Br. anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Prokuroras mano, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad apygardos teismas kaltinamajam T. Br. nepagrįstai nepratęsė kardomosios priemonės - suėmimo termino.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažinta, kad organizuoto nusikalstamumo pobūdžio nusikaltimų realizavimas gali būti vertinamas ne tik kaip tinkamas pagrindas taikyti suėmimą, bet ir jį tęsti. Asmens priklausymas organizuotoms grupėms suėmimo kontekste tampa viena iš pagrindinių sąlygų paskirtą, ilgą laiką trunkantį, suėmimą pripažinti teisėtu. Ne vienos, bet kelių ar keliasdešimties nusikalstamų veikų realizavimas nusikalstamo susivienijimo sudėtyje EŽTT teismo jurisprudencijoje pripažįstamas pateisinamu pagrindu suėmimo taikymą vykdyti ilgiau nei įprasta. Esminė sąlyga, pateisinanti suėmimo trukmę, yra inkriminuotų nusikalstamų veikų realizavimas apjungiant kelių, gerai organizuotų asmenų pastangas. Pavojingos bendrininkavimo formos užkardymas ir atskleidimas suponuoja būtinybę imtis išskirtinių procesinių veiksmų, tokiu būdu ištęsiant paskirto suėmimo terminą. Būtent proporcionalus, neretai kitose bylose pripažįstamas nepateisinamai ilgai užsitęsusiu, suėmimo terminas tampa vienu iš esminių baudžiamajame organizuoto nusikalstamumo procese iškeltų tikslų sėkmės garantų, nesuteikiančiu pagrindo pripažinti suimtajam tenkančių teisių ir laisvių pažeidimo. EŽTT vienareikšmiškai yra pripažinęs, kad ilgesnis, net kelis metus trunkantis suėmimas yra svarbus vien dėl to, kad tokio pobūdžio tyrimuose privalu nustatyti įtariamųjų bendravimo kontrolę, tokį bendravimą apriboti, taip pat apriboti šių asmenų ryšius su kitais, bylos nagrinėjimui reikšmingais asmenimis. Būtent tik šios procesinės priemonės taikymo metu galima išvengti organizuotam nusikalstamumui priklausančių asmenų slapstymosi, įrodymų sugadinimo, neigiamos įtakos darymo tiek kitiems įtariamiesiems, tiek procesui apskritai. Todėl skirtingai nei kilų nusikalstamų veikų atveju, toks suėmime išbūtas laikas gali būti pripažintinas pagrįstu.

Prokuroras mano, kad atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, kurios yra siejamos su nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikla, kurios dalyviu buvo kaltinamasis T. Br., konstatuotina, jog apygardos teismas nepagrįstai nepatęsė suėmimo termino. Įvertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas T. Br., pobūdį ir sunkumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas ilgesnį laiką kaltinamojo atžvilgiu yra pateisinamas. Šioje byloje tai apsprendžia aukščiau nurodytos aplinkybės, baudžiamosios bylos apimtis, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas, kaltinamųjų skaičius, tyrimo sudėtingumas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti jame nurodytais motyvais, kaltinamasis T. Br. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas tenkinamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog T. Br. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti kaltinamųjų S. A., Ž. Š., liudytojų A. Br., D. Š., T. T. ir kt. parodymuose, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų apžiūros protokoluose, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, vertindamas šiuos duomenis ir spręsdamas klausimą dėl suėmimo T. Br. pakeitimo kitomis kardomosiomis priemonėmis, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nekaltumo prezumpcijos principo nepažeidė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo pakeitimo kitomis kardomosiomis priemonėmis teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

Skundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismas, nepratęsdamas suėmimo termino kaltinamajam T. Br., nepasisakė dėl baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų suėmimo taikymo pagrindų ir sąlygų buvimo ar jų išnykimo. Iš skundžiamos nutarties turinio galima spręsti, jog apygardos teismas iš esmės pripažįsta esant neišknykusius suėmimo taikymo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. kad T. Br. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, jog T. Br. atžvilgiu pakankamai ilgai (5 metus) yra taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, jis kaltinamas nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamą vietą, yra darbingo amžiaus, bet nedirbantis, susituokęs, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir trukmę, kaltinamojo asmenybę, veikų sunkumą ir kitas aplinkybes, konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti paskirtą ir vis tęsiamą suėmimą į kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad T. Br. suėmimas taikomas pakankamai ilgą laiką (5 metus), neužkerta kelio ir toliau šioje baudžiamojoje byloje taikyti jam suėmimą, esant tam BPK numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

Nagrinėjamu atveju T. Br. kaltinamas galimai padaręs daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismas ankstesnėmis nutartimis kaltinamajam T. Br. suėmimo terminą pratęsdavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad T. Br. kaltinamas galimai padaręs itin daug tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos nusikalstamos veikos – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o už nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. Br. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, be to, T. Br. anksčiau buvo teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas (teistumas išnykęs), kas leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nėra susaistytas itin tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje. Nors T. Br. yra vedęs ir jo žmona su dviem nepilnamečiais vaikais jį nuolat lankydavo Kauno tardymo izoliatoriuje, o 2017 m. kovo 2 d. paleistas iš suėmimo kaltinamasis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nurodytos aplinkybės šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad T. Br., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Minėta, kad T. Br. taip pat kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, intensyviai vykdyti kelerius metus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, veikiant nusikalstamo susivienijimo veikloje bei siekiant neteisėtai gauti pajamų, o tai rodo pastarojo asmens didesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. T. Br. iki sulaikymo oficialiai nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o, vertinant T. Br. inkriminuojamų nusikaltimų laikotarpį, pobūdį, mastą ir jų kiekį, galima daryti išvadą, kad lėšų pragyvenimui jis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas, o tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir reiškia, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad T. Br. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nors T. Br. yra suimtas ilgą laiko tarpą (nuo 2012 m. kovo 2 d.), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už T. Br. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinės priežastys, pateisinančios ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra T. Br. asmenybės pavojingumas ir inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, mastas ir jų intensyvumas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. Br. keletą metų galimai sistemingai darė nusikalstamas veikas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, be to, nusikaltimus galimai padarė suorganizavęs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis bei veikdamas jo sudėtyje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, skaičius, intensyvumas leidžia T. Br. vertinti kaip itin linkusį nusikalsti asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis, padarytas nusikalstamas veikas. Įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. Br., kiekį, pobūdį ir sunkumą, nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės - suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus kaltinamojo T. Br. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, mastą, kiekį, vaidmenį galbūt darant jam inkriminuotas veikas, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas. Dėl išdėstytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir kaltinamajam T. Br. toliau turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį, kuria kaltinamajam T. Br. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumentų paėmimą.

Kaltinamajam T. Br., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.