Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. P. atstovės pagal įstatymą M. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų H. G. ir D. P. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys A. P., notarė V. K., G. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl ginčo esmės ir 2021 m. gruodžio 13 d. rašytinių paaiškinimų

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas palikėjo G. P. trijų dalių asmeninis testamentas, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 338 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo (vadinasi, ir atskirojo skundo) padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą (ir atskirąjį skundą) yra draudžiama. Kadangi apeliantės suinteresuoto asmens A. P. ir jos atstovės pagal įstatymą M. B. 2021 m. gruodžio 13 d. rašytiniai paaiškinimai – tai atskirojo skundo papildymas, paduotas pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, juos atsisakytina priimti ir šie 2021 m. gruodžio 13 d. rašytiniai paaiškinimai, Klaipėdos apygardos teismui paduoti 2021 m. gruodžio 15 d., grąžintini juos padavusiems asmenims.

12. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų pagrįstumo.

Dėl pareiškimo patvirtinti asmeninį testamentą nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka

13. Vienas iš apeliantės argumentų, dėl ko, jos nuomone, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl ji turi būti panaikinta, yra tai, jog teismas bylą išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, o ne ginčo teisenos tvarka.

14. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjai į teismą kreipėsi su pareiškimu prašydami patvirtinti mirusiojo G. P. trijų dalių asmeninį testamentą. Pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo (t. y. paveldėjimo procedūrų) nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta ypatingosios teisenos tvarka. CPK 579 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog CK numatytais atvejais prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu šis Kodeksas nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. CPK 582 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog byla nagrinėjama šiame skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus CK numatytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai, kurie privalo būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka, todėl darytina išvada, jog teisėtai ir pagrįstai pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo išnagrinėtas ypatingosios teisenos tvarka.

15. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nagrinėdamas prašymus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos neįtraukimo į bylos procesą

16. Apeliantės nuomone, kadangi byloje kilo ginčas dėl teisės, teismas privalėjo užtikrinti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus ir lūkesčius bei į bylą įtraukti valstybės įgaliotą instituciją, kuri gina vaikų teises.

17. Tačiau pažymėtina, jog byloje buvo nagrinėjama, ar yra pagrindas patvirtinti palikėjo G. P. trijų dalių asmeninį testamentą, t. y., ar egzistuoja aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą teismui patvirtinti palikėjo asmeninį testamentą. Įstatymas imperatyviai nustato, ką teismas privalo patikrinti tokiu atveju, ir kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis. Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

18. Taigi nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo nėra sprendžiamas klausimas, ar surašytas testamentas (ne)pažeidžia palikėjo nepilnamečio vaiko interesus ir lūkesčius. Nepilnamečiui suinteresuotam asmeniui nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme atstovavo jos atstovė pagal įstatymą – motina ir profesionali teisininkė – advokatė, toks atstovavimas nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu, pagrindo į bylą įtraukti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą nebuvo.

Dėl trijų dalių asmeninio testamento patvirtinimo ir svetimo turto jame (ne)nurodymo

19. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino palikėjo G. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 10 d., 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d. surašytą trijų dalių asmeninį testamentą. Teismas nurodė, jog šiuose dokumentuose išreikšta asmens valia aiški tiek dėl paveldimo turto, tiek dėl asmenų, kam šis turtas atitenka. Šie tekstai tarpusavyje neprieštarauja, todėl yra teisinis pagrindas šiuos dokumentus laikyti asmeniniu testamentu, susidedančiu iš trijų dalių, ir patvirtinti.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog palikėjo G. P. 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. kovo 11 d. ranka surašytuose dokumentuose išreikšta palikėjo valia aiški tiek dėl paveldimo turto, tiek dėl asmenų, kam šis turtas atitenka, t. y. 2020 m. kovo 10 d. asmeniniame testamente nurodyta, jog: „(duomenys neskelbtini)“; 2020 m. kovo 11 d. asmeninio testamento patikslinime nurodyta, jog: „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog G. P. 2020 m. balandžio 2 d. surašytame asmeninio testamento patikslinime išreikšta palikėjo valia aiški tiek dėl paveldimo turto, tiek dėl asmenų, kam šis turtas atitenka, t. y.: „(duomenys neskelbtini)“.

22. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog G. P. 2020 m. balandžio 2 d. surašytame asmeninio testamento patikslinime išdėstytas pareiškimas: „<...> (duomenys neskelbtini) <...>“ – tai nėra palikėjo G. P. valia dėl turto paveldėjimo, nes šiame pareiškime nėra nurodyta, kad G. P. paveldi kokį nors palikėjo G. P. turtą. Po šio pareiškimo G. P. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog: „<...> Viską palieku savo sesei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir jos sūnui H. G. <...>“.

23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog G. P. sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, kadangi jis testamente nurodė svetimą (iš atskirojo skundo argumentų manytina, jog kalbama apie M. B. priklausantį) turtą, kuris jam nepriklauso. Tačiau atskirajame skunde nėra konkretizuojama, koks turtas, kurį asmeniniame testamente nurodė G. P., pastarajam nepriklauso. Pažymėtina ir tai, jog atskirojo skundo argumentai negali būti neaiškūs, deklaratyvūs ir verčiantys teismą daryti prielaidas. Ir vis dėlto, jeigu apeliantė kalba apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tai pažymėtina, jog dėl šio turto paveldėjimo nėra patvirtintas joks G. P. asmeninis testamentas.

Dėl asmeninio testamento sudarymo vietos nenurodymo

24. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu patvirtinti mirusiojo asmeninį testamentą, kadangi asmeniniame testamente nėra nurodyta jo sudarymo data, ši aplinkybė, apeliantės nuomone, yra pagrindas netvirtinti asmeninio testamento. Tačiau pažymėtina, jog CK 5.30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog testamento sudarymo vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo vietos negalima nustatyti kitais būdais arba ji nėra aiški iš kitų aplinkybių. Teismo posėdžių metu pareiškėjų atstovas paaiškino, jog testatorius G. P. asmeninį testamentą surašė būdamas ligoninėje. Pažymėtina, jog teismo posėdžių metu suinteresuoto asmens A. P. atstovė pagal įstatymą M. B. patvirtino, jog nurodytu laikotarpiu, t. y. 2020 m. pavasarį, G. P. gulėjo Kretingos ir Klaipėdos ligoninėse. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aptartos aplinkybės leidžia nustatyti asmeninio testamento sudarymo vietą, o tai, kad tiksli testamento sudarymo vieta nenurodyta testamente, nėra pagrindas atmesti pareiškėjų prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Dėl testatoriaus galėjimo ir gebėjimo surašyti asmeninį testamentą, papildomos rašysenos ekspertizės skyrimo bei testatoriaus tikrosios valios

25. Apeliantė nurodo, jog teismas privalėjo ištirti, ar ligonis G. P. tikrai šiuos dokumentus galėjo ir (ar) gebėjo sudaryti gydymo įstaigoje. Tačiau pažymėtina, jog būtent dėl to, kad būtų išsklaidytos bet kokios abejonės, ar asmeninį testamentą surašė ir pasirašė G. P., teismas suinteresuoto asmens A. P. atstovių prašymu byloje paskyrė rašysenos ekspertizę ir buvo gauta išvada, jog G. P. asmeniniuose testamentuose, surašytuose 2020 m. kovo 10 d. (2 vnt.), 2020 m. kovo 11 d. bei 2020 m. balandžio 2 d., rankraštinius tekstus parašė ir G. P. vardu pasirašė G. P.. Apklausiamas teismo posėdžio metu ekspertas A. M. nurodė, jog ekspertizę atliko du ekspertai ir jiems nekilo jokių abejonių, kad tiriamus tekstus surašė ir pasirašė būtent G. P..

26. Anot apeliantės, kadangi ji nesutiko su byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, teismas privalėjo paskirti papildomą rašysenos ekspertizę ir taip užtikrinti jos teises teikti teismui įrodymus ir tokiu būdu ginčyti pareiškėjų reikalavimus. Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 219 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kokiu atveju skiriama papildoma ekspertizė, t. y. jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami. Taigi vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutiko su byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, nėra pagrindas pakartotinės ekspertizės skyrimui. Kaip minėta, rašysenos ekspertizė byloje buvo paskirta suinteresuoto asmens A. P. atstovių prašymu. Pateiktas 2021 m. vasario 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11K-10(21) bei pateikta išvada yra nuoseklūs, išsamūs ir aiškūs. Teismo posėdžio metu ekspertas A. M. taip pat davė aiškius ir išsamius paaiškinimus, nurodė, jog buvo tiriama visa jiems pateikta medžiaga ir tyrimo metu buvo galima padaryti kategorišką, abejonių nekeliančią išvadą. Nesant pagrindo skirti byloje pakartotinę ekspertizę, teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 28 d. protokoline nutartimi netenkino suinteresuoto asmens A. P. atstovių prašymo dėl pakartotinės rašysenos ekspertizės skyrimo.

27. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti, ar G. P. sveikatos būklė buvo tinkama tokiems dokumentams sudaryti, ar nebuvo G. P. daroma įtaka jam esant nepatenkinamos sveikatos būklės, ar G. P. tokius testamentus sudarė laisva valia. Tačiau jau ne kartą buvo akcentuota, kad teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valios ydingumas, poveikio darymas testatoriui, testatoriaus galėjimas ir gebėjimas suprasti savo veiksmus, jų esmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu – tai aplinkybės, kurios tiriamos ir vertinamos ginčo teisenos tvarka nagrinėjant ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, o ne ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

28. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.

Dėl palikėjo teisės palikti savo turtą savo kreditoriui

30. Pažymėtina, jog CK 5.19 straipsnis reglamentuoja palikėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra. Šio straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, jog kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims; testatorius gali palikti visą savo turtą arba jo dalį juridiniams asmenims, kurie turės būti įsteigti vykdant testamentą, taip pat dar nepradėtiems, negimusiems fiziniams asmenims. Taigi įstatymas nedraudžia palikėjui palikti savo turtą savo kreditoriui.

Dėl nutarties rezoliucinės dalies

31. Anot apeliantės, teismas netinkamai patvirtino G. P. asmeninį testamentą, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas tik asmeninio testamento dalis, nors privalėjo nurodyti visą G. P. testamento turinį. Kadangi teismas nepatvirtino viso testamento turinio visa apimtimi, iš teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties netinkamo turinio negalima tiksliai žinoti G. P. asmeninio testamento tikrojo turinio ir apimties.

32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei CK, nei CPK nėra nurodyta, kad teismo nutarties, kuria patvirtinamas asmeninis testamentas, rezoliucinėje dalyje privalo būti perrašomas visas testamento turinys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismo nutartį sudaro ne tik rezoliucinė dalis, bet taip pat ir įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji. Skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje aiškiai buvo aptartas testamento turinys, nurodytas paveldimas turtas bei paveldėtojai. Šioje apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas taip pat atskleidė testamento turinį, pasisakė dėl paveldimo turto ir paveldėtojų. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad iš teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties turinio negalima tiksliai žinoti G. P. asmeninio testamento tikrojo turinio ir apimties, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

33. Kitų esminių argumentų dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliantė atskirajame skunde neišdėstė.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo išnagrinėjo ypatingosios teisenos tvarka, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, aktualias nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvuotai dėl jų pasisakė, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai H. G. ir D. P. bei suinteresuotas asmuo G. P. prašė priteisti iš apeliantės jų naudai jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Be to, CPK 582 straipsnio 12 dalyje nustatyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtoje byloje dalyvaujančių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantei suinteresuotam asmeniui A. P. ir jos atstovei pagal įstatymą M. B. 2021 m. gruodžio 13 d. rašytinius paaiškinimus, Klaipėdos apygardos teismui pateiktus 2021 m. gruodžio 15 d. (DOK-16821).