Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Albinas Antanaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-594-2014

2014 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Olego Šibkovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistajam T. L. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, nuteistojo K. S. gynėjui advokatui A. G. Šalavkai, nukentėjusiajai R. U., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. S., V. Š. ir T. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo K. S. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. – 4 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; V. Š. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. – 6 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; T. L. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. – 8 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-05-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2010-05-12 nuosprendį.

Taip pat priteista solidariai iš T. L., K. S. ir V. Š.: 64404,74 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. naudai; 1086,36 Lt (761,96+324,40) proceso išlaidų valstybės naudai; 588,93 Lt proceso išlaidų Lietuvos Respublikos Kriminalistinių tyrimo centro naudai.

Taip pat paliktas galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo dienos 2013-03-06 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nustatytas ir 2013-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. L. turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad veikdamas kartu su V. Š., T. L., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų 8A, Alytuje, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-11-26, apie 15 val. T. L. iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į R. U. namų naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. U. melagingai prisistačius ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje bei paaiškinus, jog R. U. sūnus A. U. Didžiojoje Britanijoje sužalojo žmogų ir reikalinga sumokėti piniginę kompensaciją sužalotojo broliui, tuo pat metu T. L. nurodymu V. Š. suradus jį ir davus nurodymą jam paimti pinigus, jis atvyko pas nukentėjusiąją R. U. į namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir prisistatė sužalotojo Didžiojoje Britanijoje broliu A. P., iš nukentėjusiosios R. U. paėmė jos sūnaus A. U. namuose laikytus 18000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, dalį jų – 12000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų 2012-11-26, apie 19 val., Jurbarko rajone, Gricių kaime perdavė V. Š., kuriuos T. L. nurodymu V. Š. 2012-11-26, apie 21 val. Telšiuose, Karaliaus Mindaugo gatvėje perdavė T. L. motinai A. L., tokiu būdu apgaule savo ir V. Š. bei T. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 18000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 76860 Lt, tuo nukentėjusiajam A. U. padarydamas 76 800 Lt turtinę žalą.

V. Š. nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. už tai, kad veikdamas kartu su K. S., T. L., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų 8A, Alytuje, turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-11-26, apie 15 val. T. L. iš mobilaus ryšio telefono paskambinus į R. U. namų naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. U. melagingai prisistačius ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje bei paaiškinus, jog R. U. sūnus A. U. Didžiojoje Britanijoje sužalojo žmogų ir reikalinga sumokėti piniginę kompensaciją sužalotojo broliui, tuo pat metu T. L. nurodymu, jis, t. y. V. Š., padėjo padaryti nusikalstamą veiką, tai yra paskambino K. S. ir davė nurodymą jam paimti pinigus, K. S. atvykus pas nukentėjusiąją R. U. į namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), prisistačius sužalotojo Didžiojoje Britanijoje broliu A. P., iš nukentėjusiosios R. U. paėmus jos sūnaus A. U. namuose laikytus 18000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, dalį jų – 12000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų 2012-11-26, apie 19 val., Jurbarko rajone, Gricių kaime perdavus V. Š., kuriuos T. L. nurodymu, jis, t. y. V. Š., iš anksto pažadėjęs pinigus realizuoti, 2012-11-26, apie 21 val., Telšiuose, Karaliaus Mindaugo gatvėje perdavė T. L. motinai A. L., tokiu būdu bendrininkavo padėdamas apgaule savo, K. S. bei T. L. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - 18000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 76860 Lt, tuo nukentėjusiajam A. U. padarydamas 76800 Lt turtinę žalą.

T. L. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad būdamas Alytaus pataisos namuose, esančiuose Ulonų 8A, Alytuje, veikdamas kartu su K. S., V. Š., turėdamas tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, 2012-11-26, apie 15 val. iš mobilaus ryšio telefono paskambino į R. U. namų naudojamą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. U. melagingai prisistatė ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje bei paaiškino, jog R. U. sūnus A. U. Didžiojoje Britanijoje sužalojo žmogų ir reikalinga sumokėti piniginę kompensaciją sužalotojo broliui, tuo pat metu jo nurodymu V. Š. suradus ir davus nurodymą K. S. paimti pinigus, pastarajam atvykus pas nukentėjusiąją R. U. į namus, esančius Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir prisistačius sužalotojo Didžiojoje Britanijoje broliu A. P., iš nukentėjusiosios R. U. paėmus jos sūnaus A. U. namuose laikytus 18000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, dalį jų – 12000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų 2012-11-26, apie 19 val., Jurbarko rajone, Gricių kaime K. S. perdavus V. Š., kuriuos T. L. nurodymu pastarasis 2012-11-26, apie 21 val., Telšiuose, Karaliaus Mindaugo gatvėje perdavė T. L. motinai A. L., tokiu būdu apgaule savo ir V. Š. bei K. S. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - 18 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kurių vertė 76860 Lt, tuo nukentėjusiajam A. U. padarydamas 76800 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. S. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistųjų V. Š. ir T. L. apeliacinis skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistųjų kaltės padarius nusikaltimą

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Išanalizavus apeliacinių skundų motyvus ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, teisingai nustatė faktines aplinkybes, nepažeidžiant minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai nuteistuosius K. S., V. Š. ir T. L. pripažino kaltais padarius BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Liudytojo R. Š. 2014-02-07 teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apylinkės teismas pagrįstai laikė patikimais ir patvirtinančiais tiek V. Š., tiek T. L. kaltę, nes iš T. L. telefono pokalbių išklotinių matyti, kad T. L. nurodo, kad bus surastas žmogus, kuris prisiims kaltę už T. L. padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat iš telefono pokalbių išklotinių matyti, kad T. L. liepia V. Š. pasislėpti nuo policijos, kol bus rastas žmogus, kuris prisiims kaltę. R. Š. nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nuteistojo K. S. duoti parodymai, kuriuose jis detaliai nurodo kokius veiksmus atliko kiekvienas iš bendrininkų, todėl teismui netikėti liudytojo R. Š. ir nuteistojo K. S. parodymais nebuvo pagrindo.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013 ir kt.). Bylą nagrinėjant teisme, poligrafinės ekspertizės skyrimas priklauso nuo teismo įsitikinimo dėl tokio sprendimo būtinumo, o šiuo atveju skirti liudytojui R. Š. ir nuteistajam K. S. tyrimą poligrafu nebuvo pagrindo. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva, o tai reiškia, kad teismas sprendimą dėl ekspertizės skyrimo priima savo nuožiūra atsižvelgdamas į byloje suriktus įrodymus. Jam nėra privalomi kaltinamojo, jo gynėjo ar kitų asmenų prašymai skirti ekspertizę. Šioje byloje visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės proceso metu buvo patikimai nustatytos, todėl nuteistųjų V. Š. ir T. L. prašymai dėl naujų įrodymų tyrimo, t. y. tyrimo poligrafu skyrimo, netenkinti pagrįstai, nesant jokio pagrindo manyti, kad atlikus šį įrodymų procesinį veiksmą galėtų būti daromos kitokios išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių.

Dėl teisės į gynybą pažeidimo

Apelianto T. L. teiginiai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra nepagrįsti. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme, kaltinamajam buvo užtikrinta teisė į gynybą, paskiriant jam gynėją, kuris priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aktyviai dalyvavo pirmosios instancijos teismo procese, palaikė kaltinamojo prašymus ir apklausinėjo iškviestus liudytojus. T. L. be to pats aktyviai dalyvavo procese, davė parodymus ir apklausinėjo kitus apklausiamus asmenis. Objektyvių duomenų, kad būtų Lietuvos Respublikos BPK 58 ir 61 straipsnio pagrindai nušalinti advokatą T. L. nepateikė.

Dėl bausmių nuteistiesiems

Nuteistieji K. S., V. Š. ir T. L. savo apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas K. S., V. Š. ir T. L. bausmes, aukščiau paminėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nesilaikė, netinkamai įvertino kiekvieno iš nuteistųjų asmenybę, vaidmenį padarant nusikaltimą, veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl nors ir paskyrė tinkamos rūšies, tačiau savo dydžiu per griežtas bausmes. Be to, bendrindamas paskirtą bausmę nuteistajam T. L. nesilaikė BK 64 str. 1, 3 d. reikalavimų, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir todėl neteisingai paskirtos bausmės nuteistiesiems.

Nuteistasis K. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti tai, kad jis padėjo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, tačiau byloje surinktų įrodymų tokiai išvadai pagrįsti nepakanka. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta lengvinanti aplinkybė, turinti alternatyvius požymius – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, todėl net ir pripažinus, kad K. S. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, tai nebūtų antra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio teismas išvardijo nuteistąjį K. S. charakterizuojančius duomenis, juos abstrakčiai apibendrino, tačiau dėl kiekvieno jų reikšmės bausmės dydžiui motyvuotai nepasisakė. Teismas nustatė po vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę, tačiau kiekvienos iš jų reikšmės atskirai nevertino, nevertino nuteistojo vaidmens padarant nusikaltimą, todėl neteisingai nurodė, jog skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad už tokio pobūdžio (BK 182 str.) nusikaltimus jis anksčiau teistas nebuvo, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kuri savo reikšme neabejotinai persveria nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, daroma išvada, kad yra pagrindas paskirtą bausmę švelninti, paskiriant 3 metus terminuoto laisvės atėmimo.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam per griežtą bausmę ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis kaltę pripažino pilnai, be to, skunde nurodo, kad jis tik prisidėjo prie nusikaltimo ir jokio susitarimo sukčiauti nebuvo. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš tokios įstatymo formuluotės matyti, kad nuteistajam neužtenka vien prisipažinti padarius nusikalstamą veiką, kad būtų pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet jis turi nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo pradžioje slapstėsi, tarėsi su bendrininku T. L. kaip apkaltinti kitą asmenį jų padarytu nusikaltimu ir tik dėl byloje surinktų įrodymų iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, menkindamas savo vaidmenį, todėl teismas pagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę.

Kaip matyti iš skundžiamo teismas išvardijo nuteistąjį V. Š. charakterizuojančius duomenis, juos abstrakčiai apibendrino, tačiau dėl kiekvieno jų reikšmės bausmės dydžiui motyvuotai nepasisakė. Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė tik nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nusprendė paskirti sankcijos vidurkį viršijančią bausmę, tačiau teismas netinkamai įvertino tai, kad nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, teismas jį pripažino kaltu per BK 24 str. 6 d. nuostatas, t.y. jo vaidmenį vertino tik kaip padėjėjo. Įvertinus apylinkės teismo nuosprendyje nurodytas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad už tokio pobūdžio (BK 182 str.) nusikaltimus jis anksčiau teistas nebuvo, jo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, daroma išvada, kad yra pagrindas paskirtą bausmę švelninti, paskiriant 3 metus terminuoto laisvės atėmimo (BK 54 str. 2 d. 6 p., 58 str. 1 d.).

Nuteistasis T. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė jam sankcijoje numatytą maksimalią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jokių T. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nustatė sunkinančią jo atsakomybę aplinkybę, tačiau tai nėra pakankamu pagrindu paskirti maksimalią sankcijoje numatytą bausmę. Įvertinus visumą apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistajam skirtina 4 metų 1 mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

BK 64 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis sako, jog tada, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Trečioje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taigi, naujai paskirtoji bausmė bendrinama ne su anksčiau paskirtąja visa bausme, tačiau su jos likusia neatlikta dalimi ir atliktoji bausmės dalis neįskaitoma į bausmės laiką, todėl bendrinant bausmes būtina nustatyti, kokią ankstesnės bausmės dalį nuteistasis nuosprendžio dienai yra jau atlikęs ir kokia yra neatliktos bausmės dalis. Tuo tarpu apylinkės teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau paskirta bausme, naujai paskirtą bausmę bendrino ne su likusia neatliktąja dalimi, tačiau su visa anksčiau paskirtąja bausme, nors neatliktos bausmės dalis buvo žymiai mažesnė nei naujai paskirta bausmė. Dėl šių aplinkybių nuosprendis turi būti pakeistas, skiriant naują subendrintą bausmę.

Kadangi apeliacinis skundas yra paduotas nuteistojo, tai reiškia, kad aukštesnysis teismas negali išeiti už skundo ribų ir sunkinti nuteistojo padėties bei paskirti didesnę bausmę, nei kad buvo paskirta apylinkės teismo, įskaičius į paskirtos bausmės laiką pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmės dalį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei Liteko sistemoje esančių duomenų, apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dieną 2014-03-17 pagal 2010-05-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirtos ir neatliktos bausmės dalis buvo nežymiai mažesnė nei 3 metai laisvės atėmimo. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas bendrindamas bausmes, prie 2010-05-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam pridėjo 2 m. 3 mėn. naujai paskirtos bausmės dalį. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, skiriama galutinė bausmė negali būti didesnė nei paskirta skundžiamu 2014-03-17 nuosprendžiu, į bausmės laiką įskaičius atliktą bausmės laiką, todėl vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie naujai paskirtos bausmės (4 m. 1 mėn.) pridedama 1 metai paskirtos ir neatliktos bausmės dalis pagal 2010-05-12 nuosprendį ir galutinė bausmė skirtina 5 metai 1 mėnuo terminuoto laisvės atėmimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2014-03-17.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo A. L. turtui

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo T. L. skundo argumentu, kad apylinkės teismas nepagrįstai paliko galioti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuteistojo T. L. motinos A. L. turtui.

Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnio 1 dalis numato, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Iš tokios įstatymo formuluotės darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas įtariamajam arba už jį materialiai atsakingo asmens turtui, taip pat kai turtas įgytas neleistinais būdais ir vėliau perleistas tretiesiems asmenims. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (7 t. 133-138, 139) matyti, kad A. L. nuo 1992-02-18 nuosavybes teise priklauso butas su rūsiu (esantis (duomenys neskelbtini)) bei paveldėta 2011-06-07 1/10 dalis gyvenamojo namo (esantis (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). T. L. nusikalstamą veiką padarė 2012-11-26. A. L. šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinamoji ar materialiai atsakinga už T. L. veiksmus, kadangi jis yra pilnametis. Be to, turtas, kuriam taikoma laikini nuosavybės teisės apribojimai buvo įgytas/paveldėtas anksčiau nei padaryta nusikalstama veika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikini nuosavybės teisės apribojimai A. L. turtui buvo paskirti nepagrįstai, todėl minėti suvaržymai turtui naikintini.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, palikdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. L. turtui baudžiamojoje byloje netinkamai taikė BPK nuostatas, todėl nuteistojo T. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-05-21 pažymas, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (b. l. 130, 132, t. 9). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“, todėl įvertinus visumą išdėstytų įstatyminių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą nuteistieji galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 str. 1, 2, 3 p.

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

K. S., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 str. 2 d., paskirti 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. Š. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 24 str. 6 d. BK 182 str. 2 d., paskirti 3 (trejų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

T. L. pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 str. 2 d., paskirti 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. pridėti dalį 2010-05-12 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės - 1 metus ir galutinę bausmę paskirti 5 (penkerius) metus 1 (vieną) mėnesį terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-03-17.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės įskaitymo T. L..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo dienos 2013-03-06 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nustatytas ir 2013-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. L. turtui ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. L. turtui, taikytą 2013-03-06 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu, pratęstą 2013-09-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi, panaikinti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.