- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- e2-2830-1102/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32050-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Mauricė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Rasa Danilkevičiūtė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei V. K., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Rasai Danilkevičiūtei-Steponavičienei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės V. K. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas), kuriame ieškovė prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; šalims lygiomis dalimis (po 1/2) natūra padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: 340/1000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei taip pat žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu nebaigti statyti pastatu.
2. Ieškovė savo poziciją ieškinyje grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis: susituokusi su atsakovu ieškovė tikėjosi, kad šalims pavyks sukurti darnią šeimą, santuokos pradžioje sutuoktiniai sutarė gerai, tačiau vėliau dėl interesų nesutapimo, išryškėjusio charakterių skirtumo bei nesugebėjimo šeimoje iškilusių problemų išspręsti kompromiso keliu, tarpusavio santykiai pašlijo, todėl sutuoktiniams darnių santykių sukurti ir išsaugoti nepavyko. Teigė, kad poros bendras santuokinis gyvenimas faktiškai yra pasibaigęs, bendro ūkio sutuoktiniai neveda. Su atsakovu pykosi ir taikėsi ne kartą, atsakovas atsiprašydavo, negerdavo, tačiau vėliau vėl pradėdavo gerti, triukšmauti. Daugiau taip gyventi ieškovė nebegali. Santuoka yra iširusi galutinai, skirti terminą susitaikymui nėra prasmės, tokio termino paskyrimas ieškovės apsisprendimo nepakeistų, o tik pažeistų jos teises bei koncentruoto bylos išnagrinėjimo principą ir pareikalautų papildomų išlaidų. Ieškovė nurodė mananti, kad abu su atsakovu pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, todėl šeima iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas atlyginimas per mėnesį sudaro apie 600 Eur. Apie atsakovo darbines pajamas ieškovei nėra žinoma. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymas jo naudai nepriteistinas, o ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Santuokos metu abiejų sutuoktinių vardu pagal 2008 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas nekilnojamasis turtas – 340/1000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1581-9577) (340/1000 dalies vertė yra 1448,7 Eur), esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovė prašo dalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis – po 170/1000 dalį žemės sklypo. Taip pat santuokos metu abiejų sutuoktinių vardu pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame nebaigtu statyti pastatu (vidutinė rinkos vertė yra 42800 Eur), esančiu (duomenys neskelbtini). Šį turtą ieškovė prašo dalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis – po 1/2 dalį žemės sklypo. Nurodė, kad ieškovės vardu yra registruota nekilnojamo turto, valdomo asmeninės nuosavybės teise, kuris nutraukiant santuoką nedalintinas, todėl ieškinyje neaptariamas. Sutuoktiniai transporto priemonių įsigiję neturi. Ieškovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Apie tai, ar atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų, ieškovei nežinoma (2021 m. lapkričio 26 d. CBP-32020).
Atsiliepimas
3. Atsakovas byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka nutraukti santuokos, nemato galimybės padalinti turto, sutinka sudaryti taikos sutartį, taip pat sutiktų perduoti ginčą teisminei mediacijai (2022 m. kovo 30 d. DOK-56497).
4. Posėdžio metu ieškovė teigė, kad yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką, pagrindinė priežastis – atsakovo alkoholio vartojimas. Teigė, kad pora turi tris suaugusius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. Vyresnės dvi dukros gyvena atskirai, o sūnus gyvena kartu su ieškove, neregistruoto namo pirmame aukšte. Teigė, kad prašomame dalinti žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini), yra vienas neregistruotas statinys – gyvenamasis namas, dėl kurio buvimo žemės sklype pateikė teismui antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Šiame name ieškovė gyvena. Name yra elektra, sklype yra vietinis vandens gręžinys, nuotekų surinkimo įrenginiai. Namą šeima statė savo jėgomis, taip pat finansiškai padėjo ieškovės ir atsakovo tėvai. Nesutinka laukti, kol bus įregistruotas namas ir tik tuomet nutraukti santuoką. Atsakovas nededa pastangų registruoti statinį, nors nuolat būna namuose, turi laiko, o ieškovė yra dirbanti. Atsakovas niekur nedirba, už elektrą nemoka. Ieškovės teigimu, atsakovas augina avis, ožkas. Net ir žemės registraciją padėjo sutvarkyti šalių dukra.
5. Atsakovas posėdžio metu teigė, kad nemato priežasčių skirtis. Nurodė, kad jo žiniomis ieškovė galimai turi draugą, kitą vyrą. Patvirtino, kad sutuoktinių artimi santykiai nesieja jau beveik 20 metų. Mano, kad reikia įregistruoti statinius ir tik tuomet galima kalbėti apie skyrybas. Neregistruotų statinių, jo nuomone, nėra kaip dalinti. Registraciją nėra paprasta atlikti, nes namas pastatytas nukrypstant nuo projekto, yra per didelis, norint registruoti gali tekti dalį nugriauti. Nurodė, kad žemės sklype, adr. (duomenys neskelbtini), yra apie 240 kv. m ploto neregistruotas gyvenamasis namas, taip pat apie 130 kv. m ploto ūkinis pastatas, kuriame gyvena atsakovas. Ūkiniame pastate yra elektra. Pažymėjo, kad pora prieš penkis metus buvo mediacijoje, nuo tada kalba apie skyrybas. Jeigu būtų nutraukiama santuoka ir dalijamas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tai jis norėtų, kad jam atitektų ta žemės sklypo dalis, kurioje stovi neregistruotas namas, o ieškovei atitektų likusi dalis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
1. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės V. K. gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), ir atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi; šalių teigimu, pora užaugino tris šiuo metu pilnamečius vaikus.
Dėl santuokos nutraukimo
2. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
3. Teismas, remdamasis šalių rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, kad abu sutuoktiniai patvirtino, kad jau ne vienerius metus jų nesieja artimi santykiai, jie neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu vykusių trijų žodinių posėdžių metu patvirtino savo apsisprendimą nutraukti santuoką, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra galutinai iširusi ir nėra tikimybės, kad šalys vėl pradėtų gyventi kaip šeima. Nei viena šalis neįrodinėjo išimtinai kito sutuoktinio (sutuoktinės) kaltės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vartoja alkoholį, neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nurodė ieškovę galimai turinti kitą vyrą. Nesant procesiniuose dokumentuose pareikštų reikalavimų santuoką nutraukti dėl vieno kurio nors sutuoktinio kaltės, teismas išsamiau nedetalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, siekio palaikyti santuokinius ryšius, išsaugoti šeiminius santykius, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentas, kad santuoka turi būti išsaugota tam, kad šalys galėtų būdami santuokoje įregistruoti daugiau nuosavybės ir ją pasidalinti, įvertinus, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis turto registracijos veiksmų, kuriems užbaigti būtų reikalingas konkretus apibrėžtas laikas, nelaikytinas pakankamu pagrindu stabdyti bylos nagrinėjimą ir (ar) nenutraukti santuokos.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
5. Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas dėl to neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė. Atsakovo pavardė nekeičiama.
Dėl tarpusavio išlaikymo
6. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnis).
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo
7. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
8. Pagrindinis ginčas byloje kilo dėl ieškovės ir atsakovo vardu pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė šį sklypą dalinti lygiomis dalimis, po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise priteisiant ieškovei ir atsakovui. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad žemės sklypas negali būti padalintas, kol nėra registruotas jame stovintis gyvenamasis namas. Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus m. Spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Spalio rajono vyriausiojo architekto 1989 m. rugsėjo 6 d. A. K. išduoto Leidimo vykdyti individualią statybą Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (el. bylos priedas, b. l. 14), kuriuo leidžiama (duomenys neskelbtini) statyti 127,13 kv. m. ploto gyvenamąjį namą. Taip pat ieškovė teismui pateikė antstolio A. N. 2022 m. gegužės 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), stovi gyvenamasis namas (2022 m. rugsėjo 9 d. DOK-147943). Šalys posėdžio metu nesutarė dėl to, kiek neregistruotų statinių stovi šiame žemės sklype – ieškovė teigė, kad vienas (gyvenamasis namas), atsakovas – kad du (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas). Abi šalys patvirtino, kad žemės sklype yra vandens gręžinys, vietinis nuotekų įrenginys, elektros įvadas. Taip pat šalys sutiko, kad gyvenamasis namas pastatytas galimai nukrypstant nuo statybos leidimo. Atsakovas posėdžio metu prašė dalinti žemės sklypą tokiu būdu, kad jam atitektų ta žemės sklypo dalis, kurioje stovi neregistruotas namas, o ieškovei atitektų likusi dalis, tačiau teismui neteikė konkretaus žemės sklypo padalijimo plano.
9. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo pažymėtina, kad įstatymas nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti (ne natūra) padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad abi šalys iš esmės sutiko, kad žemės sklypas būtų jiems dalijamas lygiomis dalimis. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo padalijimo po 1/2 dalį tenkintinas. Atsakovo prašymas dalinti sklypą konkrečiomis jo nurodytomis dalimis nenagrinėjamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teismo buvo išaiškinta teisė dėl šio reikalavimo reikšti priešinį reikalavimą (priešieškinį), teikti įstatymų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą dėl atidalinimo jo pageidaujamu būdu, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) 260 straipsnis nustato, kad teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai. Tai reiškia, kad baigus bylą nagrinėti neturi likti neišspręstų ginčų. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad (duomenys neskelbtini) esančiame sutuoktiniams priklausančiame žemės sklype yra neregistruotų statinių (statinių, atliekančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato funkcijas), inžinerinių įrenginių, kurie buvo sukurti šalims gyvenant santuokoje, konstatuojant, kad abu sutuoktiniai iš esmės pripažino savo lygias teises į šiuos neregistruotus statinius ir įrenginius, taip pat patvirtino, kad siekia jų teisinės registracijos, tačiau registravimas nebuvo atliktas, nes šalims trūko lėšų, be to procedūros užtrunka ir dėl to, kad galimai yra nukrypta nuo statybą leidžiančio dokumento, spręstina, kad siekiant išvengti ginčų tarp šalių ateityje, teismas savo iniciatyva pripažįsta, kad teisė disponuoti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotais statiniais, inžineriniais įrenginiais ir kt.), įskaitant (bet neapsiribojant) teisę kreiptis dėl statinių teisinės registracijos, priklauso lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Pažymėtina, kad nurodyta teisė disponuoti ar kreiptis dėl teisinės registracijos jokiu būdu ir niekaip nepatvirtina statinių, įrenginių buvimo nurodytame žemės sklype teisėtumo.
12. Byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl ieškovės ir atsakovo vardu pagal 2008 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgyto nekilnojamojo turto – 340/1000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo lygiomis dalimis – kiekvienam sutuoktiniui po 170/1000 dalį žemės sklypo. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.
13. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad šalių vardu nėra registruota transporto priemonių, juridinių asmenų dalyvių teisių.
Dėl prievolių, kreditorių
14. CK 3.126 straipsnyje yra įtvirtinta kreditorių teisė būti informuotiems apie bylos, kurioje sprendžiamas klausimas dėl turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, iškėlimą ir įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi pasisakyti dėl prievolių kreditoriams vykdymo po santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Iš bylos duomenų nenustatyta, kad šalys turėtų bendrų ar asmeninių kreditorių, todėl dėl to sprendime nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
16. Įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 85 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką ir 498 Eur už 22 146,3 Eur dydžio turtinius reikalavimus priteisti jai 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (ieškovės prašomos priteisti 170/1000 dalies vidutinė rinkos vertė – 746,3 Eur) bei 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 21400 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai; 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovė teismui sumokėjo 390 Eur žyminio mokesčio (2021 m. lapkričio 14 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. mokėjimai AB SEB banke), likusios 193 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimas teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi šioje byloje buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl ieškovė baigus bylą nagrinėti valstybės naudai turi sumokėti likusią nesumokėto žyminio mokesčio nepriemoką – 193 Eur.
17. Šalys prašė joms viena iš kitos priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. spalio 29 d. sąskaita apmokėjimui Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio 29 d. mokėjimas iš AB SEB banko į banką „Swedbank“, AB). Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 70 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. birželio 11 d. mokėjimas Perlo terminale, 2022 m. rugsėjo 22 d. piniginė pašto perlaida).
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys nagrinėjamu atveju patenkintas visa apimtimi. Ieškinį tenkinus pilnai, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovo patirtos išlaidos jam iš ieškovės nepriteisiamos, o ieškovės naudai iš atsakovo priteistina visa jos patirtų išlaidų suma – 400 Eur.
19. Byloje patirta 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, ieškinį tenkinus, į valstybės biudžetą priteistinos – įvertinus, kad suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą (5 Eur) – iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
1. Nutraukti ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui – pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
3. Padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą tokiu būdu:
3.1. priteisti ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 170/1000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
3.2. priteisti atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn 170/1000 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Pripažinti, kad teisė disponuoti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančiomis statybinėmis medžiagomis (neregistruotais statiniais, inžineriniais įrenginiais ir kt.), įskaitant (bet neapsiribojant) teisę kreiptis dėl statinių teisinės registracijos, priklauso lygiomis dalimis ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Išaiškinti, kad šiame punkte nurodyta teisė savaime nereiškia statybinių medžiagų (statinių, inžinerinių įrenginių, kt.) buvimo nurodytame žemės sklype teisėtumo.
3. Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 193 Eur (šimtą devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Išaiškinti šalims, kad nurodytas žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui, valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.