Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, teistas (teistumas išnykęs):

Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 3 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2010-11-30 Vilniaus apygardos teismas atmetė apeliacinį skundą; 2011-05-09 išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2021 metais kovo mėnesyje tikslios dienos neatsimena jis buvo kaip liudytojas iškviestas į Vilniaus m. apylinkės teismą, kur buvo apklaustas baudžiamojoje byloje, kurioje jo sūnus D. K. buvo kaltinamas smurtų artimoje aplinkoje. Teismo posėdyje jis sutiko liudyti prieš savo šeimos narį bei buvo pasirašytinai įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir buvo davęs priesaiką nemeluoti. Tačiau teismo posėdžio metu, siekdamas padėti savo sūnui išvengti nemalonumų jis sumelavo teismui dėl to, kad 2018-11-09 su sūnumi D. K. jis buvo išvykęs į savo sodybą užmiestyje, kur jie kartu įrenginėjo sodo namelyje santechniką. Tai buvo netiesa, nes tą dieną iš tikrųjų jis su sūnumi sode nebuvo, sode santechniką įrenginėjo kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 10 d. Meluodamas teisme jis suprato, jog tai negerai, savo veiksmų nepateisina ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Papildomai paaiškino, kad yra pensininkas, jo pensija nėra didelė, kitų pajamų neturi.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. K. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad apklausiamas teisme kaip liudytojas 2021-03-16, davė teisingus parodymus. Jis dar kartą gali patvirtinti, kad 2018-11-09 apie 08.30 val. - 09.00 val. kartu su sūnumi D. K. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) į sodą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kur kartu dirbo iki vakaro. Sode jie atlikinėjo santechninius darbus, dirbo dviese. Niekas iš pažįstamų atvažiavęs nebuvo. Namo jie grįžo tik apie 20.30 val. Tą dieną jis prisimena gerai, nes 2018-11-08 santechnikai jis iš brolio Č. K. pasiskolino 2000 Eur ir turi atitinkamą rašytinę sutartį. Gavęs pinigus, jis tą pačią dieną nupirko reikalingas medžiagas, o kitą dieną, t. y. 2018-11-09, su sūnumi visą dieną dirbo sode. Dirbti sode 2018-11-09 jie buvo suplanavę iš anksto, todėl tą dieną sūnus buvo paėmęs išeiginę, (tomas 2, b. l. 106-109).

2021-06-16 Vilniaus m. apylinkės teismo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr.1-96-827/2021 (su liudytojo įspėjimu dėl atsakomybės ir liudytojo priesaika).

Jame užfiksuota, kaip teismo posėdyje, vykusiame nuo 13.30 val. iki 14.10 val., J. K., sutikęs duoti parodymus, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą ir davęs priesaiką nemeluoti, apklausiamas kaip liudytoja, davė parodymus, kad 2018-11-19 nuo apie 09.00 val. iki vakaro D. K. buvo su juo ir jie kartu dirbo sode, (tomas 2, b. l. 42-45).

2021-04-15 teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1-96-827/2021.

Šiuo nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu dėl to, kad mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui - 2018-11-19 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sugyventine V. J. metu, pastarajai sugriebęs rankomis už palto ties krūtine ir nutempęs jėga į svetainę, pastūmė ir pargriovė ją ant sofos, spaudė kojos keliu prie sofos, griebęs už kaklo, pradėjo ją smaugti, paėmęs ją už palto viena ranka ties krūtine, kita ranka paėmęs už kaklo, trenkė į sieną, prirėmęs prie sienos, viena ranka laikė už kaklo, su kitos rankos kumščiu sudavė jai į krutinę, taip pat, suėmęs rankomis už ausų, pradėjo stipriai spausti, tokiu būdu sukeldamas V. J. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas krūtinėje ir kairiame žaste bei kliniškai diagnozuotą krūtininės stuburo dalies patempimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, (tomas 3, b. l. 7-12).

2021-07-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-392-312/2021.

Šia nutartimi atmestas D. K. apeliacinis skundas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas ... arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo.

Melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena iš esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. Melagingų parodymų davimas – veika, padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės neprisipažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis kaltę pripažino ir nurodė, kad teisme melavo duodamas D. K. palankius parodymus. Nurodė, kad siekdamas padėti savo sūnui išvengti nemalonumų jis sumelavo teismui dėl to, kad 2018-11-09 su sūnumi D. K. jis buvo išvykęs į savo sodybą užmiestyje, kur jie kartu įrenginėjo sodo namelyje santechniką. Tai buvo netiesa, nes tą dieną iš tikrųjų jis su sūnumi sode nebuvo, sode santechniką įrenginėjo kitą dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 10 d. Nepaisant melagingų J. K. parodymų, D. K. buvo nuteistas už V. J. sužalojimą. Nuosprendis, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už sugyventinei V. J. 2018 m. lapkričio 9 d. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įsiteisėjęs.

J. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, bei siekė ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota D. K. baudžiamojoje byloje. Teismas daro išvadą, kad J. K. veika, duodant melagingus parodymus teisme neigiant J. K. nusikalstamus veiksmus atitinka BK 235 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (melagingai liudijo teisme), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (padarytas baigtas, nesunkus, suplanuotas, tyčinis nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – pensinio amžiaus, praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. 126-127). Per vienerius metus iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka (b. l. 122-125), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už Lietuvos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-112).

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešių) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalies nuostatomis, per visą bausmės vykdymo laiką J. K. įpareigoti: neišvykti už Lietuvos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms.

Kaltinamajam J. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.