Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) Valstybinio studijų fondo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. J. 453,26 Eur valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 16,32 Eur delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas su aukštąja mokykla (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarė studijų sutartį Nr. Rf-14-34 (toliau – sutartis). Pagal sutartį, atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. 2012 m. birželio 29 d. atsakovas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už neatvykimą po mokymosi pertraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties 17 punktu, atsakovui atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą, ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė dėl skolos priteisimo, ieškovo pareikštam reikalavimui priteisti skolą yra taikomas ieškinio senaties terminas. Teigia, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas dėl pareigos sumokėti 453,26 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašo tenkinti ieškinį visa apimtimi. Nurodė, kad ieškovas, laikydamasis Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 9 punkto nuostatų, įspėjimą atsakovui išsiuntė sąraše, kurį pateikė aukštoji mokykla, nurodytu adresu, t. y. paskutiniu ieškovui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu, kaip tai ir numato Aprašo 9 punktas. Taigi teigia, kad ieškovas, išsiųsdamas įspėjimą atsakovui laikėsi Aprašo 9 punkte nustatytų reikalavimų, o kai Fondas Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Taip pat nurodė, kad nors įspėjimas atsakovui ir buvo išsiųstas praleidus procedūrinį 30 dienų terminą, tačiau išsiųstame įspėjime, laikantis Aprašo 9 punkto nuostatų, atsakovui buvo nustatytas 3 metų prievolės įvykdymo terminas, kuris, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo momento. Pabrėžia, jog 3 metų prievolės įvykdymo terminas, vadovaujantis Aprašo 9 punkto nuostatomis, yra skaičiuojamas būtent nuo įspėjimo išsiuntimo momento, o ne nuo studijų nutraukimo ar duomenų iš aukštosios mokyklos gavimo momentų. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, atsakovui įspėjimas buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 14 d. ir jame nustatytas terminas prievolei įvykdyti – 2015 m. gruodžio 14 d. Taigi teigia, kad prievolės įvykdymo terminas, kaip tai ir numatyta Aprašo 9 punkto, buvo 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. LR CK 1.127 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Šiuo atveju, pasak ieškovo, atsakovui prievolės įvykdymo terminas pasibaigė 2015 m. gruodžio 14 d., atitinkamai nuo 2015 m. gruodžio 15 d. yra skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Dėl to ieškovas nesutinka, su atsakovo teiginiu, jog pavėluotas įspėjimo išsiuntimas turi įtakos ieškinio senaties skaičiavimui, kadangi vadovaujantis LR CK nuostatomis, ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos.

5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas, sutinkamai su teisės aktų reikalavimais, turi pareigą administruoti lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą ir tinkamai informuoti studentą dėl jų grąžinimo, dėl ko teigia, kad ieškovas, nepagrįstai bando atsakovui perkelti atsakomybę dėl grąžintinos skolos sąlygų išsiaiškinimo, kuomet pats neįvykdė pareigos tinkamai informuoti atsakovą. Atsakovo teigimu, ieškovas apie tai, kad jam (atsakovui) nebuvo įteiktas įspėjimas, sužinojo arba turėjo sužinoti 2012 m. gruodžio mėn. pabaigoje (tai matyti iš antspaudo ant pašto voko, laiškas buvo sugrąžintas į Vilniaus paštą 2012-12-27). Taigi teigia, kad ieškovas, žinodamas, kad įspėjimas jam neįteiktas, nesiėmė jokių veiksmų, kad sužinotų tikslų jo gyvenamosios vietos adresą, telefonu su susisiekti taip pat nebandė, nors Sutartyje atsakovas nurodė savo kontaktinį telefono numerį ir jokių kitų veiksmų teisingam atsakovo adresui sužinoti visą šį laiką, t. y. nuo 2012 m. pabaigos iki 2025 m. sausio mėn. pabaigos, nesiėmė. Dėl to nurodo, kad ieškovas žinojo, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie susidariusią prievolę grąžinti lėšas, taigi negalėjo ir pagrįstai tikėtis, kad ši prievolė bus įvykdyta iki 2015 m. gruodžio 14 d. Taigi nurodo, kad ieškovui daugiau nei 12 metų nebandžius išsiieškoti skolos iš atsakovo, kuomet ieškovas žinojo, kad atsakovas apie skolą informuotas nebuvo, sutinkamai su nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas turėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad ieškovas atsisakė savo teisės išsiieškoti skolą. Atsakovas pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžios jis nesieja su ieškovo praleistu procedūriniu terminu (pranešimo išsiuntimu), o sieja su ieškovo sužinojimu (2012 m. gruodžio mėn. pabaiga), kad įspėjimas atsakovui įteiktas jo gyvenamosios vietos adresu nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo Valstybinio studijų fondo 431,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo K. J. naudai.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, skaičiuojamą nuo to momento, kai ieškovas sužinojo, kad įspėjimas atsakovui įteiktas nebuvo, t. y. 2012 m. gruodžio 27 d. Ieškovas prašo ieškinio senatį skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 14 d., t. y. nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, kai ieškovas išsiuntė įspėjimą atsakovui, kuriame nurodė prievolę grąžinti įsiskolinimą iki 2015 m. gruodžio 14 d., vadovaujantis Aprašo 9 punktu.

8. Iš byloje esančių duomenų, teismas darė išvadą, kad tiek Studijų sutartyje, tiek Gyventojų Registro duomenimis atsakovo K. J. gyvenamoji vieta nurodyta adresu: (duomenys neskelbtini).

9. Taip pat teismas nustatė, kad įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 14 d., taigi, paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, buvo 2015 m. gruodžio 14 d. Tačiau 2012 m. gruodžio 14 d. įspėjimas atsakovui siųstas ne Studijų sutartyje nurodytu jo gyvenamosios vietos / LR Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), o visiškai kitu / neteisingu / klaidingu adresu - (duomenys neskelbtini), dėl ko, bylos duomenimis, atsakovui siųsta registruota pašto siunta grįžo neįteikta, su žyma - ,,netikslus adresas“, ,,nežinomas, ,,negyvena, nedirba“.

10. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pripažino aplinkybę, kad nors atsakovui siųstas įspėjimas apie piniginių lėšų grąžinimą grįžo neįteiktas (su žyma: ,,netikslus adresas“, ,,nežinomas, ,,negyvena, nedirba“), tačiau ieškovas jokių papildomų pastangų / veiksmų, siekiant nustatyti atsakovo gyvenamosios ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, neatliko; taip pat nebesiuntė atsakovui Įspėjimo pakartotinai ir / ar kitais būdais bei nebandė su atsakovu susisiekti Studijų sutartyje nurodytu atsakovo telefono numeriu.

11. Teismas konstatavo, kad nors Aprašo 9 punktas nustato, jog, ieškovui išsiuntus Įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka (paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu), laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką, tačiau atsižvelgiant į byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, jog Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas ne jo gyvenamosios / darbo vietos adresu (nurodytu Studijų sutartyje ar LR Gyventojų registre), o visiškai kitu / klaidingu adresu (ne į tą butą), dėl ko jam įtektas nebuvo, minėta Aprašo nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, t. y. negali būti laikoma, jog asmuo (atsakovas) yra tinkamai informuotas apie skolos dydį ir grąžinimo tvarką.

12. Teismas vertino, kad aplinkybę, jog atsakovui siųstas Įspėjimas įteiktas nebuvo, ieškovas sužinojo 2012 m. gruodžio 27 d., kai iš AB ,,Lietuvos paštas“ gavo neįteiktą atsakovui adresuotą siuntą (su žyma - ,,netikslus adresas“, ,,nežinomas, ,,negyvena, nedirba“), todėl teismas darė išvadą, kad būtent nuo šios datos (2012 m. gruodžio 27 d.) ir skaičiuotina bendro (10 metų) senaties termino pradžia, o pabaiga – 2022 m. gruodžio 27 d.

13. Teismas sprendė, kad ieškovas dėl savo pažeistos teisės kreipėsi su ieškiniu 2025 m. sausio 27 d., t. y. jau praleidęs ieškinio senatį (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jokios svarbios priežasties, dėl kurios taip ilgai nesikreipė į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, ieškovas nenurodė, tokios priežasties taip pat nenustatė ir teismas, todėl pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu, teismas atmetė ieškinį šiuo pagrindu – praleidus ieškinio senatį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) Valstybinis studijų fondas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Valstybinio studijų fondo 2025 m. sausio 27 d. ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 2 dalis, t. y., iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

14.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo nustatyto 3 metų prievolės įvykdymo termino pabaigos, o nuo sužinojimo apie neįteiktą įspėjimą dienos.

14.3. Prievolei, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, įvykdyti terminas buvo nustatytas pagal Aprašo 9 punkto nuostatas, t. y. nurodytas prievolės vykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo.

14.4. Pabrėžtina, jog atsakovo studijos buvo nutrauktos 2012 m. birželio 29 d. Todėl Fondas Aprašo 7 punkte nurodytą studentų sąrašą iš (duomenys neskelbtini) gavo 2012 m. spalio 5 d. Vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, Fondas 2012 m. gruodžio 14 d. išsiuntė atsakovui įspėjimą Nr. IS 1888, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 14 d.

14.5. Atsakovas per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2015 m. gruodžio 14 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas Fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2025 m. gruodžio 14 d.

14.6. Fondas, laikydamasis Aprašo 9 punkto nuostatų, įspėjimą atsakovui išsiuntė sąraše, kurį pateikė aukštoji mokykla, nurodytu adresu, t. y. paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu, kaip tai ir numato Aprašo 9 punktas.

14.7. Vadovaujantis AB Lietuvos pašto duomenimis, įspėjimas atsakovui nebuvo įteiktas dėl netikslaus adreso, tačiau jis buvo išsiųstas aukštosios mokyklos nurodytu adresu. Taigi, Fondas išsiųsdamas įspėjimą atsakovui, laikėsi visų Aprašo 9 punkte nustatytų reikalavimų, o kai Fondas Aprašo 9 punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

14.8. Be to, jau sudarydamas studijų sutartį ir susipažinęs su jos sąlygomis, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas (2010 m. rugpjūčio 20 d. studijų sutarties Nr. Rf-14-34 17 punktas).

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą; bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Atsižvelgiant į byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, jog Įspėjimas atsakovui buvo išsiustas ne jo gyvenamosios / darbo vietos adresu (nurodytu Studijų sutartyje ar LR Gyventojų registre), o visiškai kitu / klaidingu adresu (ne į tą butą), dėl ko jam įteiktas nebuvo, Aprašo 9 punkto nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, t. y. negali būti laikoma, jog asmuo (atsakovas) yra tinkamai informuotas apie skolos dydį ir grąžinimo tvarką.

15.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

15.3. Pažymėtina, kad ieškovas žinojo, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie susidariusią prievolę grąžinti lėšas, taigi negalėjo pagrįstai tikėtis, kad ši prievolė bus įvykdyta iki 2015 m. gruodžio 14 d. Priešingai, ieškovas žinojo, kad ši prievolė įvykdyta nebus ir, nepagrįstai delsė beveik dešimt metų bei lėšų išsiieškoti nebandė.

15.4. Ieškovui daugiau nei 12 metų nebandžius išsiieškoti skolos iš atsakovo, kuomet ieškovas žinojo, kad atsakovas apie skolą informuotas nebuvo, sutinkamai su nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas tūrėjo teisę pagrįstai tikėtis, kad ieškovas atsisakė savo teisės išsiieškoti skolą ar, kad apskritai ieškovas nemano, kad atsakovas yra skolingas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Iš (duomenys neskelbtini) ir K. J. 2010 m. rugpjūčio 20 d. sudarytos studijų sutarties Nr. Rf-14-34 nustatyta, kad atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą. Studijų sutartyje nurodytas atsakovo (studento) K. J. gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), bei telefono numeris.

21. Iš (duomenys neskelbtini) 2011-2012 studijų metų rudens semestro Nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašo matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. birželio 29 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už neatvykimą po mokymosi (studijų) pertraukimo. Be to, sąraše nurodytas atsakovo adresas – (duomenys neskelbtini).

22. 2012 m. spalio 5 d. Valstybinis studijų fondas gavo iš (duomenys neskelbtini) asmenų, kurie studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose ir nutraukė studijas ar buvo pašalinti per 2011-2012 studijų metų pavasario semestrą, sąrašą. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) lydraščio, Valstybiniam studijų fondui buvo pridėtas Nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašas bei sutarčių kopijos.

23. Iš 2012 m. gruodžio 14 d. įspėjimo Nr. IS 1888 matyti, kad Valstybinis studijų fondas 2012 m. gruodžio 14 d. siuntė atsakovui įspėjimą Nr. IS 1888 adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2015 m. gruodžio 14 d.

24. Iš byloje esančio voko su neįteiktu 2012 m. gruodžio 14 d. įspėjimu Nr. IS 1888 matyti, kad AB ,,Lietuvos paštas“ pažymėjo: ,,gražinimas“. Neįteikimo priežastis – ,,netikslus adresas“, ,,nežinomas“, ,,negyvena, nedirba“; registruotos pašto siuntos grįžimo data į Vilniaus centrinį paštą – ,,2012-12-27“.

25. Iš 2025 m. vasario 24 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-3267 nustatyta, kad K. J. nuo 2025 m. sausio 28 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini); nuo 1999 m. rugsėjo 28 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Ieškinio senatis yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Viena šios taisyklės išimčių nustatyta CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog tais atvejais, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui.

27. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.

28. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas), kurio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d., 4 punktas nustatė, kad lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka.

30. Aprašo 7 punkte (redakcija, galiojusi 2011 m. spalio 30 d. iki 2012 m. spalio 14 d.) nustatyta, kad Aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia Fondui Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, nurodo vardą, pavardę, asmens kodą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos įsakymo numerį ir įsakymo datą bei nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos pagrindą, studijų pakopą ir studijų sutarties numerį ir datą, valstybinį studijų programos kodą, einamųjų studijų metų studijų programos metinę kainą, taip pat sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą, taip pat išskiria asmenis pagal atvejus, nurodytus Aprašo 6 punkte.

31. Aprašo 9 punkte numatyta, kad Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

32. Bylos duomenimis, ieškovas iš (duomenys neskelbtini) išrašą apie 2011-2012 studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenis (įskaitant atsakovą) bei sutarčių kopijas gavo 2012 m. spalio 5 d. (kaip tai numatyta Aprašo 7 punkte). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui pateiktame išraše nurodytas atsakovo adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau iš kartu pateiktos studijų sutarties buvo galima nustatyti, jog atsakovo nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas įspėjimą atsakovui dėl pareigos grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą iki 2015 m. gruodžio 14 d. išsiuntė 2012 m. gruodžio 14 d. Tačiau akivaizdu, kad įspėjimas išsiųstas ne studijų sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, o (duomenys neskelbtini) pateiktame išraše nurodytu atsakovu adresu.

33. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti ne nuo nustatyto 3 metų prievolės įvykdymo termino pabaigos (t. y. nuo 2015 m. gruodžio 14 d.), o nuo sužinojimo apie neįteiktą įspėjimą dienos (t. y. nuo 2012 m. gruodžio 27 d.), todėl prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota ir skaičiuojant ieškinio senaties terminą turėtų būti taikoma CK 1.127 straipsnio 2 dalis. Akcentuoja, kad ieškovas įspėjimą atsakovui išsiuntė sąraše, kurį pateikė aukštoji mokykla, nurodytu adresu kaip tai ir numato Aprašo 9 punktas, todėl ieškovas laikėsi visų Aprašo 9 punkte nustatytų reikalavimų, be to, jau sudarydamas studijų sutartį ir susipažinęs su jos sąlygomis, atsakovas turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintam iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas.

34. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 7 punkto nuostatas (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą bei sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą. Tai, kad be minėto sąrašo ieškovui buvo pateiktos ir studijų sutarčių kopijos, patvirtina (duomenys neskelbtini) 2012 m. rugsėjo 29 d. lydraštis. Be to, ieškovas aplinkybės, kad nebuvo gavęs iš (duomenys neskelbtini) atsakovo studijų sutarties kopijos, neginčijo.

35. Pagal Aprašo 9 punkto nuostatas pirmenybė per 30 dienų nuo sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui išsiųsti įspėjimą teikiama studijų sutartyje nurodytam gyvenamosios vietos adresui. Tik tuo atveju, jeigu: 1) studijų sutartyje adresas nenurodytas, arba 2) aukštosios mokyklos sąraše pateikiamas kitas adresas, - Fondas turi teisę siųsti įspėjimą paskutiniu fondui žinomu adresu.

36. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovo studijų sutartyje nurodytas konkretus atsakovo adresas ((duomenys neskelbtini)), Gyventojų registro duomenys patvirtina tą patį adresą (iki 2024 m. gegužės 15 d.), tačiau Fondas įspėjimą atsakovui siuntė kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), nurodytu pateiktame aukštosios mokyklos sąraše. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 14 d. išsiųstas įspėjimas grįžo neįteiktas 2012 m. gruodžio 27 d. su žymomis „netikslus adresas“, „nežinomas“, „negyvena“. Taigi Fondas nesilaikė aiškiai suformuluotos Aprašo 9 punkte nustatytos įspėjimo siuntimo tvarkos ir nesiuntė įspėjimo nei studijų sutartyje nurodytu, nei deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų tikrajam adresui nustatyti, nebandė siųsti įspėjimo pakartotinai ar kitomis priemonėmis, taip pat nebandė susisiekti su atsakovu studijų sutartyje nurodytu telefono numeriu.

37. Kadangi įspėjimas nebuvo išsiųstas nustatyta tvarka, negali būti taikoma Aprašo 9 punkte numatyta įteikimo fikcija. Todėl negalima laikyti, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą grąžinti studijų kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog tokiomis aplinkybėmis negalima laikyti, kad asmuo (atsakovas) buvo tinkamai informuotas apie skolos dydį ir grąžinimo tvarką.

38. Apeliantas teigia, kad prievolė yra terminuota ir kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 3 metų termino, nustatyto įspėjime, pabaigos, t. y. nuo 2015 m. gruodžio 14 d. Šis apelianto argumentas apeliacinio teismo atmestinas. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 14 d. įspėjime nustatytas 3 metų prievolės įvykdymo terminas neprasidėjo, nes ieškovas nesilaikė Aprašo 9 punkte nustatytos įspėjimo siuntimo tvarkos, t. y. įspėjimas nebuvo tinkamai išsiųstas, todėl tinkamai neinformavus atsakovo apie prievolę negali būti laikoma, kad prievolė tapo terminuota CK 1.127 straipsnio 2 dalies prasme. Kadangi įspėjimas nebuvo tinkamai įteiktas, yra taikytina bendroji taisyklė pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį. Fondas apie tai, jog atsakovui įspėjimas neįteiktas, sužinojo 2012 m. gruodžio 27 d., kai pašto siunta grįžo su žymomis „nežinomas, netikslus adresas“.

39. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taikytina bendroji ieškinio senaties termino pradžia pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį – nuo momento, kai kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent 2012 m. gruodžio 27 d., kai įspėjimas grįžo neįteiktas, ieškovui tapo žinoma, jog atsakovas nėra informuotas apie prievolę ir jos nevykdo. Todėl šią datą pagrįstai laikė senaties termino pradžia, o 10 metų senaties termino pabaiga – 2022 m. gruodžio 27 d. Kadangi ieškinys teismui pateiktas pasibaigus šiam terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

40. Be to, apeliantas nurodo, kad atsakovas, sudarydamas studijų sutartį, turėjo suvokti, jog nutraukus studijas gali atsirasti pareiga grąžinti lėšas, todėl laikytina, jog buvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Studijų sutarties sąlyga dėl galimos prievolės grąžinti lėšas yra bendro pobūdžio, o Aprašo 9 punktas reikalauja, kad studentui būtų konkrečiai ir individualiai išsiųstas įspėjimas, nurodant konkrečią grąžintiną sumą, jos mokėjimo tvarką, terminus. Apeliantas tokio reikalavimo neįvykdė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas galėjo abstrakčiai žinoti apie prievolės egzistavimą, nepakeičia įstatyme nustatytos tvarkos ir neatleidžia ieškovo nuo pareigos tinkamai ir asmeniškai informuoti atsakovą, išsiunčiant įspėjimą pirmiausia teisingu, sutartyje nurodytu ar deklaruotu gyvenamosios vietos adresu.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skolos priteisimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teisiškai pagrįstą ir teisėtą pirmos instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

43. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 250,00 Eur dydžio išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

44. Atsakovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

45. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

46. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio studijų fondo, juridinio asmens kodas 191722967, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.