- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- 1-240-209/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Civilinis ieškovas
- M. L.
- Kaltinamasis
- A. I.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
1.2.3.1., 1.1.4.5.1, 1.1.8.1.1, 2.3.6.4.5, 2.3.6.4.5.2, (S).
Vilnius 2009 m. gruodžio mėn. 14 d.
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 129 str. 1 d.,
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2000 11 20 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 272 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 4 metams, 2004 10 21 teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal naujojo BK 180 str. 1 d., 22 str. 2 d. ir 180 str. 2 d., 63 str. ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams, paleistas iš Pravieniškių pataisos namų 2005 02 04, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. ir 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aiškindamasis santykius tarp sugyventinių P. L. ir N. T., pavartodamas fizinį smurtą netiesiogine tyčia nužudė P. L., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o būtent: jis, 2008 m. spalio 16 vakarą, tiksliai nenustatytu laiku, J. Š. priklausančiuose namuose P. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, paprašytas J. Š. ir N. T. pasikalbėti, pamokyti N. T. sugyventinį P. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. I., V. P., S. D. ir N. T. atvyko, pasiėmęs pagalį, į N. T. namus, esančius B. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur atsineštu pagaliu ne mažiau dviejų smūgių sudavė gulinčiam ant lovos P. L. į galvą ir krūtinę, lauke mušdamas pagaliu ir kumščiais padarė pastarajam poodines kraujosruvas krūtinės kairėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje, juosmenyje, kryžmenyje, kraujosruvas minkštuose audiniuose abipus skydinės kremzlės, -nugaroje, abejose šlaunyse, kairiųjų VIII-X-o šonkaulių viengubus lūžius, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, muštine žaizda dešiniame apatiniame voke, kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio dešinėje, kaktikaulio linijiniu lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato priekines duobes, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties sferinio paviršiaus, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, galvos smegenų sumušimo židiniais pamatiniuose paviršiuose dešinės kaktinės skilties, dešinės smilkininės skilties, pakaušinės skilties dešinėje, smegenėlių dešiniojo pusrutulio, kas komplikavosi centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu dėl ko nukentėjusysis P. L. 2008 m. spalio 17 d. mirė.
Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
A. I., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, aiškindamasis santykius tarp sugyventinių P. L. ir N. T., suduodamas kumščiu 2 smūgius P. L. į pilvą, sukėlė P. L. fizinį skausmą, o būtent: jis, 2008 m. spalio 16 d. vakarą, tiksliai nenustatytu laiku, J. Š. priklausančiuose namuose P. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, paprašytas J. Š. ir N. T. pasikalbėti, pamokyti N. T. sugyventinį P. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su A. I., V. P., S. D. ir N. T. atvyko į N. T. namus, esančius B. kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kur kieme kumščiu sudavė du smūgius P. L. į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą, šiais veiksmais padarydamas nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d,.
Kaltinamasis A. I. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad 2008 m. spalio mėnesį gyveno pas J. Š., kuri nuomavo butą. 2008 m. spalio 16 d. su bendradarbiais grįžo iš darbo, šeimininkės sūnus pakvietė į lauko virtuvę pavakarieniauti. Lauko virtuvėje jau buvo N. T., kuri pradėjo pasakoti, kad jos sugyventinis P. L. atiminėja iš jos pinigus, ją muša, prašė nueiti pas ją į namus ir pakalbėti su P. L., kodėl jis taip su ja elgiasi. Į N. T. namus ėjo pati N. T., jis, A. P., V. P. ir S. D.. Ten nueiti prašė ne tik N. T., bet ir šeimininkė J. Š., jos prašė ne smurtauti, o tik pakalbėti su P. L.. Prieš išeinant A. P. paėmė pagalį ir visi nuėjo. Nijolė užėjo pirma, įjungė šviesą. P. L. gulėjo ant lovos, pašoko, o tada A. P. pora kartų jam sudavė į galvą atsineštu pagaliu. Po to P. L. ištempė į lauką, kur aiškinosi su P. L., aiškino jam, kad jis negražiai elgiasi su N.. Į lauką išėjo visi, išskyrus V. P.. Jis sudavė P. L. kumščiu du kartus į pilvą, dėl to jis mirti negalėjo, kas dar jį mušė, nematė, bet jis daugiau smūgių P. L. nesudavė. Prisimena, kad po to, kai namo kieme A. P. sudavė smūgius P. L., sušuko, kad reikia vandens ir kažkas atnešė kibirą vandens, juo apipylė P. L., jis atsigavo.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2008 10 17 A. I. parodė, kad jis fizinio smurto N. sugyventinio atžvilgiu nenaudojo, kas mušė nematė (t.1, b.l. 25-26). Apklausiamas 2008 12 15 įtariamuoju A. I. parodė, kad 2008 10 16 vakare nuėjo į šeimininkės vasaros virtuvę valgyti, kur jau buvo N. T. ir šeimininkės sūnus. N. T. skundėsi dėl savo sugyventinio elgesio, kad ją muša, atima pinigus ir paprašė jų nueiti su juo pasikalbėti. N. pritarė ir šeimininkė. Vedami N. ėjo pagrindiniu keliu, matė, kad A. P. nešėsi ilgesnį nei pusę metro pagalį. Prisimena, kad įėjus į namą, N. sugyventinį rado gulintį ant lovos. A. P. du ar tris kartus atsineštu pagaliu smogė gulinčiam N. T. sugyventiniui į galvą, mušamas bandė atsikelti nuo lovos, bet vėl nukrito. Tada jis su A. P. paėmė jį už pažastų ir ištempė į lauką, kad šis atsigautų. Kažkas iš jų paprašė N. atnešti vandens ir A. P. apipylė jį vandeniu, po ko šis atsipeikėjo. Nueidami N. sugyventiniui pasakė, kad po valandos jo nebūtų. Priėję pagrindinį kelią pastebėjo, kad tarp jų nėra A. P.. Pradėjus šį šaukti, po kelių minučių A. P. atėjo. Grįžo visi į vasaros virtuvę, o po valandos vėl nuėjo į namus, tik jau trise: jis, A. P. ir N.. Į namą įėjo tik jis su A. P., N. liko lauke, prie namo kampo. N. sugyventiniui pasakė, kad jis apsirengtų ir eitų lauk. Tą kartą N. sugyventinio niekas nemušė. Jis pirmą kartą jam du kartus smogė į pilvą, kai buvo išvestas į lauką. Kambaryje tik matė, kad A. P. pagaliu smogė jam į galvą. Antrą kartą būnant N. name jos sugyventinis apsirengė, pats išėjo iš namo ir nuėjo parduotuvės link. Jie išėjo iš paskos, dar kiek paėję, grįžo pas šeimininkę, kur šiek tiek pabuvę vasaros virtuvėje išėjo ilsėtis į savo kambarius (t.1, b.l. 34-35). Papildomos apklausos metu 2009 06 09 A. I. paaiškino, kad pačius žodžius „nueiti pasikalbėti“ suprato ne kaip smurtą ir neturėjo tokių minčių naudoti smurtą N. sugyventinio atžvilgiu. Manė nuėjęs žodžiais paaiškins, kad negalima skriausti vaikų ir N.. Matė, kad eidamas į aptartą vietą A. P. nešėsi kažkokį pagalį. Matė, kad A. P. sudavė, jo manymu, pagaliu du smūgius, vieną į galvą, kitą – į krūtinės sritį. Po suduotų smūgių N. sugyventinis bandė atsistoti, bet, atrodo, prarado sąmonę. Nutempę nuo lovos išvedė N. sugyventinį į lauką, kur A. P. apipylė šį vandeniu. Nepamena, kokiu momentu ir dėl ko jis du kartus kumščiu smogė N. sugyventiniui į pilvo sritį. Nematė, kad kas nors iš jų jam smogtų. Jiems iš ten išėjus ir po kurio laiko grįžus N. sugyventinio išvesti, fizinio smurto nenaudojo ir nematė, kad A. P. būtų sudavęs (t.1, b.l. 45-46).
Kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies, nes neprisipažįsta, kad norėjo užmušti žmogų. Įvykio dieną, 2009 m. spalio 16 d., grįžo iš darbo ir ruošėsi su bendradarbiais valgyti, šeimininkės J. Š. sūnus J. juos pakvietė į lauko virtuvę, kur buvo šeimininkė ir N., kuri verkė, kad ją sumušė jos sugyventinis, muša ją ir vaikus. Ant veido matėsi mušimo žymės, po akimi buvo mėlynė, ji sakė, kad L. ją muša vaikų akyse, prievartauja. Taip ji pasakojo ir prašė, kad jie pakalbėtų su L. ir jį išvarytų iš namų, šeimininkė J. Š. jai pritarė. Kaltinamasis A. P. pasiėmė pagalį, kuris buvo šalia sienos ir visi nuėjo. Pagalį paėmė dėl to, kad girdėjo, jog jis su savimi nešiojasi peilį, tai tą pagalį pasiėmė savigynai. Kai užėjo į kambarį, L. gulėjo ant lovos, o kaltinamasis A. P. su pagaliu trenkė per krūtinę, po to per galvą, į galvą trenkė vieną kartą. Po to su A. I. dviese ištempė L. į lauką, kur jis dar 4 kartus trenkė į šoną, paskui grįžo į kambarį, kur buvo N. ir S. bei N. duktė, su dukra kalbėjosi, S. davė telefono numerį, kad jeigu L. kabinėsis prie jos, paskambintų jam, nuėjo pas šeimininkę. Grįžę į N. namą viduje rado L., kuris sėdėjo ir žiūrėjo televizorių. Jam liepė apsirengti ir išeiti, daugiau nebegrįžti. Antrą kartą jo niekas nemušė. Kad kas nors dar muštų L. jis nematė. T. neprašė smurtauti, tik prašė pakalbėti su L., jis suprato, kad pakalbėti be smurto, fizinio smurto naudoti niekas neprašė. Prieš ateinant pas šeimininkę jie savo kambaryje gėrė naminę degtinę, pas šeimininkę visi gėrė naminę. Jis sudavė 2 smūgius pagaliu kambaryje ir būnant kieme sudavė kumščiais vieną smūgį į galvą ir 4 smūgius į krūtinę.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad 2008 10 16, apie 16.00 val., kartu su savo kolegomis A., V. ir S. grįžo iš darbo pas šeimininkę, kur nuomavosi butą. Apie 20.30 val. atėjo šeimininkės sūnus J. ir pakvietė į vasaros virtuvę. Atėjus ten jau sėdėjo N., kuri buvo sumušta, kraujosruva po akimi. N. verkė ir skundėsi, kad sugyventinis muša ją ir jos vaikus. Sakė, kad bijo, jog nuskriaus ir jos dukrą, paprašė nueiti išvaryti sugyventinį iš namų. Šeimininkė pritarė, sakydama, kad padėtų N. išvaryti P.. Visi apie 22.00 val. nuėjo, N. juos nuvedė. Įeinant į namą pamatė N. rankose pagalį. Jos sugyventinis gulėjo ant lovos, miegojo, tada N. pagaliu smogė sugyventiniui į pilvą, šis pabudo, pašoko nuo lovos, jie pastūmė N. sugyventinį ant lovos, o N. pagaliu pradėjo daužyti sugyventiniui į galvą. N. sugyventinis išbėgo į lauką, jis iš paskos, pasigavo jį prie namo ir jis asmeniškai kumščiais apie 4 kartus smogė jam į dešinį šoną, šonkaulių sritį. Grįžęs į namą pamatė, kad S. N. vyresniajai dukrai liepė užsirašyti telefono numerį, sakydamas, kad jeigu N. sugyventinis bandys prie jos lįsti, tai tegul ji paskambina ir jie ateis. Išeidami sugyventiniui pasakė, kad po valandos šio nebūtų. Išeinant iš N. namų jam prireikė atlikti gamtinius reikalus ir jis porai minučių užsilaikė. Kiti laukė jo ant kelio ir šaukė pravarde „A.“. Sugrįžus pas šeimininkę, ši paklausė, ar davė velnių, jis atsakė, kad davė ir N. sugyventinis po valandos turi išeiti. Šeimininkė dar pasakė, kad teisingai padarė, o N. pasigyrė, kad sugyventiniui pagaliu užvožė. N. davė 50 Lt, už kuriuos jie nusipirko 1,5 litro naminės degtinės. Po to trise: jis, A., N. nuėjo į namus pažiūrėti, ar išėjo jos sugyventinis. Įėję į kambarį pamatė įjungtą televizorių, ant lovos sėdintį sugyventinį ir žiūrintį televizorių. N. įjungė šviesą ir pasakė, kad sugyventinis eitų iš jos namų, kuris apsirengė ir išėjo. N. sugyventinis ėjo priekyje, o jie visi trys šiek tiek atsilikę iš paskos. Palydėję kiek ir įsitikinę, kad jis nebando grįžti, parėjo pas šeimininkę. Ryte apie 7.00 val. nuvažiavo grybauti, o grįžus šeimininkė pasakė, kad ką tik išvyko policijos pareigūnai (t.1, b.l. 68-70). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. neigė matęs, kad N. pagaliu mušė sugyventinę, pagalį atsinešė jis ir juo sudavė N. sugyventiniui 2-3 kartus. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pagaliu mušė N. paaiškina tuo, kad norėjo išsisukti, nes užmušti jo jis nenorėjo.
Papildomai apklausiamas įtariamuoju A. P. parodė, kad nuėjus į vasaros virtuvę ten buvusi N., visų vadinama J., pradėjo skųstis, kad ją muša sugyventinis, skriaudžia jos vaikus. Tiek šeimininkė, tiek pati N. prašė, kad jie nueitų sugyventinio pamokyti. Jokių pinigų už išvarymą nežadėjo. Išėjus iš šeimininkės vasaros virtuvės, prie šeimininkės tvarto jis iš sukrautos lentgalių krūvos paėmė pagalį, kurį nusinešė į J. namus, į kuriuos įėjo trise: J. pirma, o jis su A. (A. I.) iš paskos. Priėję prie lovos, kur gulėjo N. sugyventinis, jis smogė šiam pagaliu į pilvą. Po smūgio vyras pradėjo kažko ieškoti ant grindų, prie batų, todėl antrą kartą pagaliu smogė į galvą. Prie lovos stovėjo A., o N. buvo toliau. Paskui J. sugyventinį nuvilko į lauką, kur kumščiu apie 4 kartus smogė šiam į dešinį šoną, šonkaulių sritį. Po to nuėjo į namą, kur „Č.“ (S. D.) ir N. bendravo su pastarosios dukra. Po to viskas buvo taip, kaip jis papasakojo anksčiau. Keičia savo parodymus, kadangi nenori nieko apkalbėti ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, neturėjo tikslo nužudyti žmogaus, norėjo tik išvaryti iš namų, kad daugiau neskriaustų N. ir vaikų (t.1, b.l. 72). Vėliau apklausiamas įtariamuoju patvirtino savo parodymus (t.1, b.l. 75), parodymų patikrinimo vietoje parodė, kur paėmė pagalį, į kokias vietas ir kurioje vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgius pagaliu ir kumščiais (t.1, b.l. 77-82), teisiamajame posėdyje šiuos parodymus patvirtino.
Liudytoja N. T. parodė, kad kaltinamuosius yra mačiusi pora kartų, o nužudytasis buvo jos sugyventinis, kartu gyveno 6 metus, turi bendrą dukrą, kurios gimimo liudijime tėvu užrašytas P. L.. Įvykio dieną ryte P. tėvas atėjo pas juos ir prašė pinigų, nes jam buvo blogai, prašė 10 Lt alkoholiui nusipirkti. Ji turėjo butelį degtinės, atnešė ir pastatė ant stalo, jie tą degtinę išgėrė. Po to P. pradėjo prašyti pinigų, nuėjo ir parnešė du butelius vyno, po to abu išėjo ir jo visą dieną nebuvo. Vakare išėjo ieškoti P. ir jį parsivedė namo, nes bijojo, kad nepragertų visų pinigų, tie pinigai buvo dukros pašalpa. Dėl pinigų jie susipyko, jis jai sudavė, grasino pamokyti, todėl vakare ji nuėjo pas J. Š. prašytis, kad priimtų ją pernakvoti. Ji bijojo dėl vaikų, kurie miegojo namie, nes vaikai bijodavo girto P. L., kuris būdamas girtas triukšmaudavo. Pas J. Š. buvo apsigyvenę 4 vaikinai, tarp jų ir du kaltinamieji. Ji pradėjo pasakoti, kad bijo pareiti namo, tada šeimininkė J. Š. paprašė visų vaikinų ją palydėti namo. Link namų ėjo ji ir dar 4 vaikinai. J. P. būtų ją mušęs, jie būtų ją apgynę. P. gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Ji uždegė šviesą ir nuėjo į vaikų kambarį, vienas iš vaikinų buvo su ja, o kiti buvo kambaryje, girdėjosi triukšmas, po to girdėjo, kad P. su vaikinais išėjo iš namo, kai jie išėjo, buvo girdėti smūgiai, jie mušėsi. Pas ją užėjo tamsus vaikinas ir pasakė, kad nebijotų, jie pakalbės su P. ir viskas. Šitas juodas vaikinas davė jos dukrai savo telefono numerį ir pasakė, kad jei P. triukšmaus, ji jam paskambintų. Liepė dukrai užsidaryti duris ir užsirakinti, ji taip ir padarė, o lauke vis dar girdėjosi triukšmas, riksmai. Ji pasiėmė 50 litų, kad P. nepragertų, nes tai buvo paskutiniai pinigai, o ji turėjo dukrą nuvežti į polikliniką. Paėmusi pinigus, ji išbėgo iš namų, nubėgo už namo. Tuo metu dar girdėjo, kad jie visi barasi. Verkė, jai buvo isterija. Prie jos priėjo vaikinai ir pasakė, kad neverktų, nes jie jau pašnekėjo su P.. Jie visi grįžo pas J. Š., nusipirko degtinės, gėrė. Vėliau kaltinamieji ją palydėjo iki namų, nes ji viena bijojo eiti. Pro langą pamatė, kad P. sėdi ant lovos ir žiūri televizorių. Abu kaltinamieji įėjo į vidų, ji užėjo iš paskos. Vaikinai pasakė P., kad jis apsirengtų ir eitų namo. P. apsirengė ir jie jį lydėjo iki kelio pas J., ji pasuko pas J. Š., o vaikinai lydėjo P. toliau. Vėliau vaikinai atėjo pas J. Š. ir pasakė, kad palydėjo P. iki namų. Kad P. mirė, sužinojo ryte, atvažiavus policijai. Ji neprašė vaikinų, kad jie P. muštų, apie tai net nebuvo kalbos, ji tik paprašė jų, kad ją palydėtų namo, nes ji labai bijojo P..
Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą keitė parodymus. Pirmojoje apklausoje 2008 10 18 ji parodė, kad įvykio dieną P. su savo tėvu jos namuose išgėrė degtinės ir išėjo, vakare jį rado pas R., parsivedė namo, pati užėjo pas J. Š. ir iš ten niekur išėjusi nebuvo, ten gėrė alkoholinius gėrimus, kas P. sumušė, nežino (t.1, b.l. 20-21). Apklausiama 2008 10 23 parodė, kad po to, kai ji su P. išėjo iš R. namų, P. smogė kumščiu jai per galvą ir pasakė, kad „dabar tau, kale, namuose parodysiu“. Išsigandusi nuėjo pas J. Š. tikslu pernakvoti, o P. nuėjo savo tėvų namų link. Atėjusi pas J., užėjo į vasaros virtuvę, kur rado J. ir jos sūnų J. Š.. Ten ji pradėjo verkti, bet nieko nesakė, J. pati suprato, kad ją girtas P. vėl sumušė. J. Š. pasakė, kad palauktų, tuoj pakvies vyrukus, kurie P. parodys. Atėjus vyrukams, J. pasakė, kad jie į ją pasižiūrėtų, kokia ji sumušta, kad ją ir vaikus muša P., kad jį reikia „pamokyti“. J. bandė motiną atkalbėti, kad ji vyrukų neįkalbinėtų, sakydamas, kad nesikištų į N. gyvenimą. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Kartu su vyrukais nuėjo namo. Į namus įėjo pirma, vyrukai iš paskos. Kambaryje veikė televizorius, o P. gulėjo lovoje. Vyrai pradėjo šaukti ant P., kodėl jis muša žmoną ir vaikus, tegul atsistoja ir su jais vyriškai pasiaiškina. P. pareiškė, kad tai ne jų reikalas. Ji pasibeldė pas dukrą Martiną į kambarį, S. priėjęs dukrai pasakė, kad jei P. bandys nuskriausti, tegul jam paskambina ir padiktavo savo telefono numerį. Išėjusi į lauką girdėjo suduodamų smūgių garsus, bet kas juos smogė, nematė. Paskui kažkas iš vyrų paprašė atnešti vandens. Ji iš šulinio atnešė kibirą vandens, padavė kažkuriam iš vyrų, bet į jų pusę net nežiūrėjo. Nuėjo į šalį ir atsisėdo ant kelio, pradėjo verkti. Atėję vyrai pasakė, kad nebijotų, nes jie apipylė P. vandeniu, jis atsigavo ir viskas bus gerai. Visi grįžo atgal pas J. į vasaros virtuvę, kur J. paklausė, ar gerai pamokė P., ar neužmušė. S. pasakė, kad tiesiog pagąsdino, apipylė vandeniu ir viskas gerai. Po to važiavo parsivežti naminės degtinės, ją gėrė. Kažkuris iš vyrukų pasakė, kad reikia nueiti pažiūrėti, ar P. nereikalinga medicinos pagalba. Tada ji, A. ir dar vienas vyrukas nuėjo pas ją į namus. Pamatė, kad P. sėdi ant lovos ir ranka valosi nosį. Tuomet į namus įėjo ji pirma, iš paskos atėjo su ja atėję du vyrukai, kurie ir liepė P. apsirengti ir jie jį palydės iki jo tėvų namų. Visi išėjo iš namų. Prie kelio pas J. Š. namo ji pasuko link J. Š., o vyrai su P. nuėjo jo tėvų namų link. Po 10-15 minučių pas J. Š. į vasaros virtuvę sugrįžo kaltinamieji, palydėję P.. Ryte iš policijos sužinojo, kad P. yra miręs. Prašo tikėti šiais parodymais, nes pirmiau duoti parodymai buvo neteisingi dėl susijaudinimo sužinojus apie sugyventinio mirtį. Nekurstė vyrukų panaudoti fizinio smurto ar jį nužudyti. J. Š. pasiūlė pamokyti P. L. (t.1, b.l. 26-28).
Apklausiama 2009 07 20 liudytoja N. T. parodė, kad 2008-10-16 vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo tamsu, nuėjo pas J. Š. pasiprašyti pernakvoti, nes bijojo, kad neblaivus sugyventinis P. L. pradės ją mušti. Atėjus pas J. Š. į vasaros virtuvę, ten jau buvo J. Š.. Vėliau atėjo vaikinai, kurių vieno pravardė „Č.“, kito - „A.“, trečio - „S.“ ir ketvirto - „D.“. Jiems atėjus, J. Š. pasakė, kad šie nueitų su ja pažiūrėti jos vaikų. Jiems nuėjus ir priėjus jos gyvenamąjį namą B. kaime, P. sen., (duomenys neskelbtini) r., užėjo į savo namą, uždegė šviesą, o pati nuėjo belstis į dukros kambario duris. Prie P., kuris gulėjo lovoje, priėjo dviese – S. ir A., kurie liepė P. keltis ir eiti su jais pasikalbėti. „Č.“, t.y. S., priėjo prie jos ir pasakė, kad nebijotų ir pakviestų dukrą. Laukiant, kol dukra atidarys kambario duris, minėti vyrukai išvedė P.. Duris atidariusi dukra užsirašė S. padiktuotą telefono numerį ir jie išėjo į lauką. Vyrukai stovėjo lauke su P., prie jų priėjo su ja buvęs S., o ji nuėjo kolonėlės link. Girdėjo barnius, šauksmus. Po kurio laiko, kažkas paprašė vandens, ji nunešė, bet prie jų nebuvo priėjusi, nuėjo ir laukė jų ant kelio. Neužilgo jie atėjo ir nuėjo J. Š. namų link. Pakeliui pastebėjo, kad nebuvo S., todėl ant pagrindinio kelio stovėdami jį pašaukė ir šis neužilgo atėjo. Paskui jie nuėjo pas J. Š., kur pabuvę ir išgėrę jau trise, t.y. ji, A. ir S., nuėjo pas ją namo. P. sėdėjo ant lovos, jie liepė jam apsirengti ir eiti lauk. P. apsivilkęs striukę išėjo. Priėjus J. Š. namų link vedantį kelią, ji nuėjo pas J. Š., o A. su S. palydėjo P.. Neužilgo jie grįžo į vasaros virtuvę, kur jie išgėrė ir nuėjo miegoti į J. Š. gyvenamąjį namą. Daugiau nieko negali paaiškinti. (II t., b. 1. 90-91)
Liudytojas S. D., kurio parodymai teisiamajame posėdyje perskaityti, nes jis yra miręs, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008-10-16 apie 08.00-09.00 val. jis, A. I., V. P. ir A., kurio pavardės nežino, tik pravardę „A.“, iš savo nuomojamojo, J. Š. priklausančiame gyvenamajame name, kambario išėjo uždarbiauti į P. kaimą. Darbą baigė apie 16.00 val. ir nuėjo į namus. Atėjęs šeimininkės sūnus, vardu Z., pakvietė juos pas šeimininkę į vasaros virtuvę, sakydamas, kad ateitų pažiūrėti, kokia atėjo N.. Nuėjus, vasaros virtuvėje buvo N., kuri verkė ir skundėsi, kad jos sugyventinis P. ją sumušė, mušė ir vaikus. N. paprašė, kad jie nueitų su P. pakalbėti tam, kad šis daugiau jos nemuštų. Jie išėjo apie 22.00 val. vedini N. pas ją į namus. Priėjus N. namą kartu su ja liko prie šulinio, V. P. arčiau namo, o į vidų įėjo A. I. ir kitas A.. Po kelių minučių su N. įėjo į namą, verandoje stovėjo abu A. ir P.. N. pradėjo ieškoti pinigų, o jis pasibeldė pas N. dukrą. Šiai davė savo mobilaus ryšio telefono numerį tam, kad paskambintų, jei P. prie jos kabinėtųsi. N. davė 50 litų kupiūrą ir liepė už juos nupirkti degtinės. Priešais įėjimą į namą ant žemės sėdėjo P., prie jo stovėjo V. ir abu A. Jis pasakė, kad po valandos P. nebūtų. Iš ten išėję, grįžo pas šeimininkę, A. I., jis ir N. nuėjo pirkti degtinės. Nupirko, po stikliuką išgėrus, N. ir abu A. išėjo vėl pas N. į namus. Kažkur po 40 minučių grįžo N., o dar po kelių minučių ir abu A.ai. N. pasakė, kad abu A. užėjo į jos namą, ji likusi stovėti prie lango. Paskui P. apsirengė ir išėjo, jie visi jį lydėjo. Smūgių N. sugyventiniui nesudavė, kas jam sudavė, nematė.
2008-11-20 papildomos apklausos metu įtariamasis S. D. parodė, kad nori papildyti anksčiau duotus parodymus. 2008-10-16 apie 21.00 val. jiems keturiems, t.y. V., abiem A. ir jam būnant namuose, A. P. pasakė, jog kvietė šeimininkės sūnus Z. pas šeimininkę. Ten nuėjus, jau sėdėjo N., kuri buvo sumušta. Jiems valgant N. skundėsi, kad ją muša sugyventinis, tyčiojasi iš vaikų ir šeimininkei pritariant paprašė, kad jie nueitų su juo pakalbėti. Apie 23.00 val. penkiese, t.y. jis, abu A.ai, V. ir N. nuėjo pas ją į namus. Dar išeinant šeimininkė N. pasakė, kad jeigu ras namuose pinigų, kad atiduotų juos jam. A. P. šeimininkės kieme susirado ilgą pagalį, kurį pasiėmė su savimi. Jiems ten nuėjus, pirmi į N. namą užėjo abu A.ai, V. liko lauke. Jis taip pat nuėjo į namą. Įėjęs į namą, liko stovėti prie įėjimo į kambarį durų, o N. ir A. priėjo prie lovos, kur miegojo N. sugyventinis. Girdėjo, kaip sušuko, kad prabustų, girdėjo smūgius, po ko N. sugyventinį nutempė nuo lovos. N. sušuko, kad jis įjungtų šviesą. Įjungus šviesą pamatė, kaip N. sugyventinis atsistojo, o abu A. jį išsivedė į lauką. Jis su N. liko namuose, pradėjo belstis pas jos dukrą. Atidariusiai duris N. dukrai davė mobilaus ryšio telefoną ir liepė užsirašyti jo telefono numerį, nes jeigu vėl lįstų N. sugyventinis, kad jam paskambintų. Išėjus į lauką pamatė priešais lauko duris ant žolės sėdintį N. sugyventinį. Šalia jo stovėjo V. ir abu A. Nematė, kad lauke kas nors jį muštų. Priėjus pagrindinį kelią, pastebėjo, kad nėra A. P.. Pašaukus pravarde „A.“, po kokių 5 minučių atėjo ir jie nuėjo vėl į vasaros virtuvę pas šeimininkę. Ten atėjus šeimininkė paklausė, kaip viskas buvo, N. pasakė, kad jie davė ir kad taip niekšui ir reikia. Paskui P. ir N. su šeimininkės sūnumi nuvažiavo degtinės. Grįžę abu A.ai ir N. vėl nuėjo pas ją žiūrėti, ar jos sugyventinis išėjo. Po kokių 40 minučių sugrįžusi N. kažką neaiškiai pasakė, kad užmušė, bet ką ir kaip, nepasakė. Su V. išbėgę į kiemą pamatė abu A., paklausė jų, kur N. sugyventinis. Šie atsakė, kad palydėjo iki vadinamų S. ir jis nuėjo parduotuvės link. (I t. b. 1. 147-148, 166-167)
2008-11-21 įtariamasis S. D. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo duotus parodymus. (I t. b. 1. 169-175)
Akistatos metu tarp įtariamųjų S. D. ir N. T. kiekvienas įtariamųjų liko prie savo parodymų. (I t. b. 1. 151-154)
Akistatos metu tarp įtariamųjų S. D. ir A. I. pastarieji sutiko su vienas kito parodymais. (I t. b. 1. 157-159)
Akistatos metu tarp įtariamųjų S. D. ir V. P. pastarieji sutiko su vienas kito parodymais. (I t. b. 1. 162-164)
Liudytojas V. P. parodė, kad įvykio dieną buvo pas „bobutę“ virtuvėje, kur dar buvo abu kaltinamieji, D., N., šeimininkė ir jos sūnus. Iš bobulės ir kaimynų girdėjo, kad L. siautėja, apie tai buvo kalbama ir prie stalo, kur visi išgėrinėjo. Visi 4 vyrai ir N. ėjo pas N. pasikalbėti su P. L. dėl jo elgesio. Ėjo tik pasikalbėti. Jis asmeniškai P. namuose buvo padiktavęs savo telefono numerį L. dukrai, kad jam paskambintų, jeigu ją tėvas pradės skriausti. Ką pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, užrašyta teisingai, nes jau praėjo daug laiko ir jis ne viską prisimena. Tą dieną visi buvo išgėrę. Pradėjo gerti po darbo, darbe negėrė, gerti pradėjo savo kambaryje keturiese, o paskui pratęsė lauko virtuvėje pas šeimininkę.
2008-10-18 įtariamasis V. P. apklausos metu parodė, kad 2008-10-16 apie 08.00 val. jis, S. D., du A., kurių pavardžių nežino, iš nuomojamo J. Š. priklausančiame name kambario išėjo uždarbiauti į P. kaimą. Darbą pabaigė apie 16.00 val. ir visi grįžo pas šeimininkę. Atėjus pas šeimininkę į vasaros virtuvę, ten jau rado N., kuri pasakojo, kad ją sumušė sugyventinis P. ir paprašė jų nueiti su juo pakalbėti, kad daugiau jos nemuštų. N. juos vedė pas save į namus, ji pirma įėjo į namą, o jie iš paskos. P. rado miegantį, buvo įjungtas televizorius. Nematė, kas P. pažadino, bet jam prabudus, visi pradėjo aiškinti, kad daugiau nemuštų N., neskriaustų vaikų. Nematė, kad kas nors N. sugyventinį muštų. Grįžus pas šeimininkę į vasaros virtuvę, jos sūnus kartu su N., aukštesniu A. nuvažiavo degtinės. Nupirkus degtinės, pasėdėjo, išgėrė. Po kurio laiko, N. ir abu A. nuėjo lydėti N. į namus. Kas ten buvo, nežino, nematė, bet grįžę jie pasakojo, kad P. rado N. namuose. Išvedė jį iš namų ir palydėjo iki parduotuvės. N. sugyventiniui P. smūgių nesudavė, kas sudavė, nežino, nes nematė.
2008-12-10 papildomos apklausos metu V. P. parodė, kad dėl anksčiau duotų parodymų gali pasakyti, kad jų prisilaiko, tik nori papildyti, kad 2008-10-17 naktį, kai jie N. T. vedami nuėjo pas ją į namus, pirmi į jos namą įėjo A. I., A., pravarde „A.“, ir N., o po kurio laiko ir S.. Jis laukė lauke. Iš namo išėjo N. sugyventinis, jam iš paskos A. I. ir kitas A., pravarde „A.“. Tada jis įėjo į namo verandą, matė, kaip N. dukra atidarė savo kambario duris ir išėjo su N. bei S. pasikalbėti. Girdėjo, kaip S. N. dukrai pasakė, kad ji nebijotų, nes N. sugyventinio namuose jau nėra ir paliko šiai savo telefono numerį. Būdamas N. verandoje, nematė, ką darė abu A. su sugyventiniu. A. išvedus N. sugyventinį iš namo, galėjo praeiti kelios minutės, kol jis įėjo į verandą. Paskui jau jam išeinant iš verandos, o S. su N. iš namo, matė priešais įėjimą į namą ant žemės sėdintį N. sugyventinį, šalia jo stovėjo A.. Nematė, kad kas nors jį muštų, namo viduje jis taip pat nebuvo, todėl nežino, ar jį kas nors mušė, ar ne. Išėjus iš N. namo, ant pagrindinio kelio pastebėjo, kad nėra tarp jų A., pravarde „A.“. Pradėjus jį šaukti, po penkių minučių jis grįžo ir jie nuėjo namo.
2009-06-09 papildomos apklausos metu V. P. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus. Nepamena, kas juos pakvietė į vasaros virtuvę – šeimininkė ar jos sūnus. Nuėjus į vasaros virtuvę ir ten išgėrus, nepamena kalbų apie ėjimą pasikalbėti su N. sugyventiniu ir dėl to negali pasakyti kas tuos žodžius galėjo. girdėti, kaip ir suprasti jų reikšmę. Jis asmeniškai minėtų žodžių negirdėjo. Jokių kalbų apie N. pinigus nepamena. Dėl jo kraujo, buvusio ant jo žydrų sportinių kelnių, konkrečiai nieko pasakyti negali, nes nepamena iš kur kraujas - galimai buvo -įsipjovęs ar šiaip susižeidęs ir tokiu būdu sutepė kelnes. (I t. b. 1. 91-92, 105-106, 114)
2009-07-15 apklaustas liudytoju V. P. parodė, kad 2008 metų rudenį, spalio mėnesį, tikslios dienos jau nepamena, jam, S. D., A. P., A. I. uždarbiaujant P. k., P. sen., (duomenys neskelbtini) r. ir gyvenant pas senyvo amžiaus moterį, pas ją ateidavo kaimynė N.. Su N. teko kelis kartus gerti pas šeimininkę vasaros virtuvėje iki įvykio. Įvykio vakarą jiems būnant vasaros virtuvėje, nepamena, kaip jie ten nuėjo, kas juos kvietė, bet vasaros virtuvėje buvo jie visi gyvenantys pas šeimininkę, jos kaimynė N. ir, atrodo, šeimininkės sūnus. Nepamena, kaip įvyko, kad jie nuėjo pas N. į namus, pamena, kad visiems įėjus į N. gyvenamąjį namą, jis liko stovėti lauke prie verandos, paskui visiems išėjus, nuėjo namų link. Nepamena apie fizinio smurto panaudojimą N. sugyventinio atžvilgiu, jis ne visai suprato, ko ten ėjo, tiesiog visi ėjo ir jis kartu. Paskui pamena, kad jiems visiems, t.y. S. D., A. I. ir N., priėjus pagrindinį kelią pasigedo A. P. pravarde „A.“, kadangi buvo naktis ir viskas puikiai girdisi, girdėjo duslius smūgių garsus, jie sklido nuo N. gyvenamojo namo, kur buvo likęs A. P.. Jiems pašaukus jį pravarde, po kurio laiko jis atėjo ir visi nuėjo į namus, vasaros virtuvę. Čia su S. ir liko, kai po kurio laiko N., A. I. ir A. P. vėl nuėjo pas ją į namus, bet ko, nežino. Kitą dieną jį sulaikė policijos pareigūnai. Daugiau nieko negali paaiškinti. (I t. b. 1. 140) Perskaičius šiuos parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas V. P. juos patvirtino, nes po įvykio praėjo daug laiko ir dabar jis ne viską prisimena. Apklabėti kaltinamuosius neturi jokio tikslo.
Liudytoja M. T. parodė, kad įvykio dieną, apie 16 val., grįžo iš mokyklos. Namie buvo mama, P. ir P. tėvas, kurie visi gėrė alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko mama su P. pradėjo ginčytis, po to P. pradėjo mušti mamą. P. tėtis užstojo mamą, liepė jos nemušti. Mama pabėgo iš namų ir tėtis kažkur išėjo. Vakare ji buvo su 5 metų seserimi savo kambaryje, P. grįžo ir nuėjo žiūrėti televizoriaus. Vėlai vakare atėjo kažkokie vyrai ir liepė P. išeiti iš namų, lauke girdėjosi suduodamų smūgių garsai. Kas ką mušė, ji nematė. Pas ją buvo įėjusi mama su tamsiu vyriškiu, kuris davė jai savo telefono numerį, kad paskambintų jam. Antrą kartą mama su vyrais atėjo apie 24.00 val., jiems išėjus užmigo ir nieko nežino. P. būdamas girtas mušdavo mamą dažnai, o ji jo – ne, nes jis buvo gana stiprus. Būdama kambaryje ji girdėjo tik smūgių garsus, kurie girdėjosi iš lauko.
Liudytoja J. Š. parodė, kad pas ją gyveno 4 vaikinai, kurie dirbo prie statybų, jų gerai nepažinojo. N. T. jos kaimynė, pas ją ateidavo, prašydavosi pernakvoti, nes jos sugyventinis ją mušdavo. Iš pradžių ją priimdavo, o vėliau ne, nes bijodavo P. L., kuris jai pačiai buvo sulaužęs ranką už tai, kad priimdavo pas save N.. Prisimena, kad N. per jos vardo dieną atėjo sumušta, bendravo su jos nuomininkais, kas įvyko nežino. Ji tą vakarą nesiuntė vaikinų išsiaiškinti situacijos. Kiek atsimena, vaikinai buvo blaivūs, ji neliepė vaikinams pamokyti P.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad jau mėnesį laiko pas ją namuose gyveno 4 vyrukai, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. 2008 10 16 apie 19.00 val. pas ją atėjo N., kuri pradėjo verkti, sakė, kad P. L. ją sumušė, prašė priimti pernakvoti, bet ji nepriėmė ir liepė eiti namo. 2008 10 17 ryte N. buvo jos namuose. Neprašė pas ją gyvenusių vyrukų eiti „pamokyti“ P. ir nežinojo, kad jie visi kartu su N. ėjo jo pamokyti (t.2, b.l. 102, 106).
Liudytojas J. Š. parodė, kad kaltinamuosius matė pas mamą, kur jie nuomavosi butą. Įvykį sunkiai pamena. Tą dieną atvažiavo pasveikinti motiną su vardadieniu. Pas mamą vakare atėjo kaimynė N., pasakojo, kad ją muša sugyventinis P.. Jis kitą dieną turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, pasiūlė ir jai važiuoti, bet ji atsisakė. Dėl ligos įvykių neprisimena. Vienu metu važiavo parvežti butelį naminės degtinės. Parvežė pusantro litro talpos plastmasinį butelį naminės degtinės, jis pats negėrė, koks vyko pokalbis neprisimena.
Liudytojas G. L. parodė, kad 2008 m. spalio 16 d. nuėjo pas sūnų P., kuris prašė įstatyti langus. Ten pavalgė, išgėrė butelį degtinės, alaus. Sūnus paklausė N., kiek ji turi pinigų už dukrą, ji atsakė kiek, tada N. su P. pradėjo pyktis, bartis. Liudytojas pasakė, kad eina namo, P. išėjo kartu, užėjo į parduotuvę, dar išgėrė alaus, po to jis nuėjo pas save namo, o P. nuėjo pas savo dukros krikšto tėvą. Iš kalbų vėliau girdėjo, kad jis ten buvo užmigęs, atėjo N., jį pažadino ir nusivedė namo. 2008 m. spalio 17 d. ryte jį pažadino žmonos riksmas, kad nužudytas sūnus guli prie mašinos. P. galva gulėjo mašinoje, o kūnas ant žemės. Kas jį mušė, nežino. Sūnus su sugyventine pasibardavo, bet jis su sūnumi sugyvendavo gerai, jis jam buvo pagalbininkas. Automobilis stovėjo netoli namų jau senai, ta mašina sena, nevažiuojanti. Naktį negirdėjo, kad kas nors beldėsi į duris, nes miega kitame kambaryje.
Liudytojas E. L. parodė, kad gyvena su tėvais, naktį iš spalio 16 į 17 dieną girdėjo, kad kažkas beldėsi į duris, girdėjo brolio P. balsą, bet durų neatidarė, nes girtas P. triukšmaudavo, neužmigdavo, o jam ryte reikėjo eiti į darbą. Ryte matė kraują ant laiptų, koridoriuje, bet nekreipdamas dėmesio išvažiavo į darbą. Atvažiavo policijos pareigūnai ir su jais jis nuvažiavo pas N. T., kur gyveno brolis P.. Važiuodamas su policininkais pamatė einančius jaunuolius, kurie gyveno pas Š., jie nešėsi alaus, pamatę policininkus pradėjo bėgti. Jis su tyrėju juos pasivijo. Tyrėjas pradėjo klausinėti, kas atsitiko, tada jie pasakė, kad T. atėjo pas juos ir paprašė pamokyti jos sugyventinį.
Nukentėjusioji civilinė ieškovė M. L. parodė, kad 2008 m. spalio 17 d. ryte ji ėjo į katilinę, kieme stovėjo sena nevažiuojanti mašina, prie jos pamatė gulintį žmogų, priėjusi arčiau pamatė, kad sūnaus P. galva automobilyje, o kūnas gulėjo ant žemės. Pašaukė jį vardu, bet P. neatsiliepė, pradėjo rėkti, žadinti kaimynus, klausė jų, ką daryti, kaimynai patvirtino, kad jis negyvas. P. gyveno atskirai, pas sugyventinę N. T., jie turėjo dukrą. Su sugyventine P. sugyveno gerai, tik jie abu gerdavo. Palaidojo sūnų ji, pastatė paminklą. Kaime sklido kalbos, kad P. užmušė vyrai, kurie gyveno pas Š.. Prašo priteisti 5 tūkstančius litų laidojimo išlaidų ir 50 000 Lt moralinės žalos.
Iš įvykio vietos apžiūros 2008 10 17 protokolo matyti, kad įvykio vietoje rastas apleistas, sudaužytas automobilis „Renault 19“. Automobilio priekinės dešinės pusės durelės yra atidarytos. P. L. galva yra ant automobilio slenksčio, ant P. L. veido yra matomos kraujosruvos. Galva pakreipta į kairę pusę, kojos ištiestos, guli ant nugaros. Yra matomi išoriniai sužalojimai: veido srityje kraujosruvos, krūtinėje, pilve. Batų padų pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui aptikta nebuvo (t.1, b.l. 5-10).
Iš įvykio vietos apžiūros 2008 10 17 protokolo matyti, kad apžiūrėtas N. T. gyvenamasis namas. Kambario dešinėje, tarp langų, prie sienos stovi sofa, ant sofos ir pagalvės yra dėmės, panašios į kraują. Verandos kairėje pusėje stovi medinis kuolas, visur primėtyta cigarečių nuorūkų (t.1, b.l. 11-18).
MRU Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR specialisto išvadoje Nr. S 605/08 (01) nurodyta, kad pagalvės užvalkale yra P. L. kraujas, ant cigarečių nuorūkų gautas N. T. DNR profilis (t.2, b.l. 159-170).
MRU Teismo medicinos Specialisto išvadoje Nr. G 5487/08/(01) nurodyta, kad N. T. padaryta kraujosruva kairės akies srityje, sužalojimas galėjo būti padarytas 2008 10 16 ar 2008 10 17. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 147-148).
Apžiūrėjus verandoje rastą medinį pagalį, nustatyta, kad jis 109,5 cm. ilgio. 47,0 cm. nuo galo yra pilkšvai rusvi, netaisyklingi, neintensyvūs, susiliejantys su kitais plotais sutepimai 2,0x5,0 cm plote. Kraujo nustatyti nepavyko, tyrimas nedavė rezultatų (t.2, b.l. 160, 164).
Iš teismo psichiatro specialisto 2009 01 08 išvados matyti, kad N. T. buvo gydoma RVPL 2007 05 09 – 14 dėl baltosios karštligės kelerių metų girtavimo ir emociškai traumatizuojančios šeimyninės situacijos pasėkoje. Tėvas ir visi jos trijų vaikų trys tėvai – alkoholikai. Sugyventinis dar ir žiaurus smurtautojas, daug kartų ją sunkiai sužalojęs. Priešpaskutinė duktė prižiūri jauniausią seserį, invalidę nuo vaikystės, iš kurios pensijos motina maitinasi ir geria. 2008 10 16 išgėrusi atėjo pas kaimynę pasiguosti, kad sugyventinis ją sumušė. Ten rado vakarieniaujant 4 nuomininkus – darbininkus statybose ir paprašė, kad užstotų prieš jos skriaudėją, ir nusivedė juos pas savo sugyventinį, kuris tuo metu girtas miegojo. Vienas iš jų pasiėmė storoką pagalį, kuriuo smogė per galvą sugyventiniui, o pašokusį dviese ištempė kieman, primušė kumščiais ir liepė nešdintis. Už 50 litų nusipirko samagono ir atsidėkojo jiems. Po valandos su dviem palydovais grįžo patikrinti, ar sugyventinis įvykdė reikalavimą per valandą išsikraustyti ir rado jį vėl lovoje. Tada buvo palydėtas puskilometrį iki tėvų. Paryčiais buvo rastas negyvas nepasiekęs tėvų namų, o ji pati miegojo pas tą kaimynę. Šeima registruota socialinės rizikos šeimų sąraše. (t.2, b.l. 172).
Iš teismo psichiatro specialisto 2009-01-08 išvados Nr. 91-TPK-PL-03 matyti, kad A. P. figūruoja VPLC nuo 1997 m. kaip girtaujantis paauglys, nuo 1998 03 20 – dėl opiopriklausos, švirkšdavosi heroiną ir širką su dimedroliu net į kirkšnį. 1998-2000 m. 4 kartus detoksikuotas VPLC ir RVPL stacionare, kur praleisdavo savaitę, paskutinį kartą išvytas už režimo pažeidimą. 1999 m. praėjo metadono programą, bet be narkotikų neištvėrė. Už plėšikavimą prie parduotuvių kalėjo pusketvirtų metų. 2008 m. spalį dirbo su (duomenys neskelbtini) statybininkų Z. suverbuotoje brigadoje (narkotikų vartotojais S. D., A. I. ir V. P.) (duomenys neskelbtini) raj. ir mėnesį gyveno kaip J. Š. nuomininkai P.. Ten lankydavosi girtuoklio vyro mušama girtaujanti kaimynė N. T.. Spalio 16 d. vakare ji nusivedė juos išvyti jos sugyventinį iš namų, ir A. pasiėmė baslį, kuriuo trenkė miegančiam girtam per galvą. Pašokusį iš miego išvilko į kiemą, pridaužė kumščiais ir liepė per valandą išsinešdinti. Po to buvo N. T. vaišinami. Po valandos atėję patikrinti rado sugyventinį vėl lovoje ir padėjo jam nueiti puskilometrį iki tėvų namų, netoli kurių jis buvo rastas paryčiais negyvas. Pagal specialisto išvadą, skirti A. P. teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (t.2, b.l. 174).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 1935/08(01) matyti, kad P. L., gimusio 1981 01 12, mirties priežastimi buvo galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais veide, muštine žaizda dešiniame apatiniame voke, kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio dešinėje; kaktikaulio linijiniu lūžiu, nueinančiu į kaukolės pamato priekines duobes, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties sferinio paviršiaus; kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties sferiniame paviršiuje; galvos smegenų sumušimo židiniais pamatiniuose paviršiuose dešinės kaktinės skilties, dešinės smilkininės srities, pakaušinės skilties dešinėje, smegenėlių dešiniojo pusrutulio. Tai komplikavosi centrinės kilmės progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. P. L. lavono kraujyje rasta 1,08 %, o šlapime 1,99 % etilo alkoholio, kas gyvam žmogui atitiktų lengvą girtumo laipsnį. P. L. lavone konstatuota poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide; muštinė žaizda dešiniame apatiniame voke; kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, abiejuose skruostuose, apatinio žandikaulio dešinėje; kaktikaulio linijinis lūžis, nueinantis į kaukolės pamato priekines duobes; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinės kaktinės skilties sferinio paviršiaus; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės skilties sferiniame paviršiuje; galvos smegenų sumušimo židiniai pamatiniuose paviršiuose dešinės kaktinės skilties, dešinės smilkininės skilties, pakaušinės skilties dešinėje, smegenėlių dešiniojo pusrutulio; poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, nugaroje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje; odos nubrozdinimai krūtinės kairėje, juosmenyje, kryžmenyje; kraujosruvos minkštuose audiniuose abipus skydinės kremzlės, nugaroje, abiejuose šlaunyse; kairiųjų VIII-X-o šonkaulių viengubi lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais (ir galimai su paviršiumi) neilgai trukus iki mirties, į tai nurodo sužalojimų makromorfologinis vaizdas lavono tyrimo metu bei histologinio (mikroskopinio tyrimo duomenys). Sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. P. L. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. P. L. po visų sužalojimų jam padarymo galėjo judėti, kaip paaiškino teismo medicinos specialistas D.Fominas teisme, nuo kelių, bet ne daugiau kaip 10 valandų. Sužalojimai padaryti mažiausiai 19 trauminių poveikių pasekoje. Nugaros srityje pailgos formos 3,5x15 cm ir 9x3 cm dydžio, dešinės šlaunies srityje pailgos formos 7x13 cm ir 9x3 cm dydžio poodinės kraujosruvos padarytos kieto buko, ribotą kontaktinį paviršių turinčio daikto poveikyje (t.2, b.l. 131-142).
Teismo medicinos specialistas Dmitrijus Fominas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad suduota mažiausiai 19 smūgių. Sužalojimai galvoje padaryti 8 trauminiais poveikiais, išskirti, kurie iš jų padaryti pagaliu, nėra galimybės, nes neužsifiksavo žalojančio daikto požymiai. Keturi sužalojimai: du nugaroje ir du šlaunyje galėjo būti padaryti pagaliu. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. P. L. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol neprarado sąmonės dėl galvos smegenų brinkimo nuo patirtų sužalojimų. Sužalojimai, padaryti ne galvos srityje, šiuo atveju įtakos mirčiai neturėjo. Galvos sumušimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, muštinė žaizda veide, atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šonkaulių lūžiai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Labiausiai tikėtina, kad 4 sužalojimai, iš jų 2 nugaroje ir 2 dešinėje šlaunyje galėjo būti padaryti kietu buku ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, pailgos formos, neatmetama galimybė, kad tai buvo lazda (pagalys). Ekspertas paaiškino, kad savo išvados 10 punkte nurodė, kad nukentėjusysis po sužalojimų galėjo gyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių, turėjo omenyje, kad nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet ne daugiau kaip 10 valandų. Nukentėjusysis galėjo pats apsirengti ir eiti, jis buvo girtumo būsenoje, todėl tai galėjo anestezuoti skausmą, galėjo būti „šviesusis periodas“ po galvos sumušimo, alkoholis malšino skausmą. Savarankiškai po smūgių nukentėjusysis galėjo judėti, kol neteko sąmonės dėl progresuojančio smegenų brinkimo. Nukentėjusiojo kraujyje rasta 1,08 %, o šlapime 1,99 % etilo alkoholio, tačiau kurį laiką iki mirties jis buvo vidutinio girtumo būsenoje. Jei A. I. sudavė 2 smūgius į pilvą, šių smūgių pasekmių nėra, išskyrus patirtą skausmą jokių sužalojimų jais nepadaryta.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir išanalizavus byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visumą teismas nustato tokias P. L. nužudymo aplinkybes. Kaltinamieji A. I. ir A. P., kartu su V. P. ir S. D. nuomavosi gyvenamąjį plotą pas J. Š. adresu: P. kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, visi kartu dirbo statybose. 2006 m. spalio 16 d. vakare pas J. Š. atėjo sumušta N. T., kuri skundėsi savo sugyventinio P. L. elgesiu, nes jis ją pastoviai muša, sumušė ir šią dieną. Kad N. T. buvo sumušta patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kad N. T. padaryta kraujosruva kairės akies srityje, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.2, b.l. 147-148). N. T. pritariant namo savininkei J. Š., prašo vyrų paauklėti sugyventinį, kad jis taip su ja nesielgtų. Visi sėdi vasaros virtuvėje ir vartoja alkoholinius gėrimus. Įkalbėti N. T. visi 4 vyrai sutinka eiti su N. T. ir pasikalbėti su juo. Išeidamas A. P. pasiima 109,5 cm. pagalį, nes A. P. teigimu, P. L. su savimi nešiojasi peilį ir galimam apsigynimui paėmė pagalį. Atėjus į namą rado P. L. gulintį ant lovos ir žiūrintį televizorių. A. P. atsineštu pagaliu sudavė 2-3 smūgius P. L. į galvą (pats A. P. aiškino, kad sudavė 2-3 smūgius į galvą, po to aiškino, kad tik 2 smūgius – vieną į galvą, kitą – į krūtinės sritį. A. I. aiškino, kad A. P. pagaliu sudavė į galvą 2 ar 3 smūgius, po to aiškino, kad pagaliu A. P. į galvą sudavė vieną smūgį, antrą smūgį sudavė į krūtinės sritį. Kiti liudytojai tvirtina šių veiksmų nematę). Po to abu kaltinamieji išsitempė P. L. į kiemą (kaltinamųjų A. I. ir A. P. parodymai). Namo kieme P. L. buvo mušamas, praradęs sąmonę. Kaltinamasis A. P. parodė, kad lauke kumščiais sudavė P. L. 4 smūgius į šonus, daugiau nemušė. Kaltinamasis A. I. parodė, kad P. L. sudavė kumščiu 2 smūgius į pilvą. Po A. P. suduotų smūgių išgirdo, kad A. P. sušuko, kad atneštų kibirą vandens ir vandeniu apipylė P. L., kuris atsigavo. Liudytoja N. T. parodė, kad būnant jos name, kambaryje, kur gulėjo P. L., girdėjosi triukšmas, po to kaltinamieji su P. L. išėjo laukan, iš kur girdėjosi triukšmas ir smūgių garsai, suprato, kad jie kieme mušasi. Išėjusi iš namo girdėjo, kad vyrai barasi, smūgiuoja, bet kas kam smūgiavo nežino, nes nematė. Kažkuris iš kaltinamųjų paprašė atnešti kibirą vandens. Ji iš šulinio atnešė kibirą vandens, padavė kažkuriam iš vyrų, bet į jų pusę net nežiūrėjo. Pati nuėjo į šalį, atsisėdo ant kelio ir verkė. Atėję vyrai pasakė, kad nebijotų, nes jį apipylė vandeniu, jis atsigavo ir viskas bus gerai. Grįžtant pas J. Š. pastebėjo, kad nėra S. (P.), todėl ant pagrindinio kelio stovėdami jį pašaukė ir jis neužilgo atėjo. Liudytojas S. D. parodė, kad einant pas N. T. A. P. šeimininkės kieme susirado ilgą pagalį, kurį nešėsi su savimi. Įėjus į namą abu A.ai priėjo prie gulinčio lovoje N. sugyventinio. Girdėjo kaip sušuko, kad prabustų, girdėjo smūgius, po ko N. sugyventinį nutempė nuo lovos ir abu A jį išsivedė į lauką. Išėjęs į lauką, pamatė priešais lauko duris ant žolės sėdintį N. sugyventinį, o šalia jo stovėjo abu A.. Nematė, kad lauke kas nors jį muštų. Grįžtant pastebėjo, kad jų tarpe nėra A. P., pradėjo jį šaukti pravarde „A.“, po kokių 5 minučių atėjo ir jie visi vėl nuėjo į vasaros stovyklą (t.1, b.l. 147-167). Liudytojas V. P. matė, kad iš N. T. namo išėjo jos sugyventinis ir du A., vienas iš kurių „A.“ (A. P.), o lauke matė ant žolės sėdintį N. sugyventinį, o šalia stovėjo abu A.. Pamena, kad grįžtant atgal jam, S. D., A. I. ir N., priėjus pagrindinį kelią pasigedo A. P. pravarde „A.“, kadangi buvo naktis ir viskas puikiai girdėjosi, girdėjo duslius smūgių garsus, jie sklido nuo N. gyvenamojo namo, kur buvo likęs A. P.. Jiems pašaukus jį pravarde, po kurio laiko jis atėjo ir visi nuėjo į šeimininkės vasaros virtuvę (t.1, b.l. 91-92, 105-106, 140). Teisiamajame posėdyje V. P. šiuos parodymus patvirtino. Liudytoja M. T. parodė, kad būdama savo kambaryje girdėjo, kad atėję vyrai liepė P. išeiti iš namų, lauke girdėjosi suduodamų smūgių garsai, kas ką mušė nematė. Po P. L. sumušimo kaltinamieji kartu su N. T., S. D., ir V. P. grįžo į J. Š. vasaros virtuvę, dar įsigijo 1,5 l. naminės degtinės („samogono“), kartu gėrė, maždaug už 1,5 valandos nutarė nueiti pasižiūrėti ar P. L. išėjo iš namų. N. T. su kaltinamaisiais A. I. ir A. P. nuėjo į N. T. namą, kur kambaryje rado P. L., kuris sėdėjo ant lovos ir šluostėsi veidą. Vyrai liepė P. L. apsirengti ir eiti pas savo tėvus, ką jis ir padarė. P. L. trijulė palydėjo iki keliuko, sukančio link J. Š. sodybos, kur N. T. nuėjo pas J. Š., o kaltinamieji dar kiek laiko palydėjo P. L. link tėvų namų, o patys grįžo į J. Š. vasaros virtuvę. P. L. parėjo į tėvų namus, naktį beldėsi į brolio E. L. duris, bet pastarasis jų neatidarė, nes „brolis girtas triukšmaudavo, neužmigdavo, o jam ryte reikėjo eiti į darbą“. 2008 10 17 ryte nukentėjusioji M. L. pamatė prie kieme stovinčio seno, nevažiuojančio automobilio žmogus kūną, priėjusi arčiau pamatė, kad sūnaus P. galva guli automobilyje, o kūnas gulėjo lauke ant žemės, sūnus buvo negyvas.
Byloje nenustatyta, kad N. T. ir J. Š. kurstė arba organizavo P. L. nužudymą ir kad N. T., S. D. ir V. P. vartojo fizinį smurtą prieš P. L., todėl jų atžvilgiu prokuroras nutraukė baudžiamąją bylą (T.1, b.l. 128-137; t.2, b.l. 1-10, 80-89, 109-118).
Išnagrinėjus įrodymus nustatyta, kad 4 vyrai ėjo „paauklėti“ P. L., tačiau du iš jų - S. D. ir V. P. prie fizinio „auklėjimo“ neprisidėjo. Susitarimo nužudyti P. L. nebuvo, tikslas – paauklėti, kad nemuštų ir neterorizuotų savo žmonos ir vaikų.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. I. ir A. P. veika kvalifikuota pagal BK 25 str. 2 d. ir 129 str. 1 d., nes jie veikdami bendrai nužudė P. L.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 06 18 nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. nurodyta, kad bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkų formą ir bendrininkų rūšis. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tikslą tyčia nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo vykdytojai (bendravykdytojai). Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Nenustatyta, kad kaltinamieji turėjo tyčia nužudyti nukentėjusįjį: nei žodinio susitarimo, nei konkliudentinių veiksmų nenustatyta. Minėto Senato nutarimo 7 p. išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvaujant du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje šios nusikalstamos veikos stadijoje, t.y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Kaltinamieji nesiekė nužudyti nukentėjusiojo, tokio siekimo – žmogaus mirties neturėjo, todėl kiekvienas atsako už savo padarytus veiksmus ir jų rezultatus.
Minėto Aukščiausiojo Teismo Senato 8 p. išaiškinta, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
Nustatyta, kad eidamas „auklėti“ nukentėjusįjį kaltinamasis P. pasiėmė „auklėjimo“ priemonę – 109,5 cm ilgio pagalį, tuo pagaliu ne mažiau dviejų kartų sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą ir krūtinę, o kieme kumščiais smogė ne mažiau 4 kartų nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Taip aiškina pats kaltinamasis A. P., kuris tvirtina, kad pagaliu daugiau smūgių nesudavė. Toks A. P. aiškinimas prieštarauja teismo specialisto išvadai ir specialisto D.Fomino paaiškinimams teisme, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti ne mažiau 19 trauminių poveikių, iš kurių 8 – į galvą, be to, 4 smūgiai suduoti pailgu daiktu, galimai lazda (pagaliu), 2 iš jų – į nugarą ir du – į dešinę šlaunį, į ką nurodo kraujosruvų dydžiai (3,5 x 15 cm, 3,5 x 13 cm, 7 x 13 cm ir 9 x 13 cm). Tai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad atsineštu pagaliu sudavė ne daugiau 2-jų smūgių po vieną į galvą ir krūtinę. Liudytojai N. T., V. P. ir S. D. parodė, kad jiems su A. I. nuėjus iki pagrindinio kelio pastebėjo, kad nėra A. P., o kadangi buvo naktis ir viskas puikiai girdėjosi, girdėjo duslius smūgius, kurie sklido nuo N. gyvenamojo namo, kur buvo likęs A. P.. Jiems pašaukus jį pravarde „A.“ po kokių 5 minučių atėjo A. P. ir visi nuėjo Į J. Š. vasaros virtuvę. Kaltinamojo A. P. aiškinimas, kad jis buvo atsilikęs atlikti gamtinių reikalų nepaneigia liudytojų parodymų. Teismas daro išvadą, kad būtent A. P. suduotų smūgių pasekoje padaryti kūno sužalojimai dėl kurių P. L. mirė. Tarp A. P. suduotų smūgių ir P. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismas daro išvadą, kad nužudymą A. P. padarė netiesiogine tyčia, nes jis suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę P. L., ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, nes jis buvo abejingas galimam gyvybės atėmimui. Kad A. P. veikė netiesiogine tyčia patvirtina ir tas faktas, kad maždaug po valandos laiko, išgėrę naminės degtinės, A. P., A. I. ir N. T. nuėjo patikrinti, ar P. L. išėjo iš namų, radę jį vietoje, liepė apsirengti ir palydėjo link L. namo. Neapibrėžtos (netiesioginės) tyčios atveju kaltininkas yra abejingas savo veiksmų padariniams ir atsako pagal pasekmes – šiuo atveju pagal BK 129 str. 1 d.
Teismas daro išvadą, kad A. P. netiesiogine tyčia nužudė P. L.. Dėl gyvybės atėmimo A. I. nekaltas. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad A. I. savo veiksmais siekė nukentėjusiojo mirties arba prisidėjo prie sunkių padarinių (mirties) atsiradimo. Byloje nustatyta, kad A. I. kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į pilvą. Teismo medicinos specialistas D.Fominas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pilvo srityje jokių sužalojimų nekonstatuota, šių smūgių pasekmių nėra, išskyrus patirtą skausmą jokių sužalojimų nepadaryta. A. I. veika iš BK 129 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 140 str. 1 d., nes jis, mušdamas (suduodamas du smūgius kumščiu į P. L. į pilvą) sukėlė P. L. fizinį skausmą. Pagal BK 140 str. 3 d. už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Nukentėjusysis P. L. miręs, o prokuroras reikalauja nubausti kaltinamąjį už du suduotus smūgius į pilvą, nors jo veiką kvalifikuoja pagal BK 129 str. 1 d. Perkvalifikavus kaltinamojo A. P. veiksmus iš BK 129 str. 1 d. į 140 str. 1 d. nebus pažeisti BK 140 str. 3 d. ir BPK 255 str. bei 256 str. reikalavimai.
Dėl bausmės skyrimo
Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamieji kartu su draugais S. D. ir V. P. po darbo vartojo alkoholinius gėrimus, po to tai tęsė namo šeimininkės J. Š. vasaros virtuvėje.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis A. P. kaltę pripažįsta tik iš dalies, siekia sušvelninti savo vaidmenį atimant gyvybę nukentėjusiajam. Kaltinamasis A. I. pripažįsta sudavęs du smūgius nukentėjusiajam, tačiau teismui nebuvo nuoširdus, nepaaiškino teismui visų nusikaltimo padarymo aplinkybių.
Skiriant bausmes, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose nuostatomis. Skiriant bausmę A. P. vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008 02 28 teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį atsižvelgiama į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d., 129 str. 1 d.), konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir kt. Nustatyta, kad A. P. per trumpą laiko tarpą sudavė ne mažiau 19 smūgių, sukėlusių kūno sužalojimus, iš jų ne mažiau 8 smūgių į galvą, tame tarpe ir pagaliu, kurie tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Nukentėjusysis buvo mušamas tikslu paauklėti jį, kad nemuštų ir neterorizuotų savo sugyventinės N. T., nors ir nesiaiškinant šeimyninių konfliktų priežasčių, o tik pamačius, kad N. T. yra sumušta. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo netinkamą elgesį iki mirties: girtaudavo, būdamas girtas mušdavo sugyventinę vaikų akivaizdoje. Nors P. L. elgesį vertinti provokuojančiu ar rizikingu, o taip pat nustatyti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę , numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., pagrindo nėra, vis dėl to yra pagrindas manyti, kad nukentėjusiojo elgesys buvo neantraeile priežastimi šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamajam, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, pagailo verkiančios ir sumuštos moters, kuri prašė paauklėti sugyventinę, tačiau tai nepateisina kaltinamojo veiksmų. Visos šios aplinkybės parodo mažesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas baigtas, žmogui atimta gyvybė, ir tai sukėlė itin sunkias, neatstatomas pasekmes. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę. A. P. nuo 1997 m. figūruoja VPLC kaip girtaujantis, o nuo 1998 03 20 – dėl opioprieklausos; girtauja, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankstesnį nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo, A. P. skirtina sankcijos vidurio dydžio bausmė.
Kaltinamasis A. I. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 140 str. 1 d., 11 str. 3 d.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisiamas pirmą kartą. Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes: 4 neblaivūs vyrai, prašomi moters, ėjo auklėti jos sugyventinio, du iš jų jokio fizinio smurto nenaudojo, o A. I. vietoj to, kad neleisti draugui mušti nukentėjusįjį, jį sutramdyti, o tokios galimybės buvo, pats sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą, vėliau nesiėmė jokių priemonių padėti nukentėjusiajam, buvo visiškai abejingas jo likimui. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką A. I. įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d.
Daiktiniai įrodymai sunaikinami kaip beverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji civilinė ieškovė M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sumoje 5482 Lt. Pagal Civilinio Kodekso 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas. Civilinė ieškovė nurodė, kad patirtos išlaidos sudaro: karstas 560 Lt, kryžius 300 Lt, kostiumas ir kiti reikmenys 500 Lt, makiažas 200 Lt, gedulingi pietūs 2400 Lt, transporto išlaidos 100 Lt, kunigui sumokėjo 100 Lt, antkapis 1222 Lt. Tokios išlaidos yra pateisinamos, protingos ir priteistinos iš kalto asmens dėl sūnaus gyvybės atėmimo. Ieškovė pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ gavo 1040 Lt laidojimo pašalpą. Priteistina turtinė žala mažinama šiai sumai (5482 – 1040 = 4442 Lt) ir iš kaltinamojo A. P. priteistina M. L. 4442 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji civilinė ieškovė M. L. prašo priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi BPK 109 str., Civilinio kodekso 6.250 str. nuostatomis, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008-07-03 „Teisės normų reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose“ apžvalgos išvadomis. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio ir dvasinio pobūdžio vertybes. CK 250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai (pavyzdžiui, tėvų, nepalaikančių ryšių su vaikais, sukūrusiais savo šeimas ir gyvenančių atskirai), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas (minėtos apžvalgos 11 p. 2 d.). Nustatant neturtinės žalos atlyginimą, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo. Būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Šeimoje buvo 4 vaikai, vienas iš jų nužudytas. Motinai sūnaus nužudymas sukėlė dvasinių pergyvenimų ir ji turi teisę į moralinės žalos atlyginimą iš kalto asmens už sūnaus nužudymą, o kaltu pripažįstamas A. P., kuris ir privalo atlyginti neturtinę žalą. CK 250 str. 2 d. nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis ; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Atsižvelgiama į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pačio nukentėjusiojo netinkamą elgesį iki mirties, kad kaltinamasis neturi pastovaus pajamų šaltinio, jokio turto neturi, išlaiko mažametį sūnų A. P., gimusį 2006 09 03. Atsižvelgiama ir į priteistinos turtinės žalos dydį. Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 10 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-526/2008). Priteisus prašomą žalos atlyginimą kaltinamajam ir jo sūnui būtų nepateisinama našta, šeima atsidurtų dar sunkesnėje materialinėje padėtyje. Nukentėjusioji M. L. gyvena su vyru, turi 3 pilnamečius vaikus, sūnus P. 6 metus gyveno atskirai, turėjo sūnų ir juo rūpinosi. Atsižvelgus į visas aplinkybes teismas nustato neturtinės žalos dydį sumoje 20 000 litų, kurie priteistini iš A. P..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos vykdant nuosprendį.
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams. Per laisvės apribojimo laiką uždrausti bendrauti su teistais asmenimis, įpareigoti nuo 22 val. iki 7 val. ryto būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Į bausmės laiką A. I. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2008 m. gruodžio 15 d., skaičiuojant vieną kardomojo kalinimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).
Iš A. P. priteisti 4442 (Keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt du) litus turtinės žalos ir 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus: pagalį, S. D. juodas sportines kelnes, paketą su pagalvės užvalkalu, 5 paketus su DNR nuoplovomis, voką su 8 nuorūkomis, 4 vokus su kraujo pavyzdžiais, paketą su P. L. rūbais, saugomus Šalčininkų rajono policijos komisariate, sunaikinti kaip beverčius.
Apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.