Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-02-23 apie 14.45 val., kelyje A1, (duomenys neskelbtini) kryptis, transporto priemone MB valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš Švedijos gabeno įvairių modelių išmaniuosius POLAR rankinius laikrodžius, viso 18 vienetų, kurių bendra vertė 3306,06 Eur. Krovinio gabendinimo ir įsigijimo dokumentų jis neturėjo. Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažino, kad K. M. atliko tik dalį objektyvių šio pažeidimo veiksmų – gabeno 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių, kurie turėjo įsigijimo dokumentus, tačiau neturėjo jų gabenimo dokumentų, kurie buvo pateikti apylinkės teismui tik bylos nagrinėjimo metu. Institucija teigia, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje visos prekės (kroviniai), kurių vertė didesnė nei 5 MGL, gali būti gabenami tik su jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančiais dokumentais, išskyrus prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Rastų laikrodžių kiekis ir vertė akivaizdžiai yra komercinio pobūdžio, todėl jie turi turėti įsigijimo teisėtumą patvirtinančiais dokumentais, o jei juos gabena asmuo užsiimantis pervežimo veikla (gabena ne savo prekes), tai visais atvejais privalo turėti ir gabenimo dokumentus. Ta aplinkybė, kad dokumentai, patvirtinantys prekių įsigijimą ar gabenimą, nebuvo pateikti muitinio patikrinimo metu ar jie pristatyti vėliau, įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimui neturi ir nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. M. gabendamas krovinį nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad gabena būtent tokį krovinį (prekes), todėl tai pripažino aplinkybe, šalinančia jo atsakomybę už tokio pažeidimo padarymą. Institucija nesutinka, su šia teismo išvada, nes prekes (krovinį) gabenantis asmuo privalo žinoti kokias prekes gabena, o jei, savo rizika ar pasitikėdamas (siuntėju) prekių savininku, prisiima gabenti krovinį, nežinodamas jo turinio, turi priimti ir iš tokių veiksmų kilusias neigiamas pasekmes, todėl mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę šalinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-02-23 apie 14.45 val., kelyje A1, (duomenys neskelbtini) kryptis, transporto priemone MB valst. Nr.(duomenys neskelbtini) iš Švedijos gabeno įvairių modelių išmaniuosius POLAR rankinius laikrodžius, viso 18 vienetų, kurių bendra vertė 3306,06 Eur, krovinio gabendinimo ir įsigijimo dokumentų jis neturėjo.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar K. M. padarė ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. M. gabeno prekes (krovinį) be dokumentų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. M. pagal verslo liudijimą teikia smulkių krovinių pervežimo paslaugas. Priimdamas iš žmonių ar įmonių pervežti krovinius, jis sudaro su jais sutartį, kurioje yra nurodyta, kad krovinys priimamas vežti supakuotas ir siuntėjas atsako, kad jame nebūtų civilinėje apyvartoje uždraustų gabenti ir kt. daiktų. 2016-02-20 tarp K. M., kaip vežėjo, ir N. A., kaip užsakovo, buvo sudaryta tokio pobūdžio sutartis, užpildytas užsakymo lapas, kuriame pagal užsakovo nurodymą buvo įrašytas krovinio pavadinimas – asmeniniai daiktai. Siuntėjas N. A. parašu patvirtino, kad prisiima atsakomybę už siuntos turinį ir garantuoja, kad nesiunčia draudžiamų daiktų pagal Lietuvos ir Norvegijos muitinės įstatymus. K. M. automobilis buvo sustabdytas muitinės patikrinimui ir pareigūnai, iškraustę N. A. siųstą supakuotą krovinį, rado jame 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių, tik tada K. M. sužinojo, kad tarp N. A. asmeninių kasdieninėms reikmėms taikyti daiktų buvo 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių, apie kuriuos jis nieko nežinojo. Apklaustas kaip liudytojas N. A. patvirtino, kad siuntė krovinį iš Švedijos į Lietuvą pagal su K. M. sudarytą sutartį. Vežėjui jis perdavė krepšį su įvairiais asmeniniais daiktais, kuriame buvo ir 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių. Šiuos laikrodžius jis gabeno savo poreikiams – dovanoti giminėms ir draugams. Vežėjui apie tai, kad krepšyje yra šie laikrodžiai, jis nesakė, nemanė, kad tai būtina ( b. l. 22-23).

ATPK 163¹¹ straipsnio pastaboje pažymėta, kad administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį netraukiami fiziniai asmenys, gabenantys savo pačių Lietuvoje pagamintas prekes, bei fiziniai asmenys (vartotojai), gabenantys prekes, iš kurių kiekio (svorio, dydžio) akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti. Apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad K. M. teisėtai versdamasis smulkių krovinių gabenimo verslu ir sudaręs ir su krovinio siuntėju sutartį bei užpildęs krovinio važtaraštį, kuriame siuntėjo nurodymu įrašytas krovinio pobūdis – asmeniniai daiktai, negalėjo žinoti, jog tarp asmeninių N. A. daiktų yra 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių. Pareiga nuodugniai tikrinti priimamą gabenti krovinį tokiomis sąlygomis dirbantiems vežėjams nėra nustatyta, priešingai – pagal pervežimą reglamentuojančius norminius aktus, vežėjui krovinys pateikiamas supakuotas, o siuntėjas privalo tiksliai nurodyti jo pobūdį ir užtikrinti, kad šis nurodymas atitiktų realią situaciją bei teisės aktų reikalavimus. Duomenų, kurie duotų pagrindą abejoti, kad K. M. žinojo, jog gabena tarp asmeninių N. A. daiktų, skirtų kasdieninėm reikmėm tenkinti ir 18 vnt. išmaniųjų laikrodžių, kurie sudaro bendrą 3306,06 Eur vertę, byloje nėra, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad byloje surinkti įrodymai K. M. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163¹¹ straipsnio 3 dalyje, nepatvirtina, nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutarimu K. M. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė pagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutarimą nepakeistą, Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.