Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-11 · Civilinė byla Nr. e2-2082-734/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
e2-2082-734/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01959-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
UAB „Luvel transportas“
Atsakovas
UAB „Bankrovita“
Trečiasis asmuo
ADB „Gjensidige“, AAS BTA Baltic Insurance Company
Advokatai
Andrius Bambalas, Remigijus Rinkevičius
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė,sekretoriaujant Boženai Jakubėnienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Luvel transportas“ atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

atsakovo UAB „Bankrovita“ atstovui advokatui Andrius Bambalas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Luvel transportas“ ieškinį atsakovui UAB „Bankrovita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – ADB „Gjensidige“ ir AAS BTA Baltic Insurance Company.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Luvel transportas“ pateikė teismui patikslintą ieškinį kuriuo prašė iš atsakovo UAB „Bankrovita“ priteisti 3 357,43 Eur nuostolius bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodė, kad 2014-03-25 Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-13-723/2014, pagal BUAB „Kvadera“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ ieškinį UAB „Luvel transportas“ dėl 7500 Lt skolos priteisimo ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš UAB „Luvel transportas “BUAB „Kvadera“ naudai 7500 Lt skolos ir 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys buvo tenkintas. UAB „Luvel transportas“ pateikė apeliacinį skundą, kurį 2014-09-11 civilinėje byloje Nr. 2A-2183-5772014 išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą ir sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ ieškovo BUAB „Kvadera“ naudai yra priteisiama 2000 Lt suma. Šių pirmos ir apeliacinės instancijos neteisėtų sprendimų pagrindu ir pagal BUAB „Kvadera“ pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13-723/2014, kurį 2014-10-02 išdavė Vilniaus rajono apylinkės teismas dėl 9500 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Luvel transportas“, antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0008/14/01946. Tačiau tuo metu ieškovas UAB „Luvel transportas“ su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą.2015-06-10 Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015, išnagrinėjo ieškovo UAB „Luvel transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-09-11 nutarties peržiūrėjimo ir priėmė nutartį, kuria nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-09-11 nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą panaikinti, bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad vos tik ieškovas UAB „Luvel transportas“ buvo informuotas apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-12-05 į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą įrašė Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014-12-04 nutartimi priimtą atsakovo UAB „Luvel transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-09-11 nutarties peržiūrėjimo, kreipėsi į atsakovus ir informavo apie priimtą kasacinį skundą. Tuo pačiu ieškovas pareikalavo sustabdyti vykdomąją bylą iki kasacinis teismas išnagrinės ieškovo skundą. Tačiau antstolis Irmantas Gaidelis ignoravo ieškovo UAB „Luvel transportas“ prašymą ir nesustabdė šios vykdomosios bylos. To pasėkoje, atskirais 2014-11-20 bei 2014-11-21 debeto pavedimais, iš ieškovo UAB „Luvel transportas“ banko sąskaitų, esančių DNB banke, SEB banke bei Medicinos banke, buvo nuskaityta (išieškota) bei paskirstyta 3255,86 EUR suma, už kurios paskirstymą buvo atsakingas bankroto administratorius. 2017-01-04 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2393-275/2016 dėl 3 357,43 EUR skolos išieškojimo, tačiau bankroto administratoriui iššvaisčius nurašytas ieškovo lėšas, likvidavo įmonę ir tapo nemokia, dėl ko vykdomoji byla buvo baigta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo įvykdyti tapo nebeįmanoma, ieškovas patyrė turtinę žalą dėl bankroto administratoriaus neteisėtų ir savanaudiškų veiksmų. Nurodė, kad iš byloje pateiktos medžiagos yra akivaizdu, kad antstolis Irmantas Gaidelis išieškojo ir paskirstė 3255,86 EUR sumą, kol Lietuvos Aukščiausiajame teisme buvo nagrinėjamas kasacinis skundas. Apie šio skundo priėmimą ir nagrinėjimą teisme tiek antstolis, tiek atsakovas bankroto administratorius buvo informuoti nedelsiant, tačiau nepaisant to lėšos buvo ne tik nurašytos, bet ir realizuotos. Juk atsakingas ir apdairus bankroto administratorius, žinodamas apie kasacinio skundo priėmimą ir nagrinėjimą teisme, nebūtų išieškotų lėšų realizavęs ir išdalinęs, kadangi tuo metu vis dar buvo tikimybė, kad ieškinys bus atmestas ir išieškotas lėšos privalės būti grąžintos. Nepaisant to, bankroto administratorius lėšas realizavo, o netekus visų lėšų paskelbė įmonę nemokia. Nepaisant to, bankroto administratorius savavališkai, neteisėtais veiksmais išieškotas lėšas nedelsiant paskirstė savo naudai ir savo reikmėms apmokėti, t.y. susigrąžino 643,33 EUR bylinėjimosi išlaidų, 1200 EUR administratoriaus atlyginimą, 972,15 EUR administravimo išlaidų, nepaisydamas ieškovo interesų ir prašymo sustabdyti vykdomąją bylą. Taipogi bankroto administratorius paskirstęs savo naudai išieškotus pinigus paskelbė įmonę nemokia ir ji buvo likviduota. Tokie savanaudiški ir akivaizdžiai nuostolingi administratoriaus veiksmai sukėlė turtinės žalos ieškovui, taip jam prarandant galimybę išieškoti teismo priteistą 3357,43 EUR dydžio skolos sumą. Todėl šiuo atveju BUAB „Kvadera“ bankroto administratorius, ieškovo vertinimu, yra asmeniškai atsakingas už žalos atlyginimą, kadangi būtent savo tyčiniais, neteisėtais veiksmais sukėlė ieškovui turtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu bei patikslintu ieškiniu ir jis turi būti paliktas nenagrinėtas CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, kadangi ieškovas reiškia prieš atsakovą tapatų reikalavimą, kuris 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-834-823/2016 buvo išnagrinėtas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovas teigia, jog deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.263 str.) atsakovas privalo sumokėti ieškovui 3 357,43 EUR dydžio nuostolius, kurie kyla antstoliui I. išieškojo ir paskirsčius 3 255,86 EUR sumą, kol Lietuvos Aukščiausiajame teisme buvo nagrinėjamas kasacinis skundas. Analogiškas reikalavimas buvo keliamas ir Sprendimu išspręstoje civilinėje byloje Nr. 2A-834-823/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01959-2015-7), kurioje teismas Sprendime nurodė, jog „Ieškovė reikalavimą byloje reiškė remdamasi deliktinės atsakomybės taisyklėmis“, o Sprendimo 1 pastraipoje yra nurodyta, kad „Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovu priteisti 3 259,64 EUR nuostolių atlyginimo“. Tai, kad ieškinyje yra pareikštas 97,79 EUR didesnis reikalavimas nekeičia Sprendime išnagrinėto teisinio nagrinėjimo objekto ir teisių gynimo būdo - deliktinės atsakomybės nuostatomis iš atsakovo yra reikalaujama nuostolių už antstolio įvykdyto įsiteisėjusio sprendimo atgręžimą. Kadangi dėl tokio ieškinio dalyko (Ieškovo reikalavimo) ginčas buvo išspręstas ir įsiteisėjusiu Sprendimu teismas yra jį atmetęs, ieškinio dalykas yra tapatus Sprendimu išspręstoje byloje pareikštam ir atmestam ieškovo reikalavimui. Atitinkamai, kadangi ieškinyje bei patikslintame ieškinyje yra nurodytos tos pačios šalys, ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis keliami reikalavimai) ir dalykas (Ieškovo keliamas reikalavimas), ieškovas teikia analogišką patikslintą ieškinį įsiteisėjusiam Sprendimui, todėl toks ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Taip pat nurodė, kad ieškovas savo ieškinį dėl žalos pareiškė praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad UAB „Bankrovita“ ir ADB „Gjensidige“ (buv. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas) 2014-03-05 buvo sudarę bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Nr. CB 200116, o 2015-03-12 draudimo sutartis buvo pratęsta iki 2016-03-16 (toliau - Sutartis). Sutartis sudaryta pagal Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-12-09 įsakymu Nr. 4-637 (toliau - Taisyklės). Draudimo apsaugos laikotarpis: 2014-03-17 - 2016-03-16. Visų pirma, Draudikas pažymėjo, kad atsakovo UAB „BankromaX“ atsakomybei kilti nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.246-6.249 str.). Įrodinėdamas UAB „Bankrovita“ neteisėtus veiksmus kaip šios atsakovės civilinės atsakomybes sąlygą, ieškovas nurodo, kad šie veiksmai pasireiškė išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą iniciavimu, taip pat iš antstolio gautų lėšų paskirstymu kreditoriams nelaukiant kasacinio proceso pabaigos. Pažymi, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo proceso iniciavimas, net jei vėliau šis teismo sprendimas panaikinamas, negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, lemiančiu civilinės atsakomybės bankroto administratoriui taikymą, ypač atsižvelgiant į BUAB „Kvadera“ kaip bankrutuojančios bendrovės teisinį statusą ir bankroto proceso operatyvumo principą. Esant priimtiems įsiteisėjusiems procesiniams sprendimams, kurių pagrindu bankrutuojančios įmonės naudai priteistos lėšos, ir nesant priimtos kasacinio teismo nutarties dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, bankroto administratorius turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą paprašyti vykdomojo rašto ir pateikti jį vykdymui, taigi bankroto administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nekyla ne bankroto administratoriaus, nei atitinkamai bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė. Remiantis sutartimi draudimo objektas - administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą. Atsakovas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tik tuomet, kai buvo priimta ir nuo priėmimo dienos įsiteisėjo Vilniaus apygardos 2014-09-11 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A- 2183-577/2014. Antstolis Irmantas Gaidelis nepažeisdamas jokių teisės aktų nuostatų priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, bei pradėjo vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/14/01946. Taigi ieškovo argumentai, kad tiek antstolis, tiek ieškovas pažeidė CPK 626 str. nustatytas normas, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 35 ir 36 straipsniuose yra imperatyviai reglamentuota kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė, tvarka ir administravimo išlaidų paskirstymas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą apie atsakovo kaip bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą, t. y. kad atsakovas neturėjo teisės paskirstyti išieškotų sumų administravimo išlaidoms padengti. Laiko, kad ieškovo ieškinys yra tapatus tam, kuris 2016-12-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi c. b. Nr. 2A-834-82/2016 buvo išnagrinėtas ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu atmestas. To pasėkoje CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu byla turi būti nutraukta, nes ieškovas atsakovui reiškia tapatų ieškinį, kuris buvo atmestas 2016-12-15 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014-03-25 Vilniaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-13-723/2014, pagal BUAB „Kvadera“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ ieškinį UAB „Luvel transportas“ dėl 7500 Lt skolos priteisimo ir priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti iš UAB „Luvel transportas“ BUAB „Kvadera“ naudai 7500 Lt skolos ir 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų. UAB „Luvel transportas“ pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2014-09-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2183-577/2014 nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-25 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą ir sumažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, nurodant, kad iš atsakovo UAB „Luvel transportas“ ieškovo BUAB „Kvadera“ naudai yra priteisiama 2000 Lt suma. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų pagrindu ir pagal BUAB „Kvadera“ pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-13-723/2014 dėl 9500 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Luvel transportas“, antstolio Irmanto Gaidelio kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0008/14/01946. Tuo metu UAB „Luvel transportas“ su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. 2015-06-10 Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015, išnagrinėjo UAB „Luvel transportas“ kasacinį skundą, bei priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. 2014-12-05 Lietuvos Aukščiausiajam teismui priėmus nagrinėti kasacinį skundą, UAB „Luvel transportas“ kreipėsi į UAB „BankromaX“ ir antstolį Irmantą Gaidelį su prašymu sustabdyti vykdomąją bylą iki kasacinis teismas išnagrinės Ieškovo skundą. Antstolis Irmantas Gaidelis neturėjo pagrindo stabdyti vykdomąją bylą, bei iš UAB „Luvel transportas“ banko sąskaitos išieškojo 3255,86 EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas panaikino žemesnės instancijos teismų sprendimus, 2017­01-04 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-2393-275/2016 dėl 3357,43 EUR skolos išieškojimo iš BUAB „Kvadera“ UAB „Luvel transportas“ naudai, tačiau BUAB „Kvadera“ jau nebeturėjo lėšų, kadangi bankroto administratorius jau buvo jas paskirstęs LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. BUAB „Kvadera“ buvo likviduota, dėl ko vykdomoji byla buvo baigta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimą įvykdyti tapo nebeįmanoma. Neatgavus sumos iš bankrutuojančios BUAB „Kvadera“ turto masės, ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl šios sumos priteisimo iš BUAB „Kvadera“ bankroto administratoriaus.

Dėl bylos nutraukimo CPK 293 str. 1 d. 3 p.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 293 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Ieškovas žalos atlyginimą kildina antstoliui I. Gaideliui iš ieškovo išieškojus 3 357,43 Eur skolą, vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą (2014 m. kovo 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. 2-13- 723/2014 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį c.b. Nr. 2A-2183- 577/2014), kuris vėliau buvo panaikintas kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-363-469/2015). Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas c. b. Nr. 2A-834-823/2016 nutarties 54 punkte nurodė, kad „nors bankroto administratoriaus veiksmai, išsimokant sau administratoriaus atlyginimą iš bendrovės administravimui skirtų lėšų tuo metu, kai teisme tebėra nagrinėjamas ginčas su vienu iš kreditorių, galintis lemti sprendimo įvykdymo atgręžimą, atsižvelgiant į faktines konkrečios situacijos aplinkybes galėtų būti pripažintas nepakankamai rūpestingu bankroto administratoriaus elgesiu, galinčiu lemti jo civilinę atsakomybę, reikalavimas bankroto administratoriaus atžvilgiu galėtų būti tenkinamas tik nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus veiksmų ir atsiradusios žalos.“ Kolegija pritarė apeliantės UAB „Bankrovita“ argumentams, kad žala ieškovei galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei, atsakovei UAB „Bankrovita“ išsimokėjus administratoriaus atlyginimą, BUAB „Kvadera“ nebeliktų lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, tačiau duomenų, leidžiančių teigti, jog BUAB „Kvadera“ neturi lėšų ieškovės reikalavimui patenkinti, į bylą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimas UAB „Bankrovita“ negalėjo būti tenkinamas nenustačius žalos, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į pirmiau paminėtus jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015). Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

Ieškovui 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo c. b. Nr. 2A-834-823/2016 nutartimi buvo išaiškintos sąlygos kilti bankroto administratoriaus atsakomybei. Ieškovas nėra pateikęs jokių argumentų ar įrodymų, kuriais įrodinėtų atsakovo kaip bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumą, t. y. kad atsakovas neturėjo teisės paskirstyti išieškotų sumų administravimo išlaidoms padengti. Ieškovas neįrodinėja vienos iš būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Taip pat nustatyta, kad atsakovas paskirstė viso 2 815,48 Eur (1 200 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui, 1 615,48 Eur - už pašto, teisines ir kitas paslaugas bankrutuojančiai bendrovei (t. 1, b. l. 19-20). Kadangi ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo 3 357,43 Eur žalą, jam kyla pareiga įrodyti būtent tokią žalą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas Sprendime apskritai nurodė, jog atsakomybė atsakovui apskritai gali kilti (jei ieškovas įrodytų visas deliktinės atsakomybės sąlygas) tik dėl veiksmų, „išsimokant sau administratoriaus atlyginimą iš bendrovės administravimui skirtu lėšų“. Pažymėtina, kad bankroto administratorius išsimokėjo sau 1 200 Eur atlyginimą, tačiau ieškovo reikalavimas yra 3 357,43 Eur dydžio ir ieškovas nėra pateikęs argumentų dėl jo susidarymo ar dydžio. Galiausiai ieškovas neįrodinėja ir nėra nieko pasisakęs dėl to, kad bankroto byloje administravimo išlaidos turi būti skirstomos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir ieškovas nepatiekė jokių įrodymų ar argumentų, kurie patvirtintų jo pirmenybės teisę, padengti savo reikalavimą iš BUAB „Kvadera” bendrovės administravimo lėšų prieš bankroto administratorių. Ieškinyje ieškovas teigia, jog nuostoliai kyla iš to, kad atsakovas paskirstė iš ieškovo išieškotas lėšas. Tarp atsakovo veiksmų - viso 2 815,48 EUR lėšų paskirstymo ir Ieškovo nurodomos sumos 3 357,43 EUR sumos nėra priežastinio ryšio, nes atsakovas paskirstė mažesnę sumą. Ieškovas neįrodinėja ir neįrodo, kad tarp Atsakovo atlikto išieškotų lėšų paskirstymo ir ieškovo nurodytos sumos yra priežastinis ryšys (ir nepasisako, kuo remiantis ieškovas turi pirmenybės teisę į visas bendrovės administravimo išlaidas), ieškovas neįrodinėja ir neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškinyje nurodytų nuostolių.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Apeliacinis teismas ieškovui nurodė, kad atsižvelgiant į faktines konkrečios situacijos aplinkybes galėtų būti pripažintas nepakankamai rūpestingu bankroto administratoriaus elgesiu, galinčiu lemti jo civilinę atsakomybę, reikalavimas bankroto administratoriaus atžvilgiu galėtų būti tenkinamas tik nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Vienok galima vertinti, kad ieškovas vėl kelia tą pati reikalavimą ir dėl to paties dalyko ir pagrindo kreipiasi į teismą, tačiau iš kitos pusės aptartoje Lietuvos Apeliacinio teismo nutartyje ieškovui išaiškinat, kad galimas žalos atlyginimo klausimas bankroto administratoriaus atžvilgiu tik įrodžius deliktinės atsakomybės sąlygas. Ieškinyje ieškovas remiasi minėta Lietuvos Apeliacinis teismo nutartimi, jos 54 punktą vertiną būtent kaip teismo išaiškinimą dėl deliktinės atsakomybės bankroto administratoriaus atžvilgiu, tačiau pačios atsakomybės sąlygų neįrodinėja.

Dėl ieškinio senaties.

Ieškovas nurodo, jog atsakovo deliktinę atsakomybę ieškovas sieja su antstolio I. Gaidelio 2014 m. gruodžio 1 d. atliktu išieškojimu ir paskirstymu ir/ar atsakovo tokių vykdymo veiksmų nesustabdymu, tačiau ieškinio senaties terminą ieškovas skaičiuoja nuo 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Civilinio kodekso 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-813-258/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas 3 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Ieškovas, kaip jau buvo minėta, deliktinę atsakomybę sieja su antstolio I. Gaidelio 2014 m. gruodžio 1 d. atliktu išieškojimu, vadinasi ieškovas savo ieškinį dėl žalos pareiškė praleidęs nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir pripažintina, kad ieškinio senaties termino praleidimas tai pat yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu iš ieškovo atsakovo naudai priteisiama 871,20 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Bankrovita“, j. a. k . 125929113, iš ieškovo UAB „Luvel transportas“, j. a. k. 226209920, 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė