Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtosios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės apribojimas septyniems mėnesiams, įpareigojant Z. Š. būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš Z. Š. priteista J. B. naudai trys tūkstančiai litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Iš Z. Š. J. B. naudai priteista devyni šimtai litų advokato paslaugoms apmokėti.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. B. buvo išteisintas, jo atžvilgiu nuosprendis nebuvo apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. Š. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 16 d., apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumas), konflikto metu, viešoje vietoje - bendro naudojimo virtuvėje, esančioje adresu Kareivių g. 7b, Vilniuje, žodžiais – „suslike, pajuodėli, iškrypėli“ ir kitais necenzūriniais žodžiais pažemino J. B. ir mušdamas - tyčia suduodamas ranka du smūgius J. B. į krūtinės sritį, padarė jam sumušimą krūtinės kairėje pusėje, tarp vidurio ir vidurio raktikaulinių linijų 5-6-o šonkaulių projekcijoje 4 cm skersmens ir audinių patinimą, be spalvinio odos pakitimo, taip nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Z. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi J. B. parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teisme J. B. aiškino, kad jam buvo suduota du kartus į paširdį, o privataus kaltinimo skunde nurodė kitą smūgių sudavimo vietą.

Z. Š. tvirtina, jog audinių patinimas nėra sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantis požymis, audinio raumenų patinimą gali sukelti alergija, kitos ligos, reakcija į vaistus. Todėl nuteistasis mano, jog specialisto išvada negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, tuo labiau, kad byloje yra duomenų, kurie rodo, jog J. B. dažnai serga. Be to, apeliantas teigia, kad jeigu jis būtų sudavęs J. B. smūgius, tai ant pastarojo kūno turėjo atsirasti kraujosruvos.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, jog J. B. jokių sužalojimų policijos pareigūnams nerodė, medicinos pagalbos atsisakė.

Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad J. B. pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti, kaip jis buvo išvadintas. O konkrečius žodžius nurodė tik teismui pagarsinus privataus kaltinimo skundą. Be to, pats J. B. paaiškino, jog jį labiau įžeidė rusiški keiksmažodžiai. Z. Š. nurodo ir tai, kad liudytojos J. R. parodymai dėl vartotų necenzūrinių žodžių nesutampa su privataus kaltintojo parodymais.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad liudytojas D. S. nurodė, jog nematė, kad būtų suduoti smūgiai, negirdėjo jokių keiksmažodžių. Šis liudytojas nurodė, jog J. B. norėjo nuteistąjį apipilti karštu vandeniu, o liudytoja J. R. nematė viso įvykio, kadangi į J. B. bei Z. Š. buvo nusisukusi nugara.

Z. Š. aiškina, jog jis smūgių J. B. nesudavė, o keiksmažodžių vartojimas taip pat nebuvo nukreiptas į nukentėjusįjį.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad už įžeidimą pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam priteisė didesnę pinigų sumą, nei buvo prašoma privataus kaltinimo skunde.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė Z. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. ir 155 str. 1 d.

J. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuteistasis jam sudavė du smūgius į kairę pusę, paširdžius (b. l. 74). Privataus kaltinimo skunde nukentėjusysis nurodė iš esmės analogišką aplinkybę, t. y., kad jam buvo suduota į kairę krūtinės pusę. Visuotinai žinoma, jog žmogaus širdis randasi krūtinės srityje, didžioji dalis širdies (įprastai) yra kairėje krūtinės pusėje. Paširdžiai yra vieta aplink širdį. Taigi, įvertinus nukentėjusiojo teiginius su paminėta informacija teigtina, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad jis skirtingai nurodė smūgių sudavimo vietą.

Aplinkybė, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajam buvo suduota plaštaka, nėra pagrindas abejoti J. B. parodymais, kadangi plaštaka yra rankos dalis nuo riešo (apima delną su pirštais), t. y. šis terminas yra bendresnis, apimantis ir kumščio terminą (kumštis yra sugniaužta rankos plaštaka).

Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti specialisto išvada Nr. G. 4349/10 (01).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūros metu ant J. B. krūtinės buvo nustatytas audinių patinimas, be spalvinio odos pakitimo. Specialistas padarė išvadą, kad J. B. nustatytas sumušimas galimai padarytas 2010 m. lapkričio 16 d., paveikus kietu buku daiktu (daiktais) (b. l. 4-5). J. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jam buvo suduoti smūgiai į kairę krūtinės pusę. Tokius jo parodymus patvirtino liudytoja J. R.. Ši liudytoja pirmosios instancijos teisme nurodė, jog Z. Š. sudavė nukentėjusiajam du kartus į viršutinę kūno dalį. Tiksliai nurodyti smūgių sudavimo vietos liudytoja negalėjo (b. l. 70). Liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad pats konflikto nematė, tačiau po įvykio kalbėjosi su D. S., kuris pasakė, „...kad nieko baisaus neatsitiko, jeigu Z. porą kartų trenkė J.“ (b. l. 71). Taigi, vertinant aptartus parodymus su specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad patinimas krūtinės srityje galėjo atsirasti dėl alergijos, vaistų vartojimo, ar kitų priežasčių. Pažymėtina, jog specialistas išvadoje aiškiai nurodė, jog patinimas vertintinas kaip sužalojimas, o ne kaip kitokio poveikio organizmui pasekmė. Aplinkybė, kad J. B. dažnai serga nėra priežastis abejoti nei specialisto išvada, nei aptartais parodymais. Nukentėjusiojo parodymų nepaneigia ir tai, kad po smūgių ant jo kūno nebuvo jokių kraujosruvų, kadangi ir be specialių žinių aišku, jog kraujosruvų atsiradimas nėra būtinoji smūgio sudavimo pasekmė.

Iš tikrųjų, liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jokių sužalojimų nukentėjusysis nerodė, medicinos pagalbos atsisakė. Visgi, tokie liudytojo teiginiai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo kaltės. Tuo pačiu pastebėtina, kad minėtas liudytojas nurodė, jog J. B. teigė, kad jam buvo suduota į krūtinę. Įvykio vietoje vienas iš asmenų taip pat patvirtino smūgio sudavimo faktą (b. l. 68). Šie liudytojo teiginiai leidžia daryti išvadą, kad J. B. nuo pat pradžių teigė, jog jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas.

Taigi, įvertinus visa, kas aptarta, nekyla jokių abejonių, kad Z. Š. sudavė du smūgius nukentėjusiajam į krūtinės sritį, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas skausmas. Dėl šios priežasties Z. Š. buvo pagrįstai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas kritiškai vertina liudytojo D. S. parodymus. Visų pirma, šiuos parodymus paneigia anksčiau aptarti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai. Be to, ir paties D. S. paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog jis galėjo viso įvykio nematyti, netinkamai suvokti susidariusią situaciją. Pastebėtina, jog liudytojas pirmosios instancijos teisme teigė, kad visų įvykio smulkmenų neatsimena, kadangi buvo išgėręs. Neatsiminė, kas pradėjo konfliktą. Viso konflikto nematė, kadangi rūkė, gėrė kavą. Negirdėjo, ką Zigmas sakė J. (b. l. 69-70). D. S. parodymais abejoti verčia ir tai, kad jis neprisiminė, ką sakė Z. Š., tačiau aiškiai įvardino, ką sakė J. B.. Toks parodymų nenuoseklumas, išskirtinai vien nuteistajam palankių parodymų davimas, vertinant šias aplinkybes kartu su tuo, kad liudytoją ir nuteistąjį sieja draugiški santykiai, leidžia daryti išvadą, jog liudytojo parodymai yra nepatikimi, jais siekiama palengvinti Z. Š. teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. S. nėra nurodęs, jog J. R. nematė konflikto.

Aplinkybę, kad J. B. atžvilgiu buvo naudojami įžeidžiantys žodžiai parodė pats nukentėjusysis, taip pat liudytoja J. R.. Necenzūrinių žodžių vartojimo fakto neginčija ir pats nuteistasis. Aplinkybė, jog konkrečius įžeidžiančius žodžius nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme nurodė tik teismui pagarsinus privataus kaltinimo skundą, nepaneigia nuteistojo kaltės. Konkrečius žodžius nukentėjusysis galėjo ir primiršti, kadangi nuo konflikto iki teisminio bylos nagrinėjimo buvo praėję daugiau nei trys mėnesiai. Visgi, pagarsinus privataus kaltinimo skundą, jame išdėstytus teiginius nukentėjusysis patvirtino. Aplinkybę, kad necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiais buvo nukreipti į J. B., patvirtina liudytoja J. R.. Abejoti tokiais parodymais nėra jokio pagrindo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė Z. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Iš privataus kaltintojo skundo matyti, jog J. B. iš Z. Š. prašė priteisti 3000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą bei 1000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti už įžeidimą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala, įvertinus visas bylos aplinkybes, yra per didelė, todėl jos dydis yra mažintinas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog už nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam priteistina 1000 Lt, o už įžeidimą 2000 Lt. Taigi nuteistasis teisus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už pareikšto civilinio ieškinio ribų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už įžeidimą. Pirmosios instancijos teismas pats sau prieštaraudamas nurodė, jog priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas, tačiau galiausiai aptariamojoje dalyje priteisė didesnę neturtinės žalos piniginę išraišką nei buvo prašoma. Taigi, šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį už įžeidimą atsižvelgtina į tai, kad jis buvo įžeistas kitų asmenų (kaimynų, bendradarbių) akivaizdoje, turtinė žala nusikaltimu nebuvo padaryta, nukentėjusysis buvo įžeistas tyčiniais Z. Š. veiksmais. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis dirba, į nukentėjusiojo elgesį nusikaltimo padarymo metu.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas mano, kad iš Z. Š. J. B. naudai priteistina 100,00 Lt neturtinei žalai atlyginti už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. padarymą.

Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą neturtinės žalos piniginę išraišką už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymą. Taigi, bendrai nukentėjusiojo naudai priteistina 1100,00 Lt patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad vien civilinio ieškinio netinkamas išsprendimas neleidžia daryti išvados, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kadangi visi klausimai, susiję su nuteistojo kaltės nustatymu, yra išspręsti tinkamai, visi įrodymai buvo ištirti visapusiškai ir objektyviai.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš Z. Š. nukentėjusiojo naudai priteisti 1100,00 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) nusikaltimais padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.