Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B. privataus kaltinimo tvarka kaltina Z. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, vedusį, vidurinio išsilavinimo, dirbantį Vilniaus troleibusų parko vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d.;

Z. Š. priešpriešiniu skundu kaltina J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., Lietuvos Respublikos pilietį, lietuvį, nevedusį, dirbantį Vilniaus troleibusų parko vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. privataus kaltinimo skundu kaltino Z. Š. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. tuo, kad jis:

2010 m. lapkričio 16 d., apie 11 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,39 promilių girtumas, konflikto metu, bendro naudojimo virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jo atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą, trenkdamas jam kumščiu du kartus į krūtinės kairę pusę, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir sveikatos sužalojimus, pasireiškusius krūtinės kairėje pusėje, tarp vidurio ir vidurio raktikaulinių linijų 5-6-o šonkaulių projekcijoje 4 cm skersmens audinių patinimu be spalvinio odos pakitimo. Dėl šių smurtinių veiksmų jis patyrė sveikatos sužalojimą ir jam padaryta neturtinė 3000 (trys tūkstančiai) Lt žala.

2010 m. lapkričio 16 d., apie 11 val., konflikto metu, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,39 promilių girtumas, bendro naudojimo virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešai įžeidė jį necenzūriniais žodžiais: suslike, pajuodėli, iškrypėli bei kitais rusiškais keiksmažodžiais. Dėl tokių Z. Š. neteisėtų veiksmų jį viešai įžeidžiant, t.y. girdint kaimynui D. S. ir atvykusiems policijos pareigūnams, jis patyrė emocinį stresą ir 1000 (vienas tūkstantis) Lt neturtinę žalą.

Z. Š. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu kaltino J. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., kuri susijusi su jam pareikštu kaltinimu privataus kaltinimo tvarka, t.y. tuo, kad jis, 2010 m. lapkričio 16 d. apie 11 val., (duomenys neskelbtini) namo bendro naudojimo patalpoje - virtuvėje į teisėtą ir pagrįstą pastabą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu - kačiuku, viešai išvadino jį „girtuokliu“, „durniumi“, išprovokavo konfliktą, ko pasėkoje jo aplinkybės bei įvardinti įžeidžiantys žodžiai aptarinėjami kaimynų tarpe. Dėl tokių J. B. veiksmų jis patyrė didžiulį stresą ir neturinę 4000 (keturi tūkstančiai) Lt žalą, kadangi yra pažemintas, nuo to momento pajuto hipertonijos (padidėjusio kraujo spaudimo) ligos požymius, sunkiau bendrauja su namo gyventojais.

Z. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad visi kaimynai pyko ant J. B., už tai, kad jis išmetė kačiuką. 2010 m. lapkričio 16 d. virtuvėje alkoholio nevartojo, gėrė pas kaimyną D. S., į virtuvę išėjo parūkyti. J. B. grįžęs iš darbo atėjo užkaisti arbatinuką. Prie J. B. jis nebuvo priėjęs, stovėjo kelių metrų atstumu nuo jo ir pradėjo jam aiškinti. J. B. nesudavė, tik išvadino keiksmažodžiais, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Pripažįsta, kad keikėsi dėl kačiuko, tačiau žodžiai nebuvo nukreipti į J. B.. Žodžių „suslike, pajuodeli“ nevartojo. Kalbėjo su J. B. emocionaliai, nesiruošė jį įžeidinėti. Buvo nestipriai išgėręs, kartu su D. S. išgerė mažiau negu pusė butelio degtinės. J. B. jį išvadino girtuokliu, kvailiu. Sakė, kad jei neužtils, apiplikys arbatinuku. Tada D. S. atsistojo per vidurį ir nutraukė ginčą. Parėjo namo. Į kambarį užėjo policiją ir išvežė į policijos komisariatą. Pareiškė 4000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi buvo išvadintas įvairiais žodžiais. Pavadinimas „girtuoklis“ jam yra įžeidimas. Teisminės procedūros paveikė sveikatą, gulėjo ligoninėje. Žodžius girdėjo D. S..

J. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. lapkričio 16 d. apie 11.30 val. atėjo užsikaitinti arbatinuką į bendrabučio virtuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Virtuvėje Z. Š., D. S. ir dar vienas vyras gėrė degtinę. Užsikaitino arbatinuką. Stovėjo prie rozetės ir nieko nedarė, kai prie jo priėjo Z. Š. ir sudavė du smūgius į kairę pusę už kačiuką, kuris buvo išmestas į lauką. Z. Š. kalbėjo apie kačiuką ir mušė. Smūgius sudavė dešinės rankos kumščiu. Sudavė stipriai, net kvapą užgniaužė. Pataikė į paširdžius. Išvadino jį rusiškais keiksmažodžiais. Z. Š. paprašė, kad pasitrauktų, nes kitaip išpils arbatinuką. Jis atsakė, kad jam vienodai. Tuomet D. S. atsistojo tarp jų ir nustūmė Z. Š.. Jis nuėjo namo ir iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo kas atsitiko ir nurodė Z. Š.. Policijos pareigūnai liepė Z. Š. rengtis ir važiuoti į policijos komisariatą. Vienu automobiliu visi nuvažiavo į policijos komisariatą. Z. Š. tiek virtuvėje, tiek policijos pareigūnų automobilyje keikėsi. Viską girdėjo D. S., vyras iš darbovietės ir policijos pareigūnai. Policijos komisariate parašė pareiškimą. Kitą dieną nuvažiavo pas medikus gauti specialisto išvados. Jokių necenzūrinių žodžių Z. Š. atžvilgiu nevartojo bei konflikto neišprovokavo, prie Z. Š. nekibo. Žodžių „girtuoklis, durnius“ nesakė, tokių žodžių apskritai nevartoja.

Liudytojas A. K. parodė, kad praeitų metų rudenį arba žiemos pradžioje, apie 11.00 val. iš VPK gavo iškvietimą į bendrabutį Kareivių gatvėje, dėl konflikto. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko J. B., kuris iškvietė policijos pareigūnus. Jis paaiškino, kad jį skriaudžia neblaivus kaimynas Z. Š.. Kaimynas buvo bendro naudojimo virtuvėje. Iš jo sklido alkoholio kvapas. Kai paklausė apie konflikto priežastį, J. B. papasakojo, kad jis turėjo mažą kačiuką, kurį kažkokį laiką laikė namuose, vėliau nusprendė išvyti iš namų. Dėl to kaimynas Z. Š. supyko ir sudavė jam į krutinę. Abu piliečius pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusysis norėjo rašyti skundą. Pačio konflikto nematė. Tarnybiniame pranešime nurodė liudytojo, mačiusio konfliktą, kontaktinius duomenys. Liudytojas patvirtino J. B. žodžius. Į policijos komisariatą liudytojas atsisakė vykti. Liudytojas patvirtino, kad matė, kaip J. B. buvo sumuštas. Z. Š. buvo nepatenkintas, kad kaimynas skundžia jį už tokius veiksmus, tačiau sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Visi kartu vienu automobiliu nuvyko į policijos komisariatą. Nukentėjusysis J. B. policijos pareigūnams nerodė sužalojimų. Norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau J. B. atsisakė. Jam buvo pasiūlyta kreiptis dėl abdukcijos. Neblaivus Z. Š. buvo nepatenkintas, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu.

Liudytoja N. S. parodė, kad praeitų metų rudenį policijos komisariate buvo paliktas pareiškimas dėl sumušimo. Kartu su policijos pareigūnu A. K. vyko į iškvietimą. Pareiškėjas J. B. papasakojo, kad turi pretenzijų kaimynui Z. Š.. Abu piliečius pristatė į policijos komisariatą. Su policijos pareigūnais abu piliečiai bendravo gražiai. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad vienas pilietis buvo neblaivus.

Liudytojas D. S. parodė, kad pažįsta kaimynus J. B. ir Z. Š.. Z. Š. yra jo draugas o J. B. yra jo bendradarbis, pažįstamas ir kaimynas. 2010 m. lapkričio 15 d. laiptinėje sutiko J. B., kuris nešė tuščią dėžę. Paklausė, kodėl jis eina su tuščia dėže. Jonas pasakė, kad išmetė kačiuką. Nesuprato tokio jo poelgio. Kitą dieną sėdėjo virtuvėje ir gėrė kavą. Su kaimynu Z. išgėrė degtinės. Tuo momentu, kai su Z. aptarinėjo istoriją su kačiuku, į virtuvę užėjo J. B. su arbatinuku. Jie apsižodžiavo žodžiais - „Tu kvailys, alkoholikas“. Visų įvykio smulkmenų neatsimena, buvo išgėręs. Neprisimena, kas pirmas pradėjo pravardžiuotis. Z. paklausė J., kam jis išmetė kačiuką į lauką. Jonas jam atsakė - „Ne tavo reikalas kvaily, alkoholike“. Z. atsistojo ir priėjo prie J. pasikalbėti. Jonas liepė pasitraukti, kitaip būtų apiplikęs Z. verdančiu vandeniu. Tuomet jis atsistojo tarp abiejų kaimynų. Jonas išėjo į savo kambarį. Vėliau buvo iškviesta policija, atvažiavo Troleibusų parko administracija. Policijos pareigūnams pasakė, kad matė įvykį. Įvykio metu virtuvėje buvo ir jų kaimynė J. R..

Liudytoja J. R. parodė, kad pažįsta abu kaimynus J. B. ir Z. Š.. Nei su vienu nedraugauja, tačiau ir nesipyksta, daugiau bendrauja su J. B.. 2010 m. žiema, ryte, bendrojo naudojimo virtuvėje Z. Š. ir D. S. sėdėjo virtuvėje, gėrė. Atėjo į virtuvę šildyti maistą. J. B. grįžęs iš darbo atėjo į virtuvę su arbatinuku. Z. Š. pradėjo priekabiauti prie J., pravardžiuoti jį necenzūriniais rusiškais žodžiais, kadangi J. B. išnešė kačiuką į lauką. Z. Š. buvo išgėręs. Pastatęs arbatinuką ant viryklės, J. norėjo išeiti iš virtuvės, tada Z. priėjo prie jo ir pradėjo pulti žodžiais - „Ką tu padarei, kam išnešei kačiuką į lauką“. Jonas prašė apsiraminti, palikti jį ramybėje. Zigmas nepaklausė J., du kartus ranka sudavė jam į viršutinę kūno dalį, tiksliai nematė kur. Jonas dar kartą paprašė Z. apsiraminti, atsisuko, paėmė arbatinuką ir norėjo išeiti iš virtuvės. Tačiau Z. dar kartą priėjo prie J., galimai norėjo dar kartą suduoti J.. J. tada liepė apsiraminti, kitaip jis apiplikys jį verdančiu vandeniu. Z. atrėžė, kad jam tas pats ir suėmęs Joną už veido, pastūmė jį. Kada J. vėl norėjo išeiti iš virtuvės, Z. pribėgo prie J., norėjo spirti jam iš kojos. Tuomet D. S. atsistojo tarp jų, bandė raminti Z.. Z. dar kartą norėjo spirti Jonui iš kojos, tačiau D. jį atitraukė ir pasodino ant kėdės. Konflikto metu negirdėjo, kad Jonas B. Z. Š. atžvilgiu vartotų necenzūrinius žodžius. Daugiau nieko nematė, kadangi išėjo iš virtuvės. Vėliau matė, kaip atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė abu kaimynus.

Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G4349/10 (01) nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 17 d. apžiūrėjus J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jam padarytas sumušimas krūtinės kairėje pusėje, tarp vidurio ir vidurio raktikaulinių linijų 5-6-o šonkaulių projekcijoje 4 cm skersmens audinių patinimu, be spalvinio odos pakitimo J. B. padarytas sumušimas krūtinės kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010 m. lapkričio 16 d.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 4-5).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2010 m. lapkričio 19 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šiuo atveju Z. Š. veiksmuose įžiūrimi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. ir 155 str. požymiai, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 407 str. nuostatomis, tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o skundai ir pareiškimai nagrinėjami teisme privataus kaltinimo tvarka (b.l. 7).

Iš teismui pateiktos Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-A2-04011-10 matyti, kad Alkotesterio „Alcotest 6810“ (prietaisas Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 3734, data – 2010 m. lapkričio 16 d., 12.28 val.) rodmenimis pas tikrinamą Z. Š. nustatytas 2.39 prom. neblaivumas. Alkotesterio „Alcotest 6810“ (prietaisas Nr. ARAA-0129, patikrinimo Nr. 3735, data – 2010 m. lapkričio 16 d., 12.36 val.) rodmenimis J. B. nustatytas 0.00 promilių girtumas.

Teismo posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad Z. Š., 2010 m. lapkričio 16 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,39 promilių girtumas), konflikto metu, viešoje vietoje - bendro naudojimo virtuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodžiais – „suslike, pajuodėli, iškrypėli“ ir kitais necenzūriniais žodžiais pažemino J. B. ir mušdamas - tyčia suduodamas ranka du smūgius J. B. į krūtinės sritį, padarė jam sumušimą krūtinės kairėje pusėje, tarp vidurio ir vidurio raktikaulinių linijų 5-6-o šonkaulių projekcijoje 4 cm skersmens ir audinių patinimą, be spalvinio odos pakitimo, taip nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.

Pagal susiformavusią ir taikomą teismų praktika įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes (baudžiamoji byla 2K-269/2005). J. B. parodė, kad Z. Š. pasakė jam tokius užgaulius žodžius - „suslike, pajuodeli, iškrypėli“ bei vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius. Netikėti nukentėjusiojo J. B. parodymais, atsižvelgiant į jau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo.

Nors privačiai kaltinamas Z. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad J. B. nemušė ir neįžeidinėjo, kad keikėsi dėl kačiuko, tačiau žodžiai nebuvo nukreipti į J. B., jog kalbėjo su J. B. emocionaliai, nesiruošė jo įžeidinėti, jo padarytas nusikalstamas veikas patvirtina:

- nuoseklūs liudytojos J. R. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad matė, kaip Z. Š. du kartus ranka sudavė J. B. į viršutinę kūno dalį, tiksliai nematė kur, ir šį išvadino necenzūriniais žodžiais;

- liudytojo D. S. parodymai dėl kilusio konflikto ir tai, kad liudytoja J. R. matė konfliktą bendrabučio bendros virtuvės patalpoje;

- į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai – liudytojai A. K. ir N. S., kuriems J. B. skundėsi sumušimu ir skausmais krūtinėje;

- specialisto išvada Nr. G4349/10 (01) patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 17 d. J. B. apžiūros metu nustatytas krūtinės kairės pusės sumušimas, kuris padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais) poveikiu, kad sumušimas padarytas galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2010 m. lapkričio 16 d. Padaryti sužalojimai specialisto vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad nėra Z. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į aplinkybes, apibudinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį; kad padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai kuriais buvo sumenkintas ir įžeistas kitų akivaizdoje kitas žmogus; kad veikos padarytos tyčia; į kaltinamojo asmenybę - Z. Š. vedęs, dirba Vilniaus troleibusų parko vairuotoju, neteistas, todėl Z. Š. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str., 1 d. ir 155 str. 1 d. skirtinos bausmės, nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu.

J. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš Z. Š. prašė priteisti bendrą 4000 (keturi tūkstančiai) Lt žalą už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str.).

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nustatant J. B. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl Z. Š. neteisėtų veiksmų J. B. patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, buvo pažemintas ir viešai žodžiu įžeistas kitų įvykį mačiusių asmenų akyse. Taip pat atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti nesunkūs nusikaltimai), nusikalstamų veikų pasekmes (nežymus sveikatos sutrikdymas, skausmo sukėlimas, įžeidimas), padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad Z. Š. dirba ir turi pajamas, į paties J. B. elgesį įvykio metu, susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl, įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad šiuo atveju J. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam J. B. buvo padaryta neturtinė žala, nes jis nukentėjo nuo nusikalstamų veikų, kurios metu patyrė fizinį smurtą, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, tačiau teismo manymu, prašomos priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Įvertindamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę – nusikalstamos veikos padarytos tyčiniais veiksmais, kaltinamasis dėl poelgio nesigaili, nukentėjusiojo neatsiprašė. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą įvertina 1000 (vienas tūkstantis) Lt, o už BK 155 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – 2000 (du tūkstančiai) Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl priteistinos J. B. iš Z. Š. teisme turėtos ir pinigų priėmimo kvitais pagrįstos 900 (devyni šimtai) Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 36-38).

Z. Š. priešpriešiniu skundu kaltino J. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. Tačiau teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad J. B. būtų išvadinęs Z. Š. „girtuokliu“ ir „durniumi“ kitų asmenų akivaizdoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus J. B., Z. Š., liudytojus A. K. ir J. R., teismas nenustatė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. B. viešai žodžiu įžeidė Z. Š.. Vienintelis liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje minėjo, jog J. B. išvadino Z. Š. tokiais žodžiais, kaip kvailys, alkoholikas. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. yra Z. Š. geras draugas, teismas jo parodymus vertina kritiškai, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių. Kitų įrodymų byloje pateikta nebuvo. Z. Š. privalėjo pateikti pakankamai J. B. kaltumą įrodančių įrodymų, o pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kuriuos negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl J. B. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Z. Š. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

pripažinti Z. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir paskirti šiais bausmes:

pagal BK 155 str. 1 d. - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant Z. Š. nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, būti namuose, adresu Kareivių g.7b-6, Vilnius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis privalo be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, laikytis teismo nustatytų įpareigojimų ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iš dalies patenkinti J. B. civilinį ieškinį ir iš Z. Š. priteisti J. B. naudai 3000 (trys tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. Š. J. B. naudai 900 (devyni šimtai) Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą.

J. B., privataus kaltinimo tvarka Z. Š. kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., išteisinti nepadarius veikos turinčios šio nesunkaus nusikaltimo požymių.

Z. Š. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Nepriteisti iš J. B. Z. Š. naudai patirtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.