Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimo, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirta 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, skaičiuojant nuo 2015-01-28,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis 2014-03-02, apie 21.45 val., Šeimyniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas kitas žmogus ir apgadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, tai yra vairuodamas automobilį TOYOTA AVENSIS VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir atsitrenkė į automobilius ŠKODA SUPER B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) OPEL CORSA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir FIAT FIORINO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei partrenkė ties automobiliais stovėjusį pėsčiąjį T. L., iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. Taip pat jis po eismo įvykio, įvykusio 2014-03-02 apie 21.45 val., iki atvykimo į Vilniaus apskrities VPK KPV NVESTS 2014-03-03 apie 12.00 val., vartojo alkoholį (nustatytas 0,94 promilės girtumas). Savo veika jis pažeidė KET 231.1, 231.4 ir 233 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo –

užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles –

užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

A. S. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Apylinkės teismas, skirdamas A. S. administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. ir 33 str. nuostatų nepažeidė.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, Nr. N17‑103/2007, Nr. N-146-436/2009, N-62-409/2009 ir kt.).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ar 130 str. 1 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos pažeidėjo A. S. atžvilgiu turėtų būti laikomos neteisingomis ir neprotingomis. Tai, kad A. S. gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir atlygino padarytą žalą, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.), kurias įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose numatytas minimalias nuobaudas, kurias tinkamai subendrino, galutinė subendrinta nuobauda, atsižvelgus į padarytų administracinių pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį yra aiškia ne per griežta, atitinka siekiamus nuobaudų skyrimo tikslus dar labiau ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-28 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. p.

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.