- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- I1-2120-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00274-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. S. (T. S.) pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo) (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–15).
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Nurodo, kad buvo apgyvendintas kamerose, kuriose buvo neužtikrinta teisė į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą, skiriamą vienam asmeniui. Nurodo, kad jo atžvilgiu buvo nepakankamai įgyvendinta socialinių poreikių tenkinimo programa vykdant įvairias veiklas. Paaiškina, kad buvo neužtikrinta judėjimo laisvė sportuojant patalpose, dirbant, pasivaikščiojant lokaliniame sektoriuje ir lauke, lankantis renginiuose. Atkreipia dėmesį, kad šiomis veiklomis turėjo būti kompensuojamas nesuteikto minimalaus ploto reikalavimas.
Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose veisiasi parazitai, pūva čiužiniai, sienas dengia pelėsiai, rūdija lovos. Pažymi, kad kamerose nėra langų, todėl į jas nepatenka natūrali dienos šviesa. Atkreipia dėmesį, jog nuo lubų nuolat krito tinkas. Teigia, kad kamerose oro temperatūra nebuvo tinkamai reguliuojama. Paaiškina, kad vasaros metu buvo jaučiami 35°C laipsniai šilumos, o žiemą buvo jaučiami 12–16°C laipsniai šilumos. Teigia, kad kamerose buvo prasta ventiliacija, todėl švaraus oro kiekis ir jo judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimo. Neveikė signalizacijos mygtukas, todėl negalėjo iškviesti budinčio pareigūno.
Paaiškina, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Karantino ir laikinojo sulaikymo kamerose sanitariniai mazgai neatitverti, todėl kiti kameroje laikomi asmenys trukdė jais naudotis nevaržomai. Tose pačiose patalpose įrengta stebėjimo akutė, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai galėjo nuolat stebėti pareiškėją.
Paaiškina, kad patalpose drėgna, todėl kamerose išskalbti drabužiai ir rankšluosčiai nedžiūva. Pažymi, kad patalpose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, nėra specialaus inventoriaus, skirto džiauti skalbinius. Teigia, kad Lukiškių TI-K gyvenantiems asmenims, neturintiems sąskaitoje lėšų sumokėti už skalbinių skalbimo paslaugas, buvo neužtikrinama higiena. Paaiškina, kad kildavo dažni kivirčai tarp suimtųjų (nuteistųjų) dėl nešvarių rūbų, kuriuose veisėsi parazitai. Kratos atlikimo metu drabužius privalėjo dėti į purvinas daiktams sudėti skirtas voneles, o po kratos juos vėl apsirengti.
Nurodo, kad dažnai nebuvo karšto vandens, o jam atsiradus nebuvo vedamas maudytis ne eilės tvarka. Teigia, kad nebuvo sudaryta galimybė praustis ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Paaiškina, kad duodamo tualetinio popieriaus nepakako.
Nurodo, kad šiukšlių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl nuolat teko jausti nemalonų kvapą.
Teigia, kad tiekiamas maistas nekokybiškas dėl nepakankamos jo energetinės vertės. Atkreipia dėmesį, jog porcijos nebuvo sveriamos, todėl per parą gaunamo maisto norma buvo nepakankama.
Nurodo, kad dėl visų šių aplinkybių patyrė fizinius skausmus ir emocinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21–28).
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai gyveno laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo kamerų numerius, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, duomenis apie jų užimamą plotą ir laikomų asmenų skaičių (įskaitant pareiškėją). Teigia, kad gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakyme Nr. V-109 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytus ploto reikalavimus, taikomus vienam asmeniui, laikomam kameroje (turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m plotas).
Paaiškina, kad asmens krata atliekama suimtajam (nuteistajam) sudėjus asmeninius daiktus į specialiai tam skirtas dėžes. Teigia, kad jos yra nuolat valomos ir prižiūrimos. Paaiškina, kad suimtieji (nuteistieji) nuolat stebimi pasitelkus organizacines, inžinerines ir technines priemones bei pareigūnų veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius (nuteistuosius) per kamerose įrengtas stebėjimo akutes.
Pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių bei likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skyriuje yra reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Šių taisyklių 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys, kuriose įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji privalo administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti kameras, kuriose gyvena: valyti kamerų sienų, grindų, langų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoti sanitarinius įrenginius. Į visas kameras, išskyrus kameras Nr. 104–125, kurias tvarko nuteistieji, išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės.
Paaiškina, kad, pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašą, suimtiesiems ir nuteistiesiems 1 kartą per mėnesį išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus. Atkreipia dėmesį, kad higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui.
Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė nei 200 lx, kaip ir numatyta HN 134:2015 14 punkte. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, todėl visose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, o tose patalpose, kuriose įrengta kondicionavimo sistema, vėdinama ir per ją. Pažymi, kad tie asmenys, kurie nuolat vėdina ir prižiūri, valo patalpas, kuriose gyvena, neturi nusiskundimų dėl pelėsio, drėgmės.
Dėl signalizacijos mygtukų paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai gadina signalizacijos mygtukus.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama ir įgyvendinama teisė nusiprausti duše pagal Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymą „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atkreipia dėmesį, kad, pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašą, patalynė ir apatiniai drabužiai kartą per savaitę skalbiami nemokamai. Viršutiniai drabužiai skalbiami apmokėjus už šio skalbimo paslaugą negrynaisiais pinigais, esančiais asmens kalėjimo sąskaitoje. Pažymi, kad skalbimo paslaugos atliekamos vieną kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti šia paslauga, turi pateikti prašymą raštu. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Teigia, kad patalynė ir drabužiai iš skalbyklos grąžinami sausi.
Paaiškina, jog Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama pagal Bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimus. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Įgyvendinant socialines reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savarankiškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas. Šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Jo nurodomos patirtos žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl neatitinkančių teisės aktų reikalavimų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertins pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, administracinė byla Nr. A502-734/2009).
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kuriose Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo kamerose, koks buvo kamerų plotas. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Taisyklės), reguliavo BPK nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.2 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsižvelgus į atsakovės atstovo pateiktus duomenis, konstatuotina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose, kuriose teisė į minimalų gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl jam nesuteiktos teisės pasinaudoti socializacijos programomis. Bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis BVK 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-06-30 įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Teisės aktuose nėra nustatyta, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pareiškėjas skundo aplinkybių, susijusių su jo teise pasinaudoti socializacijos programomis, konkrečiau nedetalizavo. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepagrindė, kada ir kokiu būdu jam nebuvo užtikrinta užimtumo teisė, kokia programa, veikla jam nebuvo leista pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.
Pareiškėjas žalos atsiradimą, be kita ko, kildina iš to, kad Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai nebuvo atitverti nuo likusio kameros ploto, kameros duryse buvo stebėjimo akutės. Pareiškėjos nurodo, kad buvo pažeistas jo privatumas naudojantis tualetu. Ginčo laikotarpiu tardymo izoliatoriaus-kalėjimo gyvenamųjų patalpų, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, įrengimo reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K turi vykdyti pareigą, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra pasisakęs, kad, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT) nuomone, sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo, kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09)). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05)), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)). Šia EŽTT praktika remiasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, kitų aplinkybių, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, atsakovės atstovas nedetalizavo. Atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, vadovaudamasis teismų suformuota praktika sprendžiant analogiškus klausimus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais kamerose buvo pažeistas. Atsižvelgus į atsakovo atsiliepime nurodytus duomenis, konstatuotina, kad šis pažeidimas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. truko 12 dienų.
Pareiškėjo teigimu, galimybė nusiprausti duše po karštu vandeniu suteikiama tik vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nurodo, kad tai žemina jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Į dušą turi būti tiekiamas karštas vanduo (Higienos normos 18 punktas). Pagal Taisyklių 258 punktą, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Taigi, pagal teisės aktų reikalavimus, galimybė pasinaudoti dušu suteikiama vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neginčija, kad šia teise jis galėjo pasinaudoti. Be to, pastebėtina, kad drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose kambariuose įrengti praustuvai, todėl asmens higienai palaikyti nuteistieji gali jais naudotis neribotai. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kada jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamų sąlygų naudotis dušu atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo vietos drabužiams, rankšluosčiams džiovinti. Higienos normos 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pareiškėjas dėl nesuteiktų skalbimo paslaugų skundų Lukiškių TI-K administracijai neteikė. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus šiuo aspektu.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K išduodamo tualetinio popieriaus jam neužtekdavo. Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarką ir normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo (redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 1 priedą, per mėnesį yra išduodami 3 vienetai tualetinio popieriaus (ritinėliai). Visiems nemokiems nuteistiesiems turi būti išduodama: pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi (Aprašo 4 punktas). Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, kuriame nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas neneigia, kad tualetinis popierius jam buvo išduodamas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi atmetami kaip nepagrįsti.
Vertinant pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų vėdinimo, drėgmės ir pelėsio, pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, o patalpos, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, vėdinamos šios sistemos pagalba. Iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengti langai, tai laikoma pakankama priemone užtikrinti patalpų vėdinimą. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo kamerų vėdinimo ir dėl to susidarančios drėgmės ir pelėsio laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Pareiškėjas nenurodė, kuriose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo netinkamas apšvietimas, taip pat nenurodė, ar dėl kamerose buvusių sąlygų jis kreipėsi į Lukiškių TI- K administraciją ar kitas įstaigas, turinčias kompetenciją tokias aplinkybes patikrinti. Higienos normos 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 321, Nr. 116, Nr. 271, Nr. 107, Nr. 105, Nr. 272. Byloje esančiuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, temperatūra ir apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, Nr. 112A, Nr. 115, Nr. 121 atitiko Higienos normos 134:2015 reikalavimus (b. l. 35–43). Nors byloje nėra duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimo matavimus, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo išdėstytais argumentais ir konstatuoti pažeidimus šiuo aspektu.
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose neveikė aliarminio iškvietimo mygtukas. Taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengtas aliarminis iškvietimas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie aplinkybes, kurios jo laikymo Lukiškių TI-K metu buvo susidariusios, kad buvo reikalinga pasinaudoti pareigūnų iškvietimo mygtuku. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai šiuo aspektu yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo tiekiamas nekokybiškas maistas, tačiau šių aplinkybių skunde nedetalizavo. Pagal bylos duomenis, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidę galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprūpinimą maistu ir organizuojant jų maitinimą. Taigi pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo maitinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad šiukšlių konteineriai pastatyti prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl jam nuolat teko jausti nemalonų kvapą. Pareiškėjas nenurodė, prie kokių kamerų langų pastatyti šiukšlių konteineriai, kiek laiko pareiškėjas jautė tam tikrus su tuo susijusius nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, patyrė tam tikrus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgiama į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Pažeidimas nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo išvežtas į kitas kalinimo įstaigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad netinkamos gyvenimo sąlygos sukėlė pareiškėjui psichinius ar fizinius sveikatos sutrikimus. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į naujausią LVAT praktiką teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 24 Eur neturtinės žalos suma dėl 12 dienų neužtikrintos pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis sanitariniais mazgais, yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 10 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132– 134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. (T. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. S. (T. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (kodas 188721271), 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.