- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- AN2-211-844/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00020-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Advokatai
- Rūtas Zarankienė
- Kategorijos
- 16.11.8.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. gruodžio 12 d. E. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 2 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio į kairę pusę pradėjusiam sukti automobiliui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 137 punkto, 101 punkto ir 9 punkto reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai ir kitam asmeniui (I. A.) nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokie E. K. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1, 3 dalis.
2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. kovo 27 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena nutraukta, konstatavus, jog E. K. veiksmai neturėjo priežastinio ryšio su kilusiu eismo įvykiu,.
Žemesnės instancijos teismas
3. Institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimą I. A. atstovė advokato padėjėja Rūta Zarankienė apskundė apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir pripažinti E. K. kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1, 3 dalyse, arba grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatui. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pareiškėjos įgaliotosios atstovės skundas netenkintas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Nesutikdama su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, I. A. jį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartis panaikinta ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Motyvuodamas tokį sprendimą, apygardos teismas nurodė, jog žemesnės instancijos teismas savo išvadas iš esmės grindė byloje esančiu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės aktu Nr. 11-76(24), kurią atlikusiam ekspertui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas eismo įvykis ir kuris gali turėti reikšmės nustatant eismo įvykio kilimo mechanizmą. Taip pat apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio schemoje, kuria remiantis buvo atlikta ekspertizė, susidūrusių transporto priemonių padėtis buvo užfiksuota jau po to, kai E. K. perstatė savo vairuotą automobilį. Be to, joje nėra matyti ir liudytojo P. N. transporto priemonės, kuri prieš eismo įvykio kilimą važiavo tarp I. A. ir E. K. automobilių, ir kurią E. K. visų pirma pradėjo lenkti, kas galimai galėjo turėti įtakos ekspertizės išvadoms. Taipogi apygardos teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas KET nuostatų koliziją, susijusią su KET reikalavimais, kurių turi laikytis asmuo, ne sankryžoje atlikdamas posūkio į kairę manevrą, bei asmuo, kuris pradeda ar ketina pradėti lenkimo manevrą, įtikinamai nepašalino šių nuostatų tarpusavio prieštaravimų. Remdamasis vaizdo įrašu, apylinkės teismas taip pat pats apskaičiavo atstumus tarp automobilių, atliko galimo vidutinio greičio skaičiavimus, kas yra specialių žinių reikalaujantis procesas.
5. Bylą iš naujo išnagrinėjus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose, priimta 2025 m. gegužės 2 d. nutartis, kuria I. A. atstovės advokato padėjėjos Rūtos Zarankienės skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog, jei I. A. būtų laikiusisi KET 137 straipsnio nuostatų ir praleidusi jos vairuojamą transporto priemonę lenkiantį E. K. vairuojamą automobilį, kuris lenkė ją pilnai važiuodamas priešpriešinėje eismo juostoje, kam ji turėjo realią galimybę, nes lenkimo manevras buvo atliekamas jai dar nepradėjus posūkio, tai eismo įvykis būtų neįvykęs. Tai patvirtina tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-76 (24), tiek ir 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) padaryta išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio jos kairiau važiuojančiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „VW Passat“, dėl to transporto priemonės susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Apylinkės teismas taip pat sprendė, jog 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) padaryta išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio ir tai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, neleidžia konstatuoti, kad vairuotojų kaltė buvo abipusė.
Šalies argumentai
6. Apeliaciniame skunde I. A. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti I. A. skundą.
6.1. Skunde pareiškėja nurodo, jog tiek ne teismo tvarka priimtame nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra priežastinio ryšio tarp E. K. veiksmų ir eismo įvykio, yra nepagrįsta. Ji (pareiškėja) nagrinėjamo įvykio metu tinkamai atliko savo kaip vairuotojos pareigas ir KET nepažeidė, kadangi, prieš sukdama į kairę, atsakingai ir garantuotai įsitikino, jog kliūčių šiam manevrui nėra. Ji viso proceso metu nuosekliai ir sąžiningai nurodė, kad, prieš sukdama į kairę, iš anksto įjungė kairįjį posūkio signalą, sumažino greitį, priartėjo prie punktyrinės centro linijos (ką patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas P. N.), įsitikino, kad nėra jokios kliūties iš priekio (važiuojančių priešpriešine eismo juosta automobilių), taip pat atidžiai žiūrėjo per kairįjį bei galinio matymo veidrodėlius ir atsakingai įvertinusi, jog nėra lenkiančių (ar ketinančių lenkti, įjungusių kairįjį posūkio signalą) automobilių, suko į kairę. Tokį jos veiksmų nuoseklumą ir taisyklių laikymąsi patvirtina į bylą pateiktas vaizdo įrašas. Anot I. A., dėl šio eismo įvykio yra kaltas E. K., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėtų būti atnaujinta, panaikinus institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimą. Ar bent jau turėtų būti pripažinta, jog dėl eismo įvykio yra kalti abu vairuotojai, t. y. tiek ji, tiek E. K..
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pareiškėjos nuomone, pakartotinai išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi bei vertino ir 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės išvadą. Kadangi ši ekspertizė buvo atlikta sąmoningai nepateikus ekspertinei įstaigai vaizdo įrašo bei nuslėpus tą faktą, kad automobilis „VW Passat“ buvo nedelsiant po įvykio perstatytas į kitą vietą, jos išvada negalėjo būti laikoma teisėta. Be to, apylinkės teismas neteisingai įvertino ir 2025 m. kovo 17 d. ekspertizės aktą. 2025 m. kovo 17 d. ekspertizės išvadoje teigiama, kad „buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, kuomet tokią galimybę būtų turėjęs, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir pradėjęs reaguoti stabdyti toje pačioje kelio vietoje, kaip ir važiuodamas 67 km/h greičiu, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“. Tai reiškia, kad, jeigu automobilio „VW Passat“ vairuotojas būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, eismo įvykio nagrinėjamoje situacijoje būtų buvę galima išvengti, t. y. E. K. automobilio greičio viršijimas turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu. Priešingai, nei teigia apylinkės teismas, savo pareigų KET prasme neįvykdė ne ji, o E. K., kuris ženkliai viršijo leistiną greitį, ko pasėkoje neįsitikino, kad lenkimo manevrą būtent toje kelio atkarpoje daryti buvo saugu. Apylinkės teismas visiškai nesiaiškino kokia būtinybė jam buvo viršyti greitį Vėlinių dieną, netoli esančių kapinių, kai visuotinai žinoma ir suprantama, jog eismas tuomet yra kur kas intensyvesnis, nei bet kokią paprastą dieną. Apylinkės teismas taip pat nesvarstė, koks būtinas poreikis E. K. buvo lenkti iš karto du automobilius. Juo labiau, tokioje vietoje, kur yra aiškiai matomas įvažiavimas į gėlių pardavimo vietą.
Šalies argumentai
6.3. Dar skunde I. A. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tiesioginio įvykio liudytojo P. N. parodymų, kurie yra labai reikšmingi. Jos vertinimu, tai, ar šiuo atveju E. K. galėjo, ar negalėjo matyti jos rodomą posūkio signalą dėl priekyje jo važiavusios P. N. vairuojamos transporto priemonės, visiškai nesvarbu, nes E. K. turėjo pareigą laikytis KET, t. y. įsitikinti, ar priekyje nėra galimų kliūčių.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašo I. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį bei institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog skundžiama nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, visapusiškai išnagrinėjus esančių įrodymų visetą, juos tinkamai įvertinus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. apeliacinis skundas netenkintinas.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš I. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutraukimą nutraukti E. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. E. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 2 d. 14.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio į kairę pusę pradėjusiam sukti nukentėjusiosios I. A. automobiliui, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 137, 101 ir 9 punktus.
10. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai I. A. dėl eismo įvykio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad baudžiamas reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymas.
11. KET 137 punkte nustatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
12. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena E. K. atžvilgiu buvo nutraukta konstatavus, jog jo veiksmuose nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes jo veiksmai nebuvo būtinoji padarinių – 2023 m. lapkričio 2 d. 14.00 val. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio – kilimo sąlyga. Būtent pastaroji išvada ir yra ginčijama I. A. pateiktame apeliaciniame skunde. Patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria institucijos 2024 m. kovo 27 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu paliko nepakeistą. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjos interesų ir ji savaip interpretuoja jai nepalankias pirmosios instancijos teismo, o kartu ir ne teismo tvarka priimtame nutarime padarytas išvadas, neleidžia skundžiamą nutartį naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą. Apylinkės teismas ne tik išsamiai aprašė šioje administracinio nusižengimo byloje įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tačiau ir teisingai juos įvertino bei visumos jų pagrindu padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtent I. A., o ne E. K. padaryti KET pažeidimai, nulėmė eismo įvykio, kurio metu susidūrė I. A. vairuojamas automobilis „ VW Golf“ ir E. K. vairuojamas automobilis „VW Passat“, kilimą.
13. Nors I. A. dėl eismo įvykio kilimo įžvelgia automobilio „VW Passat“ vairuotojo kaltę, prašydama panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir patraukti jį administracinėn atsakomybėn (nubausti) ANK nustatyta tvarka, tačiau tuo, jog šiuo atveju dėl E. K. veiksmų nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną leidžia įsitikinti išsamūs apylinkės teismo motyvai. Siekiant teisingai išspręsti šią bylą, administracinių nusižengimų tyrimo metu, buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, darytos fotonuotraukos ir sudaryta jos schema, gauti I. A. ir E. K. rašytiniai paaiškinimai, paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą, kurios pagrindu gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės aktas Nr. 11-76 (24). Nagrinėjant pareiškėjos įgaliotosios atstovės skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo apklausta I. A., E. K., P. N. bei paskirta pakartotinė autotechninė ekspertizė ir gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3543 (24). Tiek viename, tiek kitame ekspertizės akte buvo padaryta analogiška išvada, jog būtent apeliantės veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-76 (24) ši išvada suformuluota taip „Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos I. A. veiksmai, - atlikdama posūkio į kairę manevrą, sudarė neišvengiamą kliūtį prie jos iš paskos artėjusio ir ją lenkiančio automobilio „VW Passat“ vairuotojui E. K., dėl to transporto priemonės susidūrė - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti“. 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. Nr. 11-3543 (24) tokia išvada suformuluota sekančiai: „Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Golf“ vairuotojos veiksmai, - sukdama į kairę, nedavė kelio jos kairiau važiuojančiam ir lenkimo manevrą atliekančiam automobiliui „VW Passat“, dėl to transporto priemonės susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui“. Dviejų skirtingų ekspertų padarytos tapačios išvados, jog būtent I. A. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dera ir su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis ir jas patvirtina.
14. Šioje byloje surinkti įrodymai (tiek pačios pareiškėjos, tiek E. K. parodymai, o taip pat ir paskui I. A. vairuojamą transporto priemonę važiavusio P. N. parodymai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota autoavarija, ekspertizės aktuose nurodyta informacija) neginčytinai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dvipusio eismo kelyje, kuriame viena kryptimi yra po vieną eismo juostą. Pareiškėja, važiuodama savo eismo juosta, suko į kairę, norėdama patekti į namo, kuriame įrengta gėlių parduotuvė, kiemą. Tuo pat metu, jau įvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, E. K. vairuojama transporto priemonė atliko jo važiavimo kryptimi judančių transporto priemonių lenkimo manevrą, tačiau nors ir stabdoma, nespėjo pilnai sustoti iki atsiradusios kliūties (I. A. automobilio) bei priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į pareiškėjos vairuojamą automobilį.
15. Remdamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme pateikta sankryžos sąvoka, apylinkės teismas teisingai nustatė, jog I. A. suko iš kelio ne sankryžoje, o išvažiavo iš kelio į teritoriją – kiemą, dėl ko jai galiojo specialios KET taisyklės, nustatytos KET 103 ir 109 punktuose. KET 103 punkte nurodyta, kad, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), o KET 109 straipsnyje numatyta, jog, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Šiuo konkrečiu atveju E. K. lenkė pareiškėjos vairuojamą automobilį leistinoje vietoje, ką patvirtina eismo įvykio vietoje esančios ženklinimo linijos, ir kelio ženklų, draudžiančių lenkti, nebuvimas. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad šioje situacijoje pareiškėja privalėjo laikytis KET 101 punkte nustatytos taisyklės, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, bei KET 106 punkte įtvirtintos nuostatos, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu), vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto.
16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas vertino kokių KET nuostatų susidariusioje eismo situacijoje privalėjo laikytis ne tik I. A., bet ir kitas eismo įvykio dalyvis – E. K.. Teismas pažymėjo, jog jam, kaip ir I. A., galiojo bendro pobūdžio pareiga, nustatyta KET 101 punkte. Taip pat žemesnės instancijos teismas aptarė KET 136 punktą, kuriame nustatyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad 136.2. transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, bei KET 137 punktą, kuriame nurodoma, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog KET 137 punkte įtvirtinta taisyklė kertasi su KET 103 punkte ir 109 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, kad asmuo sukdamas į kairę privalo praleisti ją lenkiančią transporto priemonę.
17. Analizuojant kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai šiuo atveju buvo pagrindinė (būtinoji) padarinių kilimo sąlyga, itin svarbu įvertinti tai, kad I. A. vairuojamai transporto priemonei dar neprivažiavus įsukimo į namo, kuriame yra gėlių parduotuvė, kiemą pradžios, E. K. vairuojamas automobilis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, t. y. jau atliko lenkimo manevrą, o, ne jau I. A. pradėjus sukti, staigiai persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina vaizdo įrašas. Tai konstatuota ir abejuose Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktuose. Vaizdo įrašas patvirtina ir tai, kad, I. A. pradėjus sukimo į kairę manevrą, E. K. vairuota transporto priemonė jau buvo aplenkusi paskui I. A. važiavusį automobilį. Šios paminėtos visiškai objektyviais įrodymais (pirmiausia – vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eismo įvykis) nustatytos aplinkybės leidžia atmesti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, o taip pat ir jos paaiškinimus, teiktus administracinių nusižengimų tyrimo metu bei skundą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad ji, prieš sukdama į kairę, atsakingai ir garantuotai (be kita ko pažiūrėjusi ir į kairį bei galinio matymo veidrodėlius) įsitikino, jog jokių kliūčių atlikti šiam manevrui nėra, kad nei ją lenkiančių, nei ketinančių lenkti transporto priemonių nebuvo, taigi jokių KET nuostatų aptariamoje situacijoje ji nepažeidė. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas negali nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog pažiūrėjusi į kairį bei galinį automobilio vaizdo veidrodėlius, I. A. tiesiog negalėjo nematyti priešpriešinėje juostoje jau buvusio ir lenkimo manevrą atlikusio E. K. automobilio, kadangi prieš priartėdamas prie pareiškėjos automobilio E. K. jau buvo aplenkęs vieną transporto priemonę, kas rodo, jog jo vairuojama transporto priemonė išbuvo priešpriešinio eismo juostoje ir lenkimo manevrą atlikinėjo pakankamai ilgą laiko tarpą. Esant tokios byloje nustatytoms aplinkybės, apygardos teismas taip pat negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad I. A., būdama pakankamai atidi, šiuo atveju galėjo ir turėjo matyti atvažiuojantį ir pradėjusį ją lenkti E. K. automobilį ir, prieš sukdama į kairę, leisti jam užbaigti lenkimo manevrą. To nepadariusi apeliantė pažeidė KET 103 punkto nuostatą, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), bei KET 109 straipsnį, kuriame numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, o kur leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, bei bendro pobūdžio taisyklę, nustatytą KET 101 punkte, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tai, kad I. A., laikydamasi KET reikalavimų, prieš sukdama į kairę, įjungė kairįjį posūkio signalą, jos kaltės šiuo atveju taip pat nepaneigia, kadangi įjungtas posūkio signalas pirmumo teisės atlikti posūkio manevrą jai nesuteikė, ką patvirtina KET 87 punkto nuostatos.
18. Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog šiuo atveju I. A. veiksmų kitaip neleidžia vertinti (jos neatleidžia nuo minėtuose aukščiau KET punktuose nustatytų pareigų vykdymo) KET 137 nuostata, kadangi kaip vairuotoja, ji visų pirma turi vykdyti savo pareigas, o ne galvoti, ar jas vykdys kiti vairuotojai. Be to, KET 137 punkto nuostatos įpareigoja priekį važiuojančią kairį posūkio signalą rodančią ir posūkiui į kairę persirikiavusią transporto priemonę apvažiuoti iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, tą vairuotoją, kuris važiuoja paskui tokią transporto priemonę, o šiuo atveju E. K. paskui pareiškėjos vairuojamą transporto priemonę nevažiavo, jis jau buvo persirikiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad susilyginęs su aplenktu paskui I. A. automobilį važiavusiu liudytojo P. N. automobiliu bei pastebėjęs, kad pareiškėjos automobilis parodė posūkio signalą ir pradėjo sukti į kairę, E. K. laikėsi KET 9 punkte nurodytų veiksmų, t. y. siekdamas išvengti eismo įvykio, stabdė vairuojamą transporto priemonę, ko šiuo atveju pareiškėja neginčija.
19. Nors kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju KET nuostatas E. K. pažeidė viršydamas nustatytą leistiną važiavimo greitį, tačiau spręsti, kad būtent šis pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą, ar kad jis patvirtina abipusę vairuotojų kaltę dėl eismo įvykio, nėra pagrindo. Tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-76 (24), tiek ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) padarytos analogiškos išvados, kad E. K. vairuoto automobilio „VW Passat“, greitis prieš eismo įvykį buvo apie 67 km/h, nors eismo įvykio vietoje buvo galima važiuoti leistinu 50 km/h greičiu. 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-3543 (24) taip pat konstatuota, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmai, - važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl to prarado techninę galimybę išvengti eismo įvykio, kuomet tokią galimybę būtų turėjęs, važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir pradėjęs reaguoti stabdyti toje pačioje kelio vietoje, kaip ir važiuodamas 67 km/h greičiu, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Vis tik, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, galimybė sustoti, priklauso ne tik nuo važiavimo greičio, tačiau ir nuo asmeninio vairuotojo savybių, tai yra tik numanoma pobūdžio aplinkybė. Be to, kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui (dalyviams) jas pažeidus, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015). Šiuo atveju, E. K. net ir važiuojant leistinu 50 km/h greičiu, o I. A. sukant į kairę nedavus kelio juo važiuojančiai ir ją lenkiančiai E. K. transporto priemonei, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, kadangi E. K. vairuojama transporto priemonė būtų spėjusi privažiuoti prie I. A. automobilio, šiam dar nespėjus iki galo atlikti posūkio į kairę manevro, t. y. esant priešpriešinėje eismo juostoje, kuria judėjo E. K. vairuojama transporto priemonė. Tuo tarpu jeigu I. A. būtų laikiusisi KET 103, 109, 101 punktų reikalavimų ir praleidusi jos vairuojamą transporto priemonę lenkiantį E. K. vairuojamą automobilį, E. K., net ir viršijus leistiną važiavimo greitį 17 km/h, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes E. K. judėjimo trajektorija nebūtų buvusios kliūties, t. y. I. A. vairuojamos transporto priemonės. Iš to, kas nurodyta, matyti, kad eliminavus E. K. padarytą KET pažeidimą – greičio viršijimą, eismo įvykis vis tiek būtų įvykęs, kai, eliminavus pareiškėjos padarytus KET pažeidimus, E. K. važiuojant didesniu, nei leidžiama greičiu, tokie padariniai nebūtų atsiradę, ir tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pagrindinė (būtinoji) eismo įvykio kilimo sąlyga šiuo atveju buvo būtent I. A. veiksmai.
20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir skunde akcentuojama aplinkybė, jog E. K. šiuo atveju lenkė ne vieną, o dvi transporto priemones, kadangi KET draudimas lenkti kelias važiuojančias transporto priemones nėra įtvirtintas. Priešingai, KET 3.9 punkte nustatyta, kad lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, kas reiškia, jog E. K. veiksmai lenkiant ne tik I. A., bet ir P. N. vairuojamą automobilį atitiko KET reikalavimus. Tuo tarpu tai, kad leistiną važiavimo greitį E. K. viršijo bei transporto priemones lenkė Vėlinių dieną, netoli esančių kapinių, neturi jokios reikšmės nustatant priežastinį ryšį (tiek techniniu, tiek teisiniu požiūriu) tarp I. A. bei E. K. veiksmų ir kilusio eismo įvykio.
21. Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas pareiškėjos kvestionuojamą procesinį sprendimą, nepagrįstai vertino bei rėmėsi ne tik 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės akte, bet ir 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte padarytomis išvadomis. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina skunde nurodomas aplinkybes, jog 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės aktą Nr. 11-76(24) surašiusiam bei pačią ekspertizę atlikusiam ekspertui nebuvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame tiesiogiai užfiksuotas eismo įvykis, jam taip pat nebuvo žinoma, jog eismo įvykio schemoje, kuria remiantis buvo atlikta ekspertizė, susidūrusių transporto priemonių padėtis buvo užfiksuota jau po to, kai E. K. perstatė savo vairuotą automobilį. Tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės aktas ir joje padarytos išvados yra neteisingos. Nors pirminę ekspertizę atlikusiam ekspertui ir nebuvo pateikti visi jos atlikimui reikšmingi duomenys, tačiau pati ekspertizė buvo atlikta ir jos aktas gautas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui pavedus atlikti ekspertizę. Visų duomenų, svarbių specialaus tyrimo atlikimui ir jo rezultatams, neturėjimas nereiškia, kad toks specialus tyrimas buvo atliktas neteisėtu būdu. Tai gali turėti reikšmės ekspertizės akte (ar specialisto išvadoje) padarytų išvadų išsamumui bei teisingumui, t. y. šio įrodymui patikimumui, bet ne jo teisėtumui. Taip pat pažymėtina, jog šiuo atveju apylinkės teismas vadovavosi tik tomis 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte padarytomis išvadomis, kurios neprieštaravo 2025 m. kovo 13 d. ekspertizės aktui. Taigi, konstatuoti, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas ir į 2024 m. kovo 18 d. ekspertizės akte padarytas išvadas, pažeidė ANK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo.
22. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino tiesioginio eismo įvykio liudytojo P. N. parodymų, kurie yra labai svarbūs, tačiau taip ir nedetalizuojama kokios jo nurodytos aplinkybės ir dėl ko yra reikšmingos vertinant I. A. bei E. K. veiksmus pagal KET ir nustatant priežastinį ryšį tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių. Galimai pareiškėja mano, kad šiuo atveju reikšmės aptariamos situacijos vertinimu turi P. N. parodymai, jog jis pats (liudytojas), įvertinęs I. A. veiksmus (o būtent tai, kad ji privažiavo arčiau brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus ir žyminčios eismo juostų ribas), matė, kad ji ruošiasi sukti į kairę, taip pat mano, kad jo ir pareiškėjos automobilius lenkusi transporto priemonė galėjo spėti sustoti iki susiduriant I. A. ir E. K. vairuojamiems automobiliams, ir būtent E. K. yra kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau išimtinai subjektyvaus pobūdžio liudytojo nuomonė, kuris vairuotojas yra kaltas dėl kilusios autoavarijos, niekaip nepaneigia objektyviais bylos įrodymais – vaizdo įrašu bei specialių žinių turinčių ekspertų išvadomis – apylinkės teismo konstatuotų išvadų ir jų pagrindu priimto sprendimo. Jų nepaneigia ir liudytojo patvirtinta aplinkybė, jog, prieš sukdama iš kelio į kairę, pareiškėja pasitraukė prie važiuojamos dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairio krašto, kadangi toks jos veiksmas, kaip ir kairio posūkio signalo parodymas, nešalino jos pareigos duoti kelią juo važiuojančiai ir ją lenkiančiai transporto priemonei.
23. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad spręsdamas, ar E. K. veiksmuose yra ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, pirmosios instancijos teismas teisės įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl I. A. skundas netenkinamas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 2 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir I. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.