- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-158-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- G. Č., V. Č.
- Atsakovas
- E. J.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.5Kiti ginčai dėl vaikų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-9857-1044/2018 pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl tėvo ir artimų giminaičių bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės E. J. priešieškinį, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. G. esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų G. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovei E. J. dėl tėvo ir artimų giminaičių bendravimo su vaiku E. C. tvarkos nustatymo, ir atsakovės E. J. priešieškinį. Teismas 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 5 d. nutartimis taikė, o 2018 m. liepos 26 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. liepos 5 d. nutartimis nustatytą laikiną tėvo G. Č. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. pakeitė pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą teismo 2018 m. liepos 26 d. nutartį. Atsakovė pateikė prašymą panaikinti teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. ieškovo ir atsakovės prašymus tenkino iš dalies.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 ieškovo ir atsakovės prašymus tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi (nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi) nustatytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovas G. Č. su dukterimi E. C. bendrauja neporiniais metų savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val. Tuo atveju, jei nustatytą savaitgalį ieškovas neturi galimybės paimti dukters, jis apie tai informuoja atsakovę E. J. ne vėliau, kaip iki tos savaitės trečiadienio; 2) ieškovas G. Č. pasirūpina dukters E. C. pasiėmimu ir grąžinimu. Dukters pasiėmimo vieta ir jos grąžinimo vieta yra jos gyvenamoji vieta ar kita su atsakove E. J. sutarta vieta. Jeigu ieškovas G. Č. nurodytu bendravimo tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti dukters E. C., jis turi pareigą apie tai nedelsiant informuoti E. J..
2. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.
3. Papildė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.
4. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje teismo nustatyta laikina ieškovo ir dukros bendravimo tvarka savaitgaliais nėra realiai įgyvendinama, abi šalys nevykdo teismo nutartyje išaiškintos tėvų pareigos šiame ginče užtikrinti vaiko emocinį saugumą ir apsaugoti vaiką nuo tarpusavio konflikto, dėl to yra pagrindas panaikinti teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartimi, nustatytą laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra savaitgalį tvarką. Teismo vertinimu, byloje nustatyta ir galiojanti laikina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarka dalyvaujant specialistui, užtikrina ieškovo bendravimą su vaiku bylos nagrinėjimo metu.
5. Teismas netenkino ieškovo prašymo laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukrai ir nustatyti laikiną dukros gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu) arba dukrai paskirti laikiną globėją – globos įstaigą, laikiną dukros gyvenamąją vietą paskiriant globos įstaigos adresu, įpareigojant atsakovę perduoti dukrą ieškovui arba globėjui – globos įstaigai. Nurodė, kad aplinkybė, jog tarp šalių yra susiklostę negeranoriški ir įtempti santykiai, šalys skirtingai aiškina faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią dukrai, keisti vaiko gyvenamąją vietą ar skirti laikiną globėją. Teismas akcentavo, kad vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų.
6. Teismas netenkino ieškovo prašymo nustatyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ieškovas du kartus per savaitę darbo dienomis bendrautų su dukra ugdymo įstaigoje pertraukos metu. Padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra faktinio pagrindo išvadai, jog prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko interesus, be kita ko, jo teisę bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad į bylą nepateikti duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.
Šalies argumentai
7. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą dėl jo ir dukters susitikimų pas psichologą nustatymo tvarkos (nedalyvaujant atsakovei), nustatė, kad atsakovė atsiliepdama į šį prašymą su prašymu sutiko ir prašė papildomai nustatyti, jog šalys bendravimo psichologo pagalba metu turi pareigą vadovautis psichologo rekomendacijomis dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje taip pat išreiškė pritarimą ieškovui prašymui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje konkrečioje situacijoje ieškovas su vaiku bendrauja dvi valandas per savaitę dalyvaujant specialistui, vaiko tėvai tarpusavyje nėra geranoriški ir yra nusiteikę priešiškai, konfliktuoja tiek vaiko akivaizdoje, tiek esant tretiesiems asmenims, teismas sprendžia, kad yra pagrįstas ieškovo prašymas pabendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai (atsakovei). Dėl to tenkinamas ieškovo prašymas papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas su dukra bendrauja nedalyvaujant atsakovei, išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovas G. Č. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį dalyje „papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip“ ir minėtoje dalyje priimti naują sprendimą, nutarties rezoliucinę dalį išdėstant taip: „papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J.“.
9. Ieškovo manymu, teismo nutartis skundžiamoje dalyje, kuria nustatyta, jog ieškovas su dukra pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei, išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti dukros interesams.
10. Teigė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, kad atsakovė visokiais būdais siekia, jog ieškovas su dukra nebendrautų ir neturi jokio pozityvumo bei intereso skatinti ieškovo ir dukros bendravimo. Atsakovės dalyvavimas per tėvo ir dukros susitikimus neigiamai veikia dukros elgesį. Be to, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2018 m. lapkričio 7 d. išvadoje pažymėjo, kad pritaria, jog ieškovo ir jo dukros bendravimas be išimties vyktų atsakovei nedalyvaujant. Dėl to, ieškovo manymu, atsakovei žinant, kad pagal teismo nutartį yra bent menkiausia galimybė jai dalyvauti ieškovo ir dukros bendravime, atsakovė imsis veiksmų, kurių pagrindu dukra ir toliau atsisakinės pasilikti vieną pas psichologą, ko pasėkoje, psichologui nebus kitos išeities, kaip tik rekomenduoti kitokią bendravimo tvarką ir taip bus apsunkintas ieškovo ir jo dukters bendravimas arba bendravimas iš viso nevyks. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo panaikinti šią teismo nutarties dalį, kuri prieštarauja nepilnametės dukters interesams ir akivaizdžiai ribos laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
11. Atsakovė nesutiko su ieškovo atskiruoju skundu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju teismas pagrįstai sprendė, kad šalys turi pareigą vadovautis psichologo rekomendacijomis dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo. Pažymėjo, kad psichologas, matydamas, jog yra būdas netraumuojant vaiko dukrą pas psichologą palikti vieną su tėvu, kiekvieną kartą teiks atitinkamas rekomendacijas, arba kitaip prisitaikys prie situacijos ir užtikrins, kad nebus taikomi metodai, kurie traumuotų dukrą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė yra priešiškai nusiteikusi prieš dukros ir tėvo bendravimą. Pažymėjo, kad nori su ieškovu bendradarbiauti ir padėti jam ir psichologui bendrauti su dukra, padėti ieškovui palaikyti su ja ryšį, kad ilgainiui psichologo pagalbos nebereikėtų. Akcentavo, kad byloje paskirta teismo ekspertizė ir tik išsamus ekspertinio tyrimo metu bus atsakyta į teismo nustatytus klausimus dėl ieškovo bendravimo su dukra, dėl to atsakovė sprendžia, kad teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi šalių nepilnametės dukros interesais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
15. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 dalis, kuria teismas papildė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
17. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą, patikslinimą, esant pasikeitusioms faktinėms aplinkybėms. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendė įvairius šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) procesinius prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, pakeitimu ar papildymu. Tarp šių procesinių prašymų, teismas išsprendė ieškovo pareikštą prašymą dėl tėvo su dukra bendravimo tvarkos su psichologu nustatymo, papildant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. pakeistą teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį, nustatant, kad ieškovo ir dukros susitikimai su psichologu vyksta atsakovei nedalyvaujant. Teismas nusprendė papildyti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, nustatant, kad ieškovas G. Č. su dukra E. C. pas psichologą bendrauja nedalyvaujant atsakovei E. J., išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.
19. Ieškovo manymu, skundžiamoje teismo nutartyje nustatyta papildoma sąlyga tėvui bendraujant su dukra pas psichologą be atsakovės dalyvavimo „išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju kitaip“ nepagrįsta ir prieštaraujanti dukros interesams, trukdytų tėvo ir dukros bendravimui, nes atsakovė gali naudotis šia sąlyga ir imtis veiksmų, kurių pagrindu dukra ir toliau atsisakinės pasilikti vieną pas psichologą, ir trukdys tėvo bei dukters susitikimams.
20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalį, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis nustato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat nustato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas.
21. Pažymėtina, kad šios bylos ypatumas yra tas, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, tarp nepilnamečio vaiko E. C. tėvų (atsakovės E. J. ir ieškovo G. Č.) yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, siekdamas, kad jo su dukros susitikimuose pas psichologą, nedalyvautų atsakovė. Šiam prašymui iš esmės pritarė tiek atsakovė, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Dėl to teismas, atsižvelgęs į vaiko interesus (siekdamas tinkamo tėvo su vaiku bendravimo pas psichologą), tenkino prašymą ir atsakovės prašymu papildomai įtraukė sąlygą, jog atsakovė nedalyvauja ieškovo su dukra susitikimuose, išskyrus, kai psichologas konkrečiu atveju rekomenduoja kitaip.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) klausimą, teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingų institucijų išvadas, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Kaip jau minėta, tarp šalių (nepilnametės dukros tėvų) yra itin konfliktiški santykiai, dėl to turi būti siekiama, kad būtų atstatytas bendravimas ne tik tarp tėvo ir dukros, bet ir atstatytas tinkamas tėvų bendravimas vaiko akivaizdoje, kad šie vengtų tarpusavio konfliktų prie vaiko ir nedarytų įtakos vaiko požiūriui (norui) bendrauti su kiekvienu iš tėvu, būtų užtikrintas vaiko emocinis saugumas. Būtent dėl šių priežasčių, ginčijama sąlyga skundžiamoje nutartyje ir nustatyta, kad psichologui padedant, psichologo teisė bendravimo (ieškovo ir su vaiku) metu įvertinti (teikti rekomendacijas), ar vaikas pasirengęs bendrauti su abiem tėvais iš karto ir kada atsakovė galėtų įsijungti į bendravimą, ar tęsti tik tėvo ir vaiko bendravimą, nedalyvaujant atsakovei (t. y. vaiko motinai). Ieškovo nurodyti argumentai, kad šią sąlygą atsakovė naudos savo interesais ir kenks ieškovo ir jo dukros bendravimui, o psichologas rekomendacijas teiks atsakovės interesais, pažeidžiant vaiko interesus, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant tokius klausimus, specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos turi itin svarbią reikšmę.
23. Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-9857-1044/2018 palikti nepakeistą.