- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- e2-1820-302/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01490-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-5429-340/2016 ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Intersera“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2016-06-17 sprendimo Nr. 3-4183 2.2 punktą, kuriuo buvo atmestas pasiūlymas trečiajai pirkimo objekto daliai, ir 2016-07-11 sprendimą Nr. 3-4631, kuriuo buvo netenkinta UAB „Intersera“ pretenzija, bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai atmetė jos pasiūlymą trečiajai pirkimo objekto daliai, motyvuodama, jog ieškovė pateikė melagingą informaciją apie jungtinės veiklos partnerio UAB „Mautoras“ vykdomą sutartį. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti AB „Lietuvos paštas“ vykdomojo viešojo pirkimo „Transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų supaprastintų skelbiamų derybų būdu“, pirkimo Nr. 271580 (toliau – Pirkimas, Konkursas), procedūras trečiajai pirkimo objekto daliai, įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties trečiajai pirkimo objekto daliai. Tvirtino, kad, sudarius sutartį su konkurso laimėtoju ir pastarajam atlikus darbus, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju sprendimas praras prasmę, nes ieškovės teisių pažeidimas nebus pašalintas ir nebus galima atkurti iki teisės pažeidimo buvusios padėties.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas, ieškovei palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl negalėtų pasunkėti arba tapti nereikalingas ir tokio sprendimo vykdymas. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė suklastotą dokumentą, o melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė AB „Lietuvos paštas“ vykdomojo viešojo pirkimo „Transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų supaprastintų skelbiamų derybų būdu“, pirkimo Nr. 271580, procedūras trečiajai pirkimo objekto daliai ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties trečiajai pirkimo objekto daliai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei su ieškiniu pateiktus įrodymus, pirmos instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pateikti paaiškinimai ir įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti.
Spręsdamas dėl kitos laikinųjų apsaugos taikymo sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, jog ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia dalyvauti atsakovės organizuojamame Pirkime, tačiau, nesustabdžius konkurso procedūrų, šią galimybę, kaip ir galimybę laimėti Konkursą, gali prarasti. Nesant byloje duomenų, kad operatyviai neįvykus Pirkimui iš esmės nukentėtų Pirkimui skirto finansavimo bei sklandus atsakovo tiesioginių funkcijų įgyvendinimas, pirmos instancijos teismas pripažino, kad, jeigu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebus sustabdytos Pirkimo procedūros, atsakovė galėtų toliau tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti Pirkimo sutartį su kitu tiekėju, t. y. tokiu atveju priimtas šioje byloje teismo sprendimas, kurio tikslas yra apginti pažeistas teises, realiai neužtikrintų pakankamos ieškovės interesų apsaugos.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ atskirajame skunde nurodo, kad su pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Šalies argumentai
Pateikia šiuos esminius nesutikimo su pirmos instancijos teismo nutartimi argumentus:
1. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifikos paslaugų, kurios būtinos perkančiosios organizacijos nuolatinėje veikloje, viešuosiuose pirkimuose. Ginčo pirkimu siekiama įsigyti transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugas, t.y. paslaugas, būtinas nuolatinėms kasdienėms Lietuvos pašto reikmėms. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nagrinėjamu atveju nesudarytų jokių teisinių ar praktinių kliūčių teismui panaikinti priimtus atsakovės sprendimus, jeigu teismas nustatytų, kad ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, kadangi AB „Lietuvos paštas“ poreikis perkamoms paslaugoms išliks ir ieškinio patenkinimo atveju. Jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus, perkančiosios organizacijos sudaryta viešojo pirkimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų žalą atsakovei ir viešajam interesui, kurios atlyginimas būtų komplikuotas.
2. Pirmos instancijos teismas tinkamai nepritaikė ekonomiškumo ir proporcingumo principo bei neįvertino žalos viešajam interesui, kuri atsirastų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. AB „Lietuvos paštas“ yra universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, vienintelis asmuo Lietuvos Respublikoje įpareigotas užtikrinti viešojo intereso paslaugos teikimą – nenutrūkstamą įstatyme nustatytų pašto paslaugų teikimą visoje Lietuvos teritorijoje visiems tokią paslaugą pageidaujantiems gauti naudotojams. Siekiant tinkamai vykdyti AB „Lietuvos paštas“ teisės aktų keliamus reikalavimus, būtina užtikrinti, kad pašto siuntų vežimui naudojamos transporto priemonės būtų tinkamos eksploatuoti būklės. Turimų transporto priemonių skaičius atitinka AB „Lietuvos paštas“ poreikius, atsarginių transporto priemonių, kurios galėtų būti naudojamos kaip papildomos, AB „Lietuvos paštas“ neturi, todėl yra būtina transporto priemonių remonto ir priežiūros darbus vykdyto nuolatos ir operatyviai, kad transporto priemonės galėtų būti naudojamos kasdien. Priešingu atveju, AB „Lietuvos paštas“ negalės užtikrinti pašto siuntų vežimo visais reikiamais maršrutais, atitinkamai negalės būti vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiuo metu galiojanti transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų pirkimo sutartis galioja iki bus sudaryta nauja transporto priemonių remonto ir priežiūros sutartis, tačiau ne ilgiau nei iki 2016 m. rugsėjo 1 d. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
3. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškinio prima facie pagrįstumo. Ieškovės UAB „Intersera“ ieškinys tikėtinai nepagrįstas, ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Siekdama įrodyti savo atitiktį Pirkimo sąlygų 4.1.8 punkte įtvirtintam kvalifikaciniam reikalavimui, ieškovė pateikė suklastotą dokumentą, o teismų praktikoje pripažįstama, kad melagingos informacijos pateikimas yra savarankiškas pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą.
Ieškovė UAB „Intersera“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus viešųjų pirkimų bylose, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, be to, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju atsakovė AB „Lietuvos paštas“ vykdo viešąjį pirkimą „Transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų supaprastintų skelbiamų derybų būdu“ (pirkimo Nr. 271580). Ieškovei UAB „Intersera“ kreipusis į teismą su reikalavimu panaikinti atsakovės 2016-06-17 sprendimo Nr. 3-4183 2.2 punktą, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas trečiajai pirkimo objekto daliai, ir 2016-07-11 sprendimą Nr. 3-4631, kuriuo buvo netenkinta UAB „Intersera“ pretenzija, bei prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė AB „Lietuvos paštas“ vykdomojo viešojo pirkimo „Transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų supaprastintų skelbiamų derybų būdu“ procedūras trečiajai pirkimo objekto daliai ir įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties trečiajai pirkimo objekto daliai iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, jog dėl kokių nors antrosios ginčo šalies veiksmų arba neveikimo būsimu teismo sprendimu galimai patenkinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimai gali būti neįvykdyti, todėl teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausiai turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas, t. y. vertinamas ieškinio reikalavimo pobūdis, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinys bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786-180/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1492-236/2015 ir kt.). Toks preliminarus vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, todėl jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Taigi šioje proceso stadijoje, t.y. spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, teismas tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų turinio, ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, kuriais siekia pagrįsti galimai neteisėtus atsakovės veiksmus, bei pateikė atitinkamus įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl šioje stadijoje būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja, t. y. nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo nėra net tikėtinai pagrįstas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pabrėždamas, kad tiek ieškovės įrodinėjamos, tiek atsakovės neigiamos aplinkybės bus įvertintinos tik nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžia, jog apeliantės argumentai, kuriais ji neigia ieškinio preliminaraus pagrįstumo jo atžvilgiu savybę, yra nepagrįsti.
Be to, atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas, pažeidžiantis viešąjį interesą bei suteikiantis ieškovei nepagrįstą pranašumą prieš atsakovę, bei pažymi, kad ieškovė savo subjektines teises galėtų apginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles pateikdama ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju prioritetą suteikė viešųjų pirkimų siekiui, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija neturi pagrindo nesutikti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo pirkimu siekiama įsigyti transporto priemonių remonto ir priežiūras paslaugas. Atsakovės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų viešąjį interesą, kadangi bus sutrikdytas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.
Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi vien tai, jog atsakovės veikla yra susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, savaime nereiškia, kad atsakovės interesas yra svarbesnis. Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Tęsiant pirkimo procedūras pagal perkančiosios organizacijos sprendimus, galimai neatitinkančius imperatyvių teisės aktų reikalavimų, būtų pažeidžiama visuomenės teisė į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą bei teisėtumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-867-236/2016). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo Pirkimas būtų finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, ir kad, operatyviai neįvykus Pirkimui, toks finansavimas būtų prarastas. Be to, nors atsakovė ir tvirtina, jog dabar galiojanti transporto priemonių remonto ir priežiūros sutartis galioja ne ilgiau nei iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tačiau nepateikia jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nėra galimybės minėtos sutarties galiojimą pratęsti. Įvertinus tai, kad bylos nagrinėjimas iš esmės jau yra paskirtas 2016 m. rugsėjo 27 d., bei atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ str. 4 d. ir 423⁹ str.), bei tai, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje viešojo pirkimo procedūrų eigoje ir turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, darytina išvada, jog sutarties dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų įsigijimo sudarymo atidėjimas keletui mėnesių neturės realios žalos viešajam interesui, tačiau užtikrins, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovė savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodama ieškinį dėl žalos atlyginimo ir/ar dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (VPĮ 96 str.), tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, prioritetu laikydamas siekį užtikrinti vienodas viešojo pirkimo dalyvių konkurencines sąlygas vykdant viešųjų pirkimų procedūras, pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien tai, jog teisės aktai suteikia ieškovei teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nereiškia, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes spręstina, jog apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei to, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra daroma ženkli žala viešajam interesui ir pačiai atsakovei (CPK 178 str.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų bylose, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.