Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigota grąžinti A. S. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu konfiskuotus į Muitinės departamento kasą pervestus 32 776 JAV dolerius, 5 235 eurus, 2 900 Australijos dolerių ir 80 litų, o jų neturint grąžinti visas konfiskuotas pinigines lėšas eurais, atitinkančias nusikaltimo padarymo dieną (t. y. 2012 m. vasario 15 d.) buvusį JAV dolerio ir euro, Australijos dolerio ir euro, lito ir euro oficialų valiutų kursą.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taikydamas restitucijos institutą, teismas neįvertino, kad civiliniuose santykiuose negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas. Taip pat neįvertino, kad restitucijos atveju turi būti taikoma bendroji taisyklė, jog grąžinant pinigus piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką privalo grąžinti. Be to, taikant restituciją, turi būti nustatyta, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas įgijėjas. Jeigu taip, tai piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybė yra sąžiningas konfiskuotų pinigų įgijėjas ir kad konfiskuotus pinigus (31 391,52 Eur) valstybei atstovaujančiai VMI, atlikęs konvertavimą, pervedė Muitinės departamentas. Neįvertino aplinkybės, kad Muitinės departamentui konvertavus konfiskuotą valiutą, valstybė gavo mažesnę pinigų sumą (31 391,52 Eur), nei buvo konfiskuota (32 531,62 Eur). Tokiu atveju grąžintinų pinigų ekvivalentas turi būti nustatomas pagal valstybės faktiškai gautą pinigų sumą. Priešingu atveju pablogėtų valstybei atstovaujančios VMI padėtis ir, nesant kaltės, būtų patirti nenumatyti nuostoliai, nes valstybė būtų priversta grąžinti didesnę pinigų sumą, nei faktiškai yra gavusi. Šiuo atveju valstybė neturi teisinio pagrindo grąžinti daugiau pinigų, nei faktiškai buvo gauta.

Spręsdamas su nuosprendžio vykdymu susijusį konfiskuotų pinigų grąžinimo klausimą, teismas turėjo vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais nuosprendžio vykdymo tvarką, o ne tik teisės aktais, reglamentuojančiais civilinius santykius. Taip pat turėjo vadovautis poįstatyminio teisės akto, reglamentuojančio turto grąžinimo tvarką – ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis.

Valstybė konfiskuotus pinigus gavo po to, kai jie buvo atitinkamai konvertuoti. Teisė konvertuoti minėtus pinigus atsirado, priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį, kuriai įsigaliojus konfiskuoti pinigai perėjo valstybės nuosavybėn. Todėl, konvertavus valstybės nuosavybėn perduotus pinigus, jokio pažeidimo nebuvo padaryta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2013 konstatavo, kad pagal teisės doktriną pinigai yra savarankiška civilinių teisės objektų rūšis, patenkanti į materialaus kilnojamojo turto sampratą, ir kartu esanti viena iš finansinio turto rūšių.

Taisyklių 151 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu turtas jau parduotas, grąžinama ta už parduotą turtą gauta pinigų suma, kurią faktiškai gavo valstybė. Turto grąžinimą reglamentuojančios Taisyklių nuostatos atskirai nereglamentuoja pinigų, kaip atskiros rūšies turto, grąžinimo tvarkos, todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 2 dalyje numatyta teisės analogija. Šiuo atveju teismas pagal teisės analogiją pinigų grąžinimo klausimą turėjo spręsti, taikydamas Taisyklių 151 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas atmetamas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžiu A. S. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2012 m. vasario 15 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 32 776 JAV dolerius (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą JAV dolerio kursą 86 037 Lt), 5 235 eurus (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą euro kursą 18 075,41 Lt), 2 900 Australijos dolerių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą Australijos dolerio kursą 8 132,76 Lt) ir 80 Lt, kurių nepateikė muitinės kontrolei. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – visų jos gabentų pinigų konfiskavimas.

Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jis įsiteisėjo nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 9 d. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti nedelsiant vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 10 d. priėmė patvarkymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (5 t., 47 b. l.). Muitinės departamentas, vykdydamas įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendį, 2014 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 355 pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 108 388,65 Lt (5 t., 148 b. l.), prieš tai atlikęs užsienio valiutos (JAV dolerių, eurų ir Australijos dolerių) pirkimo–pardavimo operacijas (5 t., 149–151 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria konfiskuoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasą pervesti 32 776 JAV doleriai, 5 235 eurai, 2 900 Australijos dolerių ir 80 litų, šis konfiskuotas turtas turėjo būti grąžintas nuteistajai A. S..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso VII dalis reglamentuoja nuosprendžio ir nutarties vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas nei baudžiamojo proceso įstatymo, nei baudžiamojo įstatymo normomis neapibrėžia konfiskuoto turto, paimto valstybės nuosavybėn, grąžinimo tvarkos. Dėl to šiuo atveju aktualios ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Taisyklių 150 punkte nurodyta, kad, jeigu turtas dar neparduotas, jis grąžinamas natūra savininko prašymu, o 151 punkte aptartas atvejis, kai turtas jau parduotas – tada grąžinama ta už parduotą turtą gauta suma, kurią faktiškai gavo valstybė (atėmus pinigų sumas, išmokėtas asmenims už suteiktas turto saugojimo, realizavimo ir kitas paslaugas, taip pat kitas su turtu susijusias išlaidas, kurios buvo patirtos ir apmokėtos). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios restituciją, nustato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

Aptariamu atveju Muitinės departamentas, vykdydamas įsiteisėjusį teismo nuosprendį, t. y. atlikęs konfiskuotos ir į Muitinės departamento kasą pervestos užsienio valiutos konvertavimą (pirkimą–pardavimą), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pervedė 108 388,65 Lt (31 391,52 Eur).

Taigi atsižvelgus į šioje nutartyje aptartą galiojantį teisinį reglamentavimą, pritartina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundo teiginiams, jog grąžintino konfiskuoto turto pinigų ekvivalentas turi būti nustatomas pagal valstybės faktiškai gautą pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju suma, kurią faktiškai gavo valstybė, yra 31 391,52 Eur.

Kita vertus, teisingumo principas reikalauja, kad kiekvieno asmens teisės ir teisėti interesai būtų apginti. Teisingumo negalima pasiekti, pripažįstant tik vieno asmens (šiuo atveju valstybės) interesus ir neigiant kito asmens (nuteistosios) teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju į Muitinės departamento kasą buvo pervestos A. S. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentos ir muitinės kontrolei nepateiktos piniginės lėšos litais bei užsienio valiuta, kuri 2014 m. liepos 7 d. buvo konvertuota į litus. Dėl valiutos konvertavimo susidarė 1 140,1 Eur skirtumas tarp iš A. S. konfiskuoto ir jai grąžintino kaip valstybės gauto turto vertės. A. S. dėl to patyrė nepagrįstų nuostolių, kurie jai turi būti atlyginti, nes atsirado, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius ir 2015 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodžius, kad baudžiamojoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 72 straipsnio 2 dalis), bei panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų dalį, kuria konfiskuoti į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasą pervesti 32 776 JAV doleriai, 5 235 eurai, 2 900 Australijos dolerių ir 80 litų.

Žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų (šiuo atveju dėl iš dalies nepagrįstų sprendimų priėmimo), visiškai atlygina valstybė, nepaisant teismo kaltės (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Dėl to A. S. turi būti grąžinta ne tik ta suma, kurią valstybė gavo pagal vėliau pakeistą teismo nuosprendį, bet ir atlyginti dėl valiutų konvertavimo jos patirti nuostoliai.

Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visetą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.