Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-1425/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-23
Bylos Nr.
2-1425/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Trečiasis asmuo
"Grundolita" Nemėžio komunalininkas
Ieškovas
AB- firma „VITI"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1425/2010 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-6040-603/2010 pagal akcinės bendrovės - firmos „VITI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Grundolita“ dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB - firma „VITI“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė panaikinti 2010 m. gegužės 4 d. atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ organizuoto supaprastinto atvirojo konkurso „Avižienių gyv. vandentiekio ir nuotekų plėtra ir rekonstrukcija“ komisijos sprendimus dėl AB - firmos „VITI“ pasiūlymo atmetimo ir dėl naujos preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti supaprastinto atvirojo konkurso „Avižienių gyv. vandentiekio ir nuotekų plėtra ir rekonstrukcija“ procedūras iki tol, kol bus išnagrinėtas AB - firmos „VITI“ ieškinys. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas motyvavo tuo, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, atsakovas, remdamasis akivaizdžiai neteisėtais ir šioje byloje ginčijamais sprendimais, priims sprendimus tiek dėl konkurso nugalėtojo paskelbimo, tiek dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tolimesnis sprendimų ginčijimas neteks prasmės, o pirkimo sutartis akivaizdžiai neteisėto sprendimo pagrindu bus sudaryta su didesnę kainą pasiūliusiu konkurso dalyviu, valstybė patirs realią žalą, kas būtų akivaizdus viešojo intereso ir ekonomiškumo principo pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą, kuriuo prašė ieškovo AB – firmos „Viti“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (banko garantiją ar sumos sumokėjimą į depozitinę teismo sąskaitą) 468 849 Lt sumai. Savo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atsakovas motyvavo tuo, kad sustabdžius pirkimo procedūras, gali netekti finansavimo dėl laiku neįvykdyto projekto. Kadangi geriausio pasiūlymo kaina – 4 688 499,71 Lt, atsakovo nuomone, minimali žala sudaro 10 % sutarties dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi ieškovo AB - firmos „VITI“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovą UAB „Nemėžio komunalininkas“ sustabdyti supaprastinto atvirojo konkurso „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų plėtra ir rekonstrukcija“ procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždraudžiant atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčijamu pirkimu, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Be to, ta pačia nutartimi teismas atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašymą dėl ieškovo įpareigojimo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.

Teismas nustatė, kad VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė stabdyti pirkimo procedūras, o to paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Taigi sudarius pirkimo sutartį viešasis konkursas laikomas pasibaigusiu, o laikinosios apsaugos priemonės praranda savo preliminarų pobūdį. Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o tai, ar yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo teisėtų interesų gynimo požiūriu yra labai svarbi teisė prašyti uždrausti toliau tęsti supaprastinto atvirojo konkurso „Avižienių gyv. vandentiekio ir nuotekų plėtra ir rekonstrukcija“ procedūras, t. y. jas sustabdyti, nes pasibaigus šioms procedūroms, išnyktų pagrindas taikyti šią ieškovo interesų gynimo priemonę, o jo interesų teisminė gynyba pasidarytų nebeįmanoma. Teismui priėmus palankų ieškovui sprendimą, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes pirkimo procedūra gali būti baigta sudarius pirkimo sutartį. Taigi vien šios išdėstytos aplinkybės suponuoja realią grėsmę, kad teismo sprendimo įvykdymas, jei jis bus palankus ieškovui, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, teismas pažymėjo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ne tik nepažeis, bet ir užtikrins viešojo intereso apsaugą, pirkimo procedūros turi būti vykdomos laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Tokiu būdu, sustabdžius supaprastinto atvirojo konkurso procedūras iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, atsakovui būtų užkirstas kelias galimai pažeisti viešąjį interesą. VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos, o per šį laikotarpį nebus pažeisti atsakovo bei kitų asmenų teisėti interesai. Taip pat atsakovas nepateikė pakankamai duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog yra reali grėsmė, kad dalinai iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas nebus įgyvendintas ir taip bus pažeistas viešasis interesas.

Teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą per 10 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą arba pateikti banko garantiją 468 849 Lt sumai, sprendė, kad jis yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui pakankamai duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu atsakovas prašo galimų nuostolių atlyginimo būtent 468 849 Lt sumai. Be to, VPĮ nustatytas terminas ieškiniui ar apeliaciniam skundui išnagrinėti leidžia pagrįstai manyti, kad per laikotarpį, kurį bus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nebus pažeisti atsakovo bei kitų asmenų teisėti interesai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad iš Europos Sanglaudos fondo lėšų finansuojamas projektas nebus įgyvendintas ir taip bus pažeistas viešasis interesas. Atitinkamai teismas nurodė, kad pasikeitus aplinkybėms, taikyta laikinoji apsaugos priemonė dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinta teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi (CPK 150 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti, o priešingu atveju, - įpareigoti ieškovą pateikti CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 468 849 Lt sumai. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismo išvada, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų būtų neįmanoma apginti pažeistų ieškovo teisių, yra nepagrįsta, nes VPĮ 96 straipsnyje numatyta nukentėjusiosios šalies teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo. Taigi ieškovo teisė į teisminę gynybą bet kokiu atveju nebūtų paneigta.

2. Konstatavus viešojo intereso egzistavimą, viešųjų pirkimų procedūrų sustabdymas būtų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes laiku (numatytas 18 mėnesių terminas darbams atlikti ir 12 mėnesių defektų šalinimo terminas) neįgyvendinus projekto, gali būti prarastos Europos Sanglaudos fondo lėšos, o neįgyvendinus aplinkosauginio projekto būtų pažeisti visuomenės interesai.

3. Pagal statistiką viešųjų supaprastintų pirkimų bylos vidutiniškai nagrinėjamos 149 dienas pirmosios ir 68 dienas aukštesnės instancijos teismuose, o praėjus tokiam laikui, tiekėjai prarastų suinteresuotumą dalyvauti konkurse bei turėtų teisę atsisakyti pateikti pasiūlymų galiojimo užtikrinimus (VPĮ 30 str.).

Atsiliepimas

4. Atsakovas 2010 m. birželio 3 d. atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir nuostolių užtikrinimo taikymo buvo nurodęs prognozuojamų (preliminarių) nuostolių, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skaičiavimo taisykles bei preliminarų nuostolių dydį, siejant jį su pasiūlymo kaina bei konkurso sąlygose numatytu viešojo pirkimo sutarties užtikrinimo dydžiu (10 proc. sutarties vertės). Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl ateityje galinčių atsirasti nuostolių dydžio ir jų skaičiavimo, yra nepagrįsti. Atitinkamai prašant pateikti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivaloma nurodyti konkretaus galimų nuostolių dydžio ar šio konkretaus dydžio pagrįsti, nes jis nustatomas preliminariai ir nagrinėjamu atveju yra didelis (468 849 Lt), o ieškovo finansinės galimybės atlyginti minėto dydžio nuostolius nežinomos.

5. Teismas nesvarstė ir sumažinto nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydžio taikymo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovo nuomone, prieštarauja šalių procesinio lygiateisiškumo principui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB – firma „VITI“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinį patenkinus ieškovas galėtų dalyvauti tolimesnėse pirkimo procedūrose, būti pripažintas konkurso nugalėtoju ir sudaryti pirkimo sutartį, kas leistų apginti konkrečias pažeistas subjektines teises. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų užbaigtos, o pirkimo sutartis būtų sudaryta ne su mažiausią kainą darbams atlikti pasiūliusiu ieškovu. Ieškinio reikalavimai atitinka ir viešąjį interesą, kad imperatyvios VPĮ nuostatos būtų vykdomos, o viešosios lėšos būtų naudojamos skaidriai ir griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Atsakovas nepateikia jokių duomenų, kodėl dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė projekto įgyvendinimui ir Europos Sąjungos lėšų įsisavinimui. Be to, lėšų gavėjas gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl lėšų įsisavinimo termino pratęsimo. Atitinkamai teismas nustato atsakovo nuostolių, galimų atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas ir byloje yra duomenų, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, tačiau nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų nėra. Kita vertus, prašomos pinigų sumos nuostolių atlyginimo užtikrinimui apskritai ribotų ieškovo teisę į teisminę gynybą, nes nuostoliai būtų artimi ar didesni už prognozuojamą naudą tapus konkurso nugalėtoju. Tuo tarpu atsakovo pozicija, kad ieškovas, laimėjęs bylą, galėtų bylinėtis dėl nuostolių atlyginimo, neatitinka viešojo intereso, nes konkurso nugalėtoju būtų pripažįstamas ne mažiausią kainą pasiūlęs dalyvis, o vėliau perkančioji organizacija dar turėtų atlyginti nuostolius ieškovui, t. y. nebūtų racionaliai panaudotos lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. VPĮ 95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Be to, ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už naudą, kurią galėtų gauti ieškinį pateikęs tiekėjas, jei pastarojo reikalavimas būtų patenkintas, t. y. jei pirkimo procedūrų sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, visų pirma, turi užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir tik po to siekiama ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Jeigu teismas nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba sutrukdyti valstybei vykdyti visuomenės apsaugos funkcijas, teismas turi atsisakyti jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 2-246/2007, 2-1212/2009).

Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės užtikrins viešojo intereso apsaugą, nes bus garantuojamas VPĮ nuostatų laikymasis. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę, o nagrinėjamu atveju projekto „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ įgyvendinimas neabejotinai susijęs su dalies žmonių gyvenimo kokybės pagerinimu. Be to, projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, o taip pat iš dalies Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, o tai, jog laiku nepradėjus įgyvendinti projekto, gali būti prarastas finansavimas, dėl ko projektas nebūtų įgyvendintas ir atitinkamai būtų pažeistas viešasis interesas, patvirtina byloje esantis LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2010 m. gegužės 12 d. raštas Nr. APVA-2605 (b. l. 32 – 33), kuriuo Aplinkos ministerijai siūloma priimti sprendimą dėl finansavimo sumažinimo uždelstam projekto pirkimui – „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“. Tokiu būdu, netgi įvertinant galimybę kreiptis į kompetentingas institucijas dėl lėšų įsisavinimo termino pratęsimo (tokio kreipimosi, jeigu jis būtų, rezultatas šiuo metu neaiškus), teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (pirkimo procedūrų sustabdymas) aiškiai kelia grėsmę viešajam interesui, kuris yra daug svarbiau negu ieškovo interesų apsauga būtent tokiu būdu, kokiu jis reikalauja, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių visuomenės dalis patirtų kur kas didesnę žalą negu, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, galėtų gauti naudą ieškovas, kurio reikalavimas yra ginčijamas (CPK 145 str. 2 d., VPĮ 95 str. 3 d.). Atitinkamai, nors tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčijamo projekto įgyvendinimo sutartis gali būti pasirašyta su kitu konkurso dalyviu, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, VPĮ 96 straipsnyje numatyta galimybė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo būtų tinkama ieškovo teisėtų interesų gynimo priemonė.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 3 d. nutartimi taikydamas laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, minėtą sprendimą motyvavo tuo, kad VPĮ 95 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos, o per šį terminą atsakovo bei kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Tačiau minėta įstatymo nuostata neatitinka šių dienų realios situacijos. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad, nors AB – firmos „VITI“ ieškinys Vilniaus apygardos teisme priimtas dar 2010 m. birželio 1 d., tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad byla šiuo metu (t. y. praėjus daugiau kaip trims mėnesiams laiko) dar neišnagrinėta.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina, o ieškovo AB –firmos „VITI“ prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ pirkimo Nr. 80496/4546 procedūras atmestinas. Atitinkamai, kadangi atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą siejamas su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, tai panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nelieka apeliacinio apskundimo objekto ir šioje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktu, 315 straipsnio penktąja dalimi, 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB – firmos „VITI“ (į. k. 221504240) prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti supaprastinto atviro konkurso „Avižienių gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija“ pirkimo Nr. 80496/4546 procedūras atmesti.

Nutraukti apeliacinį procesą dalyje, pradėtoje pagal atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarties dalies, kuria atsakovo UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašymas dėl ieškovo įpareigojimo pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestas.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasAudronė Jarackaitė