Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėdos rajono) prokurorės Vidos Lūžienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. B. gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. B. vengė pareigos pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimą išlaikyti savo vaiką ir mokėti lėšas vaikui – dukros E. B., gim. 2006-06-29, išlaikymui po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį nuo 2007-07-01 iki 2016-10-30, o būtent K. B. nuo 2007-07-24 iki 2007-09-21 dirbdamas pas ūkininkę A. J., nuo 2008-07-22 iki 2008-08-13 dirbdamas UAB ,,IREMAS“, laikotarpiais nuo 2014-03-21 iki 2014-05-30 ir nuo 2014-06-06 iki 2014-07-05 dirbdamas MB ,,ES DOMUS“ bei gaudamas pajamas, nemokėjo lėšų vaikui išlaikyti pagal teismo sprendimą, o nuo 2007-06-28 iki 2007-07-23, nuo 2007-09-22 iki 2008-07-21, nuo 2008-08-14 iki 2008-11-13, nuo 2009-05-19 iki 2014-03-20, nuo 2014-05-31 iki 2014-06-05, nuo 2014-07-26 iki 2016-11-21 būdamas darbingas niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje, ir tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką bei nuo 2007-07-27 iki 2016-10-30 jis R. B. įsiskolino 4159, 49 Eurų sumą, o nuo 2008-11-07 iki 2016-10-30 Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiskolino 5773,70 Eurų sumą.

Kaltinamasis K. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad su R. B. susituokė 2006 metais, 2006-06-29 gimė dukra E. B.. 2007-06-27 Kretingos rajono apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavo ir buvo informuotas, apie tai, kad jų santuoka nutraukiama ir jis įpareigotas kiekvieną mėnesį mokėti savo vaikui po 250 Lt. Jis buvo informuotas iki kada kiekvieną mėnesį turi pervesti pinigus ir į kokią banko sąskaitą, tačiau pinigų nemokėjo, nes niekada neturėjo pastovaus darbo, tuo metu kai neturėjo darbo vieną kartą tik registravosi darbo biržoje, dirbdavo pavienius darbus pas ūkininkus. Už darbą gaudavo maždaug 20 Lt per dieną, šių lėšų jam pačiam neužtekdavo. Dirbant oficialiai darbo užmokesčio negavo, nes jį nuolatos apgaudavo. Jis tose pačiose įmonėse yra dirbęs po keletą kartų, nes išėjus iš darbo jam prižadėdavo, kad sumokės, todėl vėl grįždavo, bet išmokėdavo po 50-100 Lt, kurių vos užtekdavo pačiam. 2014 metais spalio mėnesį išvyko dirbti į užsienį (Didžiąją Britaniją) kur dirbo iki 2015 metų sausio mėnesio. Dirbo fabrike, pakuodavo vaisius, bet pinigų už darbą taip pat nesumokėjo. Po to, grįžęs iki 2015 metų gegužės niekur oficialiai nedirbo, padėjo kaimynui statybose už maistą, cigaretes. 2015 m. gegužės mėn. išvyko dirbti į Norvegiją, iš kurios grįžo 2015 metais rugsėjo mėnesį. Norvegijoje dirbo statybose, už darbą kiekvieną mėnesį gaudavo į rankas po 900-1000 Eur, bet tuo metu vaikui taip pat pinigų nepervedė. 2015 metai rugsėjį grįžo į Lietuvą ir iki 2016 metų gegužės, kol vėl išvyko į Norvegiją niekur oficialiai nedirbo, nes padėjo kaimynui statybose. Oficialaus darbo neieškojo, nes norėjau padėti kaimynui, kad vėl vežtųsi dirbti į Norvegiją. 2016 metais rugsėjį grįžo iš Norvegijos, būdamas Norvegijoje nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2016 metų rugsėjo mėnesio kiekvieną mėnesį uždirbo po 2000 Eur, bet vaikui pinigų nepervedė, nes nebuvo pasiėmęs sąskaitos numerio. Grįžęs į Lietuvą taip pat nepervedė pinigų vaiko išlaikymui. Šiuo metu niekur nedirba ( b.l. 92-93, 100-101).

Kaltinamojo K. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. grindžiama ir šiais teisėtais būdais surinktais duomenimis:

Iš liudytojo apklausos protokolo nustatyta, jog nukentėjusioji R. B. parodė, kad su K. B. susituokė 2006-01-28, 2006-06-29 gimė dukra E. B.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimu jų santuoka bendru sutarimu buvo nutraukta, dukra liko gyventi su ja, o buvęs sutuoktinis įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. B., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 litų nuo 2007-07-01 iki jos pilnametystės, taip pat iš K. B. buvo priteistas 2000 Lt išlaikymo įsiskolinimas, kurį K. B. įsipareigojo pradėti mokėti nuo 2007-07-01 po 400 Lt iki 2007-12-01. Su teismo sprendimu jis sutiko ir neprieštaravo. Kęstučiui buvo žinoma, į kokį banką ir kokią banko sąskaitą jis turi pervesti priteistus alimentus bei įsiskolinimą, tačiau nuo teismo sprendimo, t.y., nuo 2007-06-27 nei alimentų, nei įsiskolinimo nėra mokėjęs nei vieno karto. Jis pinigų nepervedė nei į sąskaitą, taip pat nemokėjo ir grynais bei jokiais kitais būdais nepadėjo išlaikyti vaiko-nepirko maisto, rūbų, neteikė jokios kitos materialios pagalbos, dukros nelankė ir nelanko iki šiol. Dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi į antstolės Redos Vizgaudienės antstolių kontorą, tačiau iki šiol jokia pinigų sumą nebuvo išieškota. Sužinojusi, kad yra Vaikų išlaikymo fondas 2008-03-31 kreipėsi į fondą, kuris įvertinęs pateiktus dokumentus, 2008-10-10 priėmė sprendimą dėl 56,48 Eur dydžio išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo dukrai E. B.. Šią išmoką gauna iki šiol ( b.l. 20-21).

Iš gimimo ir santuokos nutraukimo liudijimo kopijų matyti, kad E. B. gim. 2006-06-29 tėvas yra K. B., gim. 1983-08-08, motina R. B.. K. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta 2007-07-27 ( b.l. 62-63).

Iš liudytojo apklauso protokolo nustatyta, jog liudytojas G. B. parodė, kad jam žinoma, jog sūnus Kęstas turi dukrą E. B.. Jis jos neaugina ir neremia nei finansiškai, nei kitais būdais, jos nelanko. Žino, kad teismas priteisė alimentus, tačiau sūnus nemoka alimentų dukros išlaikymui. Sūnus žino apie priteistus alimentus ir jų dydį, tačiau kodėl jų nemoka jis neklausė. 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje sūnus K. B. išvyko su pažįstamu dirbti į Norvegiją ir planavo Norvegijoje dirbti iki rugsėjo mėnesio pabaigos ( b.l. 26-28).

Iš 2007-06-27 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, jog K. B. ir R. B. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnametės dukros E. B. gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. B.. K. B. įsipareigojo teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai E. B. gim. 2006-06-29, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt nuo 2007-07-01 iki jos pilnametystės, pinigus pervedant į R. B. sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki to mėnesio paskutinės kalendorinės dienos ( b.l. 64-65).

Iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties kopijos matyti, kad K. B. buvo žinoma apie išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir mokėjimo sąlygas ( b.l. 69).

Iš vykdomojo rašto kopijos matyti, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje 2007-09-05 gautas vykdomasis raštas dėl K. B. išlaikymo teikimo dukrai E. B. ( b.l. 40-43).

Iš antstolės pateiktos 2016-06-16 išlaikymo mokėjimo suvestinės matyti, kad K. B. nuo 2007-07-01 nemokėjo išlaikymo savo dukrai E. B., iki 2016-11-01 įsiskolinimas sudarė 9933,19 Eur. Iš Vaikų išlaikymo fondo buvo išmokėta 5773,70 Eur, K. B. skola – 4159,49 Eur (b.l. 71-72).

Iš Sodros išrašo matyti, kad K. B. nuo 2007-07-24 iki 2007-09-21 dirbo pas ūkininkę A. J., laikotarpiu nuo 2008-07-22 iki 2008-08-13 dirbo UAB "Iremas", laikotarpiaias nuo 2014-03-21 iki 2014-04-04, nuo 2014-04-08 iki 2014-05-30, nuo 2014-04-06 iki 2014-07-25 dirbo MB "ES Modus" ir gavo darbo užmokestį (b.l.118-119).

Iš Lietuvos darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad K. B. darbo biržoje registravosi nuo 2015-09-07 iki 2016-02-26 (b.l. 123).

Iš 2016-05-18 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimo nustatyta, kad 2008-03-31 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipėsi R. B. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. B., gim. 2006-06-29. 2008-10-10 buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo, kuriuo nuspręsta nuo 2008-03-31 E. B. kiekvieną mėnesį mokėti po 56,48 Eur, kadangi vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti vaiką. 2008-11-14 Fondų administracija registruotu laišku išsiuntė K. B. priimto sprendimo nuorašą. Nuo sprendimo priėmimo iki 2016-04-21 E. B. buvo išmokėta 5431,70 Eur ( b.l. 1-8).

Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016-11-17 pažyma apie išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimą patvirtina, jog nuo 2008 metų kovo mėnesio iki 2016-10-21 R. B. už E. B. iš Vaikų išlaikymo fondo buvo sumokėta 5773,70 Eur (b.l. 75-77).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65/2007). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-491/2005, 2008-02-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008).

CK 3.192 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimo įsiteisėjimo dirbdavo, gaudavo pajamas, tačiau išlaikymo dukrai visiškai neteikė. Byloje nėra įrodymų, liudijančių kaltinamąjį esant nedarbingą, ar turintį sveikatos problemų. Kaltinamasis nurodo, jog dirbdavo, tačiau jo gaunamos pajamos buvo minimalios, o kartais už darbą visiškai su juo neatsiskaitydavo, todėl jam pačiam neužtekdavo pinigų ir dėl to neskyrė jokių lėšų dukros išlaikymui. Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos problemas, trukdančias dirbti, nepateikė, laikytina, jog esminė ir pagrindinė pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą nevykdymo priežastis – pasirinktas kaltinamojo gyvenimo būdas, atsainus ir neatsakingas kaltinamojo požiūris į pareigą išlaikyti dukrą. Byloje nėra įrodymų, liudijančių esant objektyvių ar pateisinamų priežasčių, trukdančių K. B. tinkamai rūpintis nepilnamete savo dukra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, jog kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdė, nesant jokių svarbių priežasčių. K. B. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, nes jis žinodamas apie teismo sprendimą ir pareigą išlaikyti vaiką bei teikti išlaikymą, būdamas darbingas, dirbdamas, vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą, mokėti lėšas dukros išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog kaltinamojo K. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 164 str., nes jis būdamas darbingas, vengė pareigos pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-06-27 sprendimą mokėti lėšas nepilnametės dukros E. B., gim. 2006-06-29 išlaikymui po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį, nuo 2007-07-27 iki 2016-10-30 jos išlaikymui lėšų išvis nemokėjo ir per minėtą laikotarpį susidarė 9933,19 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Kaltinamasis K. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, prašė skirti kuo mažesnę bausmę (b. l. 125).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. K. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – įgijęs profesinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, nebaustas administracine tvarka, neteistas. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam K. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, parenkant artimą bausmės vidurkiui, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis BK 48 str. 1, 2 d. 3 d. 4 d., 6 d. 3 ir 5 p.).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. B. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str., ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę K. B. paskirti – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.