- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-1625-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38843-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-38843-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2007 m. balandžio 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 93 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis asmuo;
2) 2007 m. spalio 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 7 mėn.;
3) 2008 m. kovo 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m;
4) 2008 m. rugsėjo 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2008 m. rugsėjo 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 2 m laisvės atėmimo;
6) 2013 m. lapkričio 26 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 188 straipsnio 1 dalį – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;
7) 2014 m. balandžio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;
8) 2016 m. birželio 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;
9) 2016 m. rugsėjo 30 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 3 m. laisvės atėmimo, 2019 m. gegužės 10 d. paleistas iš pataisos namų, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 16 val. 35 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė ant minkštasuolio sėdinčiai savo motinai D. J. į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą veiką. Su motina D. J., šios sugyventiniu A. L., gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Visi išgeria alkoholio, namuose dažni tarpusavio konfliktai. 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 14-15 val., namuose su motina D. J., A. L., A. P. išgėrinėjo. Motina D. J. ant jo rėkavo. Motina sėdėjo ant fotelio, jis susinervino ir sėdėdamas dešiniu kumščiu, vieną kartą sudavė į veidą. Po smūgio į veidą motina dar labiau pradėjo rėkti, bartis. Motinos jis atsiprašys, jie susitaikys (b. l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. J. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji D. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. sūnus G. J. su A. L. pridavė metalo laužą, po to grįžo namo neblaivūs. Sūnus atvežė 1 l alaus. G. J. su A. L. gėrė sidrą. Po to parnešė dar alaus, sidro. G. J. išėjo ir grįžo su žentu A. P., atsinešė 2 – 3 litrus alaus. Neatsimena dėl ko, prikaišiodama, kad G. J. eitų dirbti, susipyko su G. J.. Šis vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, į dešinę akį, kurią skaudėjo, atsirado kraujosruva. Ji atleido G. J., šis jos po įvykio atsiprašė, jie susitaikė. Civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 22-24).
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po pietų nuėjo pas A. L. ir D. J. į namus. Šie buvo kažkiek neblaivūs. Visi keturi gėrė. Kažkuriuo metu buvo išėjęs į lauką. Nematė, kad kažkas būtų D. J. mušęs. Paaiškinti nieko negali (b. l. 65).
Liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., 16 val. 35 min., dirbo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyresniuoju tyrėju V. J., gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus, antrame aukšte esančiame bute, pranešėja D. J. buvo viena. Buvo matyti, kad iki atvykstant vyko išgertuvės. D. J. buvo neblaivi. Ji aiškino, kad su sūnumi G. J., V. J., pažįstama A. vartojo alkoholį. Su G. J. susibarė dėl alkoholio, sūnus vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinę akį. Dešinė akis buvo akivaizdžiai patinusi, neatsimerkė, formavosi kraujosruva. Jai nustatytas 2,63 promilių neblaivumas. Medikų apžiūros ji nepageidavo (b. l. 59-62).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. rugsėjo 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui, dėl tarnybinio pranešimo apie tai, kad 2019 m. rugsėjo 9 d., apie 16 val. 35 min., gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuvykus minėtu adresu rasta pranešėja D. J., kuri paaiškino, kad išgertuvių metu ją sumušė, suduodant vieną kartą kumščiu į veidą sūnus G. J., dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. D. J. dešinėje veido pusėje ties akimi buvo matomas sumušimas. D. J. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas (b. l. 4-6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), grumtynių pėdsakų nenustatyta (b. l. 11-17).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiosios D. J. asmens apžiūros metu nustatyta, jog jos veido dešinėje, prie dešinės akies yra matomas patinimas, paraudimas bei besiformuojančios hematomos (b. l. 28-32).
Iš alkoholio kiekio matuoklio fotonuotraukos, alkoholio nustatymo registracijos žurnalo nustatyta, kad nukentėjusiajai D. J. 2019 m. rugsėjo 9 d., 17 val. 30 min. nustatytas 2,63 promilių girtumas (b. l. 33-36).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad D. J. policijos pareigūnei filmuojant pasakojo apie įvykio aplinkybes (b. l. 37-39).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. J. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – motiną D. J. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 144-145, 140-143).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą (b. l. 84-93). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 136-139), bedarbis, neregistruotas darbo biržoje (b. l. 135), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, G. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
G. J. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 79-81).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, G. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu, paskirti G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.
G. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.