Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos įgaliotajai atstovei – Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L. K. (S. L. K.) skundą dėl Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. MD-KM00-ANR_N-247-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23215233190.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus (toliau – ir Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu S. L. K. (toliau – ir pareiškėjas) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda - 1900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas, konfiskuojant tabako gaminius – cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, iš viso 1920 vienetų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos direktoriaus pavaduotojo jo atžvilgiu priimtu nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų baudos dydį. Pareiškėjas skunde nurodė, jog augina 3 vaikus, jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, jis moka būsto paskolą, todėl negali sumokėti tokios didelės baudos. Jis kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino, davė paaiškinimus, atidavė cigaretes, administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 3).

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, jam apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 13).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais ir prašo skundą atmesti bei palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Atsiliepime į skundą nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tai yra dėl to, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 22 val. 01 min. pareiškėjas automobiliu „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Kauno teritorinės muitinės Raigardo kelio postą vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą ir žodžiu deklaravo, kad gabena 40 NAR cigarečių. Muitinio tikrinimo metu automobilyje „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone esančiuose pareiškėjo asmeniniuose daiktuose (krepšyje) buvo rasta 1920 NAR cigarečių „Pall Mali“ (įvertintos 395,52 Eur), pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenamos nepateikiant muitinės kontrolei. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad pareiškėjas, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateiktus muitinei tabako gaminius, kurių muitinė vertė (395,52 Eur) viršija penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, siekė išvengti muitinės kontrolės. Kauno teritorinė muitinė, kaip institucija ne teismo tvarka nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, skirdama pareiškėjui nuobaudą atsižvelgė į visas ANK nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles. Šiuo atveju, buvo nustatyta viena pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių veikų, kuri gali būti padaryta tik tyčiniais pažeidėjo veiksmais, kai jis supranta, jog gabena prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymą skundžiamu nutarimu buvo paskirta 1900 Eur dydžio bauda (ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 1820 Eur iki 4000 Eur, vidurkis - 2910 Eur), tai yra, beveik minimali.

Kaip atsiliepime į skundą nurodė institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjas prašo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą sumažinti iki minimalios (nuo 1900 Eur iki 1820 Eur), tačiau, Kauno teritorinės muitinės nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo padėtis būtų laikytina išskirtinė ir jam paskirta bauda būtų mažintina, be to, nėra duomenų nei apie pareiškėjo šeiminę padėtį, nei apie jo turtinę padėtį (b. l. 8-9).

Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos įgaliotoji atstovė R. G. palaikė institucijos pateiktą atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės nėra, tačiau skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. prašoma skirti sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą – baudą, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su pareiškėjui paskirtos ir skundžiamos administracinės nuobaudos dydžiu.

ANK 208 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų.

ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23215233190 esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas K. R., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 135 straipsnio 1 dalį ir 139 straipsnio 1 dalies „a“ punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 1900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas (tabako gaminių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, 1920 vienetų). Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. liepos 22 d. apie 22 val. 01 min. automobiliu „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), per Kauno teritorinės muitinės Raigardo kelio postą vyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvą. Pareiškėjas žodžiu deklaravo (deklaracija Nr. 23LTVK8OO0ZD0OC628, 2023 m. liepos 22 d.), kad gabena 40 NAR cigarečių. Muitinės pareigūnai, siekdami patikrinti pateiktos žodinės deklaracijos teisingumą, nutarė atlikti pareiškėjo žodinės deklaracijos teisingumą. Muitinio tikrinimo metu automobilyje „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), salone esančiuose pareiškėjo asmeniniuose daiktuose (krepšyje) buvo rasta 1920 NAR (96 pakeliai) cigarečių „Pall Mali“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurios per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami nepateikiant muitinės kontrolei. Neteisėtai gabenti ir muitinei nepateikti tabako gaminiai įvertinti 395,52 Eur (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. birželio 30 d. raštas Nr. (1.11MR)3BE-5107 „Dėl cigarečių įvertinimo“). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateiktus muitinei tabako gaminius (cigaretes), kurių muitinė vertė (395,52 Eur) viršija penkis bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų, siekė išvengti muitinės kontrolės (b. l. 14-15).

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, už pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 408 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skiriama bauda, kurios minimalus dydis yra 1820 Eur, o maksimalus – 4000 Eur. Institucija nutarimu pareiškėjui paskyrė artimą minimaliam sankcijoje numatytą baudos dydį – 1900 Eur.

Pažymėtina, kad pareiškėjas padarė vieną pavojingiausių finansų sistemai žalą darančių nusikaltimų, gabentų cigarečių kiekis ir vertė yra pakankamai dideli, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jog jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad jis augina 3 vaikus, jo sutuoktinė nedirba, jis turi mokėti būsto paskolą, dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nei teismui, nei bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiai institucijai nepateikė. Teismui, įvertinus bylos medžiagą ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjui skirti mažesnę nei įstatymo numatyta baudą arba mažinti artimą minimaliam dydžiui paskirtą baudą, kadangi paskirta administracinė nuobauda yra pakankamai švelni ir adekvati padarytam teisės pažeidimui.

Pažymėtina, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reikalauja, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vis dėlto, paskirtų poveikio priemonių proporcingumas padarytam teisės pažeidimui reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusižengimą padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti nuobaudos tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Vis dėlto, vien todėl, kad egzistuoja tam tikros atsakomybę švelninančios aplinkybės, savaime nereiškia, kad skirtinos poveikio priemonės turi būti kiek įmanoma švelnesnės. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų baudos dydžio ribų, nenustatyta. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, tad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Pareiškėjui artima sankcijoje numatytai minimaliai bauda paskirta pagrįstai ir nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad toks sprendimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, nes įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, bent minimalios teisinio poveikio priemonės yra būtinos, o švelnesnių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas, jomis nebūtų užtikrinami administracinės nuobaudos tikslai ir jos galimai neatgrasytų administracinį nusižengimą padariusio pareiškėjo nuo nusižengimų darymo ateityje.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjui galima sumažinti institucijos paskirtą administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-247-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23215233190 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-247-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23215233190 nepakeistą ir S. L. K. (S. L. K.) skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23215233190, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno teritorinės muitinės Teisės skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.