Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) deklaravęs gyvenamąją vietą Radviliškio r. sav., (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. kovo 14 d. teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui V. K.

Pareiškime nurodė, kad bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. K.. VMI 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. 2024 m. kovo 12 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 21567,48 Eur. Laiku iniciavus bendrovės nemokumo procesą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl buvo pažeisti VMI interesai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad turėjo sutartį dėl technikos įsigijimo, buvo sumokėti avansai ir turėjo gauti, tačiau, kadangi buvo areštuotos sąskaitos nebegavo papildomų lėšų, dėl to sustojo veikla. Veikloje tarpininkavo įsigyjant specialiąją techniką, atsargines dalis ir pan. Nebuvo neveikimo, stengėsi atstatyti nemokumą. Po arešto veikla vis dar buvo vykdoma, buvo pateiktas prašymas VMI išdėstyti nepriemoką, tačiau jie pateikė sąlygas, kurios atrodė neįmanomos. Tai buvo mokestinės sutarties pratęsimas. Karantino atveju buvo leidžiama naudotis lėšomis ir po to nutraukus sutartį, reikėjo jas operatyviai grąžinti. Buvo apie 20 000 Eur, dabar yra 21 600 Eur. Įsipareigojimai būtų mažesni apie 2000 Eur. Asmeninėmis lėšomis dengė socialinį draudimą, mokėjo VMI, t. y. stengėsi taisyti situaciją. Turi pavedimų kopijas, VMI sumokėjo daugiau nei 800 Eur, socialiniam draudimui apie 2000 Eur, įmonės išlaikymui, mokesčiams, prekėms, nuomai, telefonams 12 954,80 Eur, nepaimtas atlyginimas 9 372,41 Eur, viso 22 327,21 Eur. Pripažįsta, kad turėjo pranešti apie sunkią įmonės padėtį. Dabar savo turtinę padėtį vertina, kaip sunkią, kadangi viską skyrė savo asmeninei įmonei. Dabar įsidarbino laikinai į įmonę, gauna minimalų atlyginimą (924 Eur). Turi įsipareigojimų iš ankstesnių veiklų. Ankstesnėje įmonėje, kurią likvidavo buvo laiduotojas. Stengėsi nepažeisti mažesnių kreditorių reikalavimų. Prašo skirti mažesnę baudą nei įstatymas numato bei ją išdėstyti ilgesniam laikotarpiui.

Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. prisipažinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo jo kaltę įrodo VMI į bylą pateikti duomenys: duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenys; Antstolių informacinės sistemos duomenys apie išieškojimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI naudai; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria VMI iniciatyva pateikto pareiškimo pagrindu iškelta bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo posėdžio metu V. K. pateikė banko sąskaitos išrašus iš kurių matyti, kad jis iš asmeninės banko sąskaitos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo antstoliams, Gamintojų ir Importuotojų Asociacijai, UAB „Senoji raštinė“, UAB „Talša“, UAB „Tele2“, UAB „Baltic agro machinery“, UAB „Automagija“, „Sodra“, VMI ir kt.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Kaip pirmiau minėta, bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta VMI iniciatyva, buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. K. įstatyme nustatyta tvarka pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis).

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. K. padarė tyčinį administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tikėjosi išsaugoti įmonę. Taip pat į bylą pateikė duomenis apie tai, jog iš savo asmeninių lėšų vykdė mokėjimus už UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant V. K. už jo padarytą nusižengimą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Teisme V. K. prašė jam skirti mažesnę baudą nei įstatymas numato. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Teismas pažymi, kad V. K. padarė tyčinį administracinį nusižengimą, nusižengė būdamas juridinio asmens vadovu. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Juridinio asmens bankrotas sukelia neigiamas pasekmes ne tik pačiam bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, tačiau nukenčia ir jo kreditoriai. V. K. sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio variantą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę, todėl turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo V. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Taip pat V. K. teismo posėdžio metu prašė išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Byloje nėra pateikti pirmiau minėti įrodymai apie V. K. turtinę padėti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 675 straipsnio 3 dalyje taip pat yra nurodyta, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-62-1111/2024.