- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-743-221/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- M. B., D. B.
- Advokatai
- Linas Mažonas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1468-896/2015 pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. B., D. B., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. B. dėl 35 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. pareikštam reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovės G. B. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 35 000 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims.
Kauno apylinkės teismas, tenkindamas trečiojo asmens M. B. atstovo advokato Lino Mažono prašymą, 2011 m. liepos 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. B., tretiesiems asmenims D. B., M. B. dėl paskolos priteisimo sustabdė iki bus išspręstas ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2513-555/2011 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais – negaliojančiais.
Šalies argumentai
Atsakovė G. B. Kauno apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovė prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7315-329/2011 (dabartinis bylos Nr. 2-1468-896/2015) ir pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, panaikinant turto areštą 1/3 daliai 0,0803 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliekant turto areštą žemės sklypui 1,1221 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad antstolė G. K., vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo visą atsakovei priklausantį žemės sklypą, 1,1221 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visą žemės sklypą, 0,1434 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį 0,0803 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo 2011 m. pasikeitė situacija žemės sklypų rinkoje, jų kainos išaugo, areštuoto turto vertės mastai, atsakovės manymu, neatitinka pareikšto ieškovo patikslinto ieškinio dydžio, t. y. areštuota turto didesnei nei ieškovas reikalauja sumai. Nurodė, kad atsakovė planuoja parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau to negali padaryti dėl turtui taikyto arešto. Atsakovės nuomone, pagrindas pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsirado dėl pakitusių turto verčių rinkoje, taip pat dėl tos aplinkybės, kad nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeisti atsakovės interesai ir šalių lygiateisiškumo principas, taip pat ekonomiškumo principas, kadangi areštuota daugiau turto nei ieškinio suma.
Atsiliepimas
Ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo D. B. atsiliepime į atsakovės prašymą, nesutiko dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi visas G. B. priklausantis turtas yra įkeistas, areštuotas, įregistruotas hipotekoje, atsakovė turi skolinių įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, jos paimtų kreditų suma yra didesnė už atsakovės visą įkeistą nekilnojamąjį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovės prašymus dėl proceso atnaujinimo ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė.
Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-1212-436/2014 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais – negaliojančiais Kauno apygardos teisme išnagrinėta 2014 m. gegužės 5 d. priimant sprendimą, sprendimas neįsiteisėjęs, skundžiamos nutarties priėmimo metu byla buvo Lietuvos apeliacinio teismo žinioje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta, todėl sprendė, kas nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7315-329/2011 (dabartinis bylos Nr. 2-1468-896/2015). Teismas nustatė, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), be 2011 m. balandžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu taikomo arešto, yra registruota hipoteka. Teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos kreditoriui suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog jos turtinė padėtis yra gera, kad būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas, panaikinus dalį byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, priešingai, pati atsakovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog ji turi 109 000 Lt skolinį įsipareigojimą kitam kreditoriui. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7315-239/2011 (dabartinis bylos Nr. 2-1468-896/2015), pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant turto areštą 1/3 daliai 0,0803 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), paliekant turto areštą žemės sklypui 1,1221 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti ieškovo A. B. 35 000 Lt ieškinį, todėl ieškovo argumentai nurodyti jo atsiliepime yra nepagrįsti, nes jis pasisako dėl kitų skolinių įsipareigojimų ir kitų kreditorių, neturėdamas tam jokių šių kreditorių įgaliojimų, neįvardindamas nei sumų, nei konkrečių kreditorių. Taip pat klaidina teismą, kad yra areštuotas visas apeliantės turtas. Teismas nevertino pateikto rašytinio įrodymo (turto vertinimo ataskaitos), preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties, pateiktos kartu su prašymu, kadangi skolinį įsipareigojimą (109 000 Lt) apeliantė padengtų L. B., pardavusi sodo sklypą SB „Levitai“ ir taip sumažintų įsiskolinimą. Tokį veiksmą trukdo atlikti turto areštas, taikytas 1/3 apeliantės sodo sklypo daliai.
2. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės prašymą, nors ir nurodo Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tačiau ja nesivadovauja ir priima priešingus sprendimus. Teismas neatsižvelgė, kad šioje byloje ieškovas prašo priteisti 35 000 Lt, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu vertas 65 000 Lt, kas sudaro dvigubai daugiau nei ieškovo reikalavimas. Teismas taip pat rėmėsi ta aplinkybe, kad apeliantė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Tačiau apeliantė, pateikusi turto (duomenys neskelbtini), įvertinimą, nurodė, kad jo vertė yra ženkliai padidėjusi ir yra daugiau, negu pakankama ieškiniui užtikrinti. Teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į ekonomiškumo principų įgyvendinamą siekį užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržytų nė vienos iš proceso šalių teisių daugiau negu būtina jų taikymu siekiamam tikslui įgyvendinti. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl visų pateiktų įrodymų, todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo
Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 straipsnio 3 dalis). Kauno apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei G. B., tretiesiems asmenims D. B., M. B. dėl paskolos priteisimo sustabdė iki bus išspręstas ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2513-555/2011 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais – negaliojančiais. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-7315-239/2011 (dabartinis bylos Nr. 2-1468-896/2015). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 175² straipsnio 2 dalis), Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-1468-896/2015 nagrinėjimą, bylą paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. vasario 20 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje dalyje išnyko apeliacijos objektas. Nurodytoje dalyje nebelikus apeliacijos objekto, apeliacinis procesas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nutrauktinas kaip netekęs prasmės ir tikslo, remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Civilinio proceso normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, numato ir šių priemonių pakeitimo arba panaikinimo pagrindus bei tvarką. Teismo teisę pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar sumažinti jų mastą pagal dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą numato CPK 148 straipsnio 1 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas paprastai reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. Tačiau gali būti prašoma ne tik pakeisti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, bet ir sumažinti arba padidinti taikomos tam tikros rūšies laikinosios apsaugos priemonės mastą. Tokiais būdais keičiant laikinąsias apsaugos priemones, taikomos tos pačios taisyklės kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2701/2013). Atsakovas taip pat gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės – konkretaus nekilnojamojo daikto arešto, pakeitimas kito konkretaus daikto areštu, sistemiškai aiškinant teisės normas, plačiąja prasme laikytinas vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimu kita laikinąja apsaugos priemone (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/2007). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, keičiamos ir panaikinamos bet kurioje proceso stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gali būti taikomos tik su pareikštais ieškinio reikalavimais susijusios laikinosios apsaugos priemonės, tik esant grėsmei, kad jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti bei laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
Nagrinėjamu atveju ieškovo A. B. ieškinio reikalavimams užtikrinti Kauno apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi areštavo atsakovės G. B. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, pareikšto piniginio reikalavimo ribose – 35 000 Lt sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Atsakovei pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pirmosios instancijos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. šio prašymo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertino atsakovės pateikto rašytinio įrodymo – žemė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio 4 d. atliktos turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. LL0-40817. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ Registrų centro duomenimis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 5 542 Eur, tačiau pažymėtina, kad vidutinė rinkos vertės nustatymo data – 2006 m. liepos 10 d. Sutiktina su apeliante, kad nuo 2011 m., kuomet buvo pritaikytos jos turtui laikinosios apsaugos priemonės, situacija pasikeitė, žemės sklypų kainos išaugo, tuo pačiu išaugo ir areštuoto atsakovės turto vertės mastai.
Kaip jau minėta, kad tiek sprendžiant dėl prašymo pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, tiek dėl prašymo susiaurinti taikomos laikinosios apsaugos priemonės mastą, pagrįstumo yra taikomos tos pačios taisyklės kaip ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2171/2014). Remiantis UAB „Lituka“ ir Ko 2014 m. rugpjūčio 4 d. atliktos turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LL0-40817, atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta lyginamuoju metodu vertinimo dieną (2014 m. rugpjūčio 4 d.) yra 18 825,30 Eur (65 000 Lt). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaita būtų atlikta šališkai ar nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl ko turto vertinimo ataskaitą būtų galima laikyti netinkamai atlikta. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo reikalavimui užtikrinti buvo areštuotas atsakovei priklausantis turtas – 1,1221 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 011434 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis 0,0803 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma sudaro 35 000 Lt, kai tuo tarpu nurodyto areštuoto turto kaina yra ženkliai didesnė nei pareikštas reikalavimas. Sutiktina su apeliante, kad vien žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina – 18 825,30 Eur (65 000 Lt), t. y. beveik dvigubai didesnė nei ieškinio reikalavimas. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiško principu, kas reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios mažiausiai varžo asmens, kuriam jos taikomos, veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1788/2014). Be to, pažymėtina, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), yra areštuota tik 1/3 dalis, likusi sklypo dalis nėra areštuota. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad be 2011 m. balandžio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu taikomo arešto, sklypui yra registruota hipoteka. Tačiau pažymėtina, kad teismui panaikinus turto areštą, turtui taikyta hipoteka išlieka ir toliau.
CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Šiuo atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija pareikšto reikalavimo mastą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepakeistus arešto masto, būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principai.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į ieškovo atsiliepime į atsakovės prašyme nurodytus argumentus dėl atsakovės kitų skolinių įsipareigojimų ir kitų kreditorių, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ieškovo A. B. reikalavimo atsakovei.
Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalis dėl atsisakymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra panaikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas.
Išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio šalims bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nutraukti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Panaikinti areštą atsakovei G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomo 0,0803 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 daliai, taikytą vykdant Kauno apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1468-896/2015, paliekant nutartimi taikytą 35 000 Lt arešto mastą.