Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad VTPSI 2024 m. lapkričio 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1427 suinteresuotam asmeniui G. S., kuriuo įpareigojo G. S. iki 2025 m. vasario 14 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 4,80 kv. m. iš vakarinės žemės sklypo pusės – pašalinti statinį. Iš VTPSI 2024 m. lapkričio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. ŽPA2-1080 ir jo priedo – fotolentelės, nustatyta, kad kaip statinys žemės sklype užfiksuotas iš plastiko pagamintas sandėliukas stovintis ant grindinio plytelių. VTPSI 2025 m. vasario 20 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad 2025 m. vasario 17 d. atlikus pakartotinį patikrinimą vietovėje, patikrinimo metu nustatyta, kad statinys nepašalintas nuo valstybinės žemės, privalomasis nurodymas neįvykdytas. Šiuo pagrindu VTPSI kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdomojo dokumento vykdymo ir antstolė 2025 m. kovo 31 d. patvarkymu nutarė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-164-11042 nurodė suinteresuotam asmeniui G. S. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 4,80 kv. m. iš vakarinės žemės sklypo pusės – pašalinti statinį pagal patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-1080, kuriame nurodytas pažeidimas. Suinteresuotam asmeniui G. S. antstolės įpareigojimo neįvykdžius, antstolė 2025 m. balandžio 10 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-164-12267, kurį perdavė teismui.

11. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog pagal byloje esančius duomenis ginčo statinio savininkas yra ne suinteresuotas asmuo G. S., o jos sutuoktinis R. S., todėl atitinkamai suinteresuotas asmuo negalėjo ir neturėjo pagrindo pašalinti kitam asmeniui priklausantį statinį iš valstybės žemės ribų. Apeliantė nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuoja tuo, jog neturėdama duomenų apie vykstantį ginčą dėl valstybinės žemės, patikrinimo metu nustačiusi, kad savavališkai yra naudojama valstybinė žemė, o skolininkė neturėjo ir iki šiol neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudotis valstybine žeme, esant nenuginčytam inspekcijos nurodymui, apeliantei turėjo būti paskirta poveikio priemonė už nurodymo nevykdymą.

12. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

13. Pažymėtina, jog kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas). Tenkinti pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021 ir kt.).

14. Antstolė D. K. užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0164/25/00443 2025 m. balandžio 10 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte, vadovaudamasi VTPSI 2024 m. lapkričio 11 d. Privalomuoju nurodymu Nr. ŽPN-1427, kuriuo pirmą kartą konstatuotas pažeidimas, nustatė, jog neįvykdytas privalomojo nurodymo reikalavimas G. S. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 4,80 kv. m. iš vakarinė žemės sklypo pusės pašalinti statinį. Antstolė nustatė, jog 2024 m. lapkričio 4 d. VTPSI pareigūnų atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemes sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruota sklypo riba pažeidžiama sklypo pietinėje pusėje, t. y. bendroje atkarpoje su (duomenys neskelbtini), kur žemes sklypo ribos suformuotos detaliuoju planu. Nustatyta, kad pastato unikalus (duomenys neskelbtini) savininkų, G. S. ir R. S., faktiškai naudojamos žemes sklypo ribos neatitinka (duomenys neskelbtini) savivaldybes administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. AV-271 „Dėl 0,0732 ha ploto žemes sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginimo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtintų žemes sklypo ribų, t. y. savininkai naudoja valstybės žemės teritoriją savavališkam statiniui be valstybės žemės patikėtinio sutikimo. Tiek VTPSI Privalomajame nurodyme, tiek antstolė vykdomojoje byloje konstatavo, jog tokiais veiksmais G. S. ir R. S. pažeidė Žemes įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.

15. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakymą skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą motyvavo tuo, jog statinio (sandėliuko) savininkas yra R. S., kuris nuosavybės teisę patvirtino rašytiniu pareiškimu apie dovanojimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis skundžiamos nutarties išvadomis.

16. Visų pirma, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas tik rašytinis R. S. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad ginčo statinys asmenine nuosavybės teise priklauso R. S. pagal dovanojimo sutartį ir G. S. jokių teisių ar pareigų susijusių su statiniu neturi. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ginčo statinys neva priklauso išimtinai G. S. sutuoktiniui. R. S. pareiškimas surašytas tik 2025 m. gegužės 2 d., jau po vykdomosios bylos pradėjimo ir privalomųjų nurodymų surašymo, todėl šis suinteresuotų asmenų į bylą pateiktas įrodymas nepagrįstai nevertintas kritiškai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaip minėta, VTPSI privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, kad savo neveikimu (nepašalinant ginčo statinio) pažeidimą padarė tiek G. S., tiek R. S., kaip gretimo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir dalies žemės sklypo savininkai. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo statinys nėra įregistruotas, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad statinys, tik remiantis pareiškimu dėl dovanojimo sutartimi padovanoto ginčo statinio, asmenine nuosavybės teise priklauso R. S.. Taip pat pažymėtina, jog kaip pagrįstai nurodo apeliantė, byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys G. S. ar R. S., kuriems buvo surašytas privalomasis nurodymas, būtų pasinaudoję privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Atskirai pažymėtina, jog kaip pirmosios instancijos teismui nurodė suinteresuoti asmenys, ginčas dėl sklypo ribų, besiribojančių su valstybine žeme, tęsiasi ir tebevyksta jau 17 metų, tačiau tai, kad vyksta ginčas, nereiškia, kad suinteresuoti asmenys ginčijamoje sklypo dalyje gali savavališkai statyti statinius.

17. Šioje byloje sprendžiama tik dėl vykdymo procese atliktų veiksmų teisėtumo patikrinimo ir privalomajam nurodymui esant nenuginčytam preziumuotina, kad jis yra teisėtas, todėl ir galimas priverstinai vykdyti, o dėl privalomųjų veiksmų neatlikimo numatytos atitinkamo dydžio sankcijos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti įstatyme nustatytą sankciją už privalomojo nurodymo nevykdymą, neištyrė visų nagrinėjamam ginčui aktualių aplinkybių, nesiaiškino ginčo statinio nuosavybės priklausomybės, neatsižvelgė į aplinkybę, jog privalomuoju nurodymu konstatuota, kad pažeidėja yra ne tik G. S., bet ir R. S. ir tokiu būdu susiklostė ydinga situacija, kuomet esant galimam pažeidimui dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo pažeidėjams nėra taikomos poveikio priemonės.

18. Šiam ginčui aktualu ir tai, jog suinteresuotas asmuo G. S. 2025 m. lapkričio 6 d. į bylą pateikė antstolės A. K. 2025 m. rugsėjo 9 d. patvarkymą Nr. S-25-133-49481 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo prašydama nutraukti procesą esant įvykdytam privalomajam nurodymui. Tačiau patikrinus pateikto dokumento turinį nustatyta, jog ši vykdomoji byla Nr. 0133/25/00425 užvesta skolininkui R. S. dėl įpareigojimo atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 4,80 kv. m. iš vakarinės žemės sklypo pusės pašalinti statinį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog ginčo statinys nuosavybės teise tikėtina priklauso ne išimtinai R. S., kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet ir G. S., nes abiejų skolininkų atžvilgiu buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos dėl to paties ginčo statinio pašalinimo iš valstybės žemės ribų.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ginčui aktualių aplinkybių ir padarė išvadas esant esminių įrodymų apie statinio nuosavybės priklausomybę trūkumui. Esamos bylos aplinkybės tikėtinai patvirtina privalomojo nurodymo laiku neįvykdymą, todėl teismas turėjo surinkti ir išsamiai ištirti privalomojo nurodymo nevykdymo aplinkybes ir vadovaudamasis tuo atitinkamai spręsti dėl poveikio priemonės paskyrimo.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisės ribojamos įstatymo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo aspektu, o šiuo atveju bylos nagrinėjimas beveik visa apimtimi naujais aspektais pažeistų instancinę teismų paskirtį. Sankcijos taikymas apeliacinėje instancijoje taip pat pažeistų suinteresuoto asmens teisę į apeliaciją. Dėl nurodytų priežasčių byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

21. Iš naujo spręsdamas sankcijos taikymo klausimą teismas turėtų įvertinti ir sankcijos tikslingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nurodymas, už kurio nevykdymą suinteresuotiems asmenims yra prašoma skirti sankciją, tikėtinai šiuo metu yra įvykdytas. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo bylą nutraukti, nes nurodymo nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, o įstatyme yra numatyta atsakomybė už kiekvieną tokio pažeidimo darymo dieną.

22. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.