- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2S-2298-485/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16756-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) J. N. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17143-657/2011, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos (kreditorės) J. N. P. pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarė: patenkinti kreditorės J. N. P. reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš V. L. 12 000 Lt skolos ir 123 Lt žyminio mokesčio; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą V. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,062 ha ploto žemės sklypą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, jog 2001-01-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120010000130, V. L., užtikrindamas 12 000 Lt paskolos, suteiktos jam pagal 2001-01-03 kredito sutartį, not. reg. Nr. 7KV-37, grąžinimą kreditoriui V. V. P., įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,062 ha ploto žemės sklypą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 4 749 Lt. Kreditorius V. V. P. mirė 2005-11-16, jo teisių ir pareigų perėmėja – įpėdinė yra J. N. P. (2008-01-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, not. reg. Nr. 827). Dėl šios priežasties J. N. P. pripažinta kreditoriaus V. V. P. reikalavimo teisių pagal 2001-01-03 kredito sutartį, not. reg. Nr. 7KV-37, ir 2001-01-08 hipotekos lakštą, id.kodas 02120010000130, perėmėja. Skolininkas V. L. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolių kreditorei J. N. P. pagal 2001-01-03 kredito sutartį, not. reg. Nr.7KV-37, todėl kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir prašė areštuoti įkeistą žemės sklypą ir įspėti skolininką. Dėl šių priežasčių 2008-07-02 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 492-L areštuotas įkeistas 0,062 ha ploto žemės sklypas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2009-11-27 skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. L. buvo įspėtas asmeniškai, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2009-12-07 V. L. pateikė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą dėl 2008-07-02 nutartimi Nr. 492-L panaikinimo. 2010-01-19 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi atskirasis skundo atmestas, 2008-07-02 nutartis Nr. 492-L palikta nepakeista. 2011-04-12 teisme gautas kreditorės J. N. P. 2011-04-11 patikslintas prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame pareiškėja nurodo, jog 2001-01-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120010000130, buvo įkeistas 0,062 ha ploto žemės sklypas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo išieškoti skolą iš viso įkeisto turto. Dėl šių priežasčių 2011-04-15 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-9500-285/2011 areštuotas įkeistas sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini). 2011-04-20 skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. L. buvo įspėtas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2011-08-30 gautas kreditorės pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 15 700 Lt, iš jų: 12 000 Lt paskolos, 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 123 Lt žyminio mokesčio. Teismas prašymą tenkino iš dalies, atmetė kreditorės prašymą išieškoti 3 700 Lt palūkanų ir 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes lėšos nepriskiriamos hipoteka užtikrinamam reikalavimui, iš šio reikalavimo atsirandančioms palūkanoms, netesyboms bei teismo išlaidoms, susijusioms su hipotekos vykdymu (hipotekos lakšte nurodyta – „palūkanų nėra“) (LR CK 4.174 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b. l. 104-105) pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė kreditorės prašymą priteisti 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti parduoti kreditorės naudai įkeistą turtą ir išieškoti kreditorei iš skolininko 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 123 Lt žyminio mokesčio.
Kreditorė nesutinka su teismo nutarties dalimi dėl šių motyvų:
kreditorė prašo priteisti įstatymo nustatytas 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2001-09-14, kada kreditorius pareikalavo grąžinti paskolą, t.y. baigėsi prievolės įvykdymo terminas. Nuo minėtos dienos skolininkas naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis be jokio teisėto pagrindo, todėl jam kyla prievolė mokėti įstatymines 5 proc. dydžio palūkanas, numatytas CK 6.210 str.;skundžiama nutartis buvo priimta pagal pakartotinį kreditorės J. N. P. 2011 m. rugpjūčio 29 d prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriuo kreditorė prašė leisti parduoti kreditorės naudai įkeistą ir areštuotą V. L. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pradiniu 2010-03-10 pareiškimu kreditorė prašė išieškoti skolą tik iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pradinį kreditorės prašymą Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo tenkino kreditorės J. N. P. reikalavimus pilnai ir nusprendė išieškoti iš hipoteka įkeisto turto 15 700 Lt skolą, kuriuos sudaro 12 000 Lt paskolos suma pagal sutartį ir 3 700 Lt palūkanos už pradelstą laikotarpį, 5 proc. palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir 123 Lt žyminio mokesčio. Pateikus patikslintą 2011 m. rugpjūčio 29 d. reikalavimą, kuriuo keičiasi tik turto, iš kurios išieškoma, apimtis, teismas nusprendė prašymą dėl palūkanų išieškojimo iš įkeisto turto atmesti.
Skolininkas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Byloje nustatyta, jog 2001-01-08 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120010000130, V. L., užtikrindamas 12 000 Lt paskolos, suteiktos jam pagal 2001-01-03 kredito sutartį, not. reg. Nr. 7KV-37, grąžinimą kreditoriui V. V. P., įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,062 ha ploto žemės sklypą Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini). Kreditorius V. V. P. mirė 2005-11-16, jo teisių ir pareigų perėmėja – įpėdinė yra J. N. P. (2008-01-24 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, not. reg. Nr. 827). 2011-04-15 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-9500-285/2011 areštuotas įkeistas sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane 3S1ž, bendras plotas 53,54 kv.m., su kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2011-04-20 skolininkas ir įkeisto turto savininkas V. L. buvo įspėtas, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2011-08-30 pakartotiniu prašymu kreditorė prašė priverstinai išieškoti iš skolininko 15 700 Lt, iš jų: 12 000 Lt paskolos, 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir 123 Lt žyminio mokesčio.
Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai kreditorė reikalauja išieškoti iš skolininko 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo
CK 4.174 str. nustato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė, kad ne tik pagrindinio reikalavimo įvykdymas, bet ir palūkanų išieškojimas visiškai užtikrinamas hipoteka, jeigu įkaito davėjas ir kreditorius nesusitaria kitaip. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui paskolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas arba pats skolininkas, būdamas įkaito davėju, numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Tokie išieškojimai susiję su turto pardavimo laiko sąnaudomis, kurios turi būti kompensuojamos. Todėl kreditoriaus teisės į palūkanų išieškojimą užtikrinimas hipoteka reiškia tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimo užtikrinimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Įkaito davėjas, užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą, privalo žinoti, kad skolininkui negrąžinus paskolos, jam teks sutartinės ir įstatyminės prievolės neįvykdymo pasekmės, jeigu nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Todėl kreditorius turi teisę į palūkanų už termino įvykdyti prievolę pažeidimą ir „procesinių“ palūkanų priteisimą.
Pirmosios instancijos teismas neišieškojo iš skolininko 3 700 Lt palūkanų ir 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes padarė išvadą, jog tokios lėšos nepriskiriamos hipoteka užtikrinamam reikalavimui, iš šio reikalavimo atsirandančioms palūkanoms, netesyboms bei teismo išlaidoms, susijusioms su hipotekos vykdymu (hipotekos lakšte nurodyta – „palūkanų nėra“). Teismo nuomonė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad hipotekos lakšte esantis įrašas „metinių palūkanų dydis proc. NĖRA“ reiškia, jog skolininkui netaikoma civilinė atsakomybė už termino įvykdyti prievolę praleidimą ir „procesinės“ palūkanos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-18 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-751/2003 išaiškino, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju 2001-01-03 paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos už naudojimąsi paskola. Taigi, dėl palūkanų, atliekančių kompensavimo funkciją, paskolos šalys nesitarė. Taigi, šiuo atveju už termino įvykdyti prievolę praleidimą turi būti taikomos įstatyminės palūkanos (CK 6.210 str., 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Vadinasi, teismas nepagrįstai atmetė kreditoriaus prašymo dalį priteisti 5 procentų metines palūkanas už termino grąžinti paskolą praleidimą. Nagrinėjamu atveju kreditorė nereikalauja mokėti kokias tai palūkanas už negražintą 12 000 Lt skolos sumą iki prievolės grąžinti kreditą suėjimo dienos. Prievolė grąžinti kreditą skolininkui suėjo 2001-02-03 dieną, todėl kreditorės reikalavimas mokėti 3 700 Lt palūkanas už pradelstą laikotarpį yra pagrįstas ir teisėtas. Nuo 2001-02-03 skolininkas naudojasi kreditorės piniginėmis lėšomis be jokio teisėto pagrindo, todėl jiems kyla prievolė mokėti įstatymines palūkanas, numatytas LR CK 6. 210 str.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 taip pat išaiškino, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 str. 2 d. numatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Jų dydis taip pat nustatytas CK 6.210 str. Šios palūkanos, vadinamos „procesinėmis“, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas suinteresuotas nevilkinti jo, o teismui priteisus skolą - kuo greičiau ją sumokėti kreditoriui. Hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, turi teisę gauti CK 6.37 str. 2 d. nustatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos paskolos dalies, kaip ir kiti kreditoriai, kurie piniginės prievolės nevykdymo atveju kreipiasi teisminės gynybos. Ši skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo yra įstatyminė, todėl konkrečiam skolininkui gali būti nustatoma ir ne ginčo procedūrose, o ne vien išieškant skolą ieškinine tvarka. Be to, palūkanos už termino įvykdyti prievolę pažeidimą ir „procesinės“ palūkanos gali būti priteisiamos kartu, nes tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo paskolos davėjui mokėti CK 6.210 str. numatytas palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, numatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenumato kitaip (CK 6.874 str. 1 d.). Ši norma yra įstatyminė išimtis iš CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos už palūkanas neskaičiuojamos (LAT 2005-11-14 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-572/2005). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas nepagrįstai atmetė kreditorės prašymo dalį priteisti 5 procentų metines „procesines“ palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos išieškojimo.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis pakeistina, panaikinant Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta išieškoti kreditorei iš skolininko 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kreditorė atskiruoju skundu taip pat prašė priteisti iš skolininko 123 Lt žyminio mokesčio, tačiau pažymėtina, jog šis kreditorės prašymas buvo tenkintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, todėl šioje dalyje kreditorės prašymas atmestinas. Taip pat kreditorė atskiruoju skundu prašė leisti parduoti kreditorės naudai įkeistą ir areštuotą V. L. turtą. Pažymėtina, jog tokį kreditorės prašymą gali svarstyti tik hipotekos teisėjas, šiems klausimams svarstyti nustatyta tvarka, todėl šis kreditorės prašymas taip pat atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė kreditorės J. N. P. prašymą priteisti iš skolininko V. L. 3 700 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priteisti iš skolininko V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)) kreditorei J. N. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 3 700 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų) palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (15 700 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2008-06-27) iki teismo sprendimo įvykdymo.