Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-08-07 · Civilinė byla Nr. 2-2473-896/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-08-07
Bylos Nr.
2-2473-896/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02157-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
L. B.
Atsakovas
N. B.
Civilinė byla Nr.2-2473-896/2012(Proceso Nr. 2-28-3-02157-2012-5)
Kategorija 77.4.2.; 78.2.1.; 99.7.; 99.9.; 116.1.(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 7 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovui L. B., jo atstovei adv. S.Stasiukynienei, atsakovei N. B., institucijos, byloje teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei V.Šukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei N. B., ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-91/2012 dalį, ir sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 d. 6.1. p. skaityti: „Nepilnametės dukros S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1998-06-14 gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 8 d. 8.1. p. skaityti: „N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teiks nepilnametei dukrai S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-06-01 iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Ieškovas L. B. paaiškino, kad atsakovė 2012-01-07 su dukra išsikraustė iš namų. Dukra tuo metu norėjo gyventi su motina. Jis su atsakove išsituokė ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatė, kad dukra lieka gyventi su motina, o sūnus – su juo. Praėjus trims mėnesiams nuo to laiko, kai atsakovė išėjo iš namų, dukra grįžo gyventi pas jį. Nuo kovo mėnesio vidurio dukra gyvena pas jį. Ji sakė, kad buvo nesutarimų su mama, su jos buvusiu draugu bei draugo vaikais. Dukra sakė, kad su mama nesutaria, nes mama iš jos per daug reikalavo. Gal ko nedavė, gal neprižiūrėjo. Jis į tai nelabai gilinosi ir priėmė dukrą gyventi pas save. Dukra ir dabar nori gyventi su juo. Jis pats dirba pagal verslo liudijimą, yra apdailininkas. Jo mėnesio pajamos būna nuo 800 Lt iki 1500 Lt. Nuo 2012-03-04 turėjo objektą Palangoje, namo grįždavo kas dvi savaites. Grįždamas namo, važiuodavo per Ukmergę, aplankydavo sūnų ir tada važiuodavo į Marijampolę. Grįžęs sutvarkydavo dukros problemas. Dukrą prižiūrėdavo kaimynė. Dukra mokosi mokykloje. Šiuo metu atsakovė yra grįžusi į namus, jie vėl bando gyventi kaip šeima. Kartu gyvena beveik mėnuo laiko. Jie gyvena socialiniame būste, po santuokos nutraukimo nustatyta kiekvienam po vieną kambarį (b.l. 31, 33).

Ieškovo atstovė adv. S.Stasiukynienė paaiškino, kad reikalavimas pagrįstas, nes reikia atsižvelgti į ieškovo dukros interesus. Atsakovė buvo neištikima, buvo susiradusi draugą, gyveno su juo. Kadangi tėvas yra pastovesnis, tai dukra su juo turi saugesnę aplinką. Bendras šalių gyvenimas sąlyginis, nes jiems nustatyta po vieną kambarį socialiniame būste (b.l. 34).

Atsiliepimas

Atsakovė N. B. paaiškino, kad iš namų išėjo ne savo noru. Pas juos gyveno vyro brolis, su kuriuo dukra labai pykosi. Dukra pati prašė eiti iš namų. Jis gyveno pas savo draugę, jos bute. Dukra visada buvo prižiūrėta. Ji prižiūrėdavo ar dukra paruošusi pamokas, kad lankytų mokyklą. Ji griežtai elgdavosi dėl tvarkos, dėl mokslų. Ji pati skatindavo bendrauti su tėčiu, nes dukra nenorėjo. Gal tėvas jai ką nors bangaus nupirko, gal davė pinigų, jis nežino, kodėl dukra persikėlė pas tėvą. Ieškovas dažnai būna komandiruotėse, ilgai buvo Palangoje. Nuo balandžio mėnesio grįždavo kas antrą savaitgalį. Dukra namuose būdavo viena. Ji pati prižiūrėdavo dukrą ir dar padėdavo namo pirmininkė. Sūnus tą laiką gyveno Ukmergėje, pas ieškovo seserį. Prieš mėnesį ieškovas sūnų parvežė namo. Ji šiuo metu grįžusi į namus, jie su ieškovu gyvena kaip šeima. Per tą laiką ieškovas pridarė skolų už butą, ji šiuo metu iš bendrų pinigų tas skolas padengė. Ji jau 18 metų dirba UAB „Vernitas“, darbas pamaininis. Dukra problematiška, yra problemų su mokslais ir su elgesiu, nelabai klauso. Dukra dažnai keičia nuomonę. Šiuo metu ji su dukra sutaria gerai (b.l. 32-33)

Nepilnametė S. B. paaiškino, kad jai 14 metų. Jai geriau gyventi su tėvu, o ne su mama. Mama išeidavo į restoraną su drauge ir negrįždavo arba grįždavo girta. Paskutinį kartą, kai mama gėrė, ji pasakė, kad eis į šokius ir liepė pasaugoti broliuką. Mamos draugė buvo apsirengusi jos drabužius. Po konflikto ji paskambino tėvui ir jis ją pasiėmė. Dabar mama gyvena su tėvu. Jie gerai sutaria. Bet mama buvo negrįžusi vieną naktį. Kai tėvas komandiruotėje, ji viską pasidaro pati: pavalgo, išsiskalbia, susitvarko. Į mokyklą neeidavo, nes klasiokai iš jos tyčiojosi. Su mokslais jai sunkokai. Ji su broliu sutaria gerai. Mamos draugas vis grasindavo, kad ją prilups, o viena kartą su diržu sudavė du kartus per ranką. Tuo metu mama buvo darbe. Ji tą kartą buvo palikta pa mamos draugą namuose. Ji saugiau jaučiasi gyvendama su tėvu (b.l. 33).

Institucijos, byloje teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovė V.Šukienė paaiškino, kad išvadą palaiko. Bendraujant su Silvija paaiškėjo, kad saugias gyvenimo sąlygas yra susikūręs ieškovas, todėl vaiko noras gyventi su juo suprantamas. Nors ieškovas dažnai būna komandiruotėse, jis vaikais domisi, su jais palaiko ryšį, bendrauja telefonu. VTAS darbuotojai lankėsi ieškovo namuose. Jie yra tvarkingi, namuose yra sudarytos sąlygos vaikams augti. Tarp tėvo ir dukros yra stipresnis emocinis ryšys. Mokykloje lankosi ir dukra domisi ne mama, o tėvas (b.l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-01-24 sprendimu santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta bendru sutarimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai susitarė, kad dukros S. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. B., iš L. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį (b.l. 4-6). L. B. dirba pagal išduotą verslo liudijimą Nr. WO388144-1 (b.l. 7). S. B. 2012-06-15 raštu nurodė, kad nori gyventi su tėvu ir broliu (b.l. 18). Iš Marijampolės (duomenys neskelbtini) 2012-06-20 rašto matyti, kad S. B. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji neretai įsivelia į konfliktines situacijas, kurias pati išprovokuoja, rūko, vartoja necenzūrinius žodžius. Jos situacija mokykloje labiausiai domisi tėvas. Silvija su mama nesutaria (b.l. 26). Iš Marijampolės apskrities VPK 2012-06-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad N. B. 2011-12-19 bausta pagal LR ATPK 181 str. 1 d. (b.l. 27).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimo, Vaiko teisių apsaugos sk. išvados, išklausyto vaiko nuomonės matyti, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pastangos ir galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą sudėtingos. Atsakovė N. B., su kuria teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ne visuomet tinkamai atlieka motinos pareigas. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė neretai vartoja alkoholį, vakarais išeina iš namų su draugėmis ir negrįžta, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko dėl atsakovės neištikimybės. Laikotarpiu, kai atsakovė gyveno su dukra Silvija kartu, ieškovė vakarais palikdavo dukrą su kitais asmenimis. Atsakovė yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 str. 1 d. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog atsakovė paliktų dukrą S. vieną, kad vaikas būtų netinkamai auklėjamas, neleidžiamas į mokyklą, ar kitaip atsakovės pažeidžiami vaiko interesai. Be to, atsakovė dirba nuolatinį darbą, turi nuolatines pajamas. Ieškovas L. B., nors ir stengiasi tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, tačiau jo galimybės tai daryti ribotos. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, ieškovas dirba tokį darbą, dėl kurio dažnai išvyksta į komandiruotes ir ilgus laikotarpius nebūna namuose. Ieškovas nuo balandžio iki liepos mėnesio dirbo Palangoje, į namus parvykdavo tik kas antrą savaitgalį. Tuo metu sūnus M. B., gim. 2005-11-06, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, gyveno pas ieškovo seserį Ukmergėje, ieškovas tik kas antrą savaitgalį jį aplankydavo. Tuo tarpu nepilnametė S. B., nors ir buvo persikrausčiusi gyventi pas ieškovą, tačiau faktiškai namuose gyveno viena, prižiūrima, kaip šalys nurodė, kaimynės. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovo darbo pobūdis nesikeis. Tokia situacija negali būti vertinama kaip tinkamas ieškovo rūpinimasis nepilnamete dukra ir jos poreikių užtikrinimas.

Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad jau beveik mėnesį gyvena kartu, atsakovė yra sugrįžusi į tą patį būstą. Jie stengiasi gyventi kaip šeima, veda bendrą ūkį. Teismo sprendimu nustatyta socialinio būsto naudojimosi tvarka tarp šalių. Atsakovė nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai ji negyveno socialiniame būste, susidarė skolų už komunalinius mokesčius, šiuo metu tos skolos iš bendrų jos ir ieškovo lėšų sumokėtos. Taigi, darytina išvada, vaiko tėvų tarpusavio santykiai pakankamai geri.

Vertindamas teismo posėdyje išklausytos S. B. nuomonę, teismas atsižvelgia į šalių paaiškinimus, kad ieškovo ir atsakovės skyrybų metu, S. B., kaip nurodė šalys, nurojo gyventi su motina N. B., tačiau šiuo metu nori gyventi su tėvu L. B.. Nepilnametė S. B. nurodė, kad ji su tėvu jaučiasi saugiau. Iš byloje esančių rašytinius įrodymus, t.y. Marijampolės (duomenys neskelbtini) mokyklos rašto, charakterizuojančio S. B., matyti, kad ji neretai įsivelia į konfliktines situacijas, kurias pati išprovokuoja, rūko, vartoja necenzūrinius žodžius. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad S. B. yra 14 m. amžiaus paauglė, ji nuo balandžio mėnesio iki birželio mėnesio gyveno namuose viena, prižiūrima tik kaimynės, taip pat atsižvelgia į vaiko asmenines savybes, jos elgesį, nuomonių kaitą gyvenimo su tėvais klausimu, todėl daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju vaiko norai prieštarauja jo interesams.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, kad ieškovas ir atsakovė bylos nagrinėjimo metu pradėjo gyventi kaip šeima, vesti bendrą ūkį, į ieškovo ir atsakovės asmenines savybes, darbo pobūdį, kitas byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad netikslinga pakeisti nepilnametės S. B. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, todėl ieškinys atmestinas.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Vadovaujantis Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-04 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1157-1384, ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 4,60 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268-270 str. teismas,

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2012-06-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą iš atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika