- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-941-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03075-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Iveta Pelienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- UAB Telšių gelžbetonis
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnybai, Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Audris Karpinskuiir
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios pareiškėjos akcinės bendrovės „Telšių gelžbetonis“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių gelžbetonis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento direktorės J. R. 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. AS-21 (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria keičiant 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą Nr. KL-25 (toliau – ir Patikrinimo aktas) Bendrovei patvirtinta 13 657 Eur dydžio mokestinė prievolė už išgautus gamtinius išteklius.
Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria buvo patvirtintos Patikrinimo aktas išvados dėl pareiškėjos nedeklaruotų nuslėptų karjere išgautų išteklių – 829 m³ žvyro ir 2474 m³ smėlio, už kuriuos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MUVGIĮ) 6 straipsnio 2 dalyje numatytu padidintu tarifu, priskaičiuota mokestinė prievolė. Pareiškėjos įsitikinimu, mokestis už neva nedeklaruotus gamtinius išteklius buvo priskaičiuotas akivaizdžiai nepagrįstai, kadangi Patikrinimo akte ir Sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjos išgautų gamtinių išteklių kiekių nebuvo tinkamai motyvuotos, neatitinka tikrovės ir padarytos galimai dėl aritmetinės klaidos ar kitų pareiškėjai nežinomų priežasčių. Pareiškėjos skaičiavimu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) deklaruoti išgautų gamtinių išteklių kiekiai ir sumokėtas mokestis už gamtinius išteklius atitinka realų pareiškėjos išgautų gamtinių išteklių kiekį.
Pareiškėjai nesuprantama, iš kur patikrinimą atlikęs AAD tarnautojas nustato aukščiau nurodytą išgautų gamtinių išteklių kiekį bei kokiais apskaičiavimo principais ir metodais remdamasis nustatė tokius duomenis. Pareiškėja, gavusi AAD atlikto patikrinimo išvadas, pati ėmė tirti ir aiškintis išgautų ir VMI deklaruotų gamtinių išteklių (smėlio/žvyro) duomenis. Atlikus AAD tikrinamajam laikotarpiui aktualių trijų markšeiderinių planų bei pareiškėjos VMI pateiktų deklaracijų duomenų analizę, pareiškėja neranda Patikrinimo akto išvadose nurodytų skirtumų, kurie buvo vertinami kaip sąmoningai nuslėpti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad karjero eksploatavimo eigoje ji sistemingai atlieka išgautų ir deklaruotų gamtinių išteklių duomenų analizę. Šių vertinimų metu siekiant aiškios ir tikslios mokesčių už išgautus gamtinius išteklius apskaitos yra gretinami markšeiderinių planų ir VMI pateiktų deklaracijų duomenys dviem aspektais (skaičiavimo metodais). Pirma, pagal markšeideriniais matavimais nustatytų gamtos išteklių likučių pasikeitimo duomenis – šiuose planuose nurodytus išteklius periodo pradžioje, patirtus nuostolius per periodą, išteklius periodo pabaigoje. Pareiškėja savo veikloje iš esmės vadovavosi šiuo metodu, kadangi teikiamos Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – ir Geologijos tarnyba) kalnakasybos ataskaitos 2-KN „Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita“ (toliau – ir ataskaita 2-KN) yra pildomos tik tūkstančių kubinių metrų tikslumu. Būtent šiuo metodu pareiškėja, teikdama rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, pateikė išsamius nuo karjero eksploatavimo pradžios atliktais markšeideriniais planais pagrįstus skaičiavimus, rodančius, kad visi Bendrovės išgauti gamtiniai ištekliai buvo deklaruoti VMI. Šiuo skaičiavimo metodu grįstu pareiškėjos paskaičiavimu atsakovo tikrintu laikotarpiu nuo karjero eksploatavimo pradžios iki paskutinio 2018 m. rugsėjo 27 d. markšeiderinio plano parengimo pareiškėjos išgauti karjere gamtiniai ištekliai, įvertinus leidžiamus gavybos nuostolius, sudaro 97000 m³, iš kurių 54000 m³ smėlio ir 43000 m³ žvyro. Kitas skaičiavimo metodas atliekamas pagal markšeiderinių apmatavimų planuose/ataskaitose pateikiamų „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis, pagal kuriuos išgautų gamtinių išteklių kiekiai yra įvertinami kubinio metro tikslumu. Nors toks karjerų eksploatacijos tikslumas yra butaforinis ir visiškai nerealus, pagal šiuos „Gavybos apimčių apskaičiavimo lentelių“ duomenis nuo karjero eksploatacijos pradžios pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai sudaro 95074 m³, iš kurių 42829 m³ žvyro ir 52245 m³ smėlio. Taigi, pagal pirmą apskaičiavimo metodą, nuo karjero eksploatavimo pradžios atsakovo patikrinimą apimantį laikotarpį pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai ne tik neviršija VMI deklaruotų, tačiau net gi 50 m³ kiekiu yra mažesni. O pagal antrą apskaičiavimo metodą, nuo karjero eksploatavimo pradžios atsakovo patikrinimą apimantį laikotarpį pareiškėjos išgauti gamtiniai ištekliai taip pat neviršija VMI deklaruotų ir taip pat yra mažesni netgi 1976 m³ gamtinių išteklių kiekiu.
Pareiškėja pažymėjo, kad realiai karjere išgautų gamtinių išteklių pagal jų prigimtį ir pobūdį kiekio tikslus apskaičiavimas yra neįmanomas. Visais atvejais egzistuoja reali skaičiavimų paklaida, kuri, pareiškėjos žiniomis, teisės aktais nėra sureguliuota. Tačiau pareiškėja visuomet siekia tinkamai ir laiku apskaičiuoti bei sumokėti mokestį už karjere išgautus gamtinius išteklius, netgi pati įvertina galimas išgautų gamtinių išteklių paklaidas Lietuvos valstybei naudinga linkme, ką, pareiškėjos manymu, pagrindžia ir pateikiami deklaracijų duomenys apie realiai deklaruotą didesnį už faktinį išgautų gamtinių išteklių kiekį bei tuo pačiu sumokėtus mokesčius valstybei.
Pareiškėja taip pat negali eliminuoti sąžiningos deklaruojant išgautus gamtinius išteklius klaidos tikimybės bei garantuoti, kad jos atliekami bei aukščiau aprašyti išgautų gamtinių išteklių skaičiavimai yra teisingi, vien dėl pačių išteklių prigimties ir galimų gavybos nuostolių. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog deklaruodama išgautus gamtinius išteklius ji niekuomet sąmoningai jų neslėpė. O jeigu pareiškėjos skaičiavimuose ir (ar) deklaracijose sąžiningai įsivėlė aritmetinė klaida, už nedeklaruotą gamtinių išteklių kiekį taikyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytą padidintą tarifą, pareiškėjos įsitikinimu, yra neteisinga.
Atsiliepimas
Atsakovas AAD pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame su skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja eksploatuoja Pagerinančio žvyro ir smėlio telkinį, todėl turi vykdyti išgaunamų ir liekančių telkinyje gamtos išteklių apskaitą. Pažymėjo, kad nėra jokio teisės akto ar metodikos, kurioje būtų numatyta, kad faktiškai išgaunamų išteklių apskaitą būtų galima vykdyti taip, kaip pareiškėja nurodo skunde.
Atsakovas paaiškino, kad atliekant patikrinimą bei priimant Sprendimą, buvo vadovaujamasi išgaunamų išteklių apskaitos duomenimis – markšeiderinių matavimų planais. Iš viso pagal markšeiderinių planų duomenis pareiškėja yra išgavusi 99 073 m³ kietųjų naudingųjų iškasenų, iš kurių 55 245 m³ smėlio ir 43 829 m³ žvyro. Karjero markšeideriniai matavimai atlikti 2017 m. birželio 8 d. apima gamtos išteklių išgavimo laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. Pagal Karjero markšeiderinio plano duomenis, per šį laikotarpį išgauta 18 840 m³ smėlio ir 16 980 m³ žvyro. Paskutiniai karjero markšeideriniai matavimai atlikti 2018 m. rugsėjo 27 d. ir apima gamtos išteklių išgavimo laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. Pagal šio markšeiderinio plano duomenis per šį laikotarpį pareiškėja iš karjero išgavo 34 364 m³ smėlio ir 16 927 m³ žvyro.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos skunde nurodyti išgautų gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų) kiekiai bei prie skundo pateikti 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinio plano duomenys nesutampa su patikrinimo metu pateikto to paties periodo 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinio plano duomenimis (skiriasi išgautų išteklių kiekai, išteklių likučiai bei vidutinis sluoksnio storis). Pareiškėja, 2019 m. birželio 27 d. teikdama AAD rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, nenurodė teismui su skundu pateikto pakeisto 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinio plano bei jo duomenų.
Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja skunde nurodė, jog ji VMI deklaravo 97050 m³ gamtos išteklių, iš kurių 1279 m³ statybinio grunto. Šį išgautų išteklių kiekį lygina su markšeideriniais planų duomenimis, taip pagrįsdama, kad neva VMI yra deklaravusi visą išgautų išteklių kiekį. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad markšeideriniais planais yra apskaičiuojamas išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekis, o VMI deklaruotas statybinis gruntas priskiriamas prie valstybinio gamtos išteklio ir nepriskirtinas prie kietųjų naudingųjų iškasenų. Rengiant markšeiderinius planus išgautas statybinio grunto kiekis nenustatomas ir neapskaitomas.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pasirinktas būdas vertinti per visą periodą išgautų išteklių kiekį, nevertinant konkrečių mokestinių periodų, prieštarauja MUVGIĮ nuostatoms. Atsakovo teigimu, Patikrinimo akte ir Sprendime nurodomas nuslėptas ir nedeklaruotas išteklių kiekis yra apskaičiuotas ir motyvuotai priskirtas konkrečiam periodui.
Atsakovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl skiriasi 2017 m. birželio 8 d. - 2018 m. rugsėjo 27 d. periodo pareiškėjos markšeideriniame plane nurodytas išgautas ir VMI deklaruotas gamtos išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų) kiekis. Pareiškėja per minėtą laikotarpį VMI deklaravo 333 m³ žvyro ir 364 m³ smėlio mažiau nei apskaityta 2017 m. birželio 8 d. – 2018 m. rugsėjo 27 d. periodo pareiškėjos markšeideriniame plane.
Atsakovas dėl pareiškėjos teismui naujai pateiktų 2012-2015 metų ir 2015-2017 metų markšeiderinių planų pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iš šiuose markšeideriniuose planuose esančių duomenų matyti, kad iš viso nedeklaruotas valstybinių išteklių kiekis yra 343 m³ žvyro ir 1219 m³ smėlio. Pagal naujai pateiktus markšeiderinius planus mokesčio dydis už nedeklaruotus (nuslėptus) išgautus valstybinius gamtos išteklius (smėlį, žvyrą) yra 6 459 Eur. Atsakovas papildomuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad 2015 metų I ketvirčio Kietųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitoje (išskyrus durpių išteklius) 2-KN bendrovė yra nurodžiusi išgavusi 2000 m³ žvyro kiekio geologinį prieaugį. Patikrinimo metu pateiktuose markšeideriniuose planuose šis kiekis buvo papildomai įtrauktas. Tačiau naujai pateiktuose markšeideriniuose planuose šis 2000 m³ žvyro prieaugio kiekis neįtrauktas, nors pagal teisės aktų reikalavimus, geologinis prieaugis markšeideriniame plane turi būti nurodomas. Šio išgauto geologinio prieaugio neįtraukimas į markšeiderinius planus sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti 2015 metų I ketvirtyje 2000 m³ žvyro.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Geologijos tarnyba paaiškino, kad skirtų naudoti išteklių gavybos apskaitos duomenų patvirtinimui pareiškėja per nagrinėjamą tikrinamą laikotarpį (nuo telkinio eksploatacijos pradžios iki 2018 m III ketv. imtinai) atliko 3 markšeiderinius matavimus: I – už laikotarpį nuo eksploatacijos pradžios iki 2015 m. gegužės 25 d.; II – už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d.; III – už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. bendrais markšeideriniais matavimais nustatytas Pagermančio telkinyje per tikrinamą laikotarpį išgautų smėlio išteklių kiekis sudaro 53 990 m³, žvyro išteklių kiekis – 43 343 m³. Per tą patį laikotarpį pareiškėjos deklaruotas Geologijos tarnybai išgautas smėlio išteklių kiekis yra 54 000 m³, žvyro – 45 m³. Markšeiderinių matavimų metu nustatytų išteklių gavybos apskaitos duomenų suma iš esmės sutampa su Bendrovės pateiktų Geologijos tarnybai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitų 2-KN duomenų suma, išskyrus tai, kad išgauto žvyro buvo deklaruota 2 000 m³ daugiau nei nustatyta markšeidriniais matavimais.
Geologijos tarnyba paaiškino, kad ji, priimdama ataskaitas 2-KN, neturi galimybės įvertinti duomenų, įrašytų jai teikiamose ataskaitose 2-KN ir už tuos pačius laikotarpius VMI pateiktose Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijose KIT708 atitikimo, tačiau palyginusi pateiktų deklaracijų KIT708, markšeiderinių planų ir ataskaitų 2-KN duomenis konstatuoja, kad šie duomenys apie Pagermančio smėlio ir žvyro telkinio išteklių naudojimą iš esmės sutampa.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pirmasis karjero markšeiderinis matavimas buvo atliktas itin nekvalifikuotai, todėl Bendrovei pasiūlyta atsisakyti jos pasirinkto markšeiderinių matavimų vykdytojo paslaugų ir pasirinkti šių paslaugų teikėją iš Geologijos tarnybos rekomenduojamų įmonių sąrašo. Pagermančio telkinio markšeiderinį matavimą už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. atliko įmonė, atitinkanti kvalifikacinius reikalavimus. Šio laikotarpio markšeiderinis planas buvo pateiktas Geologijos tarnybai 2017 m. liepos 11 d. Kadangi plano duomenys nesukėlė abejonių juos nagrinėjusiems Geologijos tarnybos specialistams, pateiktas planas buvo priimtas be pastabų, jame nurodyti Pagermančio telkinio smėlio ir žvyro išteklių gavybos duomenys buvo įrašyti į telkinio išteklių gavybos nurodytu laikotarpiu apskaitą.
Geologijos tarnyba nurodė, kad jai nėra žinomos pirmojo ir antrojo matavimų laikotarpių markšeiderinių planų su skirtingais, nei turimi Geologijos tarnyboje, duomenimis patekimo pas pareiškėją ir jų pateikimo atsakovui apliknkybės. Tokių planų jos duomenų bazėje nėra, juose teikti duomenys nebuvo naudojami vertinant Pagermančio telkinio išteklių gavybos apskaitos duomenų patikimumą. Pagermančio telkinio markšeiderinio matavimo už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. duomenys nesukėlė abejonių nei Geologijos tarnybai, nei AAD.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad tai, jog buvo pateikti neteisingi markšeideriniai planai, pareiškėja pamatė gavusi atsakovo atsiliepimą. Atsakovui patikrinimo metu per klaidą buvo pateikti netikslūs, preliminarūs (juodraštiniai) markšeideriniai matavimai. Pareiškėjos atstovai pripažino, kad Bendrovė dėl žmogiškosios klaidos ir neturėdama tyčios per tikrinamą laikotarpį pagal pateiktus markšeiderinius planus yra nedeklaravusi tik 283 m³ žvyro, todėl teismo prašė mokestinę prievolę sumažinti, atsižvelgiant į šį nedeklaruotą kiekį. Pareiškėja, deklaruodama išgautą statybinį gruntą, neturėjo tikslo iškraipyti išgautų gamtinių išteklių kiekių ar duomenų tam, kad išvengtų mokesčių sumokėjimo. Dėl 2000 m³ prieaugio paaiškino, kad 2014 m. IV ketvirtį buvo deklaruota daugiau išteklių, nors faktiškai tiek iškasta nebuvo. Geologijos tarnyba dėl šios situacijos patarė, pildant 2015 m. I ketvirčio ataskaitą, įrašyti tą prieaugį. Tačiau prieaugis buvo įrašytas ne toje vietoje, t. y. įrašytas prie prieaugio, o ne prie gavybos, dėl ko gavosi ši klaida.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje dėl 2 000 m³ prieaugio paaiškino, kad prieaugis nėra apskaitos objektas ir visiškai neatsispindi gavybos apskaitoje; jis atsirado dėl Bendrovės apskaitos netobulumų, tačiau nevertintinas su mokesčių nuslėpimu ir yra visai kitos srities klaida. Dėl 2000 m³ prieaugio Geologijos tarnyba atsakomybę prisiima sau. O esant neatitikimas tarp markšeiderinių planų ir teikiamų ataskaitų, reikia vadovautis markšeideriniais planais. Pareiškėjos apskaitos metodai nepagrįsti markšeideriniais matavimais. Bendrovė iškasusi statybinį gruntą turėjo apie tai informuoti Geologijos tarnybą bei atlikti naujus markšeiderinius matavimus arba atliekant eilinį markšeiderinį matavimą informuoti apie tai markšeiderinius matavimus atliekančius asmenis, tačiau duomenų apie tai, kad Bendrovė būtų informavusi Geologijos tarnybą ar markšeiderinius matavimus atliekančius asmenis, nėra. Geologijos tarnybos atstovas nurodė, kad pareiškėjos teismui naujai pateikti markšeideriniai matavimai Geologijos tarnyboje yra ir jie yra teisingi ir prašė, kad teismas jais vadovautųsi.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies, teigė, kad pagal pareiškėjos teismui pateiktus markšeiderinius matavimus, sankcijos suma turėtų būti 6 459 Eur. Teismo taip pat prašė į tą dalį, kurioje buvo manyta, kad 2000 m³ prieaugis buvo išgautas kaip geologinis išteklis, tačiau neapskaitytas ir už jį nesumokėtas mokestis, neatsižvelgti. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė vertino markšeideriniais planais apskaitomą kietųjų naudingųjų iškasenų kiekį su bendru Bendrovės išgautu valstybinių gamtos išteklių kiekiu, kuriame yra gruntas, kuris markšeideriniais planais neapskaitomas ir nematuojamas. Todėl Bendrovės gaunamas skirtumas yra jos nurodomas 283 m³. Pareiškėja turi pareigą apskaityti ir deklaruoti tai, kam yra išduotas leidimas ir deklaruoti tai, kas apskaityta markšeideriniais planais. Nesutapus ataskaitose ir markšeideriniuose planuose esantiems duomenims, šie duomenys turi būti sulyginami paskutinio metų ketvirčio ataskaitoje. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad AAD nevertina 2 KN ataskaitų ir markšeideriių matavimų duomenų pagrįstumo ir teisingumo, tai daro Geologijos tarnyba. Nuostoliai yra minusuojami iš Žemės gelmių registro ir mokesčio sumai jie neturi jokios įtakos, jie turi įtaką tik galutiniam likučiui. Patikrinimo metu statybinio grunto išgavimas ar neišgavimas vertinami nebuvo, vertinamas buvo kietųjų naudingųjų iškasenų išgavimas ir jų deklaravimo teisingumas, kadangi leidimas išduotas kietųjų naudingųjų iškasenų gavybai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento 2019 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. AS-21 dalies, kuria Bendrovei patvirtinta mokestinė prievolė už išgautus ir nedeklaruotus gamtinius išteklius (smėlį ir žvyrą), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad AAD Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Klaipėdos apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – Klaipėdos skyrius) atliko Bendrovės planinį išplėstinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių ir mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2017 m. – 2018 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą. Patikrinimo metu Klaipėdos skyrius, įvertinęs 2015 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d. markšeiderinių planų duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėja 2017 m. II k. ir 2018 m. III k. nedeklaravo (nuslėpė) 829 m³ žvyro ir 2474 m³ smėlio, už kuriuos paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą – 13 657 Eur.
Pareiškėja atsakovui pateikė 2019 m. birželio 27 d. pastabas dėl Patikrinimo akto.
AAD 2019 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. AS-21, kuriuo pakeitė Patikrinimo aktą ir patvirtino mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius taikant didesnį tarifą 13 657 Eur suma.
Pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė markšeiderinius planus, kurie atsakovui patikrinimo metu pateikti nebuvo. Pareiškėja nurodė, jog patikrinimo metu per klaidą atsakovui pateikė markšeiderinius matavimus, kurie, jos teigimu nebuvo teisingi, buvo preliminarūs ir kuriais remiantis buvo parengtas ginčijamas Patikrinimo aktas bei priimtas Sprendimas. Atsakovas pareiškėjos teismui pateikto už 2015 – 2017 m. laikotarpį markšeiderinio plano ir jame esančių duomenų nekvestionavo, kadangi būtent šis planas buvo pateiktas Geologijos tarnybai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pateikė kitą nei buvo pateikusi patikrinimo metu 2012 -2015 m. laikotarpio markšeiderinį planą (kuris apima laikotarpį nuo telkinio eksploatacijos pradžios iki 2015 m. gegužės 25 d.).
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu įvertino pareiškėjos pateiktus markšeiderinius planus (šie planai buvo pateikti Geologijos tarnybai), jų nekvestionavo. Taigi, byloje ginčo dėl naujai pareiškėjos teismui pateiktų markšeiderinių planų ir juose esančių duomenų, nėra. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė naujus pagal pareiškėjos naujai pateiktus markšeiderinius planus atliktus paskaičiavimus, pagal kuriuos pareiškėjai mokesčio dydis už nedeklaruotus (nuslėptus) išgautus valstybinius gamtos išteklius (343 m³ žvyro ir 1 219 m³ smėlio) yra 6 459 Eur. Būtent šio dydžio sankciją atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė taikyti Bendrovei ir pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjos teigimu, ji per klaidą yra nedeklaravusi tik 283 m³ žvyro, todėl, jos manymu, mokestis jai turi būti taikomas tik už šį kiekį.
Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (ginčui aktuali redakcija) 4 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio objektas yra šie išgaunami valstybiniai gamtos ištekliai: naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (1 dalis); vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede (2 dalis). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1-01 „Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės; ginčui aktuali redakcija) 5.1 papunktyje nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius; markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus (Taisyklių 5.2 papunktis). Kai naudojant kietųjų naudingųjų iškasenų išteklius susidaro naudingosios iškasenos nuostoliai, nenumatyti išteklių naudojimo projekte arba žemės gelmių naudojimo plane, kartu su markšeideriniu planu privaloma pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame remiantis faktiniais duomenimis argumentuojamas per apskaitomą laikotarpį susidariusių eksploatacinių naudingosios iškasenos nuostolių pagrįstumas, bei teikiamas prašymas išbraukti šiuos išteklius iš Žemės gelmių registro (Taisyklių 24 punktas).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-451 patvirtinto Grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), 7.1. papunktyje nustatyta, kad gruntas (statybinis gruntas) – statybos reikmėms iš žemės gelmių (pradedant podirvio nuogulų paviršiumi) išgaunamos birios ar rišlios uolienos. Gruntui priskiriamos tokios uolienos, kaip priemolis, priesmėlis, aleuritas ir neatitinkantis standartų smėlis ir molis; grunto išteklių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančius grunto išteklius (Aprašo 7.2.papunktis); grunto išteklių naudotojas – juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, užsakanti grunto geologinį tyrimą ir/ar Naudojimo projekto rengimą, ir/ar vykdanti grunto išteklių naudojimą (Aprašo 7.3. papunktis). Aprašo 21 punkte nustatyta, kad grunto ištekliai turi būti naudojami tik pagal patvirtintą Naudojimo projektą. Aprašo 32 punkte nustatyta, kad grunto išteklių naudotojas įgyja teisę nustatyta tvarka naudoti grunto išteklius tik turėdamas: Geologijos tarnybos patvirtintą Naudojimo projektą (32.1. papunktis); Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Minėtą leidimą išduoda regiono aplinkos apsaugos departamentai vadovaudamiesi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (32.2. papunktis).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 27 d. Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija) 5 punkte įtvirtinta, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Geologijos tarnyba 2012 m. liepos 5 d. pareiškėjai išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 24-12, pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Telšių apskrities Telšių rajono Pagermančio telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Geologijos tarnyba ir pareiškėja pasirašė Telšių rajono Pagermančio telkinio telkinio žvyro ir smėlio išteklių naudojimo sutartį.
Byloje nėra ginčo, kad bendras markšeideriniais matavimais nustatytas Pagermačio telkinyje per tikrinamą laikotarpį išgautų smėlio išteklių kiekis sudaro 53 990 m³, žvyro išteklių kiekis – 43 343 m³. Per tą patį laikotarpį pareiškėjo Geologijos tarnybai kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos 2-KN ataskaitose deklaruotas smėlio išteklių kiekis – 54 000 m³, žvyro – 45 000 m3. Tuo tarpu Bendrovė Deklaracijose VMĮ už tikrinamą laikotarpį deklaravo išgauto žvyro kiekį – 43 000 m3, o smėlio – 52 771 m³. Taigi, deklaruotas VMĮ už tikrinamą laikotarpį žvyro kiekis yra 343 m³ mažesnis, o deklaruotas VMĮ smėlio kiekis – 1 219 m³ mažesnis, negu nustatytas markšeideriniais matavimais per tikrinamą laikotarpį.
Pareiškėjos teigimu, ji per klaidą yra nedeklaravusi tik 283 m³ žvyro, todėl, jos manymu, mokestis jai turi būti taikomas tik už šį kiekį. Pareiškėja skunde nurodo, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2014 m. II ketv. iki 2018 m. III ketv.) VMI deklaravo 97 050 m³ gamtos išteklių, iš jų 1279 m³ statybinio grunto ir šių išgautų išteklių kiekį pareiškėja lygina su markšeiderinių planų duomenimis (kuriuose nėra nurodyta, jog buvo išgaunamas statybinis gruntas), taip pagrįsdama, kad neva VMĮ ji yra deklaravusi visų išgautų išteklių kiekį. Tokie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti.
Byloje ginčo dėl to, kad Bendrovei Geologijos tarnybos leidimu pareiškėjai leista eksploatuoti smėlį ir žvyrą, nėra. Tačiau, kaip byloje nustatyta, pareiškėja be smėlio ir žvyro deklaravo VMĮ ir statybinį gruntą, kuris pagal teisės aktus prie kietųjų naudingųjų iškasenų nepriskiriamas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad rengiant markšeiderinius planus, išgautas statybinio grunto kiekis nenustatomas ir neapskaitomas, o deklaruoti galima tik tuos gamtos išteklius, kuriuos eksploatuoti leidimą yra išdavusi Geologijos tarnyba.
Dėl nustatyto, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji vietoj dalies smėlio ir žvyro nurodytu laikotarpiu deklaravo 1279 m³ statybinio grunto, nepaneigia atsakovo Sprendimo išvados dėl nedeklaruoto 343 m³ žvyro ir 1219 m³ smėlio.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka kaip valstybinius gamtos išteklius turėjo teisę naudoti statybinių gruntą. Pareiškėja pagal Geologijos tarnybos išduotą Leidimą ir sudarytą Išteklių naudojimo sutartį turi teisę naudoti aprobuotus Pagermančio telkinio žvyro ir smėlio išteklius) ir juos nustatyta tvarka deklaruoti pagal markšeiderinių matavimų duomenis. Pareiškėja, atlikdama veiksmus, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, turi už tai prisiimti atsakomybę, todėl atitinkamai tai, kad pareiškėja galimai iškasė statybinį gruntą, jį deklaravo ir už jį sumokėjo mokesčius valstybei, įtakos Sprendimo, kuris priimtas vadovaujantis markšeideriniais planais, teisėtumui ir pagrįstumui neturi.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja ankstesniais laikotarpiais deklaravo neišgautus naudingųjų iškasenų kiekius, neturi jokios įtakos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies taikymui (pažeidimo konstatavimui), nes atsakovas mokėtino mokesčio sumą skaičiuoja pagal nedeklaruotą naudingųjų iškasenų kiekį, o ne pagal sumokėtas (permokėtas) ar nesumokėtas sumas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2042/2013, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-583-602/2019).
Kaip byloje nustatyta, atsakovas teismui pateikė naujus paskaičiavimus, kurie padaryti atsižvelgiant į pareiškėjos teismui pateiktus naujus markšeiderinius matavimus ir dėl kurių teisingumo ir pagrįstumo ginčo byloje nėra, tuo labiau, kad Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad būtent šiais markšeideriniais planais turi vadovautis AAD. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė teismą įvertinti šią susiklosčiusią situaciją dėl klaidingų markšeiderinių planų atsakovei pateiktino, pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir pareiškėjai taikyti atsakovo naujai pagal šiuos markšeiderinius planus paskaičiuotą sumą padidintu tarifu, t. y. 6 459 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, daro išvadą, atsakovas, vadovaudamasis naujai teismui pateiktais markšeiderniais matavimais ir nevertindamas Bendrovės iškasto ir deklaruoto statybinio grunto kiekio, pagrįstai už nedeklaruotus išgautus valstybinius gamtos išteklius (smėlį ir žvyrą) pritaikė (paskaičiavo) 6 459 Eur sankciją. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais atsakovo pateiktais paskaičiavimais, kurie, kaip matyti, atlikti pagal MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje ir 1 priede nustatytus reikalavimus.
Teismas taip pat atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju atliekant Bendrovės patikrinimą ir priimant Sprendimą buvo vadovautasi pareiškėjos per klaidą pateiktais preliminariais (netiksliais) markšeideriniais matavimais, keičiama Sprendimo dalis, kurioje mokesčio suma, taikant didesnį tarifą, už nedeklaruotus (nuslėptus) išgautus gamtos išteklius (smėlį, žvyrą) yra 13 657 Eur, šią sumą pakeičiant į 6 459 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių gelžbetonis“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-21, t. y. pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių gelžbetonis“ apskaičiuotą 13 657 Eur (trylikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų) mokestį sumažinti iki 6 459 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų).
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.