Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-239-1020/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-14
Bylos Nr.: 1A-239-1020/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jolanta Čepukėnienė, Audrius Juozapavičius, Ernestas Rimšelis
Kaltinamasis: A. B.
Nukentėjusysis: P. B., mažametės P
Advokatai: Kristina Rutkauskienė, Virgilijus Kvedaras

Kategorijos

1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-1020/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23088-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.1; (S) 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7; 2.1.14.1; 2.4.6.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Gretai Versockytei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,išteisintajam A. B. ir jo gynėjui advokatui Virgilijui Kvedarui,mažametės nukentėjusiosios P. B. įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės V. B. ir nukentėjusiosios mažametės P. B. įgaliotos atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, išteisintas neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimai panaikinti.

Nukentėjusios P. B. vardu pareikštas 5 000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. buvo kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus:

1.1. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 23 d., savo namuose, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji P. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų, sistemingai, nenustatytą kiekį kartų rodė jai seksualinio turinio filmus, savo lytinius organus bei lietė jos lytinius organus, pats būdamas apsinuoginęs, be apatinių kelnaičių, lietė P. B. rankas, kojas ir tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – P. B.;

1.2. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 23 d., savo namuose, (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad P. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra mažametė, būdamas tėvas, įgijęs jos pasitikėjimą ir sukėlęs nukentėjusiajai psichologinį – emocinį prisirišimą, pasinaudodamas nukentėjusiosios baime ir fiziniu silpnumu bei jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, individualių psichologinių ypatumų, jos protinio išsivystymo lygio ir turimų žinių, dėl to, P. B. negalėjo suprasti jos atžvilgiu atliekamos seksualinės prievartos esmės, sistemingai, nenustatytą kiekį kartų tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią kitokio sąlyčio būdu, t. y. liepė jai liesti jo lytinius organus ir P. B. juos liečiant, tokiu būdu seksualiai ją prievartavo;

1.3. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 23 d., savo namuose, (duomenys neskelbtini), sistemingai atlikdamas tvirkinamuosius bei seksualinio prievartavimo veiksmus savo dukros P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado dėl P. B. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo, tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės mažamečio bei savo šeimos nario sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, pripažinti A. B. kaltu ir: pagal BK 153 straipsnio 1 dalį nuteisti jį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir A. B. paskirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę; nukentėjusiosios vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. B. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl įrodymų pakankamumo ir jų patikimumo, nenurodė jokių įtikinamų motyvų dėl A. B. nekaltumo, nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios, liudytojų parodymus bei nevertino A. B. nepalankių įrodymų, ekspertizės išvadų bei eksperčių paaiškinimų. Visa tai, rodo akivaizdų pirmosios instancijos teismo šališkumą, siekiant A. B. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pavyzdžiui, nukentėjusiosios žodžius: „kai jis buvo be triusikų, lietė mano rankas, kojas, jis mane čiupinėjo. Gal jis mane įsimylėjo, nes jis mane čiupinėjo“, pirmosios instancijos teismas vertino kaip chaotišką ir prieštaringą pasakojimą, tačiau visiškai nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės akto išvadomis ir eksperčių paaiškinimais, kad nukentėjusiajai nuo 2017 metų nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, o nuo 2020 metų – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kad nukentėjusioji negeba įvardinti konkretaus laikotarpio, kas kada įvyko, kad stebimi jos žemesni pažintiniai gebėjimai. Prokurorė pažymi, kad nagrinėjamu atveju ekspertai nustatė, jog P. B. yra pakankamų intelektinių gebėjimų, jog galėtų būti liudytoja, t. y. ji galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl savo emocinės būsenos bei jai daromo poveikio ji negalėjo duoti apie tai parodymų. Ekspertizės akte nurodyta ir tai, kad byloje negauta jokių duomenų, dėl kurių kiltų abejonės specialistėms tiriamosios išsakytomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, kurias iš dalies ji pakartojo ir ekspertizės metu.

2.2. Nepagrįsta, prokurorės vertinimu, ir teismo abejonė dėl to, kaip A. B., liesdamas dukros rankas ir kojas, galėjo sukelti jai lytinį susijaudinimą bei per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis. Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, tačiau tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant jam lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Esant tokiai teismų praktikai, A. B. veiksmai, t. y. savo lytinių organų rodymas, nukentėjusiosios lytinių organų, rankų ir kojų lietimas apsinuoginus, yra tvirkinamieji veiksmai baudžiamąja prasme.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lemiamą reikšmę suteikė ekspertės A. Š. išsakytai nuomonei, kad seksualizuotą P. B. elgesį, kai imituojamas lytinis aktas, galėjo iššaukti ir matytas pornografinio turinio filmas ar galimai stebėti tėvų tarpusavio santykiai, kai tokios galimybės neatmetė ir liudytoja V. B.. Prokurorė pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju A. B. nebuvo kaltinamas tuo, jog P. B. akivaizdoje jis lytiškai santykiavo su sutuoktine. Be to, ši ekspertės prielaida buvo tik dalis visų jos paaiškinimų, iš kurių matyti, kad atsakydama į klausimą, ar P. B. galėjo matyti pornografinio turinio vaizdo medžiagą ir tai pritaikyti savo patirčiai, kaip realiai įvykusius įvykius, ekspertė paaiškino, kad galbūt būtų galima kelti tokią prielaidą, jeigu ji nieko nepasakotų apie tiesiogines patirtis, o vertinamu atveju ji jas nurodo konkrečiai. Ekspertė pažymėjo, kad tam, jog seksualizuotas elgesys formuotųsi, reikalingos ne vienkartinės, o kartotinės patirtys, po vienkartinio epizodo labai mažai tikėtina, kad susiformuotų seksualizuotas elgesys, todėl darė išvadą, kad seksualizuotą nukentėjusiosios elgseną formavo ne tik tam tikra matyta vaizdo medžiaga, bet ir tiesioginė patirtis. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad atkartoti tuos judesius vaikams, ypatingai mažesniems, ikimokyklinio amžiaus, yra sudėtinga ir lengviausia tai padaryti po tiesioginių patirčių, apie kurias P. B. nurodė bendraudama su vaikų teisių specialistėmis bei ekspertėmis.

2.4. Pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi prielaidomis, kad vaikai didžiausią stresą šeimoje patiria tuomet, kai tėvai pykstasi, konfliktų metu galimai vartojant smurtą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad konfliktų metu A. B. vartojant smurtą sutuoktinės atžvilgiu, ji supranta, kuo tai gresia jam, todėl draudžia vaikams apie tai kalbėti, nepagrįsta jokiais patikimais duomenimis, nes apie tarpusavio konfliktus, kuriuos galimai lydėtų smurtas, nepasisakė nė vienas iš sutuoktinių. Taip pat visiškai nepagrįstas apygardos teismo motyvas, kad V. B. savęs žalojimas yra susijęs su tarpusavio konfliktais ar smurtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. turi sunkių psichikos sveikatos sutrikimų, dėl kurių nuolat gydosi ligoninėse, ir būtent šie sutrikimai gali būti susiję su savęs žalojimu. Be to, darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nevertino ekspertėms nukentėjusiosios pasakytų žodžių, kad „Kai ji liečia tėvo lytinį organą, (duomenys neskelbtini) mato“ bei vaikų teisių specialistėms pateiktų teiginių, kad „Kai mama grįžo iš ligoninės, aš mamai pasakiau, kad jis rodė pimpį. Mama supyko ir tada paėmė šluotą, tėtį mušė su šluota, rėkė. Broliui irgi sakė, (duomenys neskelbtini) mušė tėtį“.

2.5. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl eksperčių išvados, jog P. B. susierzinimas, nenoras kalbėti apie bylai aktualius klausimus, patvirtina, kad neigiamas seksualines patirtis ji patyrė būtent iš A. B., nelaikytini patikimu įrodymų šaltiniu. Anot prokurorės, tai, kad neigiamas seksualines patirtis P. B. patyrė būtent iš A. B., patvirtina ne tik jos nenoras apie tai kalbėti, bet ir jos pasakojimai byloje apklaustiems liudytojams ir ekspertams, ekspertizės akto išvados bei ekspertinio tyrimo metu ekspertėms nurodytos aplinkybės, eksperčių parodymai, kuriuos susiejus į vientisą įrodymų grandinę, nekyla abejonių dėl A. B. nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų.

2.6. Prokurorė pažymi, kad nepaisant to, jog A. B. ir V. B. išsamiai papasakojo apie P. B. seksualizuotą elgesį, o A. B. pripažino žiūrintis pornografinio turinio medžiagą, patvirtindamas ir tai, kad P. B. liečiasi prie jo glaudžių ir t. t., visa tai prieštarauja teismo išvadai, kad šeimoje vaikai patiria didžiausią stresą tėvų konfliktų metu, kurių metu galimai vartojamas smurtas. Tai parodo, kad suaugusieji A. B. ir V. B. nėra nuoširdūs, jie linkę nuslėpti, kas jiems nepalanku, ir visa tai jų parodymus leidžia vertinti kaip nepatikimus.

2.7. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad aptardamas vaikų telefonuose rastas apnuogintų kūnų nuotraukas, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pasakodama apie savo patirtis su tėvu, P. B. galėjo kalbėti ir apie savo patirtis su broliu bei kitais nuotraukose užfiksuotais berniukais. Prokurorė pabrėžia, kad ekspertė A. Š. nurodė, jog ekspertizės metu kalbama apie viską bendrai ir ekspertinio vertinimo metu P. B. kalbėjo būtent apie tėvo veiksmus, o apie (duomenys neskelbtini) ar kitų asmenų veiksmus neužsiminė. Tai matyti ir iš ekspertizės akto, kurio duomenimis, P. B., paklausta, ar yra mačiusi nuogą vyro lytinį organą, nurodė tėvą, o paklausta, kas liečia jo lytinį organą, parodė į save, paaiškindama „daugiau niekas. Tėtis sako liesti“. Ekspertizės metu nustatyta, kad P. B. kalbant apie bylai reikšmingas aplinkybes bei A. B. veiksmus, buvo stebimos išreikštos P. B. reakcijos: sudirgsta, išsako pyktį, nepasitenkinimą, pasikeičia elgesys, žaidime stebimas agresyvumas, išryškėja vengimo reakcijos ir t. t., konstatuojant, kad toks perdėtas nerimas atitinka emocijų sutrikimą. Todėl būtent dėl A. B. veiksmų atsirado P. B. konstatuojami kiti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, dėl kurių jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2.8. Taip pat prokurorė pažymi, kad ekspertės teigimu, P. B. pasakojime apie (duomenys neskelbtini), nebuvo jokio nuoseklumo, visiškas mėtymasis ir todėl jis kelia abejonių. Dėl to, ekspertės kėlė prielaidą, kad kažkas galėjo paprašyti ar įteigti P. B., jog ši papasakotų apie (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prielaida apie poveikį P. B. nėra logiška, nes iki 2023 m. birželio 23 d. dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl nebuvo priežasties įteigti P. B. apie (duomenys neskelbtini), tačiau iš liudytojos J. Z. parodymų matyti, kad dar 2023 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) šeimoje lankėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistės (toliau ir – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) dėl anoniminio pranešimo apie galimą P. B. seksualizuotą elgesį. Taigi, (duomenys neskelbtini) jau tuo metu buvo žinoma, kad jie yra stebimi institucijų dėl P. B. seksualizuoto elgesio ir tai galėjo būti priežastis padaryti įtaką dukrai, įteigiant jai istoriją apie (duomenys neskelbtini).

2.9. Prokurorės teigimu, nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B., kaip suaugęs žmogus, matantis P. B. sugebėjimus mokytis, neabejotinai būtų supratęs, jog beveik nėra galimybės, kad dukra įsimins ir sklandžiai atpasakos tai, ką bandytų jai įteigti. Prokurorė pažymi, kad A. B. turi rimtų sveikatos sutrikimų ir antros grupės neįgalumą, yra nedirbantis, byloje jo gebėjimai suprasti ir suvokti visiškai nebuvo tiriami, todėl abejotini. Teismo išvados šioje vietoje nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

3. Nukentėjusiosios mažametės P. B. įgaliota atstovė advokatė K. Rutkauskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį ir A. B. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę; nukentėjusiosios mažametės P. B. atstovės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. B. nukentėjusiajai priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

3.1. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, vertino mažametės P. B. parodymus ir juos patvirtinančius kitus byloje surinktus duomenis; neatliko visumos įrodymų vertinimo ir nesujungė byloje surinktų duomenų į vientisą įrodymų grandinę, selektyviai ir nemotyvuotai atrinko duomenis, neva paneigiančius P. B. specialistėms nurodytas aplinkybes; nepagrįstai, nemotyvuotai ir ydingai pripažino A. B. parodymus patikimais. Advokatė pažymi, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna ir svarbiausiais įrodymų šaltiniais tokiose bylose tampa teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų. Vertinant vaikų parodymus, svarbu tai, kad dėl vaikų nepakankamos brandos, kognityvinių gebėjimų kenčia vaiko parodymų kokybė ir tai apsunkina vaiko parodymų vertinimo procesą bei lemia jo specifiškumą tiek teisėtumo, tiek parodymų patikimumo vertinimo aspektu.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad P. B. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklausta du kartus ir abu kartus atsisakė kalbėti apie byloje nustatinėjamas aplinkybes. Vis dėlto, jos nurodytos aplinkybės dėl patirtos seksualinės prievartos yra užfiksuotos 2023 m. birželio 30 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kurios duomenimis, pokalbio metu P. B. žargstėsi, sėdėdama priešais vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes, visiškai dėl to nekompleksavo, pasakojo, kad su tėčiu miega tik tada, kai mama būna ligoninėje ir kad to daryti nenori, kad tėtis ją apkabina ir jie miega. Taip pat teigė, kad tėtis jai rodo filmus, kuriuose „stovi nuogi dėdės ir nuogos tetos“, kad jai tokie filmai nepatiko ir apie tai ji sakė tėčiui, tačiau jis ir toliau jai rodė tokius filmus, kad tėtis buvo nusirengęs, kaip tie dėdės ir liepė žiūrėti į jo „pimpę“, kad lietė jos rankas, kojas, ją čiupinėjo, kad lindo po „triusikėliais“ ir už tai atsiprašė, kad ji jam pati lindo už „triusikėlių“ ir čiupinėjo jo „pimpę“, kad ji ir (duomenys neskelbtini) čiupinėjo „pimpę“; kai mama grįžo iš ligoninės, jai viską papasakojo, mama pyko ant tėčio, mušė jį su šluota. Šį mažametės P. B. vertinimą atlikusios specialistės J. Z. ir I. R. buvo apklaustos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Abi specialistės davė nuoseklius parodymus ir patvirtino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje užrašyti P. B. teiginiai yra teisingi, kad būtent taip ji pasakojo įvykio aplinkybes. Be to, abi specialistės akcentavo stebimą seksualizuotą P. B. elgesį (bendraudama su specialistėmis mergaitė žargstėsi, kilnojo suknelę, rodė apatinius, už apatinių kartais net ranką užsikišdavo, glaustėsi).

3.3. Pažymima, kad P. B. specialistėms nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtina ir mažamečio liudytojo B. B. parodymai, kad kai mamos nebūdavo namuose, jis yra matęs tėtį nuogą, tėtis gulėjo ant lovos su (duomenys neskelbtini), jie buvo apsikabinę, žaidė. Be to, P. B. specialistėms nurodytos aplinkybės atitinka ir ekspertizės akte Nr. 103MS-21/2024 konstatuotas išvadas. Jų visuma patvirtina, kad P. B. kalbėti atsisako, išryškėja dar didesnis nerimastingumas, nenoriai pasako mačiusi tėtį nuogą, kad jo lytinį organą lietė „mamcė“, kad tėtis jai sako liesti savo lytinį organą, kad visa tai mato (duomenys neskelbtini), kad iš tėčio lytinio organo bėga skystis ir pan. Pokalbis apie tai P. B. kelia emocinę įtampą, nerimą, kuris pasireiškia per chaotišką, prieštaraujantį jos elgesį – nesilaiko struktūros, nepaiso duodamų instrukcijų, stengiasi nukreipti dėmesį nuo pokalbio į veiklas, diktuoti savo taisykles, dažnai keičia veiklas, negeba susikoncentruoti ties viena, nenusėdi ramiai kėdėje, šokinėja, prašosi išleidžiama iš kabineto pas močiutę, negavusi leidimo, vis tiek išeina. Be to, akte akcentuojama, kad seksualizuotas elgesys atsiranda ne dėl vienkartinių, bet dėl pasikartojančių amžiaus ir suvokimo neatitinkančių seksualinių patirčių.

3.4. Visa tai ekspertės E. K. ir A. Š. patvirtino apklausiamos teismo posėdyje. Ekspertė E. K., be kita ko, nurodė, kad P. B. nustatė psichikos sutrikimą – kitus (duomenys neskelbtini) sutrikimus, t. y. seksualizuotą elgesį, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su A. B. veiksmais. Priežastinį ryšį jos nustatė iš to, kad P. B. ekspertinio vertinimo metu daugiau kalbėjo apie šeimą, apie tėvo veiksmus ir apie (duomenys neskelbtini) ar kitų asmenų veiksmus neužsiminė. Be to, ekspertė A. Š. apie P. B. galimai matytą pornografinio turinio vaizdo medžiagą ir jos perpasakojimą specialistams paaiškino, kad galbūt būtų galima kelti tokią prielaidą, jeigu P. B. nieko nepasakotų apie tiesiogines patirtis; vertinamu atveju ji pasakoja konkrečiai apie tiesiogines patirtis, ne tik apie netiesiogines, o kad seksualizuotas elgesys formuotųsi, reikalingos ne vienkartinės, o kartotinės patirtys, todėl daroma išvada, kad jos seksualizuotą elgseną formavo ne tik tam tikra matyta vaizdo medžiaga, bet ir tiesioginė patirtis. Šių aplinkybių, pripažindamas išteisintojo A. B. parodymus patikimais, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir juos ignoravo.

3.5. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir ekspertizės akte konstatuotos išvados, jog P. B. yra pakankamų intelektinių gebėjimų, jog galėtų būti liudytoja, t. y. ji galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes (įvykio dalyviai, jų veiksmai), jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl savo emocinės būsenos bei jai daromo poveikio, ji negalėjo duoti apie tai parodymų. Taigi, ne jai būdingi pažintinės veiklos ypatumai (dėl dėmesio (išlaikymų sunkumų jos pasakojimas tikėtinai būtų stokojantis nuoseklumo, detalių) ar individualūs psichologiniai ypatumai (jai nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti) iš esmės veikia jos elgseną ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, bet jos emocinė būsena dėl ankstesnių su A. B. susijusių patirčių (tiriamoji įvardina patyrusi fizinių bausmių bei tvirkinamuosius veiksmus), t. y. stebima išreikšta baimė atvirai kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybės, tuo metu sukyla stiprus nerimas ir įtampa.

3.6. Tai, kad P. B. iškart po jos atsiskleidimo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms patyrė poveikį, patvirtina 2023 m. birželio 27 d. nepilnametės nuomonė, užfiksuota Tarnybos psichologės A. S. bei vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 7VAIK- 220, kur P. B. klausia specialistės „ar tu žinai, kad mano tėtis kalėjime?“ nurodo, kad „man gaila tėtuko, nes dabar būnam su mama ir baba, jai (duomenys neskelbtini) metai”. Taip pat Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (2023 m. liepos 24 d. – 2023 m. liepos 26 d.), kur nurodoma, kad kalbantis su P. B. apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, ji teigia, jog jos tėvas yra įkalinimo įstaigoje dėl to, ką apie jį papasakojo specialistėms; tai pasakiusi, mergaitė užsiveria ir daugiau šia tema nekalba, tik nurodo, kad jaučiasi „liūdna“, nes nebegali bendrauti su tėvu. Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš apklausą teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji P. B. pasakė, jog daug kalbės apie P. B. tėvą; nespėjus P. B. ką nors pasakyti, kartu buvusi P. B. močiutė iš karto emocingai pasakė, kad „va, prisimelavo, todėl dabar atskirai nuo tėvo, kad tai yra negerai“. Be to, ir ekspertizės akte konstatuota, kad parodymų apie nagrinėjamus įvykius P. B. negalėjo duoti dėl savo būsenos ir jai daromo poveikio.

4. Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios mažametės P. B. įgaliota atstovė prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis A. B. ir jo gynėjas, nesutikdami su apeliacinių skundų motyvais, – juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokurorės ir nukentėjusiosios mažametės įgaliotos atstovės apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, jame nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, apeliaciniuose skunduose ir teismo posėdžio metu išsakytus proceso dalyvių argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, t. y. pildomai apklaususi (duomenys neskelbtini) psichologę D. Š., kuri iki šiol mokykloje konsultuoja mažametę nukentėjusiąją P. B., nukentėjusiosios ekspertinį tyrimą atlikusias ekspertes E. K. ir A. Š., taip pat naujas ir anksčiau neapklaustas liudytojas, t. y. (duomenys neskelbtini) psichologę D. G., kuri bendravo su mažamete po jos tėvų kreipimosi ir anonimiškai pranešė apie galimai P. B. patiriamą prievartą, bei (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes L. K. ir L. S., kurios bendravo su nukentėjusiąja po gauto anoniminio pranešimo, sprendžia, kad nuosprendyje išdėstytos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nepasitvirtinusių kaltinimų A. B. yra teisingos. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija jokio pirmosios instancijos teismo šališkumo vertinant įrodymus nenustatė, o apeliantų argumentai ir pateikiamas įrodymų vertinimas neleidžia daryti tvirtų ir neabejotinų išvadų A. B. kaltei pagrįsti.

Dėl A. B. veiksmų ir jų teisinio vertinimo

6. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad šios nutarties 1.1 – 1.3 pastraipose nurodytomis aplinkybėmis, tvirkino mažametę savo dukrą, nukentėjusiąją P. B., (BK 153 straipsnio 1 dalis), seksualiai ją prievartavo (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai (duomenys neskelbtini) sutrikimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktai).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs išteisintojo A. B., liudytojų, specialistų bei ekspertų parodymus, sprendė, kad jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog mažametę nukentėjusiąją P. B. tvirkino ir seksualiai prievartavo jos tėvas A. B., byloje nėra, o seksualinės prievartos patirtis nukentėjusioji galėjo gauti iš kitų asmenų. Teismo vertinimu, priešingą išvadą valstybės kaltintojas daro selektyviai atrinkdamas atskirus įrodymus (atskirus pasisakymus ar jų dalis) ir visiškai ignoruodamas jų visumą. Įvertinęs tokias aplinkybes ir visas abejones aiškindamas kaltinamo asmens naudai, dėl visų A. B. pareikštų kaltinimų pirmosios instancijos teismas jį išteisino, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

8. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis vertinant įrodymus ir teigia, kad A. B. baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių įtikinamų motyvų dėl A. B. nekaltumo, nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus, nevertino išteisintajam A. B. nepalankių įrodymų, ekspertizės akto išvadų bei ekspertų paaiškinimų. Iš esmės analogiškais motyvais grindžiamas ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinis skundas, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino mažametės nukentėjusiosios P. B. parodymus bei ekspertizės akto išvadas, pernelyg sureikšmino išteisintojo ir jam palankių liudytojų parodymus. Vis dėlto, šių aplinkybių nukentėjusiosios įgaliota atstovė su pirmosios instancijos teismo šališkumu nesiejo, nesutikdama tik su skundžiamu nuosprendžiu atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prokurorės argumentai yra aiškiai nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliacinės instancijos teismas jokių realių faktų ar aplinkybių, keliančių abejones teismo nešališkumu, nenustatė, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka prokurorės lūkesčių ir netenkina valstybinio kaltintojo ar kitų proceso dalyvių, savaime neleidžia spręsti dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

Žemesnės instancijos teismas

9. Tokia pozicija teismų praktikoje yra visiškai nuosekli, aiški ir pateikta ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje (pvz., pažymima, jog vien tai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka proceso dalyvio lūkesčių ar teismų padarytos išvados netenkina gynybos (taip pat ir kaltinimo), savaime nereiškia teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-53-511/2024); vien tai, kad teismas įrodymus vertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis (ar kaltintojas), nėra nei BPK pažeidimas, nei teismo šališkumą rodantis faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-190-648/2021; proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia ir nerodo teismo šališkumo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, Nr. 2K-14-1073/2020) ir pan.).

10. Teisėjų kolegija sutinka, kad keli pirmosios instancijos teismo argumentai vertinant įrodymus nebuvo visiškai teisingi ir sudaro pagrindą teismo išvadų kritikai (pvz. vertinant atskirus nukentėjusiosios pasisakymus ir suteikiant jiems tik teismo prielaidomis pagrįstą prasmę; dėl šeimoje esančios situacijos vertinimo ir vaikų nenoro pasakoti apie bylai reikšmingas aplinkybes pagrindo, kuo, teismo vertinimu, galėjo būti ir fizinis smurtas šeimoje; dėl argumentų, kuriais kritikuota galima įtaiga ar poveikis nukentėjusiajai, nes tuo metu joks tyrimas prieš A. B., teismo vertinimu, nebuvo atliekamas (teisėjų kolegijos pastaba – nustatyta, kad A. B. žinojo apie Vaiko teisių specialistų susidomėjimą jų šeima ir jų vizitą 2023 m. birželio 14 d., todėl visiškai atmesti versijos apie galimą poveikį dukrai ir jos 2023 m. birželio 23 d. pasakojimą, remiantis skundžiamame nuosprendyje pateikta logine ir filosofine priežasčių bei pasekmių analizės samprata, nebuvo galima). Vis dėlto, vien dėl tokių ne visiškai teisingų, tačiau nuoširdų pirmosios instancijos teismo siekį pagrįsti savo išvadas, paaiškinti jas ne tik įprastais įrodymų vertinimo argumentais, bet ir teisėjo įsitikinimą formavusiais logikos dėsniais, skundžiamo nuosprendžio motyvų nėra pagrindo atmesti kitus skundžiamo nuosprendžio argumentus bei nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų visumos vertinimu, pagrindžiančiu esminę pirmosios instancijos teismo išvadą dėl išteisintojo A. B. nekaltumo.

11. Siekdama įvertinti proceso dalyvių apeliaciniuose skunduose keliamas abejones dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija savo iniciatyva nutarė betarpiškai išklausyti su mažamete bendravusių nešališkų liudytojų ir specialistų paaiškinimus tiek apie mažametės individualias savybes, tiek apie jų girdėtas ir mažametės nurodytas aplinkybes apie galimą seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas kilusių abejonių ne tik neišsklaidė, bet priešingai, sukėlė dar daugiau abejonių tiek dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, tiek ir dėl byloje atlikto ekspertinio vertinimo patikimumo. Kitaip tariant, net ir po apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo, jokie patikimi ir tvirtas bei neabejotinas išvadas leidžiantys daryti įrodymai, patvirtinantys, kad A. B. tvirkino jaunesnę nei šešiolikos metų (mažametę) nukentėjusiąją P. B., seksualiai ją prievartavo ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai (duomenys neskelbtini) sutrikimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nenustatyti.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visos išteisintajam A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1,2 ir 3 punktuose, yra betarpiškai susijusios tarpusavyje, siekdama išvengti bereikalingų pasikartojimų, dėl jų pasisakys bendrai, o apeliacinės instancijos teisme apklaustų asmenų paaiškinimų turinį nurodys aptardama atskiras šiame procesiniame sprendime vertinamas bylos aplinkybes ir apie tai liudijančius įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d., 16.11 val. iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, P. B. tvirtinant, kad iš jos buvo išsityčiota, ji buvo nurengta ir prie jos buvo priekabiaujama. Tokias pačias aplinkybes dėl pranešimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai nurodė ir išteisintasis A. B., paaiškindamas, kad P. B. grįžo iš kiemo ir paaiškino, jog kažkoks berniukas (duomenys neskelbtini) jai bandė numauti apatines kelnaites ir čiupinėjo ją „apačioje“ (t. 4, b. l. 76–78). Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms nuvykus pranešime nurodytu adresu ir pabendravus tiek su namuose buvusiais vaikais (P. B. ir B. B.), tiek su jų tėvais (A. B. ir V. B.), buvo gauta informacija apie galimą seksualinį smurtą mažametės P. B. atžvilgiu, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, o vaikų tėvas (teisėjų kolegijos pastaba – A. B.) sulaikytas (t. 1, b. l. 179–198).

14. Kaip nustatyta į įvykio vietą atvykusių ir 2023 m. birželio 23 d. su mažamete P. B. bendravusių (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių J. Z. ir I. R. parodymais, pagal iš A. B. gautą informaciją, grįžusi į namus P. B. jam papasakojo, jog ją kažkas norėjo nurengti. Joms atvykus į įvykio vietą, P. B. sėdėjo ant kėdės iššaukiančiai, išskėtusi kojas, suknelę užsikėlusi į viršų, rodė savo apatinius, kartais už jų net užkišdavo ranką; P. B. buvo leista kalbėti laisvai, neužduodant konkrečių klausimų; jos mintys buvo nenuoseklios, pradžioje ji pasakojo apie kažkokį berniuką (duomenys neskelbtini), pradėjo sakyti „aš jam pasakiau, kad tu man taip padaryk <...> aš žinau, kaip turi būti, aš žinau, kaip reikia“; buvo kalbama apie kažkokį seksualinį veiksmą; paklausus P. B., iš kur ji žino, kaip reikia daryti, ji paaiškino, kad taip yra daroma namuose su ja – kai mamos nebūna namuose, tėtis guldosi ją į savo lovą ir miega kartu, broliui liepia eiti miegoti į kitą kambarį, tėtis buvo nusimovęs kelnes, rodė savo daiktą ir labai negražius filmus, kur suaugę yra nuogi, tėtis buvo atsistojęs prieš ją, nusimovė kelnes ir prašė liesti, jai tai nepatiko, tačiau ji lietė (t. 4, b. l. 90–98). Iš esmės tokios pačios aplinkybės, jas kiek detalizuojant ir nurodant, kad tėtis P. B. rodė savo tarpkojį, liepė žiūrėti į jo „pimpę“, kai buvo be trumpikių, lietė jos rankas, kojas ir ją čiupinėjo, ji čiupinėjo jo „pimpę“, kurią tėtis jai rodė du kartus, užfiksuotos ir 2023 m. birželio 23 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje, kurioje, anot specialisčių, pokalbis su P. B. dėl jos negebėjimo rišliai atpasakoti tiriamų faktinių aplinkybių, buvo atkartotas pažodžiui (t. 1, b. l. 179–198).

15. Dėl tokių P. B. pasakojimų apie nederamą A. B. elgesį, kuriuos savo apeliaciniuose skunduose pabrėžia ir apeliantės, tiek J. Z., tiek I. R. pastebėjus įvykio metu joms nerimą kėlusį seksualizuotą mergaitės elgesį (nevengė svetimo žmogaus, žargstėsi, kilnojo savo suknelę, rodė savo apatinius ir už jų kartais užkišdavo savo ranką), įtariant, kad jį galėjo lemti galimai neteisėti A. B. veiksmai, tą pačią dieną, t. y. 2024 m. birželio 23 d., A. B. buvo sulaikytas, jam pareiškiant įtarimus dėl galimo P. B. tvirkinimo ir seksualinio prievartavimo.

16. Nagrinėjamo klausimo apie mergaitės pasakojimų patikimumą kontekste, jau šioje vietoje būtina pastebėti kelis aspektus: pirma, tai nebuvo pirmasis mergaitės kontaktas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis, nes 2023 m. birželio 14 d. P. B. bendravo su apeliacinės instancijos teisme apklaustomis Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis L. K. ir L. S., kurioms, likus vos devynioms dienoms iki byloje vertinamų įvykių, apie jokius netinkamus tėvo veiksmus nenurodė (teisėjų kolegijos pastaba – P. B. seksualizuotas elgesys nukentėjusiosios tėvų buvo pastebėtas dar anksčiau ir dėl jo, kaip dar bus paminėta, jie kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) tarnybą; byloje taip pat rastos nuotraukos, liudijančios apie vaikų (mergaitės ir kito vaiko (- ų)) seksualizuotą elgesį dar anksčiau, apie ką taip pat dar bus pasisakyta); antra, 2024 m. birželio 23 d. mergaitės pasakojimas apie A. B. veiksmus jos atžvilgiu nesukėlė jokių abejonių ir tapo pagrindine tyrimo versija, nors tą dieną ji pasakojo ir apie panašaus pobūdžio vaikų netinkamus veiksmus (teisėjų kolegijos pastaba – mergaitės parodymų patikimumo aspektu labai iliustratyvus pasakojimas, kuris atskirai dar bus aptartas ir pacituotas (žr. šio sprendimo pastraipą Nr. 40), apie (duomenys neskelbtini) tąsyk nesukėlė įtarimų, nes buvo nenuoseklus); trečia, po A. B. sulaikymo su P. B. skirtingi specialistai bendravo dar ne kartą, tačiau jos pasakojimai apie galimus seksualinio pobūdžio išteisintojo A. B. veiksmus jos atžvilgiu nebuvo nuoseklūs ir vienareikšmiai.

16.1. Pavyzdžiui, 2023 m. birželio 24 d., t. y. jau kitą dieną po A. B. sulaikymo vykusio P. B. ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių pokalbio metu, su specialistėmis ji bendravo noriai, tačiau apie neteisėtus A. B. veiksmus neužsiminė. Priešingai, teigė, kad ji su broliu labai ilgisi savo tėčio, mano, jog tėtis yra kalėjime, kad kai jis grįš, ji apsikabins jį, kad jai patinka žaisti su tėčiu, kad jei būtų tėtis, jai būtų linksma, kad jie su tėčiu „linksminasi, kai mylisi“, parodė, kaip tai darydami jie apsikabina (apsikabino rankomis Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistę per pečius) (t. 1, b. l. 179–198).

16.2. 2023 m. birželio 27 d. P. B. nuomonė buvo išklausyta Vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologės A. S.. Pokalbio metu mergaitė buvo drąsi, nuolat kalbėjo, vaikščiojo po kabinetą, „tai sėdosi, tai stojosi“; jos kalba buvo aiški ir suprantama, tačiau kalbėtis nuosekliai nepavyko, buvo pastebėtas mergaitės hiperaktyvumas; paklausus P. B., kur jai patinka labiau gyventi, ji atsakė, kad pas močiutę (teisėjų kolegijos pastaba – po A. B. sulaikymo, P. B. buvo apgyvendinta su močiute); pokalbio metu mergaitė paklausė psichologės, ar ši žino, kad jos tėtis kalėjime; nespėjus psichologei atsakyti į pateiktą klausimą, P. B. pasakojo toliau: „žinai, kas jam buvo. Jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) lindo prie mano klyno“; po šių žodžių P. B. atsisėdo ant sofos, pakėlė kojas į viršų, pražergė jas ir pirštu parodė, kur lindo; po to vėl ėmė pasakoti apie gyvenimą pas močiutę – ką veikia, ką vakar valgė ir pan. (t. 1, b. l. 179–198). Taigi, matyti, kad šio pokalbio metu P. B. apie netinkamus A. B. veiksmus jos atžvilgiu ne tik neužsiminė bet, priešingai, paaiškino, kad prie jos nepagarbiai lindo berniukas, vardu (duomenys neskelbtini), ir dėl to A. B. šiuo metu yra kalėjime.

16.3. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. liepos 26 d. P. B. buvo apgyvendinta globos namų (duomenys neskelbtini) Vaikų, nukentėjusiųjų nuo seksualinės prievartos pagalbos centre (toliau – Pagalbos centras), kur buvo atliktas jos psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto, tačiau ir šio pokalbio metu apie netinkamus A. B. veiksmus ji neužsiminė. Paaiškino, kad jos tėvas yra įkalinimo įstaigoje dėl to, ką ji papasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms (teisėjų kolegijos pastaba – joms buvo pasakojama ne tik apie A. B., bet ir apie berniuką (duomenys neskelbtini), kuris kieme bandė numauti P. B. kelnaites ir ją lietė): „mano tėtis kalėjime <...> pasakiau vaikų teisėms apie jį blogai ir jį išvežė <...> jis geras vyras <...>“. Tai pasakiusi, P. B. užsivėrė ir daugiau šia tema nebekalbėjo, pažymėdama, kad jaučiasi „liūdna“, nes nebegali bendrauti su tėvu (t. 2, b. l. 27–28). Tyrimo metu vertinant P. B. žinias lytiškumo tema nustatyta, kad ji supranta, jog lytinių organų sritis yra privati kūno vieta, dažniausiai geba diferencijuoti tinkamus ir netinkamus prisilietimus, geras ir blogas paslaptis, tačiau išsamiau įvertinti jos turimas žinias bei patirtis yra sudėtinga, nes į pokalbius ir užduotis lytiškumo temomis P. B. įsitraukia trumpam, greitai išsiblaško, dėmesį nukreipia į ją dominančias veiklas ir atsisako tęsti pradėtas užduotis, negatyvių intymaus pobūdžio patirčių neišsako (t. 1, b. l. 97–99).

16.4. 2023 m. liepos 26 d. P. B. buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Apklausos metu ji parodė, kad jai yra žinoma, jog jos tėtis yra kalėjime, kad apie tai jai sakė jos mama, ir patvirtino, jog nežino, kas konkrečiai įvyko (teisėjų kolegijos pastaba – kodėl A. B. yra kalėjime), nežino apie ką kalbėjo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais. Be to, P. B. teigimu, jai patinka mylėtis su mama; paaiškino, kad mylėtis reiškia, kai myli ir apsikabina, patvirtino nežinanti, ką veikia su tėčiu namuose, kada žmonės būna nuogi, bei, ar matė žmogų be drabužių. Psichologei parodžius piešinį, P. B. paaiškino, kad savo „vietą“ be drabužių ji yra mačiusi. Pažymėtina, kad ši P. B. apklausa buvo baigta P. B. nebesutikus grįžti į apklausos kambarį po teismo posėdyje paskelbtos pertraukos, kurios prašė psichologė (t. 1, b. l. 97–99).

16.5. 2024 m. gegužės 14 d. P. B. buvo dar kartą apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir parodė, kad tėtis yra geras, bet jai nepatinka, kai jis ją muša, tuo metu būna daug ašarų. Pažymėjo, kad su tėčiu žaisdavo „Roblox“ žaidimą telefonu, kad tėtis jai nerodė jokių filmukų, kuriuose būtų matomi nemalonūs dalykai, pažymėjo, jog apie tai ji anksčiau buvo pamelavusi. Pažymėtina, kad ši P. B. apklausa buvo nutraukta, nes ji blaškėsi ir neatsakinėjo į klausimus (t. 1, b. l. 131–133).

16.6. 2024 m. vasario 6 d. – kovo 5 d. su P. B. buvo bendraujama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuotų duomenų, kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes P. B. nenorėjo, sakydama „negalima šnekėti apie tai“ bei pradėdama mušti lėlei per sėdmenis. Užduodant jai klausimus apie tai, išryškėjo jos nerimastingumas. Paklausus P. B., ar ji yra mačiusi nuogą vyro lytinį organą, ji atsakė piktai „Sakiau nekalbėti apie tai“. Tikslinantis, kas jai liepė apie tai nekalbėti, mergaitė nurodė „Mama“, pažymėdama, kad jei ji kalbės, mama supyks. Vis dėlto, ji nenoriai nurodo, kad yra mačiusi nuogą tėtį, kad jo lytinį organą lietė „mamcė“, kad iš vaikų jo lytinį organą yra lietusi tik ji „Daugiau niekas. Tėtis sako liesti“, pažymi, kad (duomenys neskelbtini) tai mato. Taip pat paaiškino, kad kai iš tėčio lytinio organo „bėga sysius į grindis“, kad tuo metu, kai tėtis liečia „putytė jaučiasi blogai ir pyksta, tada skauda. Liečia su pirštu. Nebegaliu sakyti. Su ranka. Kada jau mane išleisit?“. Kaip nustatyta ekspertizės aktu, toks pokalbis P. B. kėlė emocinę įtampą, ji atsistojo nuo kėdės ir pradėjo vaikščioti, o į klausimą, kur tėtis su „pimpalu“ lindo, ji parodė savo tarpkojį ir garsiai sušuko „Čia“. Kalbėdama su ekspertėmis, P. B. taip pat užsiminė apie smurtinio pobūdžio A. B. veiksmus ir paaiškino, kad tuo metu, kai tėtis pyksta, sako „Eikit ruošti pamokų. Diržo duosiu“, vaikai klauso tėčio, kai vaikai bėga, tėtis juos gaudo, o pagavęs „duoda diržo“. Pažymi, kad jai labiausiai skauda, kai ją muša su diržu ir nurodo, kad tėtis muša ne tik vaikus, bet ir mamą (t. 2, b. l. 79–87). Tokių nukentėjusiosios ekspertėms nurodytų aplinkybių kontekste būtina pastebėti, kad ekspertinis tyrimas ir eksperčių pokalbis su mergaite buvo orientuotas į jos tėvo veiksmus, nors ekspertėms nebuvo suformuluoti klausimai dėl jokio konkretaus asmens (teisėjų kolegijos pastaba – ekspertės apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad buvo susipažinusios su įtarimais A. B., todėl jokio tyrimo dėl kitų asmenų veiksmų įtakos mergaitei neatliko); eksperčių pokalbio su mergaite metu nei garso, nei vaizdo įrašas nebuvo daromas, jokie užrašai apie pokalbio turinį nėra išlikę, taigi objektyviai įvertinti šių duomenų ir tokių nukentėjusiosios paaiškinimų konteksto (klausimų, nuotaikų ir pan.) bei jų turinio teisėjų kolegija neturi galimybės. Šiuo konkrečiu atveju tai būtų itin svarbu ir padėtų teismui išsklaidyti kylančias abejones (teisėjų kolegijos pastaba – po eksperčių apklausos apeliacinės instancijos teisme kilo rimtų abejonių ne tik dėl nukentėjusiosios paaiškinimų patikimumo, bet ir dėl eksperčių išvadų, susijusių su mergaitės asmeninėmis savybėmis painioti realybę su tikrais faktais, apie ką dar bus pasisakyta išsamiau).

16.7. Aktualu ir tai, kad apibendrinusios psichologinį P. B. įvertinimą, ekspertės E. K. ir A. Š. konstatavo, jog P. B. yra pakankamų intelektinių gebėjimų, jog galėtų būti liudytoja, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines įvykių iš asmeninės patirties aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl savo emocinės būsenos bei jai daromo poveikio negalėjo duoti apie tai parodymų. Nors tokį poveikį P. B. nurodė patyrusi iš mamos, tačiau neatmestina, kad jos baimė kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes taip pat yra susijusi su tėvo baime (įvardina A. B. taikomas fizines bausmes savo vaikams). Ne jai būdingi pažinties veiklos ypatumai (dėl dėmesio išlaikymo sunkumų jos pasakojimas, tikėtina, būtų stokojantis nuoseklumo, detalių) ar individualūs psichologiniai ypatumai (jai nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas polinkis fantazuoti) veikia jos elgseną ikiteisminio tyrimo metu, bet jos emocinė būsena dėl ankstesnių su A. B. susijusių patirčių – stebima išreikšta baimė atvirai kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes, tuo metu sukyla stiprus nerimas ir įtampa. Ekspertės pažymėjo, jog atlikus bylos medžiagos analizę, negauta jokių duomenų, dėl kurių kiltų abejonės dėl P. B. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms išsakytų bylai reikšmingų aplinkybių, kurias iš dalies nukentėjusioji pakartojo ir ekspertizės metu, jos padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas.

17. Taigi, iš paminėtų faktinių aplinkybių matyti, kad 2023 m. birželio 23 d. pagal gautą iškvietimą dėl netinkamo berniuko (duomenys neskelbtini) elgesio P. B. atžvilgiu Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams atvykus į A. B. ir V. B. namus mažametė nukentėjusioji P. B. papasakojo ne tik apie berniuko (duomenys neskelbtini), bet ir apie A. B. galimus seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu. Vėliau dėl tų pačių aplinkybių su P. B. buvo bendraujama dar penkis kartus, tačiau iki ekspertizės atlikimo 2024 m. vasario 6 d. – kovo 5 d., kai ji vėl pakartojo pirminius savo žodžius apie tai, kad A. B. lietė jos lytinius organus ir jai tai nepatinka, kad yra mačiusi savo tėtį nuogą ir pan., apie panašaus pobūdžio netinkamą A. B. elgesį ji nebeužsiminė, priešingai, kartojo, kad pasiilgo savo tėčio, kad jai patinka su juo žaisti ir pan., tokius teiginius, be kita ko, išsakydama jau kitą dieną po A. B. sulaikymo.

18. Teisėjų kolegija sutinka, kad vertinant P. B. parodymus ir akcentuojant tik 2023 m. birželio 23 d. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms bei 2024 m. vasario 6 d. – kovo 5 d. atliktos psichologinės, psichiatrinės ekspertizės metu jos išsakytus paaiškinimus, taip pat eksperčių išvadas apie nenustatytą P. B. polinkį fantazuoti, bei tai, kad parodymų ji nedavė tik dėl jai daromos įtakos, galima daryti prielaidas apie seksualinio pobūdžio A. B. veiksmus mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu. Vis dėlto, apkaltinamajam nuosprendžiui priimti tik prielaidų nepakanka, juolab, kad byloje yra gausu faktinių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių labai rimtai abejoti tokiomis prielaidomis.

19. Įvertinusi nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą, išteisintojo bei liudytojų parodymus, taip pat mažametės nukentėjusiosios asmenines savybes, jos pasakojimų nenuoseklumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, vien tik P. B. paaiškinimų, net ir įvertinus juos ekspertizės akto išvadų kontekste, nepakanka kategoriškai išvadai dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie apeliaciniuose skunduose akcentuojami įrodymai jokios prioritetinės reikšmės neturi ir turi būti vertinami visų bylos įrodymų kontekste, visus įrodymais pripažintus duomenis susiejant į vientisą įrodymų grandinę, patvirtinančią ar paneigiančią pirmosios instancijos teismo išvadas dėl A. B. nekaltumo. Nors tai savo apeliaciniuose skunduose pabrėžia ir apeliantės, tačiau tokio visapusiško įrodymų vertinimo nepateikia, pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą iš esmės grįsdamos tik mažametės nukentėjusiosios P. B., jos brolio B. B. parodymais ir eksperčių išvadomis.

20. Nesutikdama su tokiu apeliaciniuose skunduose pateiktu įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna, todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę šioje įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K-52-489/2024). Vis dėlto, toks vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-244-788/2023, Nr. 2K-52-489/2024).

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismų praktikoje panašiai pasisakoma ir dėl ekspertizės akto, kurį abi apeliantės įvardina kaip vieną svarbiausių įrodymų šaltinių byloje, patikimumo vertinimo. Ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, todėl jis turi būti vertinamas kartu su kita bylos medžiaga ir jokios prioritetinės reikšmės neturi. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnis). Įrodymai turi būti vertinami juos tarpusavyje ir lyginant juos su kita bylos medžiaga, kuri patvirtintų ar paneigtų tokių išvadų pagrįstumą. Įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos nagrinėjimo metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryšys. Taigi, ar įrodymai yra patikimi, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs ir išanalizavęs jų gavimo tvarką bei palyginęs juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183-693/2016, Nr. 2K-73-942/2017, Nr. 2K-368-489/2018, Nr. 2K-283-222/2018).

22. Taigi, atsižvelgiant į minėtus teismų praktikos aspektus ir įrodymų vertinimo taisykles, sprendžiant išteisintojo A. B. kaltumo/nekaltumo klausimą, negalima apsiriboti vien kaltinimui palankiais nukentėjusiosios paaiškinimais ir nevertinti kitų jos paaiškinimų, taip pat nespręsti jų patikimumo klausimo atsižvelgiant į asmenines nukentėjusiosios savybes. Byloje yra būtina visapusiška ir detali visų įrodymų bei jais nustatytų faktinių bylos aplinkybių analizė.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išteisintasis A. B. savo kaltę kategoriškai neigė. Jis nuosekliai teigė, kad vieną dieną jo dukra P. B. papasakojo, jog kieme prie jos priekabiauja berniukas, vardu (duomenys neskelbtini) – mauna jos kelnaites, čiupinėja apačioje. Dėl to, jis su sutuoktine priėmė sprendimą kreiptis pagalbos į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Po jų apsilankymo jis buvo sulaikytas. Prieš tai Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai jau buvo atvykę į jų šeimą dėl anoniminio pranešimo, jie geranoriškai priėmė specialistų pagalbą ir jais pasitikėjo, todėl drąsiai jiems skambino po P. B. pasakojimų apie galimą nederamą berniuko, vardu (duomenys neskelbtini), elgesį. Anot išteisintojo, jokių neteisėtų seksualinio pobūdžio veiksmų savo dukters atžvilgiu jis neatliko (t. 3, b. l. 114–118, 123–125; t. 4, b. l. 76–78). Pažymėtina, kad išteisintasis tokią savo poziciją išdėstė dar pirmosios apklausos metu, t. y. netrukus po jo sulaikymo 2023 m. birželio 24 d., ir vėliau viso baudžiamojo proceso metu iš esmės jos nekeitė, buvo nuoseklus.

24. Vertinant išteisintojo parodymus apeliaciniuose skunduose, pastebima, kad A. B. be kita ko, pripažino tam tikras bylai reikšmingas faktines aplinkybes apie pornografinio turinio filmų žiūrėjimą, lankymąsi pornografinio turinio internetiniuose portaluose, P. B. bandymus paliesti jo apatinius drabužius bei problematišką jos elgesį, tačiau šios aplinkybės niekaip neleidžia spręsti, kad nagrinėjamoje byloje išteisintajam pareikšti kaltinimai yra pagrįsti. Išteisintasis nuosekliai teigė, kad nederamo turinio filmų su vaikais nežiūrėdavo, tai darė tik būdamas vienas. Apeliantų teiginiai, kad tai tėra išteisintojo gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes nukentėjusiosios seksualizuotas elgesys negalėjo atsirasti iš niekur (teisėjų kolegijos pastaba – panašiai teismo posėdžio metu aiškino ir ekspertės) tėra prielaidos, kurios, be kita ko, padarytos nevertinant teisminio nagrinėjimo pabaigoje paaiškėjusių aplinkybių apie nuotraukose užfiksuotą seksualizuotą vaikų elgesį iki tėvų kreipimosi į psichologus, jų anoniminio pranešimo Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir vėliau sekusių aplinkybių.

25. Išteisintojo parodymams neprieštaravo ir nuoseklūs jo sutuoktinės V. B. parodymai. Jos teigimu, 2023 m. birželio 23 d. A. B. ją informavo, jog P. B. jam pasipasakojo, kaip berniukas (duomenys neskelbtini) bandė ją liesti ir liepė nusimauti apatines kelnaites. Abu nusprendė kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus. Kai A. B. išvyko su policijos pareigūnais, o jai buvo paaiškinta, kad galimai jos sutuoktinis tvirkina jų dukterį, ji pasakė, kad to negali būti. A. B. saugo savo vaikus ir jais rūpinasi. Kodėl P. B. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams galėjo apkalbėti savo tėvą, nežino. Po šio įvykio kalbėjo su P. B., klausė, ar tikrai A. B. jai ką nors daro ir ji atsakė, kad ne. Paklausus, kodėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams ji pasakė kitaip, P. B. nieko neatsakė – tylėjo ir žaidė, o po kiek laiko paaiškino, kad nori, jog tėtis nebūtų piktas ir jai viską leistų. Liudytoją pažymėjo, kad yra pastebėjusi seksualizuotą P. B. elgesį – judėdama ji nevengia demonstruoti savo apatinių kelnaičių, kartais atsisėda taip, kad jos matosi, penkerių metų pradėjo masturbuotis (trinasi į patalynę ir dantų šepetėliu dirgina savo lytines lūpas) ir pan. Dėl tokio jos elgesio konsultavosi su specialistais, kurie paaiškino, kad visa tai dėl mergaitės hyperaktyvumo. Vieną kartą brolis (duomenys neskelbtini) pademonstravo P. B. lytinio akto judesius, tuomet ji sudrausmino (duomenys neskelbtini) ir pagalvojo, kad galimai jis matė, kaip ji su savo vyru užsiima seksualiniais santykiais (t. 4, b. l. 90–98).

26. Tokias pačias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir nukentėjusiosios močiutė, liudytoja E. P.. Jos teigimu, A. B. myli savo vaikus ir juos prižiūri, todėl visa tai, ką apie jį Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams papasakojo P. B., yra netiesa. Anot liudytojos, šiuo metu P. B. gyvena su ja ir labai liūdi, kad negali būti su savo tėčiu. Klausė jos, ką ši pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, tačiau ji tik juokėsi ir sakė, kad nepamena, vėliau paaiškino, jog pamelavo, kad tėtis jai rodė savo priekį, kad mama jį mušė su šluota. Liudytojos teigimu, kai V. B. būdavo ligoninėje, ji padėdavo A. B. prižiūrėti vaikus, jie labai norėdavo miegoti su juo. Ji žino, kad P. B. tėvams pasakojo apie berniuką (duomenys neskelbtini), kuris liepė jai nusimauti kelnaites. P. B. kartais pafantazuoja, pasako, ko nėra (t. 4, b. l. 90–98).

27. Sutiktina su apeliacinių skundų motyvais, kad tiek liudytoja V. B., tiek jos mama E. P. su išteisintuoju A. B. yra susijusios artimais tarpusavio ryšiais ir tai yra reikšminga aplinkybė sprendžiant jų parodymų patikimumo klausimą. Vis dėlto, šis faktas pats savaime neleidžia atmesti liudytojų nurodytų aplinkybių. Tai reikalauja atidesnio jų parodymų vertinimo, tačiau nesudaro pagrindo V. B. ir E. P. parodymus atmesti kaip nepatikimus, juolab, kad artimais tarpusavio ryšiais jos abi yra susijusios ne tik su išteisintuoju, bet ir su mažamete nukentėjusiąja P. B..

28. Darant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad apklausiama pirmosios instancijos teisme V. B., be kita ko, pripažino, jog vaikystėje ji pati buvo seksualiai išnaudojama savo tėvo, kas, jos teigimu, iš dalies lėmė jai diagnozuoto psichikos sutrikimo atsiradimą, todėl nemanytina, kad, turėdama informacijos apie galimą jos dukters išnaudojimą, iš asmeninio patyrimo žinodama galimas tokio tėvo elgesio neigiamas pasekmes, V. B. bandytų nuslėpti neteisėtus A. B. veiksmus jos dukters atžvilgiu. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad tiek V. B., tiek E. P. rūpinasi P. B. ir jos emocine gerove – dėl jos psichologinių problemų, buvusių ir iki vertinamo įvykio, V. B. konsultavosi su specialistais, priėmė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos pagalbą (teisėjų kolegijos pastaba – apie tai išsamiau dar bus pasisakyta), E. P. nuolat rūpinosi P. B. šiai gyvenant su tėvais, padėdavo A. B., kol V. B. būdavo gydymo įstaigoje, rūpinosi nukentėjusiąja ir P. B. gyvenant pas ją.

29. Taigi, anot nukentėjusiosios mamos ir močiutės, mergaitė nei savo mamai V. B., nei močiutei E. P. apie nederamą A. B. elgesį užsiminusi nebuvo. Tokio A. B. elgesio apraiškų neįžvelgė ir pačios liudytojos, teigdamos, kad jis rūpinasi savo vaikais, dažnai juos prižiūri vienas arba padedant E. P., kai V. B. dėl jai konstatuoto psichikos sveikatos sutrikimo atsiduria gydymo įstaigoje.

30. Vertinant tokius liudytojų parodymus pastebėtina ir tai, jog iš esmės tokias pačias aplinkybes pirmosios instancijos teisme patvirtino ir ilgametės A. B. ir V. B. kaimynės R. V. ir J. T.. Jų teigimu, nors su (duomenys neskelbtini) šeima jos abi bendrauja pakankamai artimai, tačiau P. B. joms niekada nesiskundė netinkamu A. B. elgesiu, jo niekada neįžvelgė ir jos pačios. Priešingai, A. B. jos abi apibūdino kaip pavyzdingą ir savo vaikais besirūpinantį tėvą, kuriam dėl dažnų jo sutuoktinės V. B. sveikatos sutrikimų, neretai tenka vaikais rūpintis vienam. Kalbėdamos apie P. B., liudytojos pabrėžė jos aktyvumą bei dėmesio koncentracijos stoką, o J. T. atkreipė dėmesį dar ir į tai, kad P. B. nesupranta žodžio „negalima“ reikšmės, jos elgesys dažnai būna nenuspėjamas, su tam tikromis seksualizuoto elgesio apraiškomis, pasireiškiančiomis suknelių, sijonų kilnojimu bei kojų žargstymu (t. 4, b. l. 102–111).

31. Atsižvelgiant į išteisintojo ir paminėtų liudytojų parodymus apie P. B. nustatytus (duomenys neskelbtini) sutrikimus, įvertinus tai, kad tokie sutrikimai gali turėti įtakos ne tik mažametės nukentėjusiosios elgesiui, bet ir jos gebėjimui suvokti baudžiamojoje byloje nagrinėjamus įvykius, būtina atskirai aptarti ir individualias nukentėjusiosios savybes, jos kaip asmenybės ypatumus ir net žodyną bei atskirų vartojamų sąvokų prasmę (pavyzdžiui, sprendžiant iš P. B. pirmiau paminėtų paaiškinimų, neretai visiems įprasti žodžiai jos kalboje turėjo visai kitokią prasmę; sakydama, kad jai patinka „mylėtis“ su tėčiu ar mama, ji apsikabino rankomis Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistę per pečius, paaiškindama, kad būtent tai reiškia žodis „mylėtis“ (t. 1, b. l. 179–198) ir pan.)

31.1. Remiantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto duomenimis, atliekant P. B. ekspertizę, be asmeninio kontakto su mergaite, buvo tiriami ir jos medicininiai duomenys. Iš jų analizės matyti, kad nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2017 m. liepos 31 d. P. B. Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos Dienos stacionare buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). 2017 m. rugsėjo 4 d. ji buvo pirmą kartą konsultuota vaikų psichiatro. Nustatyta, kad mergaitė kalba neaiškiai, dažnai – sava kalba, drąsiai bendrauja su kitais žmonėmis, neselektyviai sveikinasi su jai nepažįstamais asmenimis, klauso tėčio sudrausminimų, domisi žaislais ir veiklomis, stereotipiškai pakartoja judesius, jos emocijos nebrandžios, monotoniškos, intelektas žemas. 2018 m. kovo 20 d. ji buvo dar kartą konsultuota vaikų psichiatro. Nustatyta, kad P. B. turi kalbos, dėmesio sutelkimo ir išlaikymo sunkumų, yra itin aktyvi, nenustygstanti vietoje, jos kalbos išraiška sutrikusi, ji atsako ne pagal prasmę. 2020 m. lapkričio 16 d. buvo atlikta išplėstinė vaikų psichikos sveikatos specialistų konsultacija ir nustatyta, kad P. B. yra aktyvi, noriai ir drąsiai bendrauja su kitais asmenimis, stokoja distancijos, kontakte ji betarpiška, plepi, daug ir spontaniškai pasakoja, neišklauso klausimų iki galo, jos elgesys judrus, nerimastingas, jai sunku nusėdėti vienoje vietoje, jos dėmesys lengvai išblaškomas aplinkos dirgiklių, pasižymi silpnu girdimuoju dėmesiu ir atmintimi. Konstatuota, kad P. B. intelektiniai gebėjimai atitinka žemą intelektinį lygį, tačiau pažymėta, kad rezultatai gali būti netikslūs dėl P. B. nusiteikimo į tyrimą. P. B. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)). 2021 m. balandžio 26 d. atlikus P. B. gebėjimų vertinimą (duomenys neskelbtini) tarnyboje, jai nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl dėmesio koncentracijos ir išlaikymo, savireguliacijos sunkumų ir emocinių problemų. 2023 m. sausio 12 d. P. B. buvo dar kartą konsultuota vaikų psichiatro, kurio duomenimis, mergaitės judrumo, nenustygimo vietoje problemos bei koncentracijos stoka išliko nepakitusios, pažymint, kad mergaitė nepritaiko informacijos pagal situaciją, yra išsiblaškiusi, intelektas žemas (t. 2, b. l. 79–87).

31.2. Panašiai P. B. asmenybę apibūdino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas bei nuo 2017 metų nukentėjusiąją bei jos tėvus konsultavęs vaikų ir paauglių psichiatras M. G.. Jis nurodė, kad P. B. nustatytas (duomenys neskelbtini). Visa tai pasireiškia dideliu aktyvumu, nedėmesingumu, išsiblaškymu, žemais mokymosi gebėjimais, be to, vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą yra linkę fantazuoti ir pasako visokių dalykų, kurie būna netiesa. Anot M. G., P. B. pas jį lankėsi ir po nagrinėjamoje byloje vertinamų įvykių, tačiau jokių jos elgesio pakitimų jis nepastebėjo, apie savo neigiamas patirtis ji nieko nepasakojo. Paskutinio P. B. apsilankymo metu jis mergaitės dokumentuose pažymėjo, kad jos fantazija yra labai aktyvi ir įtaigi (t. 4, b. l. 75). Paaiškino, kad mergaitė yra labai aktyvi ir tai pasireiškia ne tik per judesius, bet ir per itin aktyvų psichinį procesą. Ji pasižymi greitu mąstymu, konkrečiu problemų sprendimu, neturi abstraktesnio, t. y. platesnio supratimo. Jos mąstymo procesas itin aktyvus, todėl riba tarp realybės ir fantazijos labai išsilieja (išskirta teisėjų kolegijos, nes šias nukentėjusiosios savybes bent jau pirmosios instancijos teisme apklaustos ekspertės aiškino kiek kitaip, sutikdamos, jog nukentėjusioji gali klysti, nurodydama įvykių laiką, tačiau geba atskirti faktus, visgi apklaustos apeliacinės instancijos teisme ir perskaičius dalį nukentėjusiosios paaiškinimų (jos pasakojimą apie prievartą, patirtą iš (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 182), ekspertės iš esmės pripažino specialisto M. G. paaiškinimus dėl aktyvios P. B. fantazijos (t. 5, b. l. 115))(t. 4, b. l. 129–137).

32. Remiantis (duomenys neskelbtini) psichologės D. Š. parodymais (ši psichologė su nukentėjusiąja bendrauja mokymosi proceso metu, tą daro nuolat ir periodiškai), P. B. turi intelekto sutrikimą, yra judri, labai sunkiai sukaupia dėmesį, nepasižymi veiklos nuoseklumu, gali labai greitai pasikeisti, jai sunku kontroliuoti savo elgesį. Apie jokius traumuojančius įvykius nebuvo užsiminusi, neigiamų patirčių iš berniukų pusės nėra išsakiusi, jos seksualizuoto elgesio – kojų išskėtimo, savęs lietimo, suknelės kilnojimo, konsultacijų metu nepastebėjo. P. B. ne visuomet adekvačiai suvokia situacijas, jos tiesa apie tą patį įvykį vieną ir kitą dieną gali skirtis. Ar tai yra sąmoningas melavimas, ar iš tikrųjų jai taip atrodo ir ji tuo tiki, negali pasakyti. Jeigu ją patikslini ir pasakai, kad prieš savaitę ji sakė kitaip, ji pasimeta ir nieko nebeatsako, pas ją pasireiškia vengimo reakcija į sudėtingas, nepatogias situacijas bei sunkesnes užduotis (t. 4, b. l. 90–98). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme D. Š. papildomai paaiškino, kad su nukentėjusiąja mokykloje bendrauja nuo 2023 metų iki šiol. Seksualizuoto ir jos amžiui nebūdingo mergaitės elgesio nepastebėjo, tokių nusiskundimų negirdėjo, taip pat mergaitė nepasakojo apie patirtą prievartą, ar kad ją kas nors būtų skriaudęs. P. B. painiojasi laike, kada įvyko įvykis, kur jis buvo, kada ką ji darė, pvz., jei P. B. sako, kad savaitgalį ji buvo parduotuvėje, tiksliai negali žinoti, ar ji buvo ten ir ar tikrai savaitgalį. Yra buvę atvejų, kai ji sako, kad su klase buvo konkrečioje vietoje, o jai (D. Š.) žinoma, kad ji buvo kitoje vietoje. Sunku pasakyti ar P. B. painiojasi realybėje ir tikrovėje, nes tai ne jos sritis (t. 5, b. l. 105–117).

33. Iš paminėtų duomenų visumos matyti, kad jau nuo 2017 metų dėl P. B. diagnozuotų sutrikimų ji pasižymi itin atviru bendravimu net ir su jai nepažįstamais asmenimis, ypatingu aktyvumu, negebėjimu išlaikyti savo dėmesio, kas iš esmės paaiškina tiek nerišlų jos kalbėjimą, tiek ir ribotas jos galimybes atsakyti į jai užduodamus klausimus. Svarbu tai, kad nepaisant jos polinkio atvirai bendrauti net ir su jai nepažįstamais asmenimis (teisėjų kolegijos pastaba – tokį P. B. elgesį iš esmės patvirtino visi byloje apklausti proceso dalyviai) bei nuo 2017 metų jai teikiamos atidesnės psichinės sveikatos priežiūros, P. B. nuolat bendraujant su specialistais, jokie duomenys apie netinkamą A. B. elgesį jos medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti. Apie tokius A. B. veiksmus P. B. neužsiminė ir psichologei D. Š. bei psichiatrui M. G.. Dar daugiau, liudytojos D. Š. parodymais nustatyta, kad su P. B. ji bendravo ir po nagrinėjamoje byloje vertinamų įvykių, todėl jau žinodama apie galimai P. B. patirtą seksualinę prievartą, mergaitės elgesį D. Š. vertino atidžiau, tačiau net ir tuo metu, P. B. noriai bendraujant su psichologe, pačiai inicijuojant susitikimus su ja (klausdavo, kada galės ateiti), kas rodo itin artimą jųdviejų ryšį, jokių neigiamų seksualinių patirčių, jokio išskirtinio įvykio, kad ją kažkas nuskriaudė, jai kažką padarė, P. B. neišsakė. Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir psichiatras M. G., paaiškinęs, kad su P. B. jis taip pat bendravo po byloje vertinamų įvykių, tačiau net ir tuo metu apie jokias neigiamas patirtis ji neužsiminė, o jis pats jokių pokyčių jos elgesyje nepastebėjo.

34. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad tiek M. G., tiek D. Š. išskyrė tam tikrus P. B. elgesio ypatumus, kurie yra reikšmingi vertinant jos teiginius apie netinkamą A. B. elgesį, tačiau visiškai ignoruojami apeliaciniuose skunduose. M. G. parodė, kad P. B. fantazija yra aktyvi ir įtaigi, kad vaikai su dėmesio ir aktyvumo sutrikimais (teisėjų kolegijos pastaba – tokį sutrikimą turi ir P. B.) yra linkę fantazuoti ir pasakyti visokių dalykų, kurie būna neteisybė, kad jos mąstymo procesas labai aktyvus ir ribos tarp fantazijos ir realybės labai išsilieja. D. Š. taip pat pabrėžė, kad P. B. tiesa apie tą patį dalyką vieną dieną gali būti vienokia, kitą dieną – visiškai kitokia, ar tai yra sąmoningas melavimas, ar ji iš tiesų tuo tiki, negali pasakyti (pvz. „vieną dieną ji gali sakyti, kad buvo bibliotekoje, kitą dieną gali sakyti, kad buvo alpakų ūkyje“).

35. Taigi, tiek D. Š., tiek M. G. užsiminė apie jų pastebėtą P. B. painiojimąsi laike bei tam tikrų faktinių aplinkybių neatitikimą realybei. Tai iš dalies patvirtino ir liudytoja E. P., nurodydama, kad P. B. mėgsta pafantazuoti ir kartais pasakyti tai, ko nėra (t. 4, b. l. 90–98). Tokios aplinkybės, atsižvelgiant į nevienareikšmius nukentėjusiosios pasakojimus apie netinkamą išteisintojo A. B. elgesį (2023 m. birželio 23 d. specialistėms papasakojo tiek apie berniuko (duomenys neskelbtini), tiek apie A. B. seksualinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu, 2023 m. birželio 24 d., 2023 m. birželio 27 d., taip pat apgyvendinta globos namuose „Užuovėja“ bei apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 kartus), apie tokio pobūdžio veiksmus apskritai neužsiminė, 2023 m. birželio 27 d. nurodydama tik tai, kad A. B. yra kalėjime, nes ši jam pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) lindo prie mano klyno“, apie neteisėtus A. B. veiksmus dar kartą papasakodama tik ekspertėms 2024 m. vasario 6 d. – kovo 5 d. atliktos ekspertizės metu), sprendžiant išteisintojo A. B. kaltės klausimą, negali būti ignoruojamos.

36. Vertindama šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuotas išvadas, P. B. nėra linkusi fantazuoti. (t. 2, b. l. 79–87). Vis dėlto, kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, P. B. nors ir yra prieinama prasmingam kontaktui, tačiau jį apsunkina jos nerimastingumas bei negebėjimas išbūti vienoje vietoje, išlaikyti dėmesį pokalbiui, ji negeba įvardinti konkretaus laikotarpio, kas kada įvyko, kalba greitai, jos pasakojimui trūksta nuoseklumo, greitai keičia tiek temas, tiek veiklas, labiau kalba spontaniškai nei atsakinėja į pateiktus klausimus (t. 2, b. l. 79–87). Apklausiamos apeliacinės instancijos teisme ekspertės E. K. ir A. Š. patvirtino tyrimo metu pastebėjusios P. B. painiojimąsi laike, kas, jų vertinimu, atitinka jai diagnozuotą ribinį intelektą. Be to, ekspertė A. Š. pažymėjo, kad esant P. B. įvardintam berniukui (duomenys neskelbtini) (teisėjų kolegijos pastaba – apie jį mergaitė taip pat ne kartą nurodė bendraudama su specialistais), klausimų kelia ir P. B. painiojimasis faktuose (t. 5, b. l. 105–117). Taigi matyti, kad nepaisant eksperčių išvados dėl P. B. polinkio fantazuoti nebuvimo, kuri, be kita ko, konstatuota ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustačius, jog P. B. negeba įvardinti konkretaus laikotarpio, kalba greitai ir spontaniškai, jos pasakojimui trūksta nuoseklumo, D. Š. ir M. G. nurodytų aplinkybių dėl P. B. painiojimosi laike ir galimo faktų painiojimo, ekspertės teismo posėdžiuose nepaneigė.

37. Visa tai teisėjų kolegijai nors ir neleidžia kategoriškai spręsti, kad tam tikrus įvykius, taip pat ir susijusius su nagrinėjama baudžiamąja byla, P. B. galėjo išsigalvoti, tačiau jos pasisakymus, išsakytus tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms, tiek ekspertėms, kuriais iš esmės grindžiami išteisintajam A. B. pareikšti kaltinimai, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, kad pasakodama apie savo neigiamas patirtis, P. B. užsiminė ne tik apie galimus išteisintojo A. B. seksualinio pobūdžio veiksmus, bet ir apie berniuko (duomenys neskelbtini) bandymus ją nurengti ir paliesti jos intymias vietas.

38. Nors, atsižvelgdamos į P. B. pasakojimų apie (duomenys neskelbtini) nenuoseklumą, ekspertės sprendė, kad apie (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji kalbėjo ne iš asmeninės savo patirties, o dėl jai daromo poveikio bei įtaigos, dėl tos pačios priežasties P. B. iš esmės nedavė jokių parodymų ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kas pabrėžiama ir apeliaciniuose skunduose, tačiau tokia eksperčių išvada abejotina. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, apie tai, jog matė savo tėtį A. B. nuogą bei lietė jo intymias vietas, P. B. kalbėjo nenoriai, tikslinantis, kas jai liepė apie tai nekalbėti, ji atsakė, kad mama, uždavus jai klausimus, susijusius su seksualinėmis jos patirtimis, P. B. išbėgo į koridorių pas močiutę, o sugrįžusi, aprengė nurengtas lėlytes, toliau klausiama apie lytinius organus, vengė atsakymų į pateikiamus klausimus, teigdama, kad „nesakyk, negalima šnekėti“ ir pan. Atsižvelgdamos į tokį nukentėjusiosios elgesį, ekspertės sprendė, kad P. B. galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti ir vėliau atgaminti, tačiau dėl savo būsenos ir jai daromo poveikio negalėjo apie tai duoti parodymų (t. 2, b. l. 79–87).

39. Vertinant tokias ekspertizės akto išvadas, kurias, be kita ko, ekspertės patvirtino tiek apklausiamos pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 102–111), tiek ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 105–117), pažymėtina, kad pagal P. B. psichologės D. Š. parodymus, P. B. ne visada adekvačiai suvokia situacijas, ji nėra sakiusi, kad jai kažkas liepia vienaip ar kitaip kalbėti ar kažką daryti, ji kaip tik gal labiau sprendžia, ką ir kaip daryti, jos savikontrolė iš savęs silpnesnė, tačiau tam, kad tokią kontrolę jai kažkas primestų, reikia ilgesio laiko, kaip ir prisitaikant klasėje ir susitaikant su joje egzistuojančiomis taisyklėmis (t. 4, b. l. 90–98). Tokiu būdu, nesant pagrindo abejoti, kad dėl nustatytų (duomenys neskelbtini) sutrikimų P. B. negeba sukoncentruoti savo dėmesio ir ilgesnį laiką užsiimti viena veikla, ką be išimties patvirtino visi specialistai, įvertinus psichologės D. Š. paaiškinimus, kad mergaitei reikia ilgesnio laiko paklusti tam tikroms taisyklėms, pagrįstai abejotina, kad tokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymintis asmuo, be kita ko, mažametis, galėtų pirmiausia išmokti, o vėliau ir atpasakoti kitų asmenų sukurtą ir jam įteigtą istoriją apie neegzistuojantį asmenį.

40. Šios išvados kontekste aktualu ir tai, kad pagal eksperčių E. K. ir A. Š. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), kaip nukentėjusiajai daryto poveikio bei įtaigos pasekmę, jos vertino tik dėl mergaitės nenuoseklumo, tačiau iš ekspertizės akte užfiksuotų duomenų matyti, jog ir apie išteisintąjį A. B. jos pasakojimui trūko nuoseklumo, apie tai ji kalbėjo nenoriai, paminėdama tiek savo mamą, kuri, mergaitės teigimu, yra lietusi A. B. lytinį organą (be kita ko, apie tai, kad ir ji lietė A. B. lytinį organą P. B. pasakė tik vėliau, ekspertėms užduodant jai atitinkamus klausimus), tiek savo brolį (duomenys neskelbtini), kurį ji yra mačiusi nuogą (t. 2, b. l. 79–87). Be to, sprendžiant iš ekspertizės akte užfiksuotų duomenų, P. B. teismo psichologijos, teismo psichiatrijos ekspertizės metu jokios išsamesnės aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) bei galimų jo veiksmų P. B. atžvilgiu nebuvo tiriamos, apie jį ekspertizės akte neužsimenama.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat ir matydama aiškius prieštaravimus tarp su mergaite gerokai ilgiau nei su ekspertėmis bendraujančių psichologų ir teisme apklaustų eksperčių paaiškinimų, nutarė perskaityti dalį mergaitės paaiškinimų, užfiksuotų 2023 m. birželio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje. Šioje anketoje, be kita ko, nurodoma, kad nagrinėjant pranešimą 2023 m. birželio 23 d., Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės I. R. ir J. Z. bendravo su P. B., o jos pirminiai paaiškinimai užfiksuoti taip:

„<...>Mergaitė sakė, kad ji pažįsta (duomenys neskelbtini). Jis gyvena vaikų ne senelių namuose. Jis nėra jos draugas, jis yra pirmokas. Jį pažįsta nes su draugais eina į vaikų namus pažaisti ir ten sutinka jį. Jis ją dažnai skriaudžia. Ji vaikų namų kieme dažnai žaidžia. (duomenys neskelbtini) gyvena vaikų namuose. Atrodo, kad (duomenys neskelbtini) kaip penktokas, pirmokas. Jis yra darželinukas, jam 27 metai. (duomenys neskelbtini) jai sakė, kad jam yra vienas metas, paskui jis jai melavo. Melavo todėl, kad norėjo ją apgauti, nes jis jos niekaip neapgaus. Nes jis yra mažesnis už ją. Jis ūgio tokio, kaip jos ūgis. Plaukai tokie pat kaip jos, spalva pilka. Maikė berniukiška. (duomenys neskelbtini) jai kažką darė, kai ji atėjo su (duomenys neskelbtini), jie buvo vaikų namuose. Ji norėjo atsigerti. Kieme vandens jai davė auklėtoja. Kažkoks berniukas, nežino, koks jo vardas, ne (duomenys neskelbtini). Ji buvo kieme ir jis išpylė vandenį. (duomenys neskelbtini) jai daro blogus dalykus. Jis norėjo jai pavogti pinigus. Šiandien. Ji tuo metu buvo namuose. Nes ji miegojo užsimerkusi, jis tyliai atidarė piniginę ir pasiėmęs pinigus pabėgo. Mama (duomenys neskelbtini) žino, jį yra mačiusi. (duomenys neskelbtini) šiandien lietė jai klyną, ji tuo metu buvo su trusikėliais. Jis taip darė jai vaikų namuose. (duomenys neskelbtini) žaidė. (duomenys neskelbtini) taip ją lietė pirmą kartą, kurią dieną ji neatsimena, gal balandžio mėnesio kažkurią dieną. Mergaitė painiojosi laikotarpiuose, aplinkybėse. Vienu metu teigė, kad tai buvo namuose, kitą kartą kad vaikų namuose. Vėliau ji pasakojo, kad į lauką dažniausiai išeina su (duomenys neskelbtini), jis yra jos brolis. Bet jis yra jau ketvirtokas ir jam yra 10 metų. (duomenys neskelbtini) išėjo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tada ją puolė vaikų namų kieme. Ji su (duomenys neskelbtini) liko dviese. Jis puolė, puolė, bėgo, norėjo sumušti. Ją paguldė ir norėjo suvalgyti. Ji turėjo jam išlupti dantis, kad jis jos nesuvalgytų. (duomenys neskelbtini) prie jos lindo žaidimų aikštelėje. Niekas nematė. (duomenys neskelbtini) gyvena va ten kažkur (rodo pirštu pro langą (duomenys neskelbtini) gatvėje). Jis ją paguldė ant žolės ir ją mušė. Mušė kumščiais į ranką. Toliau vyko, jis ją mušė ji verkė. „(duomenys neskelbtini) kodėl tu mane muši. Jis juokėsi ir dar pridaužė. Kai sakė auklėtoja, baik (duomenys neskelbtini) mušti (duomenys neskelbtini) visai. Kai ji nuo (duomenys neskelbtini) bėgo, ji žaidė žaidimų kambaryje. Ji buvo kitur, bet ne vaikų namuose. Kur (duomenys neskelbtini) jai lietė, rodo ranką, buvo tuo metu mankštoje. Mankšta vyksta prie babos namų. Baba gyvena devynaukštyje. Baba gyvena ne devynaukštyje, gal šešiaaukštyje, ji atskrenda su liftu. Jis ją pargriovė prie babos namų, ne prie vaikų namų. Žaidimų kambarys yra prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Antram aukšte, raktą turi atidaro ir ten yra žaidimų kambarys. Mano, kad ją buvo nurengęs (duomenys neskelbtini), kai buvo prie mokyklos, kai ji buvo antrokė. Kai buvo trečiokė, tada ji trenkė jam. Ji stipri. (duomenys neskelbtini) ją buvo nurengęs šiandien prie vaikų namų, bet tai dabar gi atostogos ir ten nieko nėra. (duomenys neskelbtini) jai norėjo padaryti bloga ir nuvertė ją ant akmenų. Kai slidinėjo, irgi buvo nugriuvusi. Pokalbio metu žargstėsi, sėdėdama priešais vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistes. Visiškai dėl to nekompleksavo. Ji (duomenys neskelbtini) nesipriešino, sakė jam, kad atstotų. Jis jai sakė „(duomenys neskelbtini) tu lūzerė“, spyrė į veidą ir trenkė kumščiu. Visi vaikai išlindo iš vaikų namų, išlindo per tvorą ir juokėsi. Į trusikėlius nežino, kaip lindo (duomenys neskelbtini), nes ji jam taip sakė, kad jis taip padarytų. Kitas vaikas jam sakė, kad (duomenys neskelbtini) jai taip padarytų. „Vaikuti daryk, taip (duomenys neskelbtini)“. Iš kur ji žino, kad taip reikia daryti ji nežino. <...>“ (nagrinėjamų klausimų apie nukentėjusiosios asmenines savybes, jos parodymų patikimumą ir paaiškinimus apie kitų asmenų prievartą bei seksualines patirtis kontekste paryškintos vietos išskirtos teisėjų kolegijos; t. 1, b. l. 182)

42. Kaip jau minėta, apklausiamos apeliacinės instancijos teisme ekspertės E. K. ir A. Š. paaiškino, kad iš esmės vertinti aplinkybių ne apie įtariamojo, o apie kitų asmenų ir (duomenys neskelbtini) veiksmus, nebuvo jokio reikalo, nes ekspertizę jos atlieka pagal byloje esančius duomenis, taip pat ir pareikštus įtarimus, kurie tuo metu buvo pareikšti ne kam kitam, bet išteisintajam A. B.. Anot ekspertės A. Š.: jeigu yra toks (duomenys neskelbtini), galima sutikti, kad mergaitė painiojasi faktuose, tačiau objektyviai šiuo klausimu pasisakyti negali; jeigu būtų tyrimas dėl (duomenys neskelbtini), tada su P. B. būtų kalbama apie jį ir jos vertintų nukentėjusiosios teiginius; tam reikėtų dar vienos ekspertizės; šiuo atveju nutartis dėl ekspertizės skyrimo buvo suformuluota pagal A. B. pareikštus įtarimus, todėl atsakymai ir buvo pateikti būtent pagal šiuos įtarimus (t. 5, b. l. 115–116).

43. Esant šiems duomenims, ekspertizės metu niekaip nevertinus P. B. teiginių apie (duomenys neskelbtini) bei galimas jo ar kitų P. B. neįvardintų asmenų veiksmais sukeltas seksualines patirtis, taip pat nevertinus ir teisminio nagrinėjimo pabaigoje paaiškėjusių aplinkybių apie vaikų telefonuose rastas nuotraukas, rodančias apie vaikų seksualizuotą elgesį iki byloje nagrinėjamų įvykių (jų turinys dar bus aptartas), susikoncentravus tik į byloje A. B. pareikštus įtarimus, kategoriškai sutikti su eksperčių keliama prielaida, jog istorija apie (duomenys neskelbtini), taip pat ir itin skurdžios P. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo P. B. daryto poveikio ar įtaigos pasekmė, nėra pagrindo. Jokių patikimų tokią prielaidą, be kita ko, konstatuotą tik ekspertizės akte, patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

44. Šiame sprendime jau aptarti duomenys apie nukentėjusiąją patvirtina, kad P. B. elgesys jau nuo 2017 metų nebuvo įprastas ir pasižymėjo ypatingu aktyvumu, dėmesio koncentracijos stoka, negebėjimu rišliai dėstyti savo minčių, vengimo atvirai bendrauti net ir su jai nepažįstamais asmenimis nebuvimu, tačiau jokie duomenys apie nederamą A. B. elgesį jos atžvilgiu nustatyti nebuvo. Bendraudama su specialistais dar nuo 2017 metų, apie savo neigiamas patirtis mergaitė užsiminusi nebuvo, to nepastebėjo ir su ja bendravę specialistai. Susirūpinimą dėl seksualizuoto mergaitės elgesio pirmiausia pastebėjo jos tėvai ir dėl to kreipėsi pagalbos į (duomenys neskelbtini) tarnybą. Būtent šios tarnybos psichologei D. G. sukėlė nerimą apsilankymo pas ją metu pastebėtas P. B. seksualizuotas elgesys ir aplinkybė, jog į sekančią konsultaciją mergaitė ir jos mama V. B. neatvyko (teisėjų kolegijos pastaba – tuo metu V. B. buvo gydymosi įstaigoje ir negalėjo atvykti į konsultaciją, todėl apie galimą seksualinę prievartą anoniminiu pranešimu buvo pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai). Taigi, iki nukentėjusiosios mamos kreipimosi į psichologus, nei Vaiko teisių apsaugos tarnyba, nei jokios kitos institucijos jokių duomenų nei apie mergaitės seksualizuotą elgesį, nei apie jos galimai patiriamą prievartą, neturėjo.

45. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos raštu Nr. SD-803 (1.13-3), 2023 m. gegužės 4 d. dėl netinkamo P. B. elgesio, nurodant, kad mergaitė ėmė vagiliauti ir blogai mokosi, į (duomenys neskelbtini) tarnybą kreipėsi P. B. mama savo pačios iniciatyva. 2023 m. gegužės 22 d. konsultacija buvo suteikta V. B., o 2023 m. gegužės 29 d. – konsultuota P. B. (t. 2, b. l. 48). Remiantis 2024 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) tarnybos rašto Nr. SD-498 (1.13-3) duomenimis, P. B. mama, konsultuodamasi dėl netinkamo dukters elgesio, buvo pasakiusi psichologei ir apie seksualizuotą P. B. elgesį, tačiau mergaitės apsilankymo pas psichologę metu toks elgesys užfiksuotas nebuvo, apie galimai patiriamą seksualinį smurtą psichologei mergaitė taip pat neužsiminė. Vis dėlto, 2023 m. birželio 14 d. dėl P. B. buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus anonimiškai (t. 2, b. l. 51).

46. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta ir apklausta su P. B. bendravusi ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai apie P. B. anonimiškai pranešusi (duomenys neskelbtini) tarnybos psichologė D. G.. Ji nurodė, kad mergaitę ji matė tik vieną kartą, į ją kreipėsi jos mama, sakydama, kad P. B. ėmė vagiliauti, yra nedėmesinga ir nerimastinga, taip pat pasakojo, kad dukra rodo savo apatines kelnaites, prašo, kad jas parodytų brolis, kad močiutė ją kažkada pastebėjo nuogą gulinčią šalia brolio, kad ji nuolat daro kažkokius judesius, kad mama rado filmuotą medžiagą, kurioje buvo imituojamas lytinis aktas, ir jai pasirodė, jog vaikai patys save filmavo (nagrinėjamų klausimų kontekste – išskirta teisėjų kolegijos). Psichologė pažymėjo, kad susitikimo metu ji pati ypatingų seksualizuoto elgesio požymių, su kuriais susiduria ne dažnai, nepastebėjo, bet tai, kad mergaitei pasiprašius į tualetą jos mama pasakė, jog ji nelaiko išmatų, jai kėlė klausimų, todėl ji norėjo su mama pasimatyti dar kartą, jai buvo neramu, manė, kad galimai dėl prastos savo pačių sveikatos būklės tėvai nemato kažkokių rimtų dalykų, vykstančių su P. B. (t. 5, b. l. 105–117).

47. Po P. B. pokalbio su (duomenys neskelbtini) tarnybos psichologe D. G., šiai kilus įtarimų dėl galimai netinkamo elgesio su P. B. ir apie tai anonimiškai pranešus Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, 2023 m. birželio 14 d. A. B. ir V. B. šeimoje pirmą kartą apsilankė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės, kurios po atlikto patikrinimo nenustatė, kad vaikams namuose būtų nesaugu ar jiems būtų reikalingas vaikų apsaugos poreikis. Svarbu paminėti, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė A. Š. pažymėjo, jog visų šių duomenų, atliekant ekspertizę ji neturėjo arba ši informacija buvo perteklinė, todėl ji nebuvo aprašyta ekspertizės akte (t. 5, b. l. 105–117). Vis dėlto, pažymėtina, kad šis Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių apsilankymas A. B. ir V. B. namuose vyko likus vos devynioms dienoms iki pakartotinio, t. y. 2023 m. birželio 23 d., Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių apsilankymo (duomenys neskelbtini) namuose, be kita ko, jau turint anoniminės informacijos apie galimą seksualizuotą P. B. elgesį, todėl tokia informacija, kaip ir eksperčių nevertintos, bet V. B. psichologei D. G. nurodytos, aplinkybės apie mergaitės seksualizuotą elgesį su broliu (žr. šio sprendimo 45 pastraipą), taip pat jį patvirtinantys duomenys iš P. B. ir B. B. telefonuose rastų nuotraukų (žr. šio sprendimo 55 pastraipą), nagrinėjamos bylos kontekste negali būti vertinama kaip nereikšminga. Priešingai, ji sudaro pagrindą labai rimtai abejoti eksperčių teiginiais apie mergaitės norą apsaugoti ne ką kitus, o būtent tėvą ir neigti iš jo pusės patirtas seksualines patirtis. Pastebėtina ir tai, kad kaltinimai A. B. pareikšti už seksualinio pobūdžio veiksmus P. B. atžvilgiu, atliktus ne vėliau kaip 2023 m. birželio 23 d., todėl galėjo būti užfiksuoti jau pirmojo patikrinimo metu, t. y. 2023 m. birželio 14 d., tačiau to nebuvo.

47.1. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 20 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 7VSV-1880, patikrinimo metu V. B. buvo gydoma ligoninėje, o A. B. – žvejojo. Vaikus prižiūrėjo jų močiutė. Kadangi namuose vaikų įstatyminių atstovų nebuvo, telefonu buvo pasiteirauta A. B., ar specialistės gali pabendrauti su vaikais, tam išteisintasis neprieštaravo. Patikrinimo metu P. B. noriai bendravo su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis, pasakojo, kad kai ji su broliu neklauso, tėtis „jiems duoda baudas“ (pvz. neišleidžia į kiemą), kad tėtis kutena jos pilvą ir kojas, jai būna smagu, kad niekas jos kaip nors netinkamai nelietė. Apie netinkamus A. B. ar kitų asmenų veiksmus neužsiminė ir B. B..

47.2. Telefonu susisiekus su V. B., ši paaiškino, kad dėl P. B. elgesio ji konsultavosi su psichologe, kuri paaiškino, jog jos seksualizuotas elgesys gali būti dėl jos turimo hyperaktyvumo, nes mergaitei sunku suvaldyti savo veiksmus. Taip pat pažymėjo, kad P. B. rodo savo kelnaites, žargstosi ir masturbuojasi, tačiau niekada nėra sakiusi, kad su ja kas nors netinkamai elgtųsi ar prie jos lįstų. V. B. sutiko su siūloma pagalba, pažymėdama, kad jų šeimai sunku su trimis vaikais ir kylančiomis problemomis.

47.3. 2023 m. birželio 15 d. situacija buvo aptarta ir su A. B., kuris teigė nežinantis, kas apie jų šeimą rašo pranešimus, tačiau džiaugėsi, kad atvyko Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, teigė, kad seniai norėjo su jais pakalbėti. Pažymėjo, kad su P. B. šeimoje kyla problemų, su sutuoktine yra pastebėję jos seksualizuotą elgesį, yra matę, kaip ji broliui rodo savo kelnaites, apsimovusi sijoną prieš jį demonstruojasi ir „kiša užpakalį“, matė ją besimasturbuojančią su dantų šepetėliu, ją ne kartą drausmino už tokį elgesį, aiškino, kad taip elgtis negalima. A. B. taip pat pasakojo, kad kartą tepė P. B. makštį kremu, nes jai perštėjo, ir ji pasakė „oj, kaip gera“, sudrausmino, kad taip kalbėti negalima ir daugiau jokių panašių veiksmų P. B. atžvilgiu nedarė. A. B. prašė pagalbos ir sutiko, kad šeimai būtų teikiamos socialinės paslaugos (t. 2, b. l. 10–21).

48. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės konstatavo, kad A. B. ir V. B. patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaikų poreikių patenkinimo, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, pagal galimybes stengiasi keisti situaciją; jie turi sveikatos sunkumų, dėl kurių gali tik iš dalies rūpintis vaikais ir jiems būtina pagalba; jų žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, nėra pakankami, dėl to, jie negeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių ir poreikius atitinkančios raidos (t. 2, b. l. 10–21). Apklausiamos apeliacinės instancijos teisme specialistės L. S. ir L. K. patvirtino, kad patikrinusios A. B. ir V. B. šeimą pagal gautą anoniminį pranešimą, jokio pavojaus jos neįžvelgė, pažymėjo, kad P. B. buvo itin aktyvi, elgėsi laisvai, kad tiek mergaitės mama, tiek tėtis neneigė seksualizuoto P. B. elgesio apraiškų, paaiškino, kad dėl to, ieškodami pagalbos, jie jau kreipėsi į specialistus, buvo aišku, kad tėčiui trūksta tėvystės, galbūt ir socialinių įgūdžių, kaip elgtis su vaiku, atsižvelgiant į jo amžių ir raidą (t. 5, b. l. 105–117).

49. Iš paminėtų duomenų visumos matyti, kad iki nagrinėjamoje byloje vertinamų įvykių likus vos devynioms dienoms, jokios aplinkybės, dėl kurių kiltų P. B. apsaugos poreikis (pvz. dėl P. B. patiriamos seksualinės prievartos) nustatytos nebuvo. Patikrinimo metu tiek A. B., tiek V. B. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėms iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir apklausiami nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Jie skundėsi netinkamu P. B. elgesiu, pasižyminčiu ir tam tikromis seksualizuoto elgesio apraiškomis, teigė, jog dėl tokio dukters elgesio jau ėmėsi atitinkamų veiksmų – kreipėsi į psichologus, sutiko su jiems siūloma pagalba. Aktualu ir tai, kad šio patikrinimo metu nei A. B., nei V. B. namuose nebuvo, tačiau A. B. neprieštaravo, kad su vaikais būtų pabendrauta be tėvų, tokiu būdu, tiek P. B., tiek jos brolis su specialistėmis galėjo kalbėti atvirai, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms apie galimai neteisėtus A. B. veiksmus nei P. B., nei jos brolis B. B. specialistėms neužsiminė ir jokių nusiskundimų netinkamu savo tėvo elgesiu neišsakė.

50. Vis dėlto, kaip matyti iš patikrinimą atlikusių specialisčių L. S. ir L. K. apeliacinės instancijos teisme duotų parodymų, jos pastebėjo tam tikras seksualizuoto elgesio apraiškas P. B. elgesyje, nes mergaitė elgėsi laisvai, jos judesiai nebuvo suvaržyti, tiek ji, tiek jos brolis buvo itin judrūs, labai sunkiai sutelkė dėmesį, mergaitė siuntė bučinukus specialistėms, kas iš esmės nebūdinga tokio amžiaus vaikams bendraujant su specialistais. Tiesa, jos taip pat pabrėžė, kad į tokį elgesį jos atkreipė dėmesį tik todėl, kad su tuo buvo susijęs anoniminis pranešimas (t. 5, b. l. 105–117). Apie seksualizuotą P. B. elgesį bylos nagrinėjimo metu užsiminė ne tik paminėtos specialistės, bet ir išteisintasis A. B., liudytojai V. B., J. T., taip pat specialistės J. Z., I. R. bei ekspertės E. K. ir A. Š., be kita ko, pabrėždamos, kad tokiu atveju, kai seksualizuotas elgesys pasireiškia ypatingai jauname amžiuje, t. y. iki 10 – 12 metų, tai rodo apie nesavalaikę seksualinę patirtį, galimą prievartą (t. 4, b. l. 102–111). Ekspertės sprendė, kad seksualizuotą P. B. elgesį lėmė kartotiniai jos tėvo A. B. seksualinio pobūdžio veiksmai jos atžvilgiu, ką jos konstatavo ekspertizės akte bei patvirtino apklausiamos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

51. Vertinant tokias eksperčių išvadas, be kita ko, akcentuojamas ir apeliaciniuose skunduose, visų pirma pažymėtina, kad didžioji dalis proceso dalyvių seksualizuotą P. B. elgesį apibrėžė kaip apatinių kelnaičių demonstravimą, kojų kilnojimą, rankų užkišimą už kelnaičių, per daug artimą ryšį su jai nepažįstamais asmenimis (bendravimas, bučinukų siuntinėjimas ir pan.) ir pan., tačiau, tik savo lytinių organų lietimas, masturbacija ir lytinio akto imitavimas, anot eksperčių, iš esmės atitinka seksualizuoto elgesio sąvoką, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, įvertinusi itin aktyvų P. B. būdą bei jai konstatuotus aktyvumo ir dėmesio sutrikimus. Akcentuotina, kad apie tokius seksualizuoto pobūdžio P. B. veiksmus, t. y. kad ji masturbuojasi dantų šepetėliu ar trindamasi į patalynę, bando paliesti kitų asmenų lytinius organus, bandė paliesti A. B. apatines kelnaites ir pan. nurodė tik liudytoja V. B. ir išteisintasis A. B. ir jokie kiti specialistai ar liudytojai tokio P. B. elgesio užfiksavę nebuvo ir jo nepatvirtino.

52. Nors tokius išteisintojo A. B. teiginius galima būtų vertinti, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nukreipiant dėmesį nuo galimų savo neteisėtų veiksmų, juolab, jog jau pirmosios apklausos metu jis žinojo, kad yra sulaikytas už neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus P. B. atžvilgiu, tačiau įvertinus tai, kad tokias pačias aplinkybes patvirtino ir V. B., o bylos nagrinėjimo pabaigoje buvo ištirti pas vaikus rastų telefonų duomenys ir nuotraukos su vaikų seksualizuotu elgesiu, tokia versija teisėjų kolegijos neįtikina. V. B. siekis padėti A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nors ir negali būti savaime atmestas (vien dėl artimų jų tarpusavio santykių), tačiau nenustatytas. Priešingai, bylos duomenimis, dėl mergaitės seksualizuoto elgesio V. B. ieškojo pagalbos ir jau 2023 m. gegužės 4 d., kai jokie šeimos patikrinimo veiksmai dėl seksualizuoto P. B. elgesio atliekami nebuvo, bendraudama su (duomenys neskelbtini) tarnybos psichologe D. G., be kitų seksualizuoto P. B. elgesio apraiškų, psichologei papasakojo ir apie P. B. masturbavimosi bei jos ir brolio lytinio akto imitavimo veiksmus.

53. Vertinant tokį seksualizuotą mažametės nukentėjusiosios P. B. elgesį pažymėtina, kad seksualizuotas elgesys yra apibrėžiamas kaip vaiko seksualinio elgesio formos, neatitinkančios vaiko amžiaus, itin išreikštos, dažnai ar net nuolat pasikartojančios, stokojančios įprastai veiklai būdingo intereso, džiaugsmo, spontaniškumo. Nuosekliai stebimas seksualizuotas vaiko elgesys yra vienas pagrindinių požymių, signalizuojančių apie turėtas tiesiogines ar netiesiogines negatyvias intymias patirtis. Tokį elgesį gali demonstruoti vaikai, savo aplinkoje neapsaugoti ir susiduriantys su amžiaus neatitinkančiu turiniu (pvz., dažno suaugusiųjų seksualinės veiklos, nuogumo matymo ar pornografinio turinio stebėjimo televizijoje ar internetinėje erdvėje) ar patys išgyvenę traumines patirtis (patyrę smurtą, buvę smurtinių veiksmų šeimoje liudininkais ir pan.) (Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Rekomendacijos darbui su galimai smurtą patyrusiais vaikais. https://vaikoteises.lrv.lt/uploads/vaikoteises/documents/files/Darbo%20skelbimai/Uzuoveja_rekomendacijos2023.pdf).

54. Šių aplinkybių kontekste sutiktina, kad savo lytinių organų demonstravimas, masturbavimasis bei noras paliesti kitų asmenų lytinius organus nėra įprastas P. B. amžiaus vaikams (teisėjų kolegijos pastaba – byloje nagrinėjamų įvykių metu P. B. buvo beveik 9 metai) ir atitinka seksualizuoto elgesio sąvoką. Remiantis ekspertės A. Š. parodymais, tam, kad toks vaiko elgesys susiformuotų, reikalingos ne vienkartinės, bet kartotinės patirtys, todėl ji sprendė, kad seksualizuotą P. B. elgseną suformavo ne tik tam tikra matyta vaizdinė medžiaga (filmas ar matytas tėvų lytinis aktas), bet ir tiesioginė patirtis. Ekspertė pažymėjo, kad pornografinio turinio vaizdo medžiagos, galimas tėvų tarpusavio lytinių santykių stebėjimas ir tiesioginių prisilietimų visuma formuoja seksualizuotą elgesį, o atsižvelgiant į tai, kad iš P. B. negauta jokių duomenų apie kitas galimas seksualines patirtis (kaip jau minėta šio sprendimo 46 pastraipoje, ekspertės nežinojo ir nevertino byloje surinktų duomenų apie kitas nukentėjusiosios seksualines patirtis), jos seksualizuotas elgesys buvo siejamas būtent su A. B. veiksmais, aprašytais jam pareikštuose įtarimuose (t. 4, b. l. 102–111; t. 5, b. l. 105–117). Tokias pačias aplinkybes patvirtino ir ekspertė E. K. (t. 4, b. l. 102–111; t. 5, b. l. 105–117). Vis dėlto, vien tik šių aplinkybių nustatymas nagrinėjamoje byloje A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas nepatvirtina. Jokie patikimi įrodymai, leidžiantys daryti kategorišką išvadą, kad paminėtas seksualizuotas P. B. elgesys buvo nulemtas būtent A. B. seksualinio pobūdžio veiksmų, nagrinėjamoje baudžiamojoje nenustatyti.

55. Priešingai, be pirmiau aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiosios paaiškinimų nenuoseklumu, jokių patikimų įrodymų dėl galimo jai daryto poveikio ar įtaigos nebuvimu, nepaneigtais išteisintojo bei jam palankių liudytojų ir specialistų parodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinamo ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtas B. B. ir P. B. naudotų mobiliojo ryšio telefonų, t. y. „Xiaomi_M2101K9G“ (naudotojas B. B.) ir „Samsung GSM_SM-G950F“ (naudotoja P. B.) turinys. Tai, kad šie mobiliojo ryšio telefonai priklausė būtent B. B. ir P. B., visų pirma patvirtino jų tėvai – išteisintasis A. B. ir liudytoja V. B.. Be to, vienas šių telefonų, t. y. „Samsung GSM_SM-G950F“, buvo vaikiškame mobiliojo ryšio telefono dėkle, su vaikiškomis iliustracijomis (t. 1, b. l. 53–55). Išvadą, kad paminėtais mobiliojo ryšio telefonais naudojosi būtent vaikai, teisėjų kolegijai, be kita ko, leidžia daryti ir juose užfiksuota interneto naršyklės istorija, kuri patvirtina, kad naudojant mobiliojo ryšio telefonus „Xiaomi_M2101K9G“ ir „Samsung GSM_SM-G950F“, buvo dažnai lankomasi įvairių žaidimų („Cosmos Games“, „Minecraft“, „Coin Master“ ir pan.), taip pat ir „Roblox“, internetiniuose portaluose, „Roblox“ žaidimą, sprendžiant iš P. B. paaiškinimų, mėgo ir žaidė būtent ji. Be to, iš mobiliojo ryšio telefonų naršyklės istorijos matyti, kad jais neretai buvo vykdomos įvairių žaislų paieškos („Cozmo robot“, žaislinė skalbimo mašina, radijo bangomis valdomas sraigtasparnis ir pan. (teisėjų kolegijos pastaba – duomenys iš kompaktinio disko, t. 1, b. l. 68).

56. Tokiu būdu, nesant pagrindo abejotipaminėtų mobiliojo ryšio telefonų priklausomumu B. B. ir P. B., pažymėtina, kad juose buvo rastos apsinuoginusių vaikų ir jų seksualizuotą elgesį rodančios nuotraukos (A. B. ir V. B. jose atpažino savo vaikus B. B. ir P. B.). Nei vienoje jų išteisintasis A. B. neužfiksuotas, bet koks kitas vaizdas, kuris leistų susieti nuotraukas su A. B. asmeniu, taip pat nenustatytas. Priešingai, iš mobiliojo ryšio telefonuose užfiksuotų nuotraukų matyti, kad juose vaikai fotografavo vienas kitą, vienoje jų užfiksuota nuotrauką dariusio asmens ranka (nuotrauka dc2188ad79c63a59c1af8acdb9a5eba52ce770bfb16430b685c5a497f59c3c4a1.0, Xiaomi_M2101K9G), kuri akivaizdžiai nėra suaugusio asmens (apeliacinės instancijos teisme teismas kėlė klausimą ar dėl to yra ginčas, tačiau tokių abejonių nei apeliantės, nei kiti proceso dalyviai neišsakė). Svarbu paminėti ir tai, kad visos nuotraukos, kuriose matomi vaikiški lytiniai organai, užfiksuotos nukentėjusiosios brolio naudotu mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi_M2101K9G“ . Be to, jos visos buvo aptiktos išlikusios telefono vidinėje galerijos atmintyje kaip „cache“ failai buvusių originalių nuotraukų fragmentai (t. 1, b. l. 47–68), kas leidžia pagrįstai manyti, jog jų originalai iš telefono atminties buvo pašalinti ir tyrimo metu atkurti. Tai rodo, kad nuotraukas darę ir jomis disponavę asmenys nenorėjo, jog jos būtų surastos kitų asmenų, o tokią intenciją, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju galėjo turėti ir vaikai.

57. Vertinant paminėtų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros metu nustatytus duomenis, atskirai atkreiptinas dėmesys į nuotraukų darymo laiką, kuris, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, jog jos buvo padarytos gerokai ankščiau nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinami įvykiai. Telefone „Xiaomi_M2101K9G“ (naudotojas nukentėjusiosios brolis B. B.) rastos keturios nuotraukos, kuriuose užfiksuotas apnuogintas nukentėjusiosios P. B. kūnas (sėdmenys), padarytos 2023 m. vasario 25 d. nuo 18.38 val. iki 18.43 val.; dar viena nuotrauka, kurioje matomas apsinuoginęs berniukas (teisėjų kolegijos pastaba – nuotraukoje matomas visas berniuko kūnas, nefiksuojant veido), padaryta 2022 m. balandžio 12 d. 16.40 val. Mobiliojo ryšio telefone „Samsung GSM_SM-G950F“ (teisėjų kolegijos pastaba – naudotoja P. B.) rastos penkios nuotraukos, kuriuose nufotografuota P. B., jos lytiniai organai, krūtinė ir sėdmenys. Nuotrauka, kurioje nufotografuota P. B. krūtinė, padaryta 2023 m. balandžio 13 d. 18.06 val., kitos nuotraukos padarytos 2023 m. gegužės 7 d. nuo 4.22 val. iki 4.59 val. Šių duomenų visuma, atsižvelgiant į tai, kad anksčiausiai daryta nuotrauka, kurioje, be kita ko, užfiksuotas apsinuoginęs nukentėjusiosios brolis B. B. visu ūgiu, buvo padaryta dar 2022 m. balandžio 12 d., t. y. likus daugiau nei metams iki nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinamų įvykių, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad seksualizuoto pobūdžio veiksmais (lytinių organų demonstravimu, jų lietimu ir fiksavimu) tiek nukentėjusiosios brolis B. B., tiek pati nukentėjusioji P. B. užsiėmė gerokai ankščiau nei išteisintajam A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir šis laikas, be kita ko, sutampa su A. B. ir V. B. įvardintu laiku, kai jie pastebėjo seksualizuotą P. B. elgesį ir dėl to kreipėsi pagalbos į specialistus.

58. Esant šiems duomenims, byloje liko nepaneigta versija, jog seksualizuotą P. B. elgesį, užfiksuotą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, galėjo lemti ne tik ankstesni nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vertinami įvykiai, bet ir kitų asmenų, t. y. ne išteisintojo A. B., veiksmai, apie kuriuos, kaip nustatyta pirmiau, P. B. pasakojimuose trūksta nuoseklumo, o A. B. dalyvavimas fotografuojant apsinuoginusius vaikus, nenustatytas. Tai iš esmės pagrindžia ir eksperčių teiginius, kad seksualizuotą P. B. elgesį galėjo suformuoti ne pavienės, bet kartotinės seksualinės patirtys, kurias šiuo atveju galima būtų sieti ir su daugkartiniu apsinuoginusių vaikų (abiejų, t. y. tiek B. B., tiek P. B.) fiksavimu mobiliojo ryšio telefonais, be kita ko, užfiksuotu skirtingais laikotarpiais.

59. Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojamas A. B. buvimas su vaikais, kai jo sutuoktinė V. B. būna gydymo įstaigoje, šiam faktui iš esmės suteikiant neigiamą prasmę, tokiu būdu, sudarant įspūdį, kad būtent tada P. B. atžvilgiu išteisintasis atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek tėvo, tiek motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir už vaiko auklėjimą bei priežiūrą jie atsako bendrai ir vienodai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156, 3.159 straipsniai). Tėvai privalo auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnis). Tokios tėvų pareigos neabejotinai apima ir kasdienės vaiko priežiūros veiksmus – maitinimą, aprengimą, jo higienos užtikrinimą (maudymą, pagalbą tualete ir pan.) bei kitus būtinus veiksmus, susijusius su įprasta vaiko priežiūra, juolab, jei kalbama apie mažamečius vaikus, be kita ko, su specialiaisiais poreikiais, kas neginčytinai nustatyta nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu ir neginčytina, kad atliekant tokius veiksmus, tiek tėvas, tiek motina liečiasi prie vaiko, taip pat ir prie jo intymių vietų (pvz. jį maudydami), tačiau tokie veiksmai savaime negali būti vertinami kaip neteisėti, jei jie niekaip nėra nukreipti į seksualinio pasitenkinimo siekį ir pan.

60. Kaip jau minėta šio sprendimo 9 pastraipoje, teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl smurto A. B. ir V. B. šeimoje, padarytos remiantis prielaidomis. Byloje jokios neginčytinos aplinkybės dėl smurto artimoje aplinkoje nustatytos nebuvo, to nepatvirtino nei išteisintasis A. B., nei jo sutuoktinė V. B., apie galimą smurtą šeimoje neužsiminė ir byloje apklaustos A. B. ir V. B. kaimynės. Nors P. B. ekspertėms užsiminė, kad jai nepatinka, kai jos tėvai pykstasi, ji bando juos sutaikyti, grasina net susikrausianti lagaminą ir išeisianti iš namų, apie ką specialistams užsiminė ir B. B., tačiau tokie vaikų žodžiai liudija tik apie šeimoje buvusius nesutarimus (pykčius ar konfliktus), tačiau niekaip nepatvirtina, jog šių konfliktų metu jie vienas kito atžvilgiu smurtavo. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, tokios išvados nepatvirtina ir byloje nustatytas V. B. savęs žalojimosi faktas. Aplinkybės ir priežastys, lėmusios tokį V. B. elgesį (teisėjų kolegijos pastaba – be jai nustatyto psichikos sutrikimo), nagrinėjamoje byloje išsamiau tiriamos nebuvo, todėl sieti tokius V. B. veiksmus su smurtu artimoje aplinkoje, nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.

61. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir itin išsamiai skundžiamame nuosprendyje analizuoti B. B. Vaiko teisių apsaugos tarybos specialistėms išsakyti teiginiai: „Būna, kad šeimoje negerai ir yra negerai, bet negaliu niekam pasakoti, nes kiti užpyks ir tėtis užpyks, negaliu net jums pasakoti <...> būna, kad tėtis sako „tik niekam nesakyk“ <...> baisūs dalykai dedasi šeimoje, bet niekam negaliu pasakoti, nes tėtis neleidžia <...>“. Sutiktina, kad tokie vaiko žodžiai leidžia manyti apie tam tikras negatyvias ir/ar nemalonias aplinkybes šeimoje, tačiau lygiai taip, kaip apeliaciniuose skunduose jie siejami su seksualinio pobūdžio išteisintojo A. B. veiksmais P. B. atžvilgiu, jie gali būti siejami ir su mamos, be kita ko, dirbančios mokytoja, sveikatos sutrikimais, savęs žalojimu ir pan. Tokie vertinimai tėra prielaidos, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis ir jame daromos išvados negali būti grindžiamos, todėl tokio pobūdžio apeliacinių skundų argumentai atmetami.

62. Esant šiems duomenims, byloje nenustačius patikimų įrodymų dėl išteisintojo A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, likus nepaneigtai galimybei, jog seksualinio pobūdžio veiksmus P. B. atžvilgiu galėjo atlikti kiti asmenys ir būtent tai galėjo lemti byloje nustatytą jos seksualizuotą elgesį bei jai konstatuotą sveikatos sutrikdymą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu A. B. buvo pagrįstai išteisintas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

63. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliekamas nepakeistas, pagrindo tenkinti mažametės nukentėjusios įgaliotos atstovės apeliacinio skundo prašymą ir tenkinti P. B. vardu pareikštą 5 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra. Pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo šis civilinis ieškinys buvo atmestas, atitinka BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus, todėl, nekeičiant skundžiamo išteisinamojo nuosprendžio A. B. atžvilgiu, paliekamas nepakeistas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

64. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. rugsėjo 26 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-10596 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, advokatei K. Rutkauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą mažametei nukentėjusiajai P. B.. Prie šios pažymos pridėtas advokatės K. Rutkauskienės 2025 m. rugsėjo 26 d. prašymas Nr. ATP-2025-40859 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurios pagrindu valstybės naudai prašoma iš išteisintojo priteisti 966,13 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

65. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo Lietuvos apeliacinio teismo procesiniu sprendimu palikus galioti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį dėl A. B. išteisinimo dėl visų jam pareikštų kaltinimų pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus, proceso išlaidos iš išteisintojo A. B. negali būti išieškomos, todėl prašymas priteisti iš išteisintojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės V. B. ir nukentėjusiosios mažametės P. B. įgaliotos atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintojo A. B. nepriteisti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAudrius JuozapavičiusErnestas Rimšelis