- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- I-1106-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02010-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., 2-19 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ryšium su laisvės apribojimu buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015-03-16 iki 2016-03-22, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (šalta, drėgna, tamsu, pelėsis, atsilupę dažai, per mažai natūralios šviesos), dėl kamerų perpildymo kildavo konfliktai su kitais jose laikomais asmenimis. Netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, dėl ko kamerose laikėsi nemalonus kvapas. Laikino sulaikymo ir paskirstymo kameros rūsyje, sanitariniai mazgai jose neatskirti, neplauti, apsinešę kalkėmis ir rūdimis. Asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti ir daiktus dėti į nešvarias dėžes. Nuo 1979 m. serga tuberkulioze, o sergantiems tokiomis ligomis turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam asmeniui, be to, jie turi būti apgyvendinami atskirai. Kalinamas netinkamomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Teismo posėdžio metu prašomą priteisti sumą sumažino iki 4000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (1 t., 174 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (1 t., 93-101 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2015-03-16 iki 2016-03-22 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,52 iki 19 kv. m., o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui tik 14 dienų teko mažesnis kameros plotas nei nustatyta higienos normose, o visas kitas jo kalinimo dienas plotas atitiko vienam asmeniui nustatytus reikalavimus.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2016-02-25 patikrinimo akte Nr. EP-56 užfiksuotas kameros Nr. 58 patikrinimas, vizualiai matomo pelėsio nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrino kamerą Nr. 47, dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, tačiau oro temperatūra buvo mažesnė, nei nustatyta higienos normos, matomas pelėsis. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normų HN 76:2010 ir HN 134:2015 reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, jis nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.
Atsakovė nurodo, kad atvykstantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1-9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas bei suimtieji (nuteistieji) iš paskirstymo kamerų į gyvenamąsias kameras perkeliami tą pačią dieną. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo ir paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Iš 2015-08-27 patikrinimo akto matosi, kad laikino sulaikymo, paskirstymo kameros išvalytos, išvėdintos, kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti išplautos. Pareiškėjas laikino sulaikymo kamerose PK-4 ir PK-6 buvo tik 9 kartus, kas jam negalėjo sukelti negrįžtamų sveikatos padarinių.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji į esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planais, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiais asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas, buvo laikomi kameroje Nr. 33. Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje užfiksuota, kad 2015-11-12 pareiškėjui buvo atlikta rentgenograma ir pažymėta, kad suimtajam E. A. yra liekamieji reiškiniai po persirgtos plaučių tuberkuliozės. Duomenų apie aktyvųjį tuberkuliozinį procesą nebuvo, todėl nebuvo jokios būtinybės pareiškėją laikyti kameroje, kurioje laikomi asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas E. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2015-03-16 iki 2016-03-22, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui ir higienos normų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2016-09-23 pažymos Nr. 60/09-3418 (1 t., 37-45 b. l.) matyti, kad pareiškėjas E. A. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2015-03-16 iki 2016-03-22, viso 344 dienas, skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-4 asmenimis ir jam teko nuo 3,52 iki 22,6 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 9,53 iki 22,6 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 5) teismas nustatė, kad 330 dienų pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus, 8 dienas kameroje Nr. 28 pareiškėjui pastoviai teko mažiau, negu 3,6 kv. m., o 6 dienas toje pačioje kameroje pareiškėjui tenkantis kameros plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti, kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šias dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, atsakovė pateikė duomenis tik kamerose buvusių asmenų skaičių ryte 7.30 val. ir vakare 19.30 val., todėl 2016-09-23 pažymos turinys vertintinas pareiškėjo naudai ir konstatuotina, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 14 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui, o Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (1 t., 37-45 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (2 t., 2-3 b. l.) ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kameroje Nr. 28, kai joje buvo laikomi 5 asmenys, iš kameros ploto (17,62 kv. m.) atėmus sanitarinio mazgo plotą (2,231 kv. m.), pareiškėjui teko 3,07 kv. m., o kai šioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys – 3,84 kv. m., taigi šioje kameroje tuo metu, kai buvo pažeistas minimalus reikalavimas kameros plotui (3,6 kv. m.), įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kamerose Nr. 52, 48, 58 ir 47, kai jose buvo laikomi 4-5 asmenys, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui taip pat teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kitose pareiškėjo laikymo kamerose, kai jis buvo laikomas vienas, arba kai jose buvo laikomi 2-4 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus atsakovo pateiktus duomenis, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai (2 t., 4-7 b. l.), nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, šalta, drėgna, tamsu, pelėsis, atsilupę dažai, per mažai natūralios šviesos. Iš atsakovės į bylą pateiktų Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2016 m. vasario 22 d. patikrinimo metu buvo patikrintos ir pareiškėjo laikymo kameros Nr. 48, 52, 58, 62 ir 66, nustatyta, kad kameroje Nr. 52 yra daug pelėsio ant sienų ir lubų – pažeidžiamas HN 134:2015 39 punkto reikalavimas, kitose tikrintose kamerose pelėsio nėra (1 t., 72-74 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. patikrinta kamera Nr. 47, nustatyta mažesnė oro temperatūra, nei reglamentuoja higienos norma, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus (1 t., 75-77 b. l.). Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015-2016 metais atliktus remonto darbus (1 t., 194-202 b. l.) matosi, kad 2015 metais kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo remontuojamos, 2016 metais buvo remontuojamos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 52, 90 ir 70. Kameroje Nr. 52 liepos – rugpjūčio mėn. buvo valomos lubos ir sienos, tepamas antiseptikas nuo pelėsio, lyginamos sienos, sumontuotas sanitarinio mazgų aptvėrimas, naujas klozetas ir vamzdynai, kameroje Nr. 90 rugpjūčio - rugsėjo mėn. buvo valomas pelėsis, dažomi nuvalyti plotai, kameroje Nr. 70 spalio – lapkričio mėn. šalinamas pelėsis, tepamas antiseptikas, lyginamos ir dažomos lubos bei sienos, montuojami vamzdžiai ir klozetas. Kameroje Nr. 52 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015-04-15 iki 2015-06-30, kameroje Nr. 90 – 2015 m. rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 70 – 2016 m. vasario mėn., t.y., iki remonto darbų atlikimo. Tačiau atsakovė nepateikė duomenų dėl visų pareiškėjo laikymo kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams, nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą, teismas laiko, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jo laikymo kamerose buvo šalta, drėgna, tamsu, pelėsis, atsilupę dažai, per mažai natūralios šviesos, ir konstatuoja, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 28, 52, 48, 58, 62, 90 ir 66, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 22 punkto, reglamentuojančio patalpų apšvietimą, 26 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą ir santykinę oro drėgmę, 56 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio (išskyrus kameras Nr. 48, 58, 62 ir 66, kuriose tikrinimo metu pelėsio nebuvo), ir 62 punkto, reglamentuojančio, kad patalpų remontas turi būti atliekamas pagal poreikį, reikalavimus, taip pat kamerose Nr. 48, 58, 70 ir 47, pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015-11-01) 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinę apšvietą (išskyrus kamerą Nr. 47), 16 punkto, reglamentuojančio patalpų oro temperatūrą ir drėgmę, ir 39 punkto, numatančio, kad ant gyvenamųjų patalpų sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI kamerose netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t.y., nebuvo unitazų, tik skylė grindyse, iš kanalizacijos vamzdžių į kameras sklido išmatų kvapas, ypač vasaros metu, sanitariniai mazgai buvo atitverti plokšte, buvo durys, todėl gyvenamosiose kamerose jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeistas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkte buvo numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida. Iš sanitarinių mazgų kamerose lentelės matosi tik iš ko pagaminta sanitarinio mazgo atitvarinė konstrukcija ir jos aukštis (2 t., 2-3 b. l.). Atsakovė į bylą pateikė kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukas (1 t., 184-193), iš kurių matosi, kad tik kameroje Nr. 28 sumontuotas klozetas, kitose kamerose yra tik sanitariniai įrenginiai su šalto vandens nubėgimo sistema, praėjimas į sanitarinius mazgus kamerose atitvertas durimis arba užuolaida. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) laikomas būtent HN 76:2010 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2016-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2865-624/2016 ir kt.), laikytina, kad pareiškėjas kamerose Nr. 28, 52, 48, 58, 62, 90 ir 66 iki 2015-11-01 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimus, o įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, lovos sustatytos visai greta sanitarinio mazgo, pripažintina, kad dėl tokio sanitarinio mazgo atitvėrimo, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI jis būdavo patalpinamas į rūsyje esančias kameras, kuriose visiškai neatitverti sanitariniai mazgai. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, jog visi priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, be ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, o rėžiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra ir švarinimas. Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma. Iš byloje esančių Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymų apie 2015-2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad laikino laikymo ir priėmimo – paskirstymo kameros buvo remontuojamos 2016 m. liepos - rugsėjo mėn. – atliktas sienų, lubų dažymas, sanitarinių mazgų atitvarų gamyba ir montavimas (1 t., 194-202 b. l.). Pažymoje Nr. 60/09-34182 nurodyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo talpinamas į kameras PK-5 ir PK-4, viso 9 kartus (1 t., 37-45 b. l.). Į bylą pateikta kameros Nr. PK-4 fotonuotrauka, iš kurios matosi, kad sanitarinis mazgas šioje kameroje visiškai neatitvertas nuo likusios kameros erdvės (1 t., 183 b. l.). Atsakovė į bylą pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose užfiksuota Šiaulių TI laikino laikymo ir paskirstymo kamerų būklė. 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad dirbtinis apšvietimas paskirstymo kamerose nustatytas nuo 3 iki 4 lx, kai turi būti 200 lx, tualetai neatitverti (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas) (1 t., 52-55 b. l.). 2015 m. sausio 15 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje PK-5 oro temperatūra +12,1° C, tualetas neatitvertas nuo likusios kameros dalies (HN 76:2010 21 punkto pažeidimas) (1 t., 63-67 b. l.). 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kameroje PK-4 pelėsio nėra, nuo lubų nesilupa, nebyra, tualetai neatitverti nuo likusios kameros dalies (1 t., 68-71 b. l.). 2015 m. gegužės 7 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Šiaulių TI karantino kamerose PK-2, PK-3, PK-4 ir PK-5 oro temperatūra nuo +11,9 iki 14,1° C, apšvietimas nuo 3 iki 5 lx, praustuvių nėra, tualetas neatitvertas (2 t., 9-12 b. l.). Analogiški pažeidimai užfiksuoti ir 2015 m. birželio 19 d. patikrinimo metu (2 t., 13-14 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2015-11-01 buvo talpinamas į paskirstymo kamerą PK-5, kuri neatitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015-11-01) 21 punkto, reglamentuojančio sanitarinio mazgo įrengimą, 22 punkto, reglamentuojančio patalpų apšvietimą, ir 26 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, reikalavimus. Be to, laikytina, kad paskirstymo kamerose buvo pažeistas ir pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniais mazgais.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl asmens apžiūros atvykstant ir išvykstant į / iš Šiaulių TI, nurodo, kad asmens ir daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, asmuo esant žemai oro temperatūrai yra verčiamas nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros (tame tarpe ir atliekamų kratų) vykdymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija“ (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 151-157 punktuose nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata - tai jo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant), suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Iš byloje esančių Šiaulių visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai buvo tikrinami 2015 m. kovo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimų metu, patikrinimo aktuose užfiksuota oro temperatūra +18,3° C, santykinė oro drėgmė - 39,5 %, 2015 m. kovo 4 d. patikrinimo metu užfiksuota, kad kratos atlikimo patalpoje esančios vonelės daiktams sudėti labai nešvarios (pažeidžiamas HN 76:2010 54 punkto reikalavimas), tačiau 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo metu nustatyta, kad kratos atlikimo patalpoje sudėtos vonelės daiktams sudėti išplautos (1 t., 68-71, 2 t., 15-18 b. l.). Taigi 2015-03-04 patikrinimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nešvarių vonelių. Pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2015-03-16, taigi galėjo naudotis nešvariomis vonelėmis, o tuo pačiu patirti nepatogumus, t.y., neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 1979 m. serga tuberkulioze, o sergantiems tokiomis ligomis turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam asmeniui, be to, turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų asmenų. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., 24-35 b. l.), 2016-10-04 Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybos pažymos (1 t., 90 b. l.) matyti, jog pirminės gydytojų apžiūros, atliktos 2014-10-23, metu padaryta atžyma „TBC 1979?“(29 b. l.), 2015 m. lapkričio 13 d. gydytojas radiologas pažymėjo, kad atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą nustatyti liekamieji reiškiniai po persirgtos plaučių tuberkuliozės (1 t., 28 b. l.). 2015 m. lapkričio 16 d. gydytojo atliktos apžiūros metu nustatyta, kad pareiškėjas sirgęs TBC, dabar jaučiasi normaliai (1 t., 33 b. l.). Tiek Bausmių vykdymo kodeksas, tiek Suėmimo vykdymo įstatymas numato, kad atskirai nuo kitų suimtųjų laikomi tik sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze asmenys. Kadangi nei patalpinimo į Šiaulių TI metu, nei vėliau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas sirgtų aktyvia tuberkuliozės forma, nebuvo pagrindo jį laikyti atskirai nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), todėl pareiškėjo pretenzijos tiek dėl 5 kv. m. gyvenamojo ploto, tiek dėl būtinumo laikyti jį atskirai atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose dėl per mažo ploto kyla konfliktinės situacijos. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad žodiniai konfliktai kildavo tada, kai jis būdavo patalpinamas į kamerą kartu su jauno amžiaus asmenimis, konfliktai kildavo būtent dėl jo amžiaus, apie kilusius konfliktus administracijai nepranešdavo, tik prašydavo perkelti jį į kitą kamerą, kas ir būdavo padaroma. Taigi Šiaulių TI administracija, negaudama pranešimų ir skundų dėl kamerose kilusių konfliktų, neturėjo galimybės jų spręsti. Be to, šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų (visos 344 dienos), tam tikrą laikotarpį (14 dienų) pažeidžiant reikalavimus minimaliam kameros plotui, kiti nustatyti pažeidimai (sanitarinių mazgų netinkamas įrengimas kamerose, paskirstymo kamerų neatitikimas higienos normos reikalavimams, privatumo pažeidimas, naudojantis sanitariniais mazgais paskirstymo kamerose) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 4000 Eur. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, nesiskundė (1 t., 46 b. l.), jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2403-502/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 2500 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.