- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- 1-348-1199/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- I. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.12.2.3Teismo veiksmai, kai gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 428 str.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Irenai Sakson,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L. (I. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaruojantis, el. p. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2024 m. sausio 29 d., 0.13 val., Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagirių k., Durpių g. 36, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo, automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. L. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jam reikėjo ryte važiuoti savo reikalais, todėl nusprendė vakare nuvažiuoti užsipilti kuro, kad ryte būtų greičiau. Prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Kodėl sėdo prie vairo, negali paaiškinti. Automobilis priklauso jam. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje. Gyvena iš bedarbio pašalpos. Savo veiksmus vertina blogai. Su jam nustatytu girtumu, 1,8 promilių, sutinka. Prieš tai dirbo užsienyje. Darbo birža jam moka virš tūkstančio eurų. Statosi namą, ten yra įrengta vieta kur pernakvoti, kartais nakvoja ten. Prieš kelis metus buvo sustabdytas ir pripūtė apie 1,4 promilių, buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones. Mašiną nusipirko prieš pusę metų. Gyvena vienas, išlaikytinių neturi, finansiškai padeda pensinio amžiaus mamai. Su mama negyvena, nes buvo su ja apsipykęs. Mama nežino, kad yra įvykęs toks įvykis. Alkoholį vartoja retai, buvo draugo gimtadienis, todėl išgėrė. Ieškosi darbo, norėjo įgyti teisę vairuoti C kategorijos transporto priemones, bet dabar to nebus, nes teisės vairuoti transporto priemones jam bus atimtos. Ar turės galimybę susimokėti baudą, priklausys nuo baudos dydžio. Prašo teismo sutrumpinti teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat nori paaiškinti, kad šiuo metu gyvena pas draugus. Ir jeigu teismas skirtų jam draudimą turėti, laikyti alkoholinius gėrimus, jam galėtų būti skiriamos nuobaudos ne dėl jo, bet dėl draugų turimo ar laikomo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.
Be kaltinamojo I. L. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2024 m. sausio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulės I. Podrezienės tarnybiniame pranešime ROIK 0124000056354 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2023 m. sausio 29 d. ji dirbo kartu su vyr. specialistu M. Gimbickij. Apie 0.13 val. patruliuojamame maršrute Vilniaus raj., kelyje, vedančiame nuo Vaidotų k. link Pagirių k., pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo kelyje, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis iš jų akiračio nebuvo dingęs, važiavo jam iš paskos. Vairuotojas sukėlė įtarimų, todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinimui Pagirių k., Durpių g. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja I. L., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus vairuotojo, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis nurodė, kad prieš valandą. Vairuotojas kalbėjo nerišliai, išlipęs iš automobilio svirduliavo. Patikrinus vairuotojo blaivumą, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, antru pūtimu ‒ 2,22 prom. neblaivumas. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė. Automobilio apžiūros metu jame jokių alkoholinių gėrimų nerasta. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, be keleivių. Automobilis buvo perduotas į saugomą automobilių aikštelę (b. l. 10).
2024 m. sausio 29 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad I. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, tikrinamasis nesugebėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, nesugebėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Tikrinamajam nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 1 valandą, buvo patikrintas jo girtumas alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0428, kurio patikros sertifikatas Nr. 1989094 galioja iki 2024 m. gegužės 20 d., pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas. Antro pūtimo metu buvo nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 11, 12–13, 12–14).
2024 m. sausio 29 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos duomenimis apie kelių transporto priemones nustatyta, kad transporto priemonės VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas I. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. gegužės 18 d. (b. l. 26).
2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokole esančiais duomenimis, užfiksuotais peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2024 m. sausio 29 d., 0.15 val. policijos pareigūnų ekipažas sustabdo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnas, priėjęs prie automobilio, vairuotoją įspėja, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, vairuotojo paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnas, paėmęs dokumentus, grįžta prie tarnybinio automobilio, paėmęs alkotesterį, grįžta prie vairuotojo. Pareigūnas duoda vairuotojui pūsti į alkotesterį, pirmo patikrinimo metu VW Transporter vairuotojas įpučia 1,81 promilių. Pareigūnas parodymus parodo vairuotojui. Pareigūnas grįžta prie tarnybinio automobilio, VW Transporter vairuotojas lieka sėdėti savo automobilyje; 2024 m. sausio 29 d. 0.37 val. pakartotinai pareigūnas patikrina VW Transporter vairuotojo blaivumą. Vairuotojas antro patikrinimo metu įpūtė 2,22 promiles. Pareigūnas alkotesterio parodymus parodo vairuotojui, paaiškina, kad automobilis bus išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 15–16).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo I. L. duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas; pareigūnės I. Podrezienės tarnybinį pranešimą, kuriuo nustatyta, kad pareigūnams patruliuojant buvo pastebėtas priekyje važiuojantis automobilis, kuris vingiavo kelyje, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, vairuotojas sukėlė įtarimų, todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinimui, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairuoja I. L.; neblaivumo nustatymo aktą, kuriame užfiksuoti kaltinamajam veikos padarymo metu nustatyti neblaivumo požymiai; alkotesterio duomenis, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,81 promilių neblaivumas), kai nustatytas neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. L. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į I. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis); kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ‒ kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; nusikalstamos veikos padarymo stadiją ‒ veika baigta; kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 53–54), baustas administracine tvarka (b. l. 55–57), nedirbantis (b. l. 58–59), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 60), nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.
Pažymėtina, kad kaltinamasis I. L. anksčiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskiriant 32 MGL (1 600 eurų) dydžio baudą, apie baudos sumokėjimą duomenų nėra, šiuo metu kaltinamasis nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jo gaunamas pajamas sudaro bedarbio pašalpa. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų pasiekimo, už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, I. L. skirtina arešto bausmė, nustatant jos dydį artimą minimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam šios bausmės dydžiui ir paskiriant kaltinamajam 30 (trisdešimties) parų areštą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo turtinę padėtį, neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę ‒ 20 (dvidešimties) parų areštą.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi dėl savo elgesio, prieš tai buvo padaręs nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), už kurią buvo nuteistas 2019 m., duomenų apie vėlesnius kaltinamojo patraukimus baudžiamojon atsakomybėn nėra, per pastaruosius trejus metus nebuvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą jam būnant neblaiviam, visas paskirtas administracines nuobaudas yra įvykdęs, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, tad jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros – kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskyrimas būtų neproporcinga priemonė. Pagal kasacinio teismo praktiką, atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-97-697/2023).
Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalis ); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.
Prokurorės teisiamojo posėdžio metu prašyti paskirti kaltinamajam įpareigojimai − neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei neturėti, nenaudoti, neįsigyti, nesaugoti pačiam ar neperduoti saugoti kitiems asmenims alkoholio, įvertinus kitus šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtinus įpareigojimus (tarp jų, skirtiną įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų), taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena pas draugą, I. L. neskirtini. Teismo manymu, pirmiau nurodytų kaltinamajam skirtinų įpareigojimų, vertinant juos kaip visumą, pakanka tam, kad būtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Tarp jų ir šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas – sulaikyti I. L. nuo kitų ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su alkoholio vartojimu, darymo.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad I. L. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, I. L. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, I. L. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,81 promilės alkoholio, daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Teismas neturi duomenų apie ankstesnius panašaus pobūdžio kaltinamojo galbūt įvykdytus teisės pažeidimus. Vienok, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, policijos pareigūnai patruliuodami pastebėjo važiuojantį automobilį, kuris vingiavo kelyje, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, I. L. paskyrimo dienos (b. l. 38–39).
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu I. L., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią transporto priemonę ‒ automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą 2024 m. vasario 7 d. pažymą Nr. APD-2024-01475 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, kad iš I. L. priteistina pinigų suma už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 129,17 Eur.
Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad, teismo turimais duomenimis, kaltinamasis turi įsiskolinimą, dėl kurio yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.
2024 m. sausio 30 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos I. L. nuosavybės teisės į automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 40–41). Atsižvelgiant į tai, kad I. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas I. L. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 38–39), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,
nusprendžia:
I. L. (I. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. L. (I. L.) galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirtos 20 (dvidešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant I. L. (I. L.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti I. L. (I. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 30 d.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią I. L. (I. L.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti I. L. (I. L.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
I. L. (I. L.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volkswagen VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
I. L. (I. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl I. L. (I. L.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Išaiškinti I. L. (I. L.), kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.