Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-556-826-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-06-07
Bylos Nr.: A-556-826-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas: K. G.
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Advokatai: Vytautas Gecas

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A556 - 826/2010Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičieneidalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Gecui,atsakovo atstovui Tadui Škimeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundais (T 1, b. 1. 6-8; T 2, b. l. 3-6), kuriuos patikslino (T 1, b. l. 14-17; T 2, b. l. 37-43; 93-101; T 4, b. l. 76-87), kreipėsi į teismą prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją vykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K. G. 2007 m. kovo 16 d. prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale;

2) įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities viršininko administraciją vykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K. G. 2007 m. kovo 16 d. prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 2-3013-(2.20) „Dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo“, kuriuo atsisakyta patenkinti jo 2008-07-18 prašymą dėl įregistravimo jo 2007-03-16 prašymą kaip statybos leidimą;

4) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašytą savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijai 2007-02-22 ir 2007-03-01 padavė prašymus išduoti statybos leidimą rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis statybai nuomos sutarties pagrindu valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas per Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje nurodytą dešimties dienų terminą statybos leidimą neišdavė ir apie neišdavimo priežastis nepranešė. Pareiškėjo teigimu, 2007-03-01 prašymas buvo nagrinėjamas 2008-03-14 Nuolatinės statybos komisijos posėdyje, kuriame jam buvo pranešta, kad statybos leidimo išdavimui pritarta, tačiau statybos leidimas nebuvo išduotas. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu jis 2007-03-16 raštu pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijai, jog po penkių dienų, t. y. nuo 2007-03-22 pradės statybos darbus be statybos leidimo ir prašė pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą. Teigė, jog pranešimą atsakovas privalėjo įregistruoti kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale, o to nepadariusi pažeidė jo teisę statyti statinį bei nurodyto teisės akto nuostatas. Pareiškėjas akcentavo, jog statybos leidimui gauti jis pateikė visus reikalingus dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje, t. y. žemės sklypo detalųjį planą, statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statinio techninį projektą ir kitus. Neginčija aplinkybės, jog žemės sklypas yra pajūrio juostos teritorijoje. Skundo reikalavimą grindė tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos pajūrio juostos (toliau – ir Pajūrio juostos) įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas leidimą statinio statybai turi išduoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius. Pareiškėjas nurodė, jog atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai atsisakius išduoti statybos leidimą ir atsisakius įregistruoti jo 2007-03-16 prašymą kaip statybos leidimą jis 2008-07-18 padavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai prašymą įregistruoti jo 2007-03-16 pranešimą kaip leidimą statybai rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2-3013-(220) atsisakė įregistruoti pranešimą kaip leidimą statybai nurodydamas, jog Palangos miesto savivaldybės administracija netinkamai pradėjo statybos leidimo išdavimo procedūrą, nes žemės sklypas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintą pajūrio juostą, todėl taikytinas specialus Pajūrio juostos įstatymas, pagal kurį išduoti statybos leidimus kompetentinga Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą. Pareiškėjas teigė, jog pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas 2007-02-22 ir 2007-03-01 padavė prašymus išduoti statybos leidimą tinkamam subjektui - Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuri per dešimt dienų turėjo statybos leidimą išduoti arba nurodyti atsisakymo priežastis, o jeigu buvo reikalingas Vyriausybės pritarimas privalėjo inicijuoti Vyriausybės pritarimo procedūrą ir apie tai jam pranešti, tačiau tai nepadarė. Akcentavo, jog Statybos įstatymo 23 straipsnyje nenumatytos terminų trukmės išimtys dėl statybos leidimo išdavimo statinių statybai pajūrio juostos teritorijoje. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, manydama, jog yra tinkamas subjektas išduoti statybos leidimą pajūrio juostoje, privalėjo jo 2007-03-16 pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytu pagrindu. Pareiškėjas pažymėjo, jog iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo žinomos užsitęsusios statybos leidimo išdavimo procedūros Palangos miesto savivaldybės administracijoje, tačiau ši institucija nuo 2007-03-01 iki ginčijamo 2008-09-11 sprendimo priėmimo nevykdė jai priskirtų valstybinės statybos priežiūros funkcijų. Pareiškėjo teigimu, jis pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatas 2007-03-16 pranešimu pranešęs Palangos miesto savivaldybės administracijai apie pradedamą statybą įgijo teisę statyti statinį be statybos leidimo, todėl jo veiksmai yra teisėti. Neigia, jog 2007-04-26 vykdė statybos darbus ir nurodytai aplinkybei pagrįsti prideda antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo 2007-08-06, 2007-10-15 ir 2007-10-29 protokolus. Nurodė, jog 2007-10-17 Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (15.2)-KŪ5-108/2007 žemės darbams vykdyti ir būtent nuo tada jis pradėjo žemės kasimo ir statinio statybos darbus. Teigė, jog skundžiamo 2007-04-26 savavališkos statybos akto turinys neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų: nenurodyta, kokiomis priemonėmis nustatyta, kad statytojas vykdė statybos darbus, nenurodyta, kada įvykdyti savavališkos statybos darbai. Pareiškėjas nurodė, jog prašo teismo nevertinti jo pateikto Palangos miesto savivaldybės administracijos 2007-04-04 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), nes juo negrindžia skundo reikalavimų. Prašymą argumentuoja tuo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius V. K. apklausiamas liudytoju šioje byloje 2009-04-07 parodė, kad statybos leidimas nebuvo išduotas, nes statybos leidimo išdavimui nepritarė Palangos miesto savivaldybės Nuolatinė statybos komisija ir jis neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais. Pareiškėjo teigimu, statinio statyba gali būti vykdoma be statybos leidimo, atsakovams įregistravus jo 2007-03-16 pranešimą kaip statybos leidimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 4, b. l. 98-100) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2007-02-22 ir 2007-03-01 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą statybai rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini). Nuolatinė statybos komisija 2007-02-28 posėdžio metu nustatė, kad parengtas statinio projektas neatitinka detaliojo plano sprendinių, nėra higieninės ekspertizės, nepilnai užpildyta techninių ekonominių rodiklių lentelė, detaliojo plano sprendiniai nesuderinti su botanikos parko direkcija, todėl nutarė nepritarti statybos leidimo išdavimui. Pažymėjo, jog su Komisijos protokolu pareiškėjas susipažino pasirašytinai. Nurodė, jog Nuolatinė statybos komisija 2007-03-14 posėdžio metu nustatė, jog techninis projektas neatitinka patvirtinto detaliojo plano sprendinių, skiriasi projektavimo sąlygų sąvade bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išduotose projektavimo sąlygose nurodyti pavadinimai, techniniame projekte nebuvo ištaisytos 2007-02-28 protokole nurodytos pastabos, nepateiktas Vyriausybės leidimas statybai pajūrio juostoje. Atsakovo teigimu, pareiškėjas šiame Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dalyvavo, su protokolu ir pateiktomis pastabomis pasirašytinai susipažino, o protokolo kopija jam išsiųsta 2007-03-21 gavus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išvadą. Nurodė, jog pareiškėjas, žinodamas statybos leidimo neišdavimo priežastis, 2007-03-16 padavė prašymą įregistruoti statybos leidimų žurnale pranešimą apie pradedamą statybą be statybos leidimo kaip statybos leidimą. Atsakovas argumentavo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintą pajūrio juostą, todėl teisiniams santykiams taikytinas specialus Pajūrio juostos įstatymas. Teigė, jog šią aplinkybę pareiškėjas žinojo, nes ji nurodyta žemės nuomos sutartyje, detaliajame plane ir techniniame projekte. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į pajūrio juostos teisinio režimo specifiką, sudėtingesnė ir daugiau subjektų įtraukianti procedūra negali būti įgyvendinama per bendrąjį Statybos įstatymo nustatytą 10 dienų terminą, todėl pareiškėjo prašymas taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatas ir prašymas įregistruoti jo 2007-03-16 pranešimą kaip statybos leidimą yra nepagrįstas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašytas savavališkos statybos aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas vykdė statybos darbus neturėdamas galiojančio statybos leidimo.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 4, b. l. 111-112) prašė skundo nepatenkinti.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo nuomos teise valdomas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į pajūrio juostos teritoriją, todėl jo teisinį režimą nustato Pajūrio juostos įstatymas. Nurodė, jog ginčo atveju statybos leidimą pajūrio juostos teritorijoje kompetentingas išduoti apskrities viršininkas ir numatyta kitokia nei Statybos įstatyme statybos leidimų išdavimo tvarka, todėl Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai pradėjo statybos leidimo išdavimo procedūrą pagal Statybos įstatymo nuostatas. Atsakovo teigimu, pareiškėjas 2007-03-16 pranešimą padavė ne tam viešojo administravimo subjektui, kuris išduoda statybos leidimą. Nurodė, jog planuojami statyti statiniai yra kitokie statiniai, nenurodyti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose, todėl statybos leidimą šiems statiniams pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas išduoda apskrities viršininko administracija, jei yra gautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimas. Atsakovo teigimu, 2007-03-16 prašymas įregistruoti pranešimą apie statybą negali būti laikomas suteikiančiu teisę pradėti statybą be statybos leidimo, nes specialiajame Pajūrio juostos įstatyme tokia statytojo teisė nenumatyta. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad statybos pradėtos 2007-10-26, nes surašant skundžiamą 2007-04-26 savavališkos statybos aktą patikrinime dalyvavę specialistai L. K., V. J. ir A. T. apklausiami liudytojais patvirtino savavališkos statybos faktines aplinkybes.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu (T 4, b. l. 188-198) atmetė pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atsakovus Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos apskrities viršininko administraciją vykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti statytojo K. G. 2007-03-16 prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale, dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 2-3013-(2.20) „Dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo“ panaikinimo ir dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės 2007-04-26 surašyto savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, t. y. viešai apsvarstyti statytojo K. G. 2007-03-01 prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

Teismas konstatavo, kad teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, už pareiškėją negali suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą, nes privalo būti nešališkas, negali pažeisti ginčo šalių teisių ir pareigų lygiateisiškumo principą, todėl bylą nagrinėjo pareiškėjo suformuluotų skundo reikalavimų apimtimi. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo (ginčo teisinių santykių metu galiojusi įstatymo redakcija nuo 2006-12-21 iki 2007-05-18) 12 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 23 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, 23 straipsnio 24 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas (su vėlesniais pakeitimais) 2.1-2.4 punktais bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. D1-696 patvirtintais Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniais nuostatais (Aplinkos ministro 2006-02-03 įsakymu Nr. D1-70 ,,Dėl Aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymo Nr. D1-969 „Dėl nuolatinės statybos komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintais pakeitimais galiojusi redakcija), Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-803-07. Teismas nurodė, kad iš statinio techniniame projekte bei kituose dokumentuose užfiksuotų sprendinių matyti, jog pareiškėjo planuojamas statyti objektas – rekreacinės paskirties poilsio pastatas su poilsio aptarnavimo patalpomis – nepatenka į teisės normoje nurodytas išimtis, kai statybos leidimas nereikalingas (nesudėtingas statinys, statinio paprastasis remontas ir pan.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintoje pajūrio juostoje, todėl statybos leidimų išdavimo procedūros turi būti atliekamos specialaus įstatymo - Pajūrio juostos įstatymo, reglamentuota tvarka. Teismas nurodė, kad statinio techninio projekto, detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado sprendiniuose užfiksuota, jog pareiškėjo numatomas statyti statinys nėra laikinas poilsiautojų aptarnavimo ir poilsio statinys, o buvęs dušinių pastatas nerekonstruojamas, todėl statinys negali būti statomas pagal Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. Planuojamas statyti naujas statinys priskirtinas kitiems statiniams, kurių statybai numatyta kitokia statybos leidimų išdavimo tvarka ir sąlygos. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kas išduoda statybos leidimą pajūrio juostoje. Įstatymu nustatyta, jog apskrities viršininko administracijai išduodant statybos leidimą Vyriausybės pritarimas nereikalingas statiniams, kurių statyba numatyta Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiojo plano bei pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas). Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ir šiuo metu pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas nėra parengtas ir patvirtintas. Statybos leidimą galėtų išduoti savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, jeigu būtų parengtas šis teritorijos planavimo dokumentas. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, jog administracijos direktorius turėjo išduoti statybos leidimą pagal Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nes yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), galiojantis detalusis planas. Teismas sistemiškai išanalizavęs Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatančias žemės naudojimo režimą pajūrio juostoje, pajūrio juostos teritorijų planavimo dokumentus ir statinių statybos sąlygas ir tvarką, šių teisės normų turinį ir sandarą, padarė išvadą, jog nesant pajūrio juostos žemyninės dalies specialiojo plano, statybai statinių, nenumatytų Pajūrio juostos 7 straipsnio 1 dalyje, statybos leidimą statytojams gali išduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą. Priešingu atveju neišvengiama situacija, jog miestų bendrųjų planų, savivaldybių atskirų teritorijų detaliųjų planų ar atskirų žemės sklypų detaliųjų planų sprendiniai gali prieštarauti aukštesnės galios specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams ir nebus įgyvendinti Pajūrio juostos įstatyme numatyti tikslai, susiję su žemės valdymu, naudojimu, ūkinės veiklos apribojimu, kraštovaizdžio apsauga ir t. t. Tokią išvadą teismas grindė ir nurodytų teisės normų taikymu sprendžiant statybos leidimų išdavimo klausimus Kuršių nerijoje. Šioje teritorijoje galioja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialusis planas, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialaus plano ir Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamojoje zonoje esančių gyvenamųjų vietovių detaliųjų planų pagrindu statytojams statybos leidimus išduoda Neringos savivaldybės administracija. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju statybos leidimą išduoti kompetentinga yra apskrities viršininko administracija, gavusi Vyriausybės pritarimą specialaus įstatymo – Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje – numatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2007-03-01 padavė prašymą Palangos miesto savivaldybės administracijai išduoti statybos leidimą. Ši institucija privalėjo atlikti procedūras, numatytas Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ir perduoti statytojo prašymą bei visą apibendrintą medžiagą apskrities viršininko administracijai, kuri parengia išvadą, ar numatoma statyba ir veikla atitinka šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir pajūrio juostos nustatymo tikslus, ir išvadą bei su ja susijusius dokumentus pateikia Aplinkos ministerijai sprendimui dėl dokumentų teikimo Vyriausybei priimti. Teismas nustatė, jog atsakovas Palangos savivaldybės administracija nurodytų procedūrų neatliko, nes neperdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pareiškėjo prašymą ir apibendrintą medžiagą. Teismo manymu, ši procedūra pagal galiojančio teisinio reglamentavimo nuostatas turėjo būti padaryta Nuolatinėje statybos komisijoje, nes Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, STR 1.07.01:2002 Statybos leidimas 16 punktu, Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 19, 22 punktais nustatyta, jog Nuolatinė statybos komisija privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas komisijos sprendimas išduoti arba neišduoti statybos leidimą yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, bet ne apskrities viršininko administracijai, todėl nepagrįstas atsakovo Palangos savivaldybės administracijos argumentas, kad esant neigiamai Nuolatinės statybos komisijos išvadai savivaldybės administracija neturėjo perduoti apskrities viršininko administracijai pareiškėjo prašymą ir visą komisijos apibendrintą medžiagą. Komisijos išvada, išdėstyta 2009-03-14 protokole, jog statybos leidimas negali būti išduotas todėl, kad negautas Vyriausybės pritarimas, visiškai nepagrįsta, nes inicijuoti kreipimąsi į Vyriausybę turi šioje prašymo nagrinėjimo stadijoje ne pareiškėjas ir ne Palangos savivaldybės administracija, o Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos institucijos - Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Aplinkos ministerija, ir tai daroma nurodytoje teisės normoje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai statybos leidimą išduoda apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga per 10 dienų nuo statytojo pateiktų dokumentų gavimo apskrities viršininko administracijai perduoti Nuolatinės statybos komisijos protokolą. Atsakovas Palangos savivaldybės administracija nepadarė jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir suvaržė įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui realizuoti teisę gauti statybos leidimą statinio statybai. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, neturėdama pareiškėjo prašymo ir Palangos savivaldybės administracijos pateiktos apibendrintos medžiagos, objektyviai neturėjo galimybės atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus veiksmus, susijusius su statybos leidimo išdavimo procedūra. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo turėjo būti nagrinėjamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, o ne Statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos nagrinėjamu ginčo atveju netaikytinos. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nenurodyti terminai procedūrų, per kuriuos procedūrinius veiksmus turi atlikti apskrities viršininko administracija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybė. Teismas nurodė, kad nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog ginčo atveju yra tos pačios trukmės terminai, kaip ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalyje, nes viešojo administravimo subjektai statybos leidimo išdavimo procedūras nagrinėjamu atveju turi atlikti pagal Pajūrio juostos įstatymu reglamentuotas nuostatas. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo argumentacija dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatų apimties taip pat nepagrįsta. Pareiškėjas neturėdamas statybos leidimo neturėjo teisės pradėti statinio statybą, žemės kasimo darbus, nes tai draudžia Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalis. Pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas dėl to, kad nenurodyta, kokiomis priemonėmis akte užfiksuoti duomenys ir kada savavališki darbai padaryti, nereikšmingi, nes faktiniai duomenys buvo nustatyti apžiūrint, o teisiniam vertinimui nagrinėjamu atveju neturi reikšmės tiksli savavališkų darbų padarymo data. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-08-29 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-57-513/2008, kurioje vienas iš pareiškėjo reikalavimų yra įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies pagrindu įregistruoti pareiškėjo 2007-06-26 pranešimą dėl statybos rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale. Faktinių aplinkybių prasme tai nėra ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teisėjų kolegijos manymu, nežiūrint į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, pareiškėjo subjektinė teisė gauti statybos leidimą turi būti ginama, nes ji pažeista ne dėl jo kaltės, o dėl viešojo administravimo subjekto nesugebėjimo tinkamai atlikti jam priskirtas funkcijas (ABTĮ 5 str.). Pareiškėjas turi teisę vykdyti veiklą žemės sklype pagal galiojančio detalaus plano sprendinius, nustatančius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei teisę statyti statinį. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nepadarė jos kompetencijai priskirtų veiksmų ir suvaržė įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjui realizuoti teisę gauti statybos leidimą statinio statybai. Viešojo administravimo subjektas neatliko įstatymu detaliai reglamentuotas procedūras ir nepriėmė tinkamo administracinio sprendimo ir neatliko administracinės procedūros sprendimo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 ir 12 dalių prasme. Viešojo administravimo įstatymas kelia tam tikrus formos ir turinio reikalavimus administraciniam aktui (8 str.). Pagal bendruosius teisės principus jis turi būti aiškus, visų pirma, asmeniui, kuriam yra skirtas, ne tik jį surašiusiai institucijai. Iš Nuolatinės statybos komisijos 2007-03-14 protokolo turinio matyti, jog Palangos miesto savivaldybės atstovės, Komisijos pirmininkės A. B., išvada protokole yra taisyta. Išvada „pritarti“ ištaisyta į „nepritarti“. Taisymas aptartas, tačiau neaišku, kada jis padarytas ir kada apie tai tapo žinoma pareiškėjui. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas pateikė išvadą 2007-03-21, todėl tikėtina, kad Komisijos 2007-03-14 protokole pasirašė būtent 2007-03-21. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas K. G. atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas gauti statybos leidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aplinkybes, jog statybos leidimo išdavimo procedūras pažeidė viešojo administravimo subjektas, o statytojo piktnaudžiavimo teisėmis faktų ar kitų teisės pažeidimų, dėl kurių negalėtų būti sprendžiama dėl statybos leidimo išdavimo, nenustatyta, turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1698/06 bei 2005-12-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A15-1797/2005 suformuota teisės taikymo praktika, kad viešojo administravimo procedūros pažeidimas neatleidžia viešojo administravimo subjekto nuo pareigos ją tinkamai atlikti, todėl atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija įpareigotina atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, t. y. viešai apsvarstyti statytojo K. G. 2007-03-01 prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkusi už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 3-20) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti jo skundo reikalavimai, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti galioti, o dėl skundo reikalavimų, kurie buvo teismo sprendimu atmesti, prašo teismo priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymą, Pajūrio juostos įstatymą, Teritorijų planavimo įstatymą bei netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-803-07, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

2. Teismas išskaidė Statybos įstatymo galiojimą atskiromis dalimis. Kadangi statybos leidimo išdavimo procedūra visais atvejais yra pradedama pagal Statybos įstatymą prašymą pateikiant savivaldybės administracijai, tai tokia procedūra ir privalo būti užbaigta pagal šį įstatymą. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalis negalioja atskirų statytojų ar jų statomų statinių atžvilgiu, jeigu statomas objektas yra vienoje ar kitoje teritorijoje.

3. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo naudojamo žemės sklypo detalusis planas gali prieštarauti kokiam nors aukštesnės galios specialiajam planui, kurio Palangos mieste nėra. Šioje dalyje teismas netinkamai aiškino Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnį, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas nustatyta tvarka buvo patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos, tačiau prieš tai detalusis planas buvo pagal įstatymo reikalavimus patikrintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, kuri nenustatė, kad detalusis planas prieštarautų kokiam nors aukštesnės galios bendrajam ar specialiajam planui, kurio kaip teismas teisingai nustatė Palangos miesto ribose esančioje pajūrio juostos teritorijoje nebuvo ir nėra dabar.

4. Bendrieji statybos leidimo išdavimo principai ir tvarka yra nustatyti Statybos įstatyme, kadangi Pajūrio juostos įstatymas nenumato statytojo teisių projektuoti, statyti, gauti statybos leidimą, nenumato projekto patikrinimo procedūrų ir statybos leidimo išdavimo tvarkos, kuri apima ne tik subjektines viešojo administravimo institucijos teises ir pareigas statybos leidimo išdavimo srityje, tačiau ir procesinius terminus, todėl bendrieji statybos leidimo išdavimo principai ir tvarka yra taikytini tik pagal Statybos įstatymą bet kuriam statiniui statyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

5. Palangos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija veiksmų, kad gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą, nesiėmė ir dabar nesiima dėl nežinomų priežasčių. Pažymi, kad žemės sklypas buvo suformuotas dar iki Pajūrio juostos įstatymo įsigaliojimo, todėl statybos leidimo išdavimo procedūros buvo vykdomos pagal galiojantį žemės sklypo detalųjį planą, kuriame nebuvo reikalavimo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pritarimą.

6. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija per įstatymu nustatytą 10 dienų terminą statytojui K. G. neišdavė statybos leidimo ir nepranešė konkrečių statybos leidimo neišdavimo priežasčių. Kadangi niekas į prašymą neatsakė, tai vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalimi 2007-03-16 raštu pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijai apie tai, kad po 5 dienų, t. y. nuo 2007-03-22 pradedami statybos darbai be statybos leidimo. Pagal Statybos įstatymo nuostatas tokį pranešimą viešojo administravimo subjektas privalo įregistruoti kaip statybos leidimą. Teisė pradėti statybos darbus atsiranda esant kuriam nors vienam iš dviejų juridinių faktų: gautas statybos leidimas arba įstatymo nustatytu terminu negavus statybos leidimo ir atsakymo į prašymą dėl statybos leidimo išdavimo. Kadangi iki skundo pateikimo teismui datos negavo jokio pranešimo apie jo 2007-03-16 prašymo įregistravimą kaip statybos leidimo iš Palangos miesto savivaldybės administracijos, todėl pagrįstai laikė, kad Palangos miesto savivaldybės administracija jo 2007-03-16 prašymo neįregistravo statybos leidimų žurnale Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir tuo grubiai pažeidė statytojo teisę statyti.

7. Kadangi atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija piktybiškai nevykdo ir nepaiso Statybos įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, todėl ji įpareigotina vykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies reikalavimus ir įregistruoti minėtą pareiškėjo (statytojo) K. G. 2007-03-16 pranešimą kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale tuo atveju jeigu teisė išduoti statybos leidimą statyti statinį žemės sklype (duomenys neskelbtini), priskirtina apskrities viršininkui.

8. Teismas nepagrįstai paliko galioti 2008-09-11 Klaipėdos apskrities viršininko atsisakymą įregistruoti statytojo K. G. 2007-03-16 prašymą kaip statybos leidimą, kadangi tuo atveju jeigu, teismo nuomone, negaliojo Statybos įstatyme nustatytas 10 dienų terminas statybos leidimui išduoti, atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimas privalėjo būti išduotas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka, tokiu būdu apskrities viršininkas net neprivalėjo ir neturėjo teisės spręsti jo 2007-03-16 prašymo, kadangi tokiu atveju apskrities viršininkas netinkamai taikė Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį ir 23 straipsnio 4 dalį.

9. Teismo sprendimo išvados yra prieštaringos, kadangi teismas nustatė ir konstatavo, kad statybos leidimo išdavimo procedūrą netinkamai pradėjo Palangos miesto savivaldybės administracija, nes nepradėjo Vyriausybės pritarimo gavimo procedūros ir dokumentų nepateikė apskrities viršininko administracijai, kuri negavusi paminėtų dokumentų objektyviai neturėjo galimybės atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytus veiksmus, susijusius su statybos leidimo išdavimo procedūra, tačiau kaip matyti iš apskrities viršininko 2008-09- 11 rašto, statybos leidimo procedūra buvo atlikta, t. y. apskrities viršininkas atsisakė įregistruoti statytojo K. G. 2007-03-16 prašymą įregistruoti kaip statybos leidimą. Tokiu būdu apskrities viršininkas 2008-09-11 raštu atlikdamas statybos leidimo išdavimo procedūrą viršijo savo kompetencijos ribas, nes pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalį statybos leidimo išdavimo procedūra privalėjo būti atlikta kitaip, t. y. pagal teismo sprendimo išaiškinimą.

10. Kadangi statybos teisė be statybos leidimo „Savavališkos statybos sąvokoje“ nėra aptarta, todėl teisė statyti be statybos leidimo yra įstatyme numatyta kaip išimtis ir Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos nėra siejamos su Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punkte numatyta „Savavališkos statybos sąvoka“. Pareiškėjas 2007-04-26 žemės sklype (duomenys neskelbtini), nevykdė jokių statybos darbų, todėl 2007-04-26 savavališkos statybos aktas yra melagingo turinio. Teismas be jokio pagrindo prijungė į administracinės bylos medžiagą fotonuotraukas, kuriose nėra jokios informacijos, kada ir kokia priemone buvo fiksuoti vaizdai, esantys liudytojo pateiktose fotonuotraukose. 2007-04-26 savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokios informacijos apie tai, kad apžiūrint žemės sklypą butų buvę fotografuota.

11. Teismas vertindamas liudytojų parodymus visiškai netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, kadangi statybos darbai turi būti nustatomi dokumentais, kuriuose privalo būti užfiksuoti faktiniai statybos darbų duomenys, tačiau statybos darbai negali būti įrodinėjami liudytojų parodymų pagalba, nes liudytojai gali tik patvirtinti vienas ar kitas dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes, tačiau liudytojai neturi teisės byloje papildyti daugiau nei yra fiksuota dokumentuose fiksuojant statybos darbus. Palangos miesto apylinkės teismo administracine byla Nr. A2.7.-l-668/2008 buvo nustatyta, kad K. G. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio l dalyje, kuriame yra numatyta atsakomybė už savavališkos statybos vykdymą.

12. Pareiškėjo manymu, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra pajūrio juostos teritorijoje. Registrų centro dokumentai, apskrities viršininko įsakymai, valstybinės žemės nuomos sutartis ir žemės sklypo planas nenusako aiškios sklypo vietos tam tikroje teritorijoje ir tai nėra pakankami rašytiniai įrodymai žemės sklypo vietai tam tikroje teritorijoje nustatyti. Byloje pateikta pajūrio juostos schema yra neinformatyvi. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre pajūrio juostos planas (schema) nėra įregistruotas, kadangi ši schema nėra teritorijų planavimo dokumentas, o be to, schema nėra paskelbta viešai įstatymo nustatyta tvarka, schemoje nėra nustatyta pajūrio juostos riba, kadangi schemoje yra tik raudona linija, kuri sutartiniuose ženkluose yra žymima kaip siūloma nauja pajūrio juostos riba, tačiau ši riba nėra patvirtinta LR Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155, kadangi schema nėra paskelbta viešai ir nutarime nėra nurodyta schema kaip neatskiriama Vyriausybės nutarimo dalis, o schemoje nėra nurodyta, kad ši schema yra neatskiriama LR Vyriausybės 2005-02-10 nutarimo Nr. 155 dalis. Viešai nepaskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra negaliojantis, todėl byloje nėra įrodyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tikrai yra Pajūrio juostos teritorijos ribose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-11-08 nutartyje (administracinė byla Nr. A11-1668/2005 ) yra detaliai išaiškinta Pajūrio juostos schemos, patvirtintos 1996-01-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78, negaliojimas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (T 4, b. l. 200-202) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatė įpareigojimą atsakovui Palangos savivaldybės administracijai per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nei vieno teismo posėdžio metu nenagrinėjo galimybės įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, todėl priimdamas sprendimą įpareigoti atsakovą atlikti tokius veiksmus nepagrįstai suvaržė jo procesines teises pateikti savo argumentus, paaiškinimus, susijusius su minėtu įpareigojimu.

2. Teismas įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per nepagrįstai trumpą laiką - vos 10 dienų - 2007-03-01 prašymą ir projektinius pasiūlymus (kurie šiuo metu teismo yra prijungti prie administracinės bylos) apsvarstyti viešai ir, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti apskrities viršininko administracijai. Per 10 dienų šio įpareigojimo įvykdyti neįmanoma. Nei Pajūrio juostos įstatymas, nei Statybos įstatymas šios procedūros atlikimo termino nenurodo, todėl turėjo būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nurodytas bendras administracinės procedūros terminas - 20 darbo dienų.

3. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjo subjektinė teisė gauti statybos leidimą buvo pažeista, nes pareiškėjas turėjo galimybę pakartotinai Palangos miesto savivaldybės administracijai teikti prašymą ir pagal Komisijos protokoluose nurodytas pastabas ištaisytą techninį projektą.

Atsiliepimas

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (T 5, b. l. 24-25) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-07-24 nutartyje (administracinė byla Nr. A-502-938/2009), konstatavo, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenka į LR Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintą pajūrio juostos zoną bei kad statybos leidimą rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybai išduoda Klaipėdos apskrities viršininko administracija jeigu yra gautas Vyriausybės pritarimas pagal specialaus Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą. Šios aplinkybės yra patvirtintos neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, todėl iš naujo neįrodinėtinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.). Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos leidimo išdavimo procedūrai taikant specialų Pajūrio juostos įstatymą, Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies nuostatos netaikomos. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad 2007-04-26 surašytame savavališkos statybos akte teisingai užfiksuoti duomenys, jog statytojas K. G. 2007-04-26 neturėdamas galiojančio statybos leidimo vykdė statybos darbus, o tai atitinka savavališkos statinio statybos sąvoką pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį. Šias aplinkybes patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai.

Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 5, b. l. 26-28) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti galioti.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į šią suformuotą teismo praktiką visiškai nepagrįstais laikyti pareiškėjo nurodyti argumentai apie Palangos miesto savivaldybės administraciją, kaip subjektą, kuris turėjo išduoti statybos leidimą ginčo statinio statybai. Nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, jog statybos buvo pradėtos vykdyti tik 2007-10-26, o ne 2007-04-26, kaip nurodyta savavališkos statybos akte, kadangi surašant 2007-04-26 aktą, patikrinime dalyvavo trys liudytojai, kurie ir teismo posėdžio metu patvirtino savavališkame statybos fakte nurodytas aplinkybes bei pateikė fotonuotraukas, įrodančias, kad statybos darbai buvo pradėti būtent 2007-04-26. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad šios nuotraukos buvo padarytos būtent 2007-04-26. Pareiškėjas klaidingai traktuoja pareigūnės T. V. liudijimą administracinėje byloje Nr. A2.7.-1-668/2008, kaip įrodymą, kad nuotraukos statybvietėje išvis nebuvo daromos, kadangi pareigūnė liudijo tik apie tai, kad savavališkos statybos aktą surašant ji pati neturėjo fotoaparato ir neužfiksavo vykdomų darbų nuotraukose. Šią statybą nuotraukose užfiksavo ne savavališkos statybos aktą surašęs asmuo, bet akto surašyme dalyvavęs liudytojas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius V. J., kuris patvirtino šią aplinkybę duodamas parodymus teismo posėdžio metu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad statytoju savavališkos statybos akte nurodoma Pauliaus Rojaus IĮ, kadangi statytoju, kaip tai yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, yra nurodytas pats pareiškėjas, bet ne Pauliaus Rojaus IĮ. Taip nepateikta jokių konkrečių argumentų apie tai, kad būsimas teismo sprendimas turės įtakos Pauliaus Rojaus IĮ teisėms ir pareigoms, nors ir minima, kad šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą. Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrįstai nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kompetentingas specialistas E. B. vienasmeniškai keitė ir pildė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Pajūrio juostos ribų planą, kadangi grafinė žyma ant jau patvirtinto rašytinio įrodymo (plano kopijos) buvo padaryta siekiant kuo išsamiau išnagrinėti bylos faktines aplinkybes, kadangi be atitinkamos kvalifikacijos būtų sunku tiksliai nurodyti ginčo teritorijos vietą šiame plane.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija buvo pakeistas Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje pateikti du apeliaciniai skundai: 1) pareiškėjas K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jo reikalavimai dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr.2-3013-(2.20) dėl prašymo įregistravimo kaip statybos leidimo panaikinimo, dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės surašyto 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir Palangos miesto savivaldybės administraciją nedelsiant vykdyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalyje numatytą reikalavimą ir įregistruoti K. G. prašymą dėl rekreacinio pastato su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos be statybos leidimo kaip statybos leidimą statybos leidimų registracijos žurnale; 2) atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis yra įpareigojamas per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras.

Dėl žemės sklypo priskyrimo pajūrio juostai ir statybos leidimų išdavimo pajūrio juostoje esančių statinių statybai tvarkos

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. administracinėje byloje Nr. A502-938/2009, kurioje buvo kilęs ginčas dėl statybos leidimo valstybiniame žemės sklype, Meilės al. Nr. 26, Palangoje, įregistravimo pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Palangos miesto savivaldybei, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, konstatavo, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pajūrio juostoje. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliaciniame K. G. skunde nurodytus argumentus dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo pajūrio juostai laiko nepagrįstais ir nenagrinėja.

Teismas administracinėje byloje Nr. A502-938/2009, sistemiškai išanalizavęs Statybos įstatymo ir Pajūrio juostos įstatymo nuostatas, taip pat suformavo šių teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką dėl statybos leidimo išdavimo pajūrio juostoje esančių statinių statybai. Teismas konstatavo, kad asmuo, siekdamas gauti statybos leidimą pajūrio juostoje rekreaciniam pastatui statyti, turi kreiptis į Palangos miesto savivaldybę, pateikdamas prašymą su priedais. Gavusi šiuos dokumentus, Palangos miesto savivaldybė turi juos viešai apsvarstyti, surinkti suinteresuotų institucijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagal gautus dokumentus parengia išvadą, ar numatoma statyba ir veika atitinka šio Pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir pajūrio juostos nustatymo tikslus. Parengtą išvadą ir su ja susijusius dokumentus apskrities viršininko administracija pateikia Aplinkos ministerijai, kuri, juos apsvarsčiusi ir įvertinusi, priimą sprendimą dėl jų teikimo Vyriausybei sprendimui priimti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nukrypti nuo tokios Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio ir Statybos įstatymo 23 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies taikymo

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „leidimas statyti ar rekonstruoti statinį pajūrio juostoje išduodamas Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka”. Vadinasi, veiksmams, susijusiems su pajūrio juosta, yra numatytas atskiras teisinis reglamentavimas, todėl turi būti taikomos būtent specialaus – Pajūrio juostos įstatymo, o ne Statybos įstatymo, kuris reglamentuoja bendrus statybos teisinių santykių klausimus, nuostatos. Statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnis, kuriame nėra Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 daliai analogiško pobūdžio nuostatų, leidžiančių statytojui, pranešus statybos leidimą išduodančiam viešojo administravimo subjektui ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki statybos pradžios, vykdyti statybą be leidimo, jei leidimas per nustatytą terminą nebuvo išduotas ir statytojui (užsakovui) nepranešta apie neišdavimo priežastis. Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas sąrašas leidžiamų statyti ar rekonstruoti objektų, o šio straipsnio 2 dalyje detaliai aprašyta statybos leidimo išdavimo procedūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl viešojoje teisėje dominuojančio imperatyvaus (subordinacinio) reguliavimo metodo, teisės ir pareigos normose nustatomos itin tiksliai ir neturėtų būti aiškinamos plečiamai. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo principo ir prieštarautų pajūrio juostos nustatymo tikslams: racionaliai naudojant išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žemyninio pajūrio kraštovaizdį, retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveines ir kitus gamtos išteklius; užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms; užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą; sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais. Antraip būtų nesuprantamas ir įstatymo leidėjo siekis statybos leidimų kompetenciją pajūrio juostoje, esant Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytoms aplinkybėms, suteikti ne, kaip įprasta, miesto savivaldybės administracijai, o apskrities viršininko administracijai ir Vyriausybei, tokiu būdu užtikrinant itin griežtą leidimų išdavimo tvarką.

Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais buvo atmestas K. G. prašymas jo pranešimą įregistruoti kaip statybos leidimą.

Dėl savavališkos statybos vykdymo

K. G. ginčija 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos aktą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas nustato, kad „savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų“. Statinio statyba be statybos leidimo, kai jis Statybos įstatymo nustatytais atvejais yra privalomas, draudžiama. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad K. G. neturėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos išduoto privalomo statybos leidimo. Atsižvelgiant į tai ir teisėjų kolegijai konstatavus, kad leidimas negalėjo būti suteiktas Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies pagrindu, faktinis statybos darbų vykdymas būtų vertintinas kaip savavališka statyba.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu apskrities viršininko administracija privalo tikrinti, ar vykdoma statyba nėra savavališka, o nustačius savavališkos statybos faktą, nedelsdama dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Savavališkos statybos akto surašymo tvarką bei formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 216 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas (redakcija galiojusi nuo 2006 m. kovo 24 d. iki 2007 m. gegužės 16 d.) 9.1 punktu „statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas, nustatęs teisės aktų pažeidimus, dėl kurių turi būti sustabdoma statinio statyba, tą pačią dieną dviem arba trimis (statybą vykdant rangos būdu) egzemplioriais surašo nustatytos formos Statybos sustabdymo aktą, jį pasirašo ir tvirtina savo spaudu (asmens žymekliu). Šiame akte įrašomas reikalavimas tuojau pat nutraukti statybos darbus. Aktą gali pasirašyti ir liudininkai. Sustabdant savavališką statybą, surašomas Savavališkos statybos aktas, o atskiras Statybos sustabdymo aktas neberašomas“.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistės T. V., dalyvaujant pareiškėjui ir liudytojams, 2007 m. balandžio 26 d. surašytas aktas atitinka Statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2002 nustatytą formą, jame užfiksuota ir detaliai aprašyta, jog statytojas K. G. savavališkai stato rekreacinį pastatą su poilsio ir poilsio aptarnavimo patalpomis, (duomenys neskelbtini), nes iškasė tranšėją, kurioje pakloti buitinių nuotėkų vamzdynai, tranšėjos pradžia – numatomo statyti pastato ribose, jos ilgis apie 50 m, gylis apie 0,70 – 1,2 m, pabaiga – esamas FK šulinys, tranšėja dalinai užkasta, būsimo pastato vietoje įrengė šulinį. Liudytojai Kultūros paveldo apsaugos departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai L. K., V. J., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas A. T. patvirtino aplinkybes, kalendorinę datą nurodytas savavališkos statybos akte (IV t., b. l. 51-62). P. R. individualiai įmonei nurodomai subjektu, vykdžiusiu statybos darbus, savavališkos statybos aktas nesukuria jokių teisių ir pareigų, teisinės pasekmės akte numatomos statytojui (užsakovui), tai yra K. G. Apeliantas nenurodė, kad šios individualios įmonės atstovai gali paneigti statybos vykdymo faktą, neprašė jų iškviesti į teismo posėdį. Be kita ko, K. G. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad dar 2007 m. kovo 16 d. pranešė, jog pradeda statybą be leidimo (b. l. 10). K. G. paaiškinime dėl 2007 m. balandžio 26 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris surašytas 2007 m. balandžio 26 d. savavališkos statybos akto pagrindu, jis neneigia vykdęs statybą (Palangos miesto apylinkės teismo byla Nr. A2.7-1-668/2008, b. l. 5).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis numato, kad „įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. <…> Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. <…> Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog liudytojų parodymai šioje byloje negali būti vertintini.

K. G. taip pat remiasi Palangos miesto apylinkės teismo išnagrinėta byla Nr. A2.7-1-668/2008, kurioje buvo priimta nutartis grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą trūkumams šalinti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nenurodyta data, nebuvo duomenų apie statybos leidimą, nebuvo įvertintos aplinkybės dėl Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalies taikymo. Tačiau teisėjų kolegijai šioje byloje konstatavus, kad statybos leidimas K. G. nebuvo išduotas ir nėra pagrindo taikyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 16 dalį bei, atsižvelgiant į aukščiau išanalizuotus faktinius duomenis, nustačius, kad nėra pagrindo abejoti vykdytos statybos faktu, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendime nustatytais motyvais ir padaryta išvada, jog K. G. vykdė savavališką statybą.

Dėl įpareigojimo Palangos miesto savivaldybės administracijai atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 130 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad proceso dalyvis, paduodamas skundą ar apeliacinį skundą, jame nurodo reikalavimą (prašymą), tai yra skundo dalyką. Administracinė byla turi būti nagrinėjama laikantis bylos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžiant esminę reikšmę turi skundo dalykas, tai yra formuluojamas reikalavimas. Priimdamas sprendimą teismas iš esmės turi atsakyti į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus ir priimti atitinkamą sprendimo rūšį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnis; žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1446/2009).

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, tai yra viešai apsvarstyti statytojo K. G. 2007 m. kovo 1 d. prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, nors K. G. tokio reikalavimo nebuvo suformulavęs. Apelianto skundžiamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr.2-3013-(2.20) yra priimtas jo pateikto 2008 m. liepos 18 d. prašymo pagrindu, Palangos miesto savivaldybės administracijai analogiškas prašymas buvo pateiktas 2007 m. kovo 16 d. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad apeliantui buvo išaiškintos jo procesinės teisės, informuota apie jo teisę keisti skundo dalyką, tačiau K. G. ja nepasinaudojo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. administracinėje byloje Nr. A502-938/2009, kurioje buvo nutarta panaikinti Palangos miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2007 m. kovo 14 d. sprendimą, išaiškinta statybos leidimo išdavimo tvarka, pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybei neišnyko pareiga viešai apsvarstyti, surinkti suinteresuotų institucijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tačiau ir minėtoje byloje reikalavimas dėl šių veiksmų nebuvo pareikštas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas (kaip šiuo atveju nustatyta), sprendimo rezoliucinėje dalyje neturėjo nustatyti įpareigojimų, todėl sprendimas šioje dalyje, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalimi, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas procedūras, tai yra viešai apsvarstyti statytojo K. G. 2007 m. kovo 1 d. prašymą ir projektinius pasiūlymus ir, surinkus už atitinkamų veiklos sričių priežiūrą atsakingų valstybės institucijų (pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją) bei kitų suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, juos apibendrinti ir perduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, panaikinti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisAudrius BakaveckasArūnas Sutkevičius