Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-12-27 · Civilinė byla Nr. e2-812-466/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-27
Bylos Nr.
e2-812-466/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15295-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
ERGO Insurance SE
Atsakovas
L. L., uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“
Advokatai
Anatolijus Novikovas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-812-466-2018Teisminio proceso Nr 2-68-3-15295-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant atsakovių atstovams advokatui Anatolijui Novikovui, Simonai Navickaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei L. L. ir uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje - akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 456,60 Eur nuostoliams atlyginti. Nurodė, jog jie susidarė 2016-03-16 atsakovės bute (duomenys neskelbtini), kilus gaisrui, kurį likviduojant buvo aplietas ir apgadintas draudėjos A. B. turtas, esantis bute (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. L. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad gaisras kilo dėl netinkamo namo dūmtraukių remonto ir priežiūros, todėl atsakove turėtų būti namo (duomenys neskelbtini), administratorė UAB „Naujamiesčio būstas“. Prašė atsakovės atžvilgiu ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike nurodė, kad gaisro židinys buvo atsakovės bute ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė yra atsakinga už gaisro kilimą.

2018-01-02 patikslintu ieškiniu ieškovė prašė solidariai iš abiejų atsakovių priteisti 6 456,60 Eur nuostoliams atlyginti. Nurodė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ netinkamai vykdė savo, kaip namo (duomenys neskelbtini), administratorės pareigas, todėl solidariai su L. L. yra atsakinga už žalą, susidariusią dėl buto (duomenys neskelbtini), apliejimo po to, kai 2016-03-16 L. L. bute (duomenys neskelbtini), buvo gesinamas kilęs gaisras. Ieškovė 2018-05-14 paaiškinimuose nurodė, kad dūmtraukis yra bendrojo naudojimo objektas ir atsakovė nepateikė įrodymų, kad tinkamai atliko jo priežiūrą, t.y. nustatytais terminais vykdė jo valymą.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė turėjo įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovės netinkamų veiksmų. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-17 akte buvo nurodyta tik spėjama gaisro kilimo priežastis. 2016-03-17 tarnybiniame pranešime ir 2016-03-22 pastabose dėl įvykio nurodyta, jog L. L. dėl įvykio pretenzijų niekam neturi. Gaisro kilimo priežastimi galėjo būti L. L. nerūpestingas elgesys įrengiant krosninį šildymą, jo komponentus bei naudojantis krosnimi. Ieškovė neatliko savo, kaip draudikės tinkamų veiksmų siekiant įvertinti realias įvykio priežastis. Ieškovė, nustatinėdama žalos dydį neįvertino apgadintų patalpų nusidėvėjimo įtakos apskaičiuojant draudimo išmoką. Atsakovė išreiškė abejones ieškovės pateiktais įrodymais žalos dydžiui pagrįsti, t.y. turto apžiūros aktu ir jo priedais bei nurodė, jog nebuvo padarytos aplieto buto fotonuotraukos. 2018-07-20 atsiliepdama į papildomus ieškovės paaiškinimus atsakovė nurodė, kad palėpė, kurioje yra dūmtraukis virš L. L. buto, yra visų namo bendraturčių nuosavybė. UAB „Naujamiesčio būstas“ vykdė namo bendrojo naudojimo objektų, tarp to ir dūmtraukio priežiūrą (e.c.b., I tomas, 120 -122 b.l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ADB „Gjensidige“ atsiliepime nurodė, kad apie 2016-03-16 įvykį draudikui nebuvo panešta nei per Bendrosios civilinės atsakomybės Taisyklių II dalies 2.1 punktą numatytą terminą, nei per išplėstinį (papildomą) 30 dienų terminą vėliausiai iki 2017-01-21. Dėl nurodyto įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Be to, draudiko nuomone, nėra įrodymų, kurie leistų pripažinti esant administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinės atsakomybės sąlygas (e.c.b., II tomas, 123 – 125 b.l.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsiliepime nurodė, kad 2016-03-16 gaisras L. L. bute (duomenys neskelbtini), buvo gesinamas taip, kad dėl vandens poveikio žala būtų kuo mažesnė, t.y. pagal Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykties 2016-03-16 apskaitos kortelės Nr. 651 duomenis gaisrui likviduoti buvo panaudota tik 2 m³ vandens, nors maksimaliai tokiu atveju leistina panaudoti 20,41 m³. Gaisro gesinimo medžiagų tiekimui buvo panaudotas B švirkštas, kuris priskiriamas prie mažiausią išeigą turinčių švirkštų (e.c.b., II tomas, 105 – 109 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2016-03-16 name (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresniosios inspektorės 2016-03-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisras kilo 2016-03-16 d. apie 21:38 val. bute (duomenys neskelbtini), kurio metu išdegė ir vietomis pradegė (duomenys neskelbtini) buto lubos, apdegė kambarių sienos ir ten buvę daiktai, aprūko kitos buto patalpos. Gaisras kilo tarp prie krosnies, kuri yra tarp dviejų kambarių, stipriausias išdegimas matomas virš minėtos krosnies tarp sienos ir lubų. Palėpėje matoma, kad degimas prasidėjo iš 12 – to buto vidaus. Palėpėje apžiūrėtas dūmtraukis, kuriame buvo rasta nedidelių skylučių. Spėjama gaisro priežastis – nuo kietojo kuro krosnies dūmtraukio terminio poveikio, o gaisro židinio zona – lubose virš kambario durų. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-17 akte Nr. 53-309 nurodyti gaisro kilimo padariniai – išdegusios ir vietomis pradegusios (duomenys neskelbtini) buto lubos, apdegusios kambarių sienos ir ten buvę daiktai. Gaisro kilimo priežastis – kieto kuro krosnies dūmtraukio terminis poveikis degiomis medžiagomis.

Gesinant šį gaisrą buvo aplietas žemiau esantis I. B. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), ir apgadinta buto įranga bei bute esantys daiktai. Pagal su ieškove sudarytą Gyventojų turto draudimo sutartį butas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas nuo įvykių, sukeltų ugnies, vandens, gamtos jėgų, stiklo dužimo ir trečiųjų asmenų tyčinės veiklos. Bute esantis turtas buvo apdraustas nuo įvykių, sukeltų ugnies, vandens, gamtos jėgų, stiklo dužimo, elektros įtampos svyravimų, taip pat vagysčių. Dėl (duomenys neskelbtini) buto užliejimo buvo apgadintos svetainės, koridoriaus lubos, svetainės, miegamojo, vaiko kambario, virtuvės sienos, taip pat buto grindys, kilimas, šviestuvas. Apklausta liudytoja 9-to buto savininkė A. B. patvirtino aplinkybes dėl jos buto apgadinimų, kurie pasireiškė apliejus butą gaisro gesinimo metu. Pagal atliktų darbų aktą dėl šio įvykio ieškovė pagal draudėjos 2016-06-07 prašymą 2016-06-09 išmokėjo remonto darbus atlikusiai bendrovei 6 456,60 Eur draudimo išmoką.

Nesutikdama su ieškiniu atsakovė L. L. pateikė Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012-12-31 tyrimo aktą, kuris surašytas atlikus namo (duomenys neskelbtini), stogo būklę. Akte nurodyta, kad 2012-12-06 apžiūros metu pagal 14 buto savininko paaiškinimą nustatyta, jog dūmtraukyje nėra traukos. Akte pažymėta, jog apžiūros metu sutarta, kad visų namo (duomenys neskelbtini), dūmtraukių traukos klausimai bus sprendžiami sudarant gyventojų ir namo administratoriaus susitarimus. Tačiau akte nėra jokių duomenų apie buto (duomenys neskelbtini), dūmtraukio problemas.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2016-03-17 akte Nr. 53-309 nurodyta, kad priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgos atvyko 2016-03-16 d. 21⁴⁰ val., gaisras buvo lokalizuotas 22³⁶ val., o užgesintas 00¹⁶ val. 6 punkte „Gaisro padariniai“ nurodyta, kad išdegė ir vietomis pradegė buto Nr. 12 lubos, apdegė kambarių sienos ir ten buvę daiktai. 8 punkte „Gaisro kilimo priežastis“ nurodyta – nuo kietojo kuro krosnies dūmtraukio terminio poveikio degiomis medžiagomis (e.c.b., I tomas, 84, 85 b.l.). Vyresniosios inspektorės A.Š. 2016-03-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad inspektorė 2016-03-16 atliko patikrinimą – apžiūrėjo butą (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog gaisras kilo bute (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvi kietojo kuro krosnys. Gaisras kilo prie krosnies, kuri yra tarp dviejų kambarių, stipriausiai išdegimas matomas virš minėtos krosnies tarp sienos ir lubų, ugnis prasiskverbė per visas kambario lubas. Patikrinimo metu buvo apžiūrėta ir palėpė, iš kurios apžiūros nustatyta, jog degimas prasidėjo iš buto Nr. 12 vidaus, bet palėpėje esančiame dūmtraukyje rasta nedidelių skylučių. Buto savininkė L. L. inspektorei paaiškino, kad apie 18 val. ji užkūrė krosnį, kūreno malkomis, baigė kūrenti apie 20 val. ir pastebėjo dūmus bute, kurių pradėjo daugėti, po ko virš durų, kur matosi kaminas, pastebėjo liepsną, kuri greitai plito. Tuomet L. L. apie 21 val. pakvietė kaimynus ir pranešė gaisrininkams. Dėl gaisro L. L. pretenzijų niekam neturi. Vyresnioji inspektorė A. Š. 2016-03-17 tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad gaisro židinio zona yra virš kambario durų lubose (e.c.b., I tomas, 86, 87 b.l.). Vyresnioji inspektorė A. Š. padarė kelias įvykio vietos fotonuotraukas ir sprendžiant iš vaizdo palėpėje, esančioje virš buto Nr. (duomenys neskelbtini) name (duomenys neskelbtini), palėpėje gaisro poveikio požymių nesimato (e.c.b., I tomas, 88 b.l.). L. L. 2016-03-22 pastabose prie akto Nr. 53-309 nurodyta, kad dėl kilusio gaisro pretenzijų ji niekam nereiškia, jos butas nedraustas (e.c.b., I tomas, 90 b.l.).

Atsakovė UAB „Naujamiesčio būstas“ 2018-07-20 paaiškinimuose nurodė, kad nevykdė buto Nr. 12 šildymo įrenginių (krosnies) pajungimo į namo bendrą dūmtraukį darbų ir/ar buto Nr. 12 krosnies bei jos pasijungimo dalies valymo darbų. Namo administratorius pateikė namo (duomenys neskelbtini), Statinio techninės priežiūros žurnalą, kuriame nurodyti 2016 m. name vykdyti profilaktinio pobūdžio darbai, tačiau jokių defektų neužfiksuota, Kasmetinių apžiūrų skyriuje 2016-11-17 užfiksuoti užsikimšę kaminai ir, kad yra būtinas jų valymas, tačiau nekonkretizuota, kokiems butams yra priskirti tie kaminai (e.c.b., I tomas, 177 – 180, 181 b.l.)

Ieškovė, reikalaudama pripažinti solidarią namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakomybę rėmėsi Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9, 11 punktais ir teigė, kad namo administratorius netinkamai vykdė namo techninę priežiūrą. Dėl šio ieškovės pozicijos teismas pažymi, kad įvertinus Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vyresniosios inspektorės A,Š. gaisro vietos apžiūros duomenis yra pagrindas teigti, jog gaisro židinys buvo bute (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė L. L.. Vykdant gaisro gesinimo darbus buvo aplietas A. B. priklausantis butas (duomenys neskelbtini), ir dėl to susidarė šio buto remonto išlaidos, kurias, įvykį pripažinus draudžiamuoju, atlyginti turėjo draudikas. Jokių neteisėtų Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų gesinant gaisrą veiksmų nenustatyta. Teismo nuomone, nenustatytas ir pagrindas administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinei atsakomybei kilti. Kadangi gaisro židinys susidarė L. L. bute, pripažintina, kad ši atsakovė netinkamai vykdė jos bute esančios krosnies, jos dūmtraukio prižiūrą. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė, duodama paaiškinimą teigė, kad periodiškai samdė asmenį valyti dūmtraukį, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Gaisras galėjo kilti dėl dūmtraukio nesandarumo ir atsakovė, būdama buto savininke turėjo savalaikiai rūpintis dūmtraukio būkle, esant būtinumui inicijuoti dūmtraukio remontą. Tikėtina, kad atsakovė L. L. reikiamai tuo nesirūpino, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui.

CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ar valdytojas. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas ar valdytojas (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu patalpų savininkas neįrodo, kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Nenustačius minėtų aplinkybių, už padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės, t.y. statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Gaisro kilimo metu L. L. buvo buto (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl, nesant nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens neteisėtų veiksmų, atsakomybė (nenustatinėjant kaltės) už atsiradusią žalą tenka buto, kuriame susidarė gaisro židinys, savininkei (e.c.b. I tomas, 142, 143 b.l.). Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 160 punktas numato, kad iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius būtina išvalyti suodžius. Kaip minėta, L. L. bute esančios krosnies dūmtraukio valymą turėjo organizuoti pati atsakovė, kuri nepateikė įrodymų, kad tinkamai organizavo šiuo darbus, nes ir žodžiu teikdama paaiškinimus teigė, jog dūmtraukio valymą organizavo ne dažniau, kaip kas pusę metų, nors tą šildymo sezono metu yra reikalinga daryti kas tris mėnesius.

Atsakovės L. L. pateiktas Firmos „Tyrimai ir projektai“ 2012-12-31 tyrimo aktas, tikėtina, buvo vertinamas civilinėje byloje Nr. 2-2286-937/2014, kurioje teismo 2014-07-04 sprendimu buvo atmestas namo (duomenys neskelbtini), gyventojų (patalpų savininkų) ieškinys UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl darbų už namo stogo remontą kainos sumažinimo. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-02 nutartimi atmetė gyventojų apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-04 sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1310-262/2015). Bylos nagrinėjimo metu buvo patvirtinta aplinkybė, kad buvusius namo stogo remonto trūkumus rangovas ištaisė, o UAB „Naujamiesčio būstas“, kaip namo administratorės, 2012-04-25 sudariusios rangos sutartį su UAB „Dimoretos statyba“ dėl namo (duomenys neskelbtini), stogo kapitalinio, dūmtraukių ir dalies fasado karnizų, sienų remonto civilinės atsakomybės sąlygos nebuvo nustatytos. Tai taip pat leidžia teigti, kad 2012-2013 m. administratorius UAB „Naujamiesčio būstas“ tinkamai organizavo namo (duomenys neskelbtini), stogo, tarp to ir dūmtraukių remontą. Šio ginčo atveju, nebuvo nustatyta gaisro pėdsakų namo palėpėje, esančioje virš L. L. 12 – to buto, todėl nenustačius, kad gaisras kilo namo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nėra pagrindo atsirasti UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinei atsakomybei, kuri galėjo atsirasti bendrais pagrindais, t.y. esant neteisėtiems veiksmams ir jų ryšiui su padaryta žala. Nenustačius konkrečių neteisėtų namo administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ veiksmų, susijusių su padaryta žala, UAB „Naujamiesčio būstas“ atžvilgiu ieškinys atmestinas.

Ieškovė, kaip draudikė išmokėjusi draudimo išmoką už draudėjos buto remontą turi teisę reikalauti susigrąžinti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakinga už žalos padarymą pripažįstama atsakovė L. L., teismas turi pagrindą priteistiną iš atsakovės L. L., sumą sumažinti. Atliktų darbų už 2016 m. 06 mėn. akte nurodytos netiesioginės 774 Eur (519 Eur pridėtinės ir 255 Eur pelno) išlaidos, kurios, teismo nuomone, neturi būti atlyginamos (e.c.b. I tomas, 13, 14 b.l.). Todėl yra pagrindas priteisti ieškovei 5 682,60 Eur sumą (6 459,60 – 774). Tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas sumažinti ir 5 682,60 Eur sumą dėl atsakovės L. L. sunkios turtinės padėties.

Remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Šiuo atveju teismas atsižvelgia aplinkybę, kad L. L. nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, ji gali dirbti tik negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje ir gauna tik 274 Eur valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją ( e.c.b., II tomas, 111, 115 - 120 b.l.). Lyginant L. L. gaunamas pajamas su atlygintinos 5 682,60 Eur žalos suma, ji yra labai reikšminga atsakovei. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) priteistiną iš atsakovės L. L. sumą sumažina iki 4 000 Eur nurodant, kad ir tokios sumos priteisimas sukels atsakovei reikšmingą prievolę, kurią atsakovei bus labai sunku įvykdyti. Įvertinama ir aplinkybė, kad gaisras, dėl ko susidarė žala, kilo ne dėl tyčinių atsakovės veiksmų, be to po gaisro bute (duomenys neskelbtini), nebuvo įmanoma gyventi, dėl ko atsakovė buvo priversta išsikelti gyventi į kitą butą (e.c.b. II tomas, 112-114, 121 b.l.), kas atsakovei, turinčiai rimtų sveikatos problemų, sukėlė didelius nepatogumus, ji turėjo didelių išlaidų bei patyrė nuostolius dėl gaisro poveikio įvykusio buto (duomenys neskelbtini), nuvertėjimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą ieškovui sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, tenkinant ieškinį iš dalies (62 proc.), iš atsakovės L. L. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 89,90 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovės atsakovei L. L., atmestų reikalavimų dalyje (38 proc.) priteistinos 229,90 Eur (605*38%) atstovavimo išlaidos.

Taip pat ieškovei ir atsakovei L. L. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstoma priteistina valstybės naudai suma - 23,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ( 4 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2017-04-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 89,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 302912288, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 302912288, 229,90 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, įmonės kodas 302912288, 9 Eur ir iš atsakovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas