Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, besimokantis Profesinio rengimo centre, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. R. 2018 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam O. J. priklausančius 25 pušies rąstus, t. y. pagrobė 3,304 m³ medienos, padarydamas nukentėjusiajam O. J. 161,90 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino nei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, nei dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Parodė, kad brolio sodyboje norėjo pasistatyti maždaug 2 m x 3 m ploto, 2,60 m aukščio priestatą. Brolis D. R. paprašė surasti rąstų. Kaltinamasis žinojo, kad O. J. turi rąstų, nes kaltinamojo sodyba yra už 2 km nuo tos vietos, kur gulėjo O. J. rąstai, todėl dažnai pro tą vietą pravažiuodavo. Ten plyname lauke krūvoje jau 2-3 metus gulėjo apie 60-70 rąstų, jie nebuvo judinami, neuždengti, sklypas niekuo neaptvertas, jo kraštinės nebuvo pažymėtos, tik sklypo viduryje šonu, skersai sukalti kuolai. Jokių saugojimo priemonių nebuvo, jokio aptvėrimo tarp kelio ir rąstų nebuvo, ant įvažiavimo į sklypą nebuvo ištemptas joks raištis, tik po ekspertų atlikto vietos patikrinimo matė, kad yra ištiesti raiščiai. O. J. telefono numerį jam davė pažįstamas (duomenys neskelbtini) maždaug mėnuo prieš įvykį. Važiuodamas pro šalį su pažįstamu A. S. iš Seirijų, rąstus apsižiūrėjo maždaug 3 savaitės prieš įvykį. A. S. užsiima dirbiniais iš medžio, jis stuktelėjo plaktuku rąstus iš galo ir pasakė, kad rąstai visai nesupuvę. Kaltinamasis paskambino O. J., paklausė, jeigu jam rąstai nereikalingi, nupirktų apie 20 vnt. statyboms. Iš pokalbio su O. J. suprato, kad šiam rąstai kaip ir nereikalingi, O. J., paklaustas, ar parduos rąstų, atsakė, kad kai susitiks, nuspręs klausimą iki galo. Pokalbio metu sumos ir kitų klausimų iki galo nesprendė. Visą savaitę O. J. buvo Vilniuje, todėl kaltinamasis pasakė, kad atvažiuotų, kai sugrįš, aptarsią šį klausimą. Kaltinamasis 2018 m. liepą buvo kalbėjęs su pažįstamu G. S., gyvenančiu Norvegijoje, kad ketina statyti priestatuką, prašė jį sukirsti medieną ir pastatyti priestatą. G. S. dirba prie namų statybų. Su juo kaltinamasis buvo kelis kartus nuvažiavęs į sodybą, kurioje ruošėsi statyti priestatą, važiuojant nuo keliuko matėsi O. J. rąstai, kaltinamasis G. S. sakė, kad gal statytų iš tų rąstų. G. S., žinodamas, kad kaltinamasis planuoja statyti priestatą, ieškojo priekabos rąstams parvežti, nes miškovežį samdyti tokiam rąstų kiekiui neapsimoka. G. S. paskambino kaltinamajam ir pasakė, kad gavo priekabą rąstams vežti. Kaltinamasis tada bandė skambinti ir O. J., bet šio telefonas buvo išjungtas ar už ryšio zonos ribų, todėl prisiskambinti nepavyko. Kaltinamasis nusprendė susitikti su O. J. grįžęs, nes tuo metu jis pats buvo prie Rygos, nes apie 5 val. kitu savo automobiliu „Ford Focus“ išvyko į Latviją, grįžo 22-23 val. G. S. pasakė, kad jei gali, tegul atveža apie 20 tų rąstų, o jis su O. J. susisieks. Taip pat pasakė G. S., kad prie brolio sodybos stovi kaltinamojo automobilis „Chrysler Voyager“, kurio valstybinio numerio ženklas yra (duomenys neskelbtini) rakteliai yra daiktadėžėje tarp sėdynių, pasiūlė rąstus vežti tuo automobiliu. Šiuo automobiliu naudojasi tai pats kaltinamasis, tai į Lietuvą grįžęs jo brolis, automobilis prieš įvykį 3-4 dienas stovėjo sodyboje tai garaže, tai prie namo. Brolis, grįžęs iš užsienio, gyvena toje sodyboje. Įvykio metu brolis buvo grįžęs į Lietuvą. G. S. pasiėmė savo pažįstamą, kad jam padėtų, ir tuo kaltinamojo automobiliu su priekaba per du kartus atvežė 25 rąstus. Juos padėjo į vieną krūvą prie sodybos pagrindinių vartų, nes šie buvo užrakinti, kaltinamajam apie pietus paskambino, pasakė, kad rąstus atvežė ir palieka automobilį. G. S. rąstus iš abiejų pusių nufotografavo telefonu ar planšete, kad nekiltų jokių įtarimų, ir nuotrauką persiuntė kaltinamajam. Nuotraukose užfiksuota ta pati viena rąstų krūva, fotografuota iš skirtingų pusių, kaltinamasis planšetėje turėtas šias nuotraukas perdavė policijai, vėliau jas ištrynė. Tiek skambindamas G. S., tiek O. J., naudojosi tuo pačiu telefonu, numeris baigiasi 755. Kaltinamasis tuo metu turėjo tris mobiliojo ryšio telefonus, į Latviją vežėsi vieną, pagrindinį, o kiti du telefonai buvo palikti „Chrysler Voyager“ automobilyje. Nežino, kodėl nuo 8-12 val. kaltinamojo telefonas jungėsi (duomenys neskelbtini), prie kaltinamojo gyvenamosios vietos, gal brolis buvo atvažiavęs į kaltinamojo namus, brolis turi namų raktą. Nežino, kodėl apie 12 val. prie (duomenys neskelbtini) veikė telefonas, brolis važiavo į Kauno rajoną bačkos pasiimti, gal tai jis vėl buvo atvažiavęs. Kai tyrėja klausė, kokiais numeriais naudojasi, kaltinamasis pasakė kitus numerius, nes ji nepaklausė, koks jo pagrindinio telefono numeris. Kai paklausė, kokiu telefonu jis pagrinde naudojasi, tada jis tyrėjai šio telefono numerį ir pasakė. Po rąstų parvežimo po kelių dienų susitiko su G. S., šis sakė, kad, grįždamas grąžinti priekabą, matė policiją, bet pravažiavo, niekas jo nestabdė. Kaltinamojo brolis kitą dieną už durų rado O. J. raštelį paskambinti. Beveik visą savaitę su nukentėjusiuoju derino susitikimo laiką, nukentėjusiajam siūlė 3 variantus - grąžinti rąstus, nupirkti naujus rąstus arba sumokėti pinigus už rąstus apie 23 EUR be PVM, kaip už naujus. Tačiau O. J. šie variantai netiko. Kai susitiko, O. J. pasakė, kad jam rąstų nereikia, pasakė kaltinamajam sumokėti 1000 eurų. Iš O. J. parsivežti rąstai buvo sukirmiję, išgraužti vabzdžių, supuvę, statyboms netinkami. Jei būtų žinojęs apie jų būklę, jų nebūtų ėmęs. Tie rąstai ne visi buvo nužievinti, toje krūvoje buvo vienas nužievintas, o kitas nenužievintas. Rąstus rinko pagal diametrą, jam reikėjo 16 - 17 cm. Rąstus O. J. krautuvu nuvežė atgal ir nufotografavo, tai tie patys rąstai, kurie buvo atvežti ir nufotografuoti G. S.. Vežiojimo metu rąstai nebuvo apgadinti. Sudėjo juos į dvi krūvas toje pačioje vietoje. Paskambinęs apie tai pranešė O. J., o šis pasakė, kad jei nuvežė ir padėjo atgal, tai jis rašo dabar pareiškimą policijai. O. J. teigia, kad jam dingo 70 rąstų, tačiau kaltinamajam žmonės per du kartus vežė tik 25 rąstus, tam, kad parvežtų 70 rąstų, jie būtų turėję važiuoti jų dar kokius penkis kartus, bet niekas tiek vežiojimų nematė. Visą įvykį vertina kaip nesusipratimą, padarė klaidą, pasakydamas G. S., kad atvežtų tuos rąstus. Civilinio ieškinio dėl 4600 Eur nepripažįsta. G. S. tikslios pavardės nežino, gali būti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), jis dažnai būna tai Danijoje, tai Norvegijoje, tai Švedijoje, turėtų dabar būti išvykęs į JAV. Dėl meistro iš (duomenys neskelbtini) – manė, kad jo vardas (duomenys neskelbtini), bet pasirodė, kad jis yra A. S..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, taip pat iš dalies ir jo paties parodymai.

Nukentėjusysis O. J. parodė, kad 2015 m. įsigijo apie 150 rąstų, dalį pirko pagal skelbimus portale www.skelbiu.lt, o kitą dalį iš Alytaus miškų urėdijos. Jis (duomenys neskelbtini) kaime turi du atskirus sklypus: (duomenys neskelbtini). Sklype (duomenys neskelbtini) buvo sumontuotos vaizdo kameros, tačiau namo apšiltinimo metu jos buvo nuimtos. Rąstai buvo sudėti (duomenys neskelbtini). Šios teritorijos ribos yra aiškiai pažymėtos, įkasti kuolai, kurių aukštis 2 m, storis 10-12 cm, šie kuolai palei pagrindinį kelią sukasti kas 2 metrus ir atriboja sklypą nuo kelio. Sklype tiesiai stovintys rąstai buvo sukasti kas 2 m aplink perimetrą ir sklypo viduryje, nes nukentėjusysis turėjo planų auginti gėles, bet vėliau tie rąstai buvo panaudoti kaip atitvaras. Viduriniai rąstai yra pasvirę, o perimetro rąstai yra tiesūs. Tie, kurie buvo nepanaudoti, gulėjo sukrauti vienoje krūvoje. Tvoros nėra, prie įvažiavimo ant pirmo stulpo, kai užsuki į sklypą, kabo ženklas „Privati valda“, yra ženklas „Stebima vaizdo kameromis“, jis pastatytas labai seniai, o dar seniau, prieš 5 metus, pastatyti atšvaitai. Neturi įrodymų, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. tas užrašas buvo. Įvažiavimas į sklypą yra prie rąstų. (duomenys neskelbtini) gatvė yra akligatvis, juo važinėja dar apie 10 kitų gyventojų. Nuo (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo sklypo atskyrimo nėra. Sklype visur gali važinėti per pievą, keliuko pačiame sklype nėra. Būtent tame sklype, kur sandėliuojami rąstai, pastatytas garažas, ant įvažiavimo į sklypą prie pat rąstų pastatytas žalios spalvos automobilis „Volkswagen Caddy“, kad žmonės galvotų, jog sklype kažkas yra. Norint rąstus pamatyti, reikia pravažiuoti automobilį ir pasižiūrėti. Tiksliai žino, kiek buvo rąstų. Rąstai buvo visada prižiūrimi, įsigijęs rąstus, juos nužievino, tvarkingai sudėjo, kad nesiektų žemės, laistė, kad jie įgytų savo autentiškumą, kai reikėdavo, uždengdavo arba nudengdavo. Nužievintų rąstų buvo 70-80 vnt., iš viso buvo apie ??150 vnt. Toje krūvoje buvo 100 vnt. Kaltinamasis vieną kartą skambino jam dėl rąstų pardavimo, klausė, ką nukentėjusysis darys su tais rąstais. Atsakė, kad neparduoda, statysis pirtį, tuo pokalbis ir baigėsi, daugiau nebendravo. Vagystės rytą apie 9 val. Vilniuje buvusiam O. J. paskambino kaimynas T. G., pasiteiravo, ar O. J tuos rąstus kažkam perleido, nes jo sklype nežinomi žmonės kraunasi rąstus, nurodė „Chrysler“ sidabrinės spalvos automobilį, valstybinių numerių neįsižiūrėjo. Tada O. J. paskambino į policiją, kad važiuotų į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Policija nuvyko ne tuo adresu, paskambinę pareigūnai pasakė, kad sklype nieko nėra, per tą laiką automobilis su rąstais pasišalino. Tada O. J. prašė, kad T. G. nuvažiuotų į jo sklypą. Atvykus policijos pareigūnams, pravažiavo „Chrysler“ automobilis, bet pareigūnai tik po laiko susiprato, kad tai tas pats automobilis. O. J. ėmėsi priemonių rasti asmenis, kurie pavogė jo rąstus. Jis į Alytų grįžo kitą dieną, važinėjo 20 km atstumu aplink sodybą, kreipėsi į socialinius tinklus, ieškojo ir rąstų, ir sidabrinės spalvos automobilio „Chrysler“. Žmogus iš socialinių tinklų vaizdo kamera užfiksavo „Chrysler Voyager“ automobilį, kuris vežė nukentėjusiojo rąstus. Nuotraukose, kurias atsiuntė, matėsi automobilio valstybiniai numeriai, šias nuotraukas pateikė teismui. Gavęs visus įrodymus ir automobilio valstybinius numerius, prisiminė, kad buvo sutikęs A. R. su tokiu automobiliu prie „Lidl“ parduotuvės, pirma numerio raidė buvo G, įsidėmėjo led šviestuvus priekyje. Tokių automobilių yra vienetai. Sužinojęs, kad tai galimai A. R., jam neskambino, nes neturėjo jo telefono numerio, nuvyko iki jo namų, važiavo kelis kartus, bet nerado, paskui paliko raštelį. Su juo susisiekė A. R. brolis D. R. ir paprašė susitikti. Susitiko degalinėje „Stateta“. D. R. atvažiavo su „Ford Focus“, pasakė, kad brolis yra išvažiavęs. D. R. klausė, kokia čia situacija, jis neatrodė nustebęs, žinojo, apie ką kalba eina, sakė išsiaiškinti patiems su A. R.. Kitą dieną paskambino A. R., sakė nesuprantąs, apie ką O. J. kalba. Šis pasakė, jog turi įrodymus, kad A. R. paėmė jo rąstus. Tada ??A. R. pasakė, kad juos iš nukentėjusiojo nupirks. O. J. atsakė, kad nereikia, kad jis jų net nepardavė. Tada A. R. pasakė, kad nupirks naujus rąstus. Nukentėjusysis pokalbį įrašinėjo, nes norėjo, kad ??A. R. prisipažintų. Šio pokalbio įrašo neturi, įrašinėjo, naudodamasis nemokama programėle savo telefone kuri leido mėnesį laiko įrašyti pokalbius, jų įrašo nepasidarė, įrašo galiojimas pasibaigė po tam tikro laiko. Pasakė kaltinamajam, kad, grįžęs iš Vilniaus, rašys pareiškimą. Policijoje, praėjus nuo įvykio 4-5 dienoms, parašė pareiškimą, pateikė įrodymus ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš karto pareiškimo nerašė, nes netikėjo, kad policija ras vagį, kai šis, sklype esant policijai, su tuo pačiu automobiliu pravažiavo nesustabdytas, todėl pats ieškojo, kas pavogė rąstus. Po įvykio rąstus rado numestus ant žemės, buvo sukrauti netgi ne į tą pačią vietą, o šalia. Iš urėdijos atvežė 77 rąstus, važtaraštyje yra nurodytas rąstų skaičius. Buvo vienu rąstu daugiau, gal 78. Mano, kad rąstus jam atvežė tas žmogus, kuris iškviestas liudytoju byloje. Sukastų rąstų tuo metu buvo apie 60-80, dabar visi rąstai išimti ir palikti teritorijoje. Nemano, kad rąstai jam grąžinti, nes jam rąstų trūksta. Yra kažkokie rąstai, 25 ar 30, jie yra apgadinti, matė vizualiai, kad jie yra apgadinti. Pavogti rąstai buvo storesni nei 15-16 cm. Jis A. R. grąžintus rąstus matavo. Apskaičiuodamas pavogtų rąstų kiekį kubiniais metrais, nurodė esant 21,7 m³ medienos, nežino, kaip tokį kiekį apskaičiavo. Jis atliko tų likusių nepavogtų rąstų plongalyje matavimą, jų skersmuo buvo nuo 17 cm iki 30 cm, tai vidurkis yra 24-25 cm, o ilgį skaičiavo iš akies, laikė, kad rąstai yra 5 m ilgio. Rąstų ilgis buvo apskaičiuotas miškų urėdijos, vidurkį paėmė „iš galvos“. Neginčija 2020 m. liepos 7 d. atlikto rąstų išmatavimo duomenų, išmatuoti jo sklype esantys rąstai. Kaltinamojo pateiktose nuotraukose, jo manymu, užfiksuotos dvi krūvos po 25 rąstus, taip sprendžia dėl to, kad 2 tomo 7 lape esančiose vienoje nuotraukoje matomi rąstai padėti ant dviejų lentų, o kitoje – ant vienos lentos.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis 2018 m. rugpjūtį ar rugsėjį už (duomenys neskelbtini), už žiedo gretimai įvykio vietai remontavo namą už (duomenys neskelbtini). Pritrūkęs statybinių medžiagų, važiavo į parduotuvę, pravažiuodamas pro medžius matė, kad prie sklypo, kur buvo sudėti rąstai, stovėjo į autobusiuką panašus sidabrinės spalvos automobilis su priekaba, buvo šviesus stambokas vyras, žmonės rankomis stūmė priekabą prie rąstų. Ikiteisminio tyrimo metu viską atsiminė teisingai. Liudytojas juos pravažiavo, kai grįžo, tų asmenų jau nebuvo, kažkiek rąstų buvo likę. Jam grįžus dirbti, po pietų prisistatė policija ir paklausė, ar jis nematė kažko įtartino. Pasakė, kad matė žmones, kurie, privažiavę su priekaba, krovėsi rąstus, nurodė automobilio markę. Vėliau, po dviejų savaičių, kaimynas iš kitos kelio pusės sakė, kad žmonės atvežė rąstus atgal ir iškrovė. Vizualiai atrodė, kad grąžintas tas pats rąstų kiekis. Rąstai kelerius metus gulėjo ant žemės prie kelio sudėti į krūvą. Teritorija nebuvo aptverta, nebuvo nei tvoros, nei ženklų. Rąstai buvo gal nuo 18 cm iki 30 cm storio, jų galėjo būti 20-30, o gal ir daugiau. Negali pasakyti, ar galėjo būti 100 vnt. Visi rąstai atrodė vienodos būklės, vieno vežimo. Nematė, kad juos kas prižiūrėtų, jie gulėjo atvirai, uždengtų jų nematė. Rąstų žievė gal pati jau nukritusi buvo. Liudytojas ten dažnai važiuodavo į tėviškę (duomenys neskelbtini) link, todėl rąstus matydavo. Sklype buvo į žemę įkastų rąstų, jie neatrodė kaip tvora, buvo sukasti kaip statiniui, tarp jų 4-6 m atstumas. Sklype, gal už 30 m nuo rąstų, toliau nuo kelio yra garažėlis, nuo kelio priešais rąstus stovi automobilis, jis užstoja rąstus. Sklypo ribų nežino, jokių atšvaitų nepastebėjo. Liudytojas sklype, esančiame tarp pirmo sklypo su rąstais ir kito O. J. sklypo, kuris yra trečias nuo pagrindinio kelio, dirbo du mėnesius, kiekvieną dieną pravažiuodavo pro rąstus. O. J. matydavo kiekvieną savaitgalį kitame sklype, būdavo, kad jis atvažiuodavo ir viduryje savaitės. Negali pasakyti, ar sklype buvo saugojimo priemonių. Nuo pagrindinio kelio yra griovys, o užsukus nuo jo padaryta greideriu 30 cm gylio išpjova.

Liudytojas J. L. parodė, kad jis gyvena Lazdijuose. Prekiaudamas turguje avalyne, susipažino su O. J., išsikalbėjo dėl rąstų, O. J. klausė, gal J. L. gali padėti iškrauti ir nužievinti. Lyg 2015 metais iš urėdijos miškovežis O. J. atvežė 70 rąstų, J. L. padėjo O. J. juos iškrauti ir nužievinti. O. J. iš vakaro paskambino ir pakvietė padėti. Iš urėdijos pirkti rąstai buvo storesni, juos ruošė pirčiai statyti. Jie buvo 6 m ilgio. Miškovežis su fiskaru pats iškrovė rąstus, sudėjo juos į krūvą. Savininkas parodė, kur juos krauti. Storesnius į vieną krūvą sudėjo. Krovė ant rąstų. Buvo ir plonesnių, ir storesnių, jie nebuvo atskirti. Kai buvo iškrauti rąstai, tą pačią dieną iš karto kažkiek rąstų nužievino. Pagal skelbimus O. J. 2015 m. iš vieno asmens pirko dar 80 rąstų. Jis pats taip sakė liudytojui. Rąstus pagal skelbimą atvežė krovininis automobilis be priekabos, atverčiamais šonais, rąstus iškrovė liudytojas su savininku rankomis, šie rąstai buvo plonesni nei iš urėdijos pirkti, jie buvo 3 m ilgio. Liudytojas padėjo ir šiuos rąstus iškrauti. Rąstus dėjo į kitą krūvą, buvo dvi krūvos. Pirkti rąstai buvo gal pušiniai ir egliniai, įvairaus skersmens, plonesnių, gal 15-20 cm skersmens buvo apie 50 vnt., iš jų O. J. žadėjo statyti šiltnamį. 2015 m. pavasarį liudytojas per tris dienas kastuvu ir kirviu nužievino apie 70 rąstų, visus, pirktus iš urėdijos, atvežtus miškovežiu. Visų nenužievino, nes nebuvo laiko. Buvo dvi krūvos rąstų, nužievinti rąstai buvo trečioje, atskiroje krūvoje, per metrą nuo kitų rąstų. Uždengti rąstai buvo nužievinti, jie gal rąstus plėvele uždengė. Nenužievinti nebuvo uždengti. Liudytojas matavo rąstus metru, jam padėjo šeimininkas. Vieną dieną atvežė 6 m ilgio, kitą dieną atvežė 3 m ilgio rąstus. Sukrovė juos atskirose krūvose. Rąstai, kuriuos nužievino, buvo 6 m ilgio. Kodėl įvykio vietoje nerasta 6 m ilgio rąstų, o tik 4 m, nežino, gal jie buvo 5 m ilgio. Nežino, kodėl nuotraukoje yra rąstų ir su žieve. Liudytojas tame sklype yra buvęs porą kartų. Rąstai gulėjo arti kelio, netoli nuo asfalto ir gyvenvietės keliuko. Savininkas sakė, kad jis pirkęs tą sklypą. Ant žvyrkelio ir jo sklypo atribojimo yra nedidelis griovys. Visas sklypas buvo aptvertas laidu, aplink sklypą ėjo tokia kaip viela, pritvirtinta prie stulpų. Kasė stulpus gal kas 10 m, prie jų rišo vielą aptvėrimui, kur įkalti stulpus, pasakė savininkas, jis žinojo, kur jo sklypo ribos. Kai atvežė rąstus iškrauti, stulpai dar nestovėjo. Sukasė rąstus į sklypą po kelių dienų. Kasė nežievintus, užtruko vieną dieną. Pagal skelbimą atvežtus 3 m ilgio rąstus kalė ir jais aptvėrė sklypą. Patys išgręžė skyles, šeimininkas turėjo vieną specialų grąžtą. Apie metrą įgręždavo į žemę ir 2 metrai likdavo. Ne tankiai, bet ribas aptvėrė. Prieš gręžiant į žemę rąstai nebuvo paruošti. Rąstų šiltnamiui visiškai nestatė, tik aptvėrė sklypą. Vėliau matė, kad stovėjo pastatytų stulpų. Iš tų plonesnių rąstų, kuriuos O. J. pirko iš žmogaus, pastatė stulpus šiltnamiui. Šie rąstai buvo sustatyti kaip karkasai, liudytojas padėjo juos sustatyti. Kai sustatė šiltnamiui rąstus, jų liko dar nemažai, gal daugiau nei 100 vnt. Liko nužievinti rąstai, kuriuos ruošė pirčiai, jų turėjo būti apie 70. Rąstai sklype matyti nuo asfaltuoto kelio, niekas jų neužstoja. Sklype stovi savininko žalios spalvos automobilis, toliau, už kokių 30 m yra garažas. Rąstų būklė nuo 2015 m. iki 2018 m. keitėsi, jie buvo išdžiūvę, sausesni. Gal 2018 m. vasaros pradžioje buvo sklype, jo aptvėrimas viela tebebuvo. Buvo dvi krūvos rąstų. Nužievinti atskirai sudėti nuo nenužievintų. Buvo nenužievintų rąstų 70 vnt. Iškrovimas, nužievinimas ir sklypo užtvėrimas buvo padaryta per tris dienas. Už darbą liudytojui O. J. pinigų nemokėjo, jis liudytojui padėjo šiltnamį statyti 2015 m., dirbo pora dienų. Taip atsilygino vienas kitam. Nuotraukose (1 t., b. l. 52, 57, 58, 59) matomų rąstų liudytojas nestatė, jis statė stulpus aplink sklypą, ties jais tvėrė vielą. Gal savininkas tuos stulpus jau išsikasė, kai darė nuotraukas, gal nuėmė vielą.

Liudytojas A. Č. parodė, kad turi individualią įmonę, perveža krovinius. Turi savivartį su kranu – krautuvu be priekabos, anksčiau buvo „Mercedes“, dabar – „Man“. Jo automobilis nėra miškovežis, jis daugiau pritaikytas vežti žemę. Tuo automobiliu liudytojas iš Sudvajų girininkijos atvežė O. J. pušinius rąstus, vežė per du kartus tą pačią dieną, nes iš karto visi O. J. pirkti rąstai į automobilį netilpo. Vienu vežimu į automobilį telpa maždaug 5-7 kubai rąstų. Jei rąstai ploni, iki ?20 cm storio į kubą telpa apie 6 rąstai. Mano, kad O. J. vežė plonus rąstus, nes storais jis laiko rąstus nuo 24 cm. Per du kartus vežant gal ir galėjo būti 70 vnt., jeigu tai ploni rąstai. Atrodo, rąstų ilgis buvo 6 m. Iškrovus rąstus, niekas jų nematavo. Rąstus iškrovė sklype (duomenys neskelbtini), pats liudytojas vienas iškrovė rąstus krautuvu, iš girininkijos grįžo savininkas, nurodė vietą, kur krauti. Atrodo, kad kitų asmenų tada nebuvo, J. L. nėra matęs. Sklypas buvo keturkampis, jis nebuvo aptvertas, iš tos pusės, kur krovė rąstus, buvo negilus, iki pusės metro gylio griovys. Rąstus liudytojas iškrovė ant kitų jo paties skersai padėtų dviejų rąstų. Nepamena, ar į vieną, ar į dvi krūvas dėjo. Važinėjo pro tą vietą daug kartų, matė gulinčius rąstus ir jų buvo prikastų stačiai. Stačiai sukasti rąstai atsirado gal po metų ar kelių, tikrai ne po kelių dienų. Tie sukasti rąstai vieni pasvirę į vieną pusę, kiti į kitą pusę, jie nėra sukasti aplink sklypą, jie nepanašūs į aptvėrimą, manė, kad gal savininkas statys šiltnamį. Kaltinamasis jam paskambino, pasakė, kad reikia nuvežti rąstus, nurodė, į kurį sklypą. Liudytojas nuvažiavo į sodybą, neįvažiavus į sklypą, prie tvoros kairėje pusėje buvo sudėta apie 20 rąstų. Juos susikrovė ir nuvežė apie 0,5 km į liudytojui žinomą sklypą, sukrovė toje pačioje vietoje, kaip ir prieš daug metų. Sklype buvo stačių rąstų, gulinčių rąstų nepamena. Sklypas nebuvo aptvertas, gal po kelių savaičių ar mėnesio pamatė, kad yra raištis, jis buvo matyti nuo kelio – plona virvelė, bet tai jau buvo po to, kai į šį sklypą kaltinamojo prašymu atvežė rąstus atgal. Užrašų, ženklų, spalvotų juostų, lentelių nuo kelio nematė, jam rąstus atvežus, tokių dalykų nebuvo. Atvežtų rąstų būklė buvo prasta, dar klausė kaltinamąjį, kam šis juos pirko. Kai paėmė rąstus kelti, jie jau trupėjo, jų būklė nuo pirmo parvežimo iš girininkijos buvo žymiai pasikeitusi, buvo papuvę. Sveikas rąstas keliant nebus pažeistas, greiderinis kaušas neturi galios sutraiškyti sveiką rąstą. Nežino, ar visi rąstai buvo supuvę. A. R. paaiškino, jog susitarė su šeimininku, kad jam parduos rąstus, paskui šeimininkas neatsakė, tai A. R. susivežė rąstus į sodybą, o šeimininkas perdavė policijai.

Liudytojas T. G. parodė, kad maždaug dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, jo ir O. J. namai yra gretimuose sklypuose. Vagystės dieną apie 9.00 – 9.30 val. jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos į Alytaus darbo biržą ir pamatė, kad prie O. J. sklype esančių rąstų stovi amerikietiškas minivenas su priekaba, kažkas kraunasi rąstus, matė rąstus iš krūvos nešančius du žmones. Priekaba buvo pastatyta lygiagrečiai su (duomenys neskelbtini) gatve, įstumta į jų gatvelę. Nuvykęs į darbo biržą, paskambino O. J. ir paklausė, ar šias atiduoda rąstus, nes kažkas juos kraunasi. O. J. atsakė, kad neatiduoda, sakė, kad reikėjo pažiūrėti, gal vagia. Liudytojas atsakė, kad dabar yra darbo biržoje, negali išvažiuoti. Kai liudytojas grįžo namo, gatvėje prie O. J. sklypo, kur buvo rąstai, jau stovėjo policijos ekipažas ir fotografavo. T. G. jiems pasakė, kad buvo amerikietiškas sidabrinis minivenas su priekaba. Jis kalbėjo su pareigūnais, atsisukęs į gatvę, ir pamatė, kad važiuoja tokia pati mašina. Tas automobilis pristabdė ir paskui vėl spustelėjo gazą. Pareigūnams pasakė, kad buvo tokia mašina. Pareigūnai toliau fotografavo ir su juo kalbėjosi, paskui vėl paklausė, kokia mašina buvo. Liudytojas atsakė, kad jis jiems rodė, kad amerikietiškas minivenas. Pareigūnai pasakė, kad reikėjo vytis, gal būtų pagavę. Mano, kad jam tada kalbantis su pareigūnais, pravažiavo tas pats automobilis, į kurio priekabą buvo ryte kraunami rąstai, nes vargu ar būtų sutapimas, kad toje pačioje vietoje per valandą pravažiuotų toks pat automobilis. Liudytojas nuo to momento, kai pamatė kraunantis rąstus, ir vėl iš darbo biržos grįžo į tą pačią vietą, užtruko apie pusvalandį. Pravažiavęs automobilis buvo su priekaba. Paskui liudytojas bendravo su O. J., kai šis atvažiavo ir pasakė, kad rąstus pavogė. Tie rąstai O. J. kitame sklype buvo sudėti vienoje krūvoje, O. J. ruošėsi iš rąstų statyti šiltnamį. Dalį rąstų O. J. buvo sustatęs į žemę prieš keletą metų. Jis buvo pragręžęs kažkokį kabelį ir sustojo statyba. Apie kitokius O. J. planus nežino. Mano, kad rąstai buvo geri, jų turėjo būti nemažai. Rąstai sustatyti dalyje sklypo, o kiti suguldyti prie kelio. Kai ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jį klausė, kiek rąstų ten galėjo būti, jis sakė, kad apie 50, bet paskui, pamatęs priekyje jo važiuojant miškovežį, kuriame buvo apie pusę mašinos rąstų, pagal miškovežio vežamus rąstus paskaičiavo, kad O. J. sklype galėjo būti 70-100 rąstų, nes pusėje miškovežio buvo apie 100 tokių rąstų, jie buvo vidutinio diametro, truputį didesni nei pas O. J.. O. J. sklype buvo apie 30 cm skersmens rąstai. Nematė, kad kažkas ką nors darytų su gulinčiais rąstais, jie nebuvo uždengti, nematė, kad jie kada nors būtų uždengti. Sustatyti rąstai gal nesiskyrė nuo tų, kurie gulėjo, visi rąstai buvo panašaus storio. Tuo laiku, kai liudytojas dar tik statėsi namą, jis, grįžęs iš užsienio ir atvykęs į savo sklypą, matydavo O. J. sklype gulint rąstus, nežino, ar keisdavosi toje krūvoje esančių rąstų kiekis. Ant kampinio stulpo, įsukus į keliuką, yra uždėtas užrašas, kad stebi vaizdo kameros. Negali pasakyti, ar buvo tas užrašas prieš rąstų paėmimą. Sklypas, kuriame yra rąstai, tai būna aptvertas rudu medžiaginiu šniūru, tai tas šniūras nukrenta. Dabar sklypo perimetras aptvertas šniūru, kuris aukštyje maždaug iki juosmens pritvirtintas prie rąstų, kurie stovi pakelėje. Gal ir buvo 2018 m. tuo šniūru aptverta. Tvora prasideda nuo kaimyninio sklypo toros ir perimetru šniūras apsuktas. Rąstai įeina į aptvertą teritoriją. O. J. niekada neprašė liudytojo pasaugoti rąstų. Jei būtų kilęs įtarimas, kad rąstus vagia, būtų sustojęs, bet pamanė, kad O. J. tuos rąstus atidavinėja.

Liudytoja I. G. parodė, kad ji ir O. J. yra pora nuo 2015 m. vasario, Sugyventinis 2015 m. pirko apie 70 rąstų iš urėdijos ir dar pirko jų pagal skelbimus. Iš viso rąstų buvo gerokai virš?? 100 vnt. Vieni rąstai buvo sukalti, kiti padėti. Rąstus liudytoja pamatė vasarą, atvykusi į Alytų, juos apžiūrėjo. Jie buvo sudėti pirmame sklype, sukrauti palei kelią. Buvo viena didelė krūva, apie 100 rąstų. Visi vienodi rąstai buvo sudėti, ilgis jų 5-6 m. Rąstai buvo sukrauti į krūvą išilgai sklypo lygiagrečiai su žvyrkeliu. Viena krūva buvo didelių rąstų, o kita - trumpesnių rąstų, šiek tiek toliau. Rąstai, kurie buvo krūvoje, buvo skirti pirčiai statyti, jie buvo geri, nauji, nužievinti, gal tik patys apatiniai ne. Jie buvo specialiai atrinkti autentiškos pirties statybai. Liudytoja pati dirba su medžiu, yra dekupažo meistrė, todėl ji išmano apie medieną. Rąstai buvo dengiami, laistomi. Jie turi būti sendinami apie 4 metus. Įsigyti rąstai atitiko viziją, kokią jie turėjo. Kitokio ilgio ir plonesni rąstai buvo sukalti juostomis maždaug per pusę sklypo šiltnamiams statyti. Vėliau šiltnamių buvo nuspręsta nedaryti. Teritorija, kur buvo sukrauti rąstai, buvo aptverta sukaltais kuolais, apvestais viela, iki kuolų nuo tvoros buvo ištempta viela maždaug 1 m aukštyje. Atrodo, kad 2018 m. ta viela buvo. Ji buvo tvirtinta nuo sukaltų rąstų iki kaimynų tvoros ir aplinkui. Būdavo, kad ji nuplyšdavo ir vėl ją rišdavo iš naujo. Sklype tarp sugyventinio vieno sklypo ir to, kuriame buvo rąstai, stovėjo kaimynų namas, nuo sugyventinio namo per vaizdo kamerą matėsi kitas sugyventinio sklypas. Nežino, ar kamera buvo 2018 m. Ją nuėmė, kai šiltino namą. 2018 m. O. J. gyveno name, bet jis taip pat dažnai būdavo Vilniuje. Pasigedo rąstų, kai paskambino T. G. ir paklausė, ar jų rąstai parduoti, nes kažkas juos kraunasi. Atsakė, kad ne, paskambino į policiją, pranešė, kad vyksta vagystė, bet pareigūnai nuvažiavo ne tuo adresu. Pati liudytoja rašė į socialinius tinklus, ar kažkas matė vagystę. Jiems parašė daug žmonių, kurie matė, kaip rąstus krovėsi, tą pačią dieną gavo vaizdo registratoriaus įrašą, kur matyti vežami rąstai. Atvyko į Alytų gal tą patį vakarą arba kitą rytą. Patys ieškojo rąstų, daug apvažiavo, aiškinosi per pažįstamus, kieno automobilis vežė rąstus. Per bendrus kaltinamojo ir O. J. pažįstamus sužinojo asmens adresą, nuvyko, bet namuose nieko nebuvo, todėl paliko raštelį, kad su jais susisiektų. Rugsėjo 2 d. su jais susisiekė, A. R. kalbėjosi su O. J., sakė, kad skambino tą dieną. Bet A. R. žinojo, kad rąstai neparduodami, tik tikėjosi, kad bus nepagautas. O. J., po vagystės gal praėjus 3 dienoms, parašė pareiškimą policijai, pareigūnai buvo atvykę, apžiūrėjo, fotografavo įvykio vietą. Pamatė, kad rąstų padaugėjo rugsėjo mėn., atrodo, pats kaltinamasis pasakė, kad rąstus grąžino. Rąstų mažiau grąžinta negu dingo, tiksliai nežino, neskaičiavo, bet tai yra faktas, kad jų mažiau. Rąstai kitaip sukrauti. Iki vagystės A. R. skambino O. J., teiravosi dėl rąstų. Girdėjo, kaip O. J. kelis kartus pasakė, kad rąstai tikrai neparduodami. Ir po trijų savaičių rąstai dingo. Žino, kad rąstų buvo dingę ir anksčiau, buvo jų apmažėję, ne itin žymiai, bet matėsi, kad kažkiek nuo krūvos nuimta, tik neskaičiavo, kiek jų buvo dingę. Nekilo abejonių, kad gali būti, jog A. R. buvo ir anksčiau paimti rąstų. Apie tai kaimynų neklausinėjo. Po vagystės O. J. jautėsi prastai, blogiau miegojo apie porą metų, atsibusdavo naktį. Atsikėlęs sakydavo, kad spaudimas sukilęs. Viskas normos ribose, bet pasireiškė kraujavimas iš nosies po įvykio. Anksčiau, kylant stresinėms situacijoms, jam nosis nekraujuodavo. Tokių stresinių situacijų jis nebuvo patyręs. Gėrė vaistus, jog sutvirtintų kraujagysles, kad jos neplyšinėtų. Dėl paties kraujavimo jo hemoglobinas šiai dienai yra ant ribos - 125, reikės gerti rimtesnius vaistus. Kai reikia pasiruošti teismui, vis prasideda stresavimas. Dėl nemigos jam gydymas nebuvo skirtas, į psichologus pagalbos nesikreipė.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2020 m. lyg birželio mėnesį buvo gauta nutartis dėl rąstų išmatavimo, todėl atliko papildomą įvykio vietos apžiūrą, vyko su dar dviem policijos pareigūnais Šilansku ir Žemaityte į vietą už degalinės, sklype matavo rąstus. Jų buvo lyg 60. Buvo pasamdyta technika, atvyko traktorius. Dėl trumpo užduoties vykdymo termino neturėjo laiko ir galimybės sudaryti sąlygas visiems proceso dalyviams dalyvauti įvykio vietos papildomoje apžiūroje, nes tinkamas traktorius atsirado staiga, todėl matuoti važiavo iškart, kai gavo specialią techniką. Jai dėl šio veiksmo atlikimo niekas iš anksto neskambino, nesidomėjo, kada bus apžiūra atliekama. Rąstų rankomis nekilnojo, fiziškai tai būtų buvę per sunku. Rąstai buvo prastos būklės, supuvę. Jų buvo dvi krūvos – nužievintų ir nenužievintų, nuo šių žievės buvo pačios nukritę. Teritorija nebuvo aptverta, rąstai buvo sudėti palei kelią už grioviuko vandeniui nubėgti. Kolegos G. Š. su A. Ž. matavo rąstus iš policijos komisariato paimta rulete ar metru, o liudytoja rašė visus matavimų duomenis kiekvieno rąsto atskirai, užpildė apžiūros protokolą.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas? G. Š. parodė, kad kolegė I. B. paprašė padėti išmatuoti rąstus, nes ji viena to padaryti nepajėgi. Kažkurią dieną jie ir dar kolegė A. Ž. vyko į sklypą Alytaus rajone ir matavo rąstus. Įvykio vietoje buvo traktorius. Rąstai buvo dviejose krūvose, maždaug 5 m ilgio, jie buvo baisūs, supuvę, buvo ir nužievintų, ir tokių, kur žievė pati savaime buvo atšokusi, nukritusi. Žmogus, kuris dirbo su traktoriumi, įprastai dirba miške, ir jis sakė, kad šie rąstai net malkoms netinkami. Sklypas nebuvo aptvertas, tvoros tikrai nebuvo, rąstai buvo prie pat kelio. Liudytojas ir kolegė A. Ž. matavo rulete rąstus, jų skersmenį matavo ploniausioje vietoje. Rąstus ėmė technika su žnyplėmis po vieną. I. B. viską rašėsi, užfiksavo rezultatus apžiūros protokole. Po apžiūros vėl gražiai, tvarkingai sudėjo rąstus į vietą, į dvi krūvas.

O. J. 2018 m. rugsėjo 6 d. protokole – pareiškime policijai nurodė, kad iš jam priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini). 11 2018 m. rugpjūčio 29 d. pavogta apie 70 pušies ir eglės rąstų, kurių skersmuo nuo 20 iki 30 cm, ilgis – 5 m, jam padaryta apie 4000 eurų žala (1 t., b. l. 1-3).

ROIK 0118000468756 kortelėje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val. iš O. J. telefonu gauta informacija, kad jo sklype asmenys vagia jo medieną, pranešėjo skambučio pradžia – 9.38 val., 9.45 val. išsiųstos policijos pajėgos, kurios į įvykio vietą atvyko 10.02 val., nuvykus pranešime nurodytu adresu, nepastebėti asmenys ir automobilis, sklypas negyvenamas, nesaugomas, neaptvertas (1 t., b. l. 10-12).

Iš O. J. 2019 m. gegužės 20 d. pateiktos 2015 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos-faktūros serija AMU Nr. 028173 kopijos matyti, kad O. J. iš VĮ Alytaus miškų urėdijos 2015 m. kovo 23 d. pirko 10,54 kubinių metrų medienos už 701,82 eurų (1 t., b. l. 41-42).

Iš O. J. 2019 m. spalio 24 d. pateikto 2015 m. kovo 23 d. Medienos gabenimo važtaraščio serija G Nr. 010605 kopijos matyti, kad 2015 m. kovo 23 d. iš (duomenys neskelbtini) girininkijos vežėjas A. Č. gavėjui O. J. į (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone 14 val. atvežė 10,54 m³ medienos, sortimentų skaičius vienetais – 77, ilgis 4,8 m (2 t., b. l. 73).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse 2018 m. rugsėjo 4 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas sklypas (duomenys neskelbtini), šalia kelio (duomenys neskelbtini), jame nėra jokių pastatų. Sklype matyti į žemę statmenai įkasti mediniai rąstai, šalių jų, maždaug 1,5 metro nuo keliuko yra krūva pušinių rąstų, rąstai sutrešę, jų žievė apsilupusi, galai pajuodę. Krūvoje yra 30 pušinių rąstų apie 4 m ilgio (1 t., b. l. 49-53).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse 2018 m. rugsėjo 11 d. užfiksuota, kad apžiūrėtas sklypas (duomenys neskelbtini), šalia 30 rąstų, kurie yra sutrešę, pajuodusiais galais ir apsilupusiomis žievėmis, krūvos rasta sudėta 25 pušinių rąstų krūva. Rąstai be žievės, jų galai pajuodę. Iš viso sklype sukrauti 55 rąstai, jų ilgis 4,8-4,9 m, skersmuo nuo 0,13 iki 0,25 m, vidurkis maždaug apie 0,15 m (1 t., b. l. 54-60).

Apžiūros protokole 2020 m. liepos 7 d. užfiksuota, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) esantys pušiniai rąstai, išmatuotas 25 nužievintų rąstų, esančių vienoje krūvoje, ir 30 rąstų, esančių kitoje krūvoje, ilgis ir skersmuo be žievės plongalyje (3 t., b. l. 65-115, 116).

Telekomunikacijų bendrovės UAB „Bitė Lietuva“, AB „Telia“, UAB „Tele 2“ pateikė informaciją apie telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroninius ryšius (1 t., b. l. 106-107, 108-110, 111, 122-132, 136-142), telefono numerio (duomenys neskelbtini) elektroninius ryšius (1 t., b. l. 146- 148).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. 2019 m. kovo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad, susipažinus su telekomunikacijų bendrovių pateikta informacija, matyti, jog O. J. į policiją kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 29 d. 9.41 val., kuomet buvo vežami rąstai. Rąstai iš sklypo buvo paimti nuo 8.00 val. iki 9.41 val. Nustatyta, kad rąstai nugabenti į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 100-102).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. balandžio 5 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad, įvertinus surinktą informaciją, nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 29 d., kai buvo paimti O. J. priklausantys rąstai, skambučių iš A. R. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į O. J. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną nebuvo, sujungimas tarp šių abonentų fiksuotas tik 2018 m. rugsėjo 2 d. 10.44 val., skambinančiojo telefonas prisijungė prie celės, esančios (duomenys neskelbtini). A. R. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 29 d. 8:04:59 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto ALT01A, esančio (duomenys neskelbtini), šis bokštas yra netoli A. R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Pasinaudojus Google Maps žemėlapiu, išmatuotas atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jis yra 1,01 km. Šis telefono numeris 2018 m. rugpjūčio? 29 d. nuo 10:18:58 val. iki 10:10:40 val. ir nuo 11:12:58 val. iki 12:00:21 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokšto ALT52A, kuris yra (duomenys neskelbtini), ši vieta yra netoli O. J. sklypo, kuriame buvo sukrauti rąstai, ir A. R. brolio sklypo, į kurį buvo atvežti rąstai, o 11:10:31 val. jungėsi prie bokšto ALT56C ((duomenys neskelbtini)), vėliau jungėsi prie kitų Lietuvos rajonų komunikacijos bokštų. Patikrinus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimus, nustatyta, kad nei vagystės dieną, nei iki jos iš jo skambučių į O. J. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną nebuvo, tokie skambučiai fiksuoti tik 2018 m. rugsėjo 2 ir 3 d., 2018 m. rugsėjo 2 d. 19:49:00 val. ir 19:49:57 val. skambinančiojo telefonas prisijungė prie bokšto 62CA, esančio (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 3 d. 19:37:20 val. jis prisijungė prie bokšto 62CB, esančio (duomenys neskelbtini). Dar vienas sujungimas tarp šių telefono numerių buvo 2018 m. rugsėjo 6 d. 13:15:14 val., A. R. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungė prie bokšto 507A, esančio (duomenys neskelbtini). Šis telefono numeris 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8.00 val. iki 12.00 val. jungėsi prie telekomunikacijos bokštų Nr. 507A (duomenys neskelbtini), Nr. 62CB ir 62CA (duomenys neskelbtini). Google Maps žemėlapyje išmatavus atstumą (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atstumas yra 0,981 km. Mobiliojo ryšio telefonai jungiasi prie artimiausio operatoriaus bokšto, o iš duomenų matyti, kad jie nuo A. R. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) yra apie 1 km atstumu. Atstumas nuo A. R. gyvenamosios vietos iki brolio sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 6,21 km, o nuo brolio sodybos iki (duomenys neskelbtini), kur yra operatoriaus bokštas, atstumas apie 2,52 km (1 t., b. l. 100-102, 179-185).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. K. 2018 m. spalio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilis „Chrysler Town&Country“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 7 d. priklauso A. R. (1 t., b. l. 186-188). Tai, kad pilkos spalvos automobilis „Chrysler Town&Country“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 7 d. priklauso A. R., patvirtina ir duomenys iš VĮ „Regitra“ (2 t., b. l. 44-45).

VĮ Valstybinės miškų urėdijos Alytaus regioninio padalinio 2018 m. spalio 1 d. rašte į tyrėjo 2018 m. rugsėjo 20 d. užklausimą (1 t., b. l. 194), nurodant, kad buvo pavogta apie 70 vnt. rąstų, kurių ilgis – 5 m, vidutinis rąstų skersmuo 25 cm, nurodyta, kad pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. medienos pardavimo kainas (1-8 mėnesiais) medienos vidutinė kaina yra 49 eurai už kubinį metrą, informuojama, kad galėjo būti pavogta 21,7 m³ medienos, pateikiamas kamblinių ir vidurinių rąstų tūris pagal rąsto ilgį, rąsto be žievės skersmenį matuojant cm plongalyje (1 t., b. l. 197-198).

A. R. 2018 m. spalio 23 d. pateikė nuotraukas rąstų, sukrautų pas jį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5-8).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Visi aukščiau nurodyti duomenys pagrindžia A. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir patvirtina, kad A. R. 2018 m. rugpjūčio 23 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam O. J. priklausančius 25 pušies rąstus, t. y. pagrobė 3,304 m³ medienos, padarydamas nukentėjusiajam? O. J. 161,90 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl O. J. rąstų vagystės neigė. Jis parodė vagystės metu buvęs Latvijoje, prie Rygos, o rąstus į jo brolio sodybą kaltinamojo automobiliu su paties kaltinamojo žinia parvežė jo pažįstamas G. S. ar (duomenys neskelbtini), gyvenantis užsienyje. Iš esmės kaltinamasis pripažino, kad jis paėmė rąstus be jų savininko O. J. leidimo. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad rąstų paėmimo iš O. J. sklypo metu, tai yra 2018 m. rugpjūčio 29 d., kaltinamasis nebuvo sudaręs jokio sandorio dėl šių rąstų pirkimo, jis nebuvo sutaręs su O. J. nei dėl pirkimo kainos, nei dėl kitų esminių sandorio sąlygų. Pats nukentėjusysis tvirtino, kad jokio susitarimo dėl rąstų pardavimo su kaltinamuoju nebuvo, parodė, kad kai kaltinamasis, paskambinęs prieš kelias savaites iki vagystės, klausė, ar rąstus parduoda, O. J. A. R. atsakė neigiamai. Nors A. R. tvirtino, kad jis vagystės dieną bandė prisiskambinti O. J. ir susitarti, kad rąstus pasiims ir vėliau sumokės, O. J. tą nuosekliai neigė, be to, paties kaltinamojo naudojamų mobiliojo ryšio telefonų, kurių numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), skambučių išklotinės tokią kaltinamojo versiją paneigė – jose neužfiksuoti jokie šių kaltinamojo nurodytų naudojamų telefono numerių skambučiai. Kaltinamasis teigė, kad jis O. J. skambino trečiuoju savo turimu telefonu, kurį jis teigė esant pagrindinį, o kitus du, nurodytus tyrėjui pirmosios apklausos metu, aiškino naudojantis tik retkarčiais. Taip pat kaltinamasis antrosios apklausos metu parodė, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 5.00 val. buvo prie Latvijos Respublikos sienos, į Alytų grįžo tik apie 20-21 val., kitus telefonus buvo palikęs automobilyje „Chrysler Voyager“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) greičiausiai pamiršęs, nes jie jam nėra svarbūs. Šį automobilį jis teigė palikęs 2018 m. rugpjūčio 28 d. vidurnaktį broliui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini), nes ten yra garažas, o į Alytų iš sodybos jis grįžo kitu savo automobiliu „Ford Focus“, juo kitą dieną anksti ryte ir vyko prie Latvijos Respublikos sienos susitikti su draugu. Pažįstamas G. G., automobilį „Chrysler Voyager“ pasiėmė iš sodybos rąstams pargabenti, todėl automobilyje likę telefonai galėjo jungtis prie bokštų (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime. Kaltinamasis teigė, kad G. G. jis galėjo skambinti dėl rąstų paėmimo ir parvežimo į brolio sodybą maždaug prieš dvi dienos iki paimant rąstus, bet nepamena, iš kurių telefono numerių jam skambino, o automobilyje likusiais telefonais galėjo naudotis pats G. G. ir kaltinamojo brolis, kuris vėliau tuo automobiliu naudojosi. Brolis šiuo automobiliu 2018 m. rugpjūčio 29 d. vyko pirkti naudotos statinės netoli Kauno, todėl telefonai galėjo jungtis prie netoli Kauno esančių ryšio bokštų (2 t., b. l. 10-11).

Kaltinamojo parodymai dėl jo naudojamų telefonų ir pokalbių jais su O. J. ar G. G. yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Jis ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas 2018 m. spalio 23 d., teigė, kad 2018 m. rugpjūčio pradžioje, gal apie 13 d. skambino O. J. dėl rąstų pirkimo, nurodė, kad naudojasi dviem telefono numeriais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vienu iš šių telefono numerių ir skambino O. J.. Taip pat jis parodė, kad jam reikėjo išvykti darbo reikalais į užsienį, o pažįstamas G. G., kuris gali naudotis norvegišku telefono numeriu (duomenys neskelbtini), gal ?2018 m. rugpjūčio 29 d. paskambino jam ir pasakė, kad gavo priekabą ir gali parvežti rąstus. Tada A. R. bandė telefonu susisiekti su O. J., bet šis nekėlė telefono (2 t., b. l. 5-6). Tik apklausiamas 2019 m. kovo 19 d. kaltinamasis jau parodė, kad jis 2018 m. vasarą telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojosi retkarčiais, o pagrindinis jo mobiliojo ryšio telefono numeris tą vasarą ir apklausos metu yra (duomenys neskelbtini), bet šio dažniausiai naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerio jis policijos pareigūnams nenurodė, nes jo niekas neklausė, kokiu telefono numerius jis naudojasi dažniausiai. Tokiais kaltinamojo aiškinimais teismas netiki, nes versiją apie trečią telefoną kaltinamasis iškėlė tik po to, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta informacija apie šių telefono numerių elektroninių ryšių srauto įvykius ir ?2019 m. kovo 12 d. (taigi, prieš kaltinamojo papildomą apklausą) atlikta jų analizė, nustatant, kad šie telefonai vagystės metu jungėsi prie ryšio bokštų arti kaltinamojo gyvenamosios vietos, jo brolio sodybos ir nukentėjusiojo sklypo, iš kurio pagrobti rąstai. Visiškai nelogiška, kad asmuo, klausiamas apie telefono numerius, kuriais naudojasi, nurodytų tik tuos numerius, kuriais jis naudojasi vos retkarčiais, ir visiškai nenurodytų pagrindinio naudojamo telefono numerio. Šių telefonų elektroninių ryšių išklotinė paneigia ir versiją, kad kaltinamasis šiais telefonais naudojasi tik retkarčiais – akivaizdu, kad abu telefonai yra naudojami kasdien ir intensyviai. Būtent iš šių telefonų po vagystės kaltinamasis skambino ir O. J.. Be to, iš kaltinamojo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8.03 val. iki 19.14 val. buvo šeši skambučiai iš skirtingų telefonų numerių, vyko pokalbiai, kurių bendra trukmė yra 501 s, t. y. 8,35 min. (1 t., b. l. 126), o iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8.04 val. iki 19.07 val. buvo skambinta ar siųsta pranešimai kitiems asmenims įvairiais telefono numeriais net 27 kartus, vyko pokalbiai, kurių bendra trukmė yra 1125 s, t. y. 18,75 min. (2 t., b. l. 138-139). Neįtikima, kad būtent kaltinamojo telefonų numeriais skambinę ar skambučių iš jų sulaukę asmenys būtų tiek laiko kalbėję ne pačiu A. R., o su jo broliu, kuris nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą tuo metu esą buvo grįžęs trumpam, ar tuo labiau (įvertinant pokalbius, užfiksuotus būtent vagystės laiku) - su kažkokiu šiuo atveju faktiškai atsitiktinai automobilyje esančiu asmeniu, kurį kaltinamasis įvardijo G. G.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis apie tai, kad vagiami rąstai iš jo sklypo, pranešė 9.38 val. (skambučio pradžia), policijos pareigūnai įvykio vieton atvyko 10.02 val., jiems ten esant, pagal liudytojo T. G. parodymus, pro šalį pravažiavo galimai tas pats automobilis, kuriuo rąstai buvo vežami, taigi, iki šio laiko, tikint kaltinamuoju, automobilyje turėjo būti asmuo vardu ?G. G., o būtent nuo 8.03 val. iki 10.19 val. vyko du išeinantys pokalbiai, skambinant dviem skirtingais telefono numeriais, ir trys pokalbiai, skambinant iš skirtingų telefono numerių kaltinamajam. Taigi, neįtikinama, kad tas asmuo, kuriam kaltinamasis tik esą leido pasinaudoti jo automobiliu, kuriame pats buvo pamiršęs savo du telefonus, būtų šiais svetimais telefonais tiek atsiliepęs ir bendravęs su skambinančiais asmenimis, tiek pats iš jų skambinęs kažkam, kai jis, pasak paties kaltinamojo, turėjo savo telefoną.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad G. G. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), ir aiškino, kad tai jis skambinosi G. G. tartis dėl rąstų parvežimo pora dienų iki juos paimant. Pastebėtina, kad nei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinėje, nei telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinėje nėra jokių sujungimų su minėtu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nuo pat atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugpjūčio 11 d. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant teisme kaltinamasis nesugebėjo nurodyti šio asmens pavardės, jo kontaktinių duomenų, pats taip pat jo per pakankamai ilgą teisminio nagrinėjimo laiką jo nepasikvietė liudyti, klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, skirtingai nurodydamas šio asmens pavardę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl tai kelia pagrįstas abejones, kad toks kaltinamojo nurodytas asmuo išvis egzistuoja.

Nelogiška ir kaltinamojo versija dėl to, kad jis vagystės išvakarėse vidurnaktį paliko automobilį „Chrysler“ brolio sodyboje, nes ten yra garažas – kaltinamasis teisme jau teigė, kad jis automobilį paliko prie brolio sodybos netgi neužrakintą, rakteliai esą buvo palikti daiktadėžėje tarp sėdynių. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis teisme aiškino, jog ryte rąstus atvežęs G. G. juo paliko prie brolio sodybos tvoros, nes sodybos pagrindiniai vartai buvo užrakinti. Taigi, visiškai nelogiška ir neįtikima, kad automobilis, kaltinamajam ruošiantis išvykti net iki Latvijos Respublikos ir netgi iki Rygos, kaip jis pats parodė jau teisme, buvo nakties metu palikta ne garaže, netgi ne sodybos teritorijoje, kuri, kaip matyti iš paties kaltinamojo pateiktų fotonuotraukų, yra aptverta tvora, kurios pagrindiniai vartai, tikint kaltinamuoju, įvykio rytą netgi buvo užrakinti, o šalia tvoros ir dar neužrakintą, su automobilio viduje paliktais rakteliais ir telefonais. Taip pat ši kaltinamojo versija prieštaringa bei neįtikima ir dėl to, kad jo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės dieną 8:04:59 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryšių bokšto, esančio vos 1,01 km atstumu nuo A. R. gyvenamosios vietos Alytuje, o nuo 10:18:58 val. iki 10:10:40 val. ir nuo 11:12:58 val. iki 12:00:21 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryšių bokšto, esančio netoli O. J. sklypo, kuriame buvo sukrauti rąstai, ir A. R. brolio sklypo, į kurį rąstai buvo atvežti. Kaltinamojo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 29 d. 8:03 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryšių bokšto Alytuje, esančio už 0,981 km nuo kaltinamojo gyvenamosios vietos Alytuje, o nuo 9:01:31 val. iki 12:01 val. jungėsi prie telekomunikacijos ryšių bokšto, esančio netoli O. J. sklypo, kuriame buvo sukrauti rąstai, ir A. R. brolio sklypo, į kurį rąstai buvo atvežti. Šis telefonas ir iš vakaro, t. y. 2018 m. rugpjūčio 28 d. 19:58:31 val. jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo to laiko iki vagystės laiko jokių jo jungimųsi kitose vietovėse, taigi, ir prie jo brolio sodybos, nefiksuota. Analogiškai telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės išvakarėse 19:24:27 val. ir 19:32:39 val. jungėsi prie bokšto, esančio netoli kaltinamojo gyvenamosios vietos Alytuje, jokių kitų sujungimų kitose vietovėse taip pat nefiksuota (1 t., b. l. 126, 138). Taigi, nesuprantama, kas kitas kaltinamojo automobiliu „Chrysler“, esą paliktu prie brolio sodybos su abiem telefonais, jau 8 val. ryto buvo atvykęs į Alytaus miesto dalį, esančią prie kaltinamojo namų, ir tik tada vyko būtent į tą vietovę, kur yra nukentėjusiojo žemės sklypas bei kaltinamojo brolio sodyba. Pastebėtina, kad kaltinamasis teigė, jog jis į Latviją išvyko automobiliu „Ford Focus“, o automobiliu „Chrysler“ galėjo naudotis jo brolis. Taigi, jei kaltinamasis automobiliu „Ford Focus“ labai anksti ryte išvyko į Latviją, jo brolis turėjo jau 8 val. tą pačią dieną kitu kaltinamojo automobiliu – „Chrysler“ atvažiuoti į jo namus Alytuje. Bet pats kaltinamasis teigė, kad jis G. G. pasakė, jog šis prie jo brolio sodybos ras paliktą kaltinamojo automobilį „Chrysler“. Tačiau tokiu atveju, jei telefonai buvo palikti minėtame automobilyje prie brolio sodybos, o ryte 8 val. jie jau jungėsi prie kaltinamojo namų esančio ryšių bokšto, G. G. nebūtų galėjęs ryte šio automobilio rasti prie kaltinamojo brolio sodybos. Pastebėtina, kad apie jokį šio automobilio „Chrysler“ pasiėmimą iš brolio ar nuo kaltinamojo gyvenamosios vietos Alytuje A. R. net neužsiminė. Taigi, nelogiškais ir prieštaringais, visiškai nenuosekliais kaltinamojo parodymais dėl telefonų palikimo automobilyje, dėl tarimosi su taip ir nenustatytu asmeniu, kaltinamojo įvardinto G. G., pačiam kaltinamajam esą nuo ankstyvo ryto išvykus į Latviją, teismas netiki ir juos atmeta kaip tik gynybinę kaltinamojo versiją, neparemtą jokiais įrodymais. Todėl duomenų, kad rąstai iš O. J. sklypo buvo vežami paties kaltinamojo automobiliu, o kaltinamojo mobiliojo ryšio telefonai įvykio rytą jungėsi prie ryšio bokštų, esančių prie kaltinamojo gyvenamosios vietos, pakanka teismo išvadai, kad būtent pats kaltinamasis A. R. iš O. J. sklypo pavogė 25 rąstus.

Nors kaltinamojo gynėja suabejojo, ar O. J. kreipimosi į policiją dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 6 d., rąstai buvo pagrobti ir dar nebuvo grąžinti, kaip matyti, apžiūrint įvykio vietą 2018 m. rugsėjo 4 d., dalies rąstų O. J. sklype nerasta, 2018 m. rugsėjo 11 d. apžiūrint įvykio vietą papildomai, 25 rąstai jau yra atgabenti. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo telefoninių kontaktų suvestinės matyti, kad iš kaltinamojo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 2 d. 10.44 val. ir 10.57 val. kalbėta su O. J. (1 t., b. l. 139), tą pačią dieną iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 19.49 val. buvo du kartus tik bandyta prisiskambinti O. J., po to 2018 m. rugsėjo 3 d. 19.37 val. galimai kaltinamasis 1537 s kalbėjo su O. J., o 2018 m. rugsėjo 6 d. 13.15 val. jau iš O. J. telefono buvo paskambinta į kaltinamojo telefoną ir kalbėta 102 s prieš pat nukentėjusiojo atvykimą į policiją (protokolas pareiškimas Dauguose parašytas 2018 m. rugsėjo 6 d. 14.04 val.) (1 t., b. l. 127-129, 1). Kaltinamasis nurodė, kad visą savaitę po rąstų paėmimo su O. J. derėjosi dėl sumokėjimo už rąstus, bet kai nepavyko susitarti, rąstus jam nugabeno. Pastebėtina, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. kaip tik ir buvo praėjusi viena savaitė nuo rąstų vagystės. O. J. 2018 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu parodė, kad jam kaimynas (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jo sklype rąstai atsirado gal 2018 m. rugsėjo 8 d. vakare (1 t., b. l. 69). Liudytojas G. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. jam atvykus į darbą, namo šeimininkas, kuriame liudytojas dirbo, pasakė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. O. J. sklype atsirado rąstų be žievės krūva (1 t., b. l. 94). Nors teisme kaltinamasis teigė, kad jis nuvežęs rąstus paskambino O. J. ir pasakė, kad nuvežė juos atgal, o O. J. pasakė, kad jeigu nuvežė ir padėjo atgal, tai dabar jis rašo pareiškimą (2 t., b. l. 165), jokių kaltinamojo skambučių O. J. iš nė vieno turimo telefono nėra užfiksuota nuo 2018 m. rugsėjo 3 d., priešingai, tai O. J. jam skambino 2018 m. rugsėjo 6 d. apie pusvalandį prieš parašant pareiškimą policijoje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. kaltinamojo telefonas???? Nr. (duomenys neskelbtini) prie ryšio bokšto, esančio netoli O. J. žemės sklypo ir kaltinamojo brolio sodybos, prisijungė tik 19:48:32 val. (1 t., b. l. 129), visą tą dieną jokių jo prisijungimų toje vietovėje nefiksuota, analogiškai kaltinamojo telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės vietovėje nesijungė visiškai, visą dieną jis jungėsi tik prie Alytaus mieste esančių ryšio bokštų (1 t., b. l. 140). Tuo tarpu kaltinamasis parodė, kad jis pats dalyvavo nuo brolio sodybos sukraunant rąstus ir juos atvežant atgal į O. J. sklypą, taigi, rąstai galėjo būti atvežti būtent tuo laiku, kai kaltinamojo telefonas 2018 m. rugsėjo 6 d. vakare prisijungė prie toje vietovėje artimiausio telekomunikacijų ryšio bokšto, tai jau buvo vėliau, nei O. J. apie 14 val. parašė pareiškimą policijai dėl vagystės. Todėl nėra pagrindo netikėti, kad tik tada, kai nukentėjusysis kaltinamajam pasakė, kad rašys pareiškimą ir tą padarė, A. R. nugabeno rąstus atgal į O. J. sklypą. Tačiau jokiu atveju nėra paneigta, kad būtent 2018 m. rugpjūčio 29 d. A. R. šiuos rąstus pagrobė iš O. J. sklypo ir juos grąžino tik tuomet, kai O. J. jam pasakė, kad kreipsis dėl vagystės į policiją.

Nukentėjusysis ir jo įgaliotas atstovas teisiamojo posėdžio metu pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką iš BK 178 straipsnio 4 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir pakeisti veikos faktines aplinkybes, kaltinant A. R. tuo, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8 val. iki 12 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš saugomos namų valdos teritorijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam O. J. priklausančius 70 vnt. pušies rąstų, tai yra pagrobė 21,7 m³ medienos, padarydamas nukentėjusiajam O. J. 3 255 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Sprendžiant dėl nukentėjusiojo prašymo perkvalifikuoti kaltinamojo padarytą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Nukentėjusysis teigė, kad A. R. pagrobė jo rąstus iš saugomos teritorijos. Kaip jau minėta, BK 178 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas svetimą turtą pagrobė įsibrovęs į saugomą teritoriją. Saugoma teritorija – tai teritorijos dalis (apibrėžtas žemės ar vandens plotas), specialiai pritaikyta ir skirta nuolatiniam arba laikinam materialinių vertybių saugojimui, kuri yra aptverta, saugoma sargo, techninėmis priemonėmis ar kitokiu būdu. Šiuo atveju nenustatyta, kad žemės sklypas, kuriame buvo sukrauti rąstai, buvo aptvertas ar kaip nors kitaip saugomas. Be to, pats žemės sklypas, kuriame yra įvykio vieta, nėra kaip nors specialiai pritaikytas ir skirtas nuolatiniam ar laikinam rąstų saugojimui. Būtent tai, kad vieta, iš kurios pagrobti rąstai, nebuvo nei aptverta, nei saugoma, nurodyta ROIK kortelėje iškart po vagystės į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, tai akivaizdžiai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokoluose ir jų prieduose – fotonuotraukose užfiksuotų duomenų. Fotonuotraukose, fiksuotose 2018 m. rugsėjo 4 ir 11 dienomis, nematyti jokių tvorų, apjuosimų. Tai, kad teritorija vagystės metu nebuvo aptverta, netgi nepažymėta kokiais nors įspėjančiais ženklais, parodė ir liudytojas G. D., nurodęs, kad teritorija nebuvo aptverta, nebuvo nei tvoros, nei ženklų, sklype į žemę įkasti rąstai neatrodė kaip tvora, jie buvo sukasti statiniui 4-6 m atstumu. Liudytojas A. Č. taip pat patvirtino, kad sklypas, kuriame buvo rąstai, iki jam nuo kaltinamojo brolio sodybos atvežant rąstus nebuvo aptvertas, o sklype sukasti rąstai nepanašūs į aptvėrimą, jie nesukasti aplink sklypą, jokių užrašų, ženklų, lentelių jis, kaip ir liudytojas G. D., sklype nematė, tik jau vėliau, po to, kai kaltinamojo prašymu į sklypą vėl atvežė rąstus, matė, kad sklypas aptvertas plona virvele. Jokių tvorų ar kitokių saugojimo priemonių nematė ir liudytojai policijos pareigūnai I. B. ir G. Š. 2020 m. liepos 7 d. Pats nukentėjusysis tą aplinkybę, kad teritorija buvo aptverta ir saugoma, nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, tada, kai to paties posėdžio metu pateikė prašymą perkvalifikuoti kaltinamojo padarytą veiką į BK 178 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu jis apie tai net neužsiminė. Nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad teritorija tuo metu, kai A. R. iš jos pagrobė rąstus, buvo aptverta ir saugoma, visiškai neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. O. J., teisme apklausiamas nukentėjusiuoju, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. jo namų valdos sklypas (duomenys neskelbtini) buvo aiškiai pažymėtomis ribomis, nes buvo statmenai įkasti 2 m aukščio kuolai, kurių storis 10-12 cm, kuolai sukasti kas 2 m palei pagrindinį kelią ir sklypą atribojo nuo jo, tiesūs kuolai sukasti aplink perimetrą, tvoros nebuvo, bet ant pirmo stulpo nuo įvažiavimo kabo ženklas „Privati valda“, yra ženklas „Stebima vaizdo kameromis“, dar prieš 5 metus pastatyti atšvaitai, įvažiavime pastatytas senas automobilis. Tačiau fotonuotraukose jokių kas 2 metrai sukastų palei visą sklypo perimetrą kuolų nėra, išskyrus jau minėtus šiltnamiui statyti sukastus dalyje sklypo rąstus. Nors liudytoja I. G., nukentėjusiojo sugyventinė, teisme parodė, kad teritorija, kur buvo sukrauti rąstai, buvo aptverta kuolais, apvestais viela, kuri buvo ištempta maždaug 1 m aukštyje, pritvirtinta nuo sukastų rąstų iki kaimynų tvoros ir aplinkui, jos parodymais teismas netiki, nes juos paneigia nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju nesusijusių liudytojų G. D., A. Č. parodymai ir objektyviai įvykio vietos apžiūrų metu užfiksuoti duomenys. Liudytojas J. L. taip pat teisme teigė, kad aplink visą sklypą buvo sukasti stulpai kas 10 m ir apjuosti prie jų pritvirtinta laidu/viela. Šio liudytojo parodymai taip pat neatitinka nei liudytojų G. D. ir A. Č. parodymų, nei įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų aplinkybių, todėl nėra pagrindo jais tikėti ir remtis. Liudytojas nukentėjusiojo kaimynas T. G. teisme teigė, kad sklypas aptvertas ruda medžiagine virvute maždaug juosmens aukštyje aplink visą perimetrą, virvutė pritvirtinta prie sukastų į žemę rąstų ir stulpų, bet jis nepamena, ar taip buvo ir 2018 m. Tokie jo parodymai dėl virvutės neatitinka nei nukentėjusiojo, nei apie aptvėrimą laidu ar viela teigusių I. G. ar J. L. parodymų, todėl teismas jais taip pat nesiremia kaip aiškiai subjektyviais ir neatitinkančiais objektyvių bylos duomenų. Akivaizdu, kad tiek nukentėjusiojo sugyventinė I. G., tiek artimais ryšiais su juo susijęs J. L. ir kaimynas T. G. stengėsi savo parodymais patvirtinti nukentėjusiojo teisme išdėstytą versiją dėl sklypo aptvėrimo aplink jo perimetrą sukastais rąsteliais, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad pats nukentėjusysis teisme neparodė, kad tie esą aplink perimetrą sukasti stulpai buvo aptverti viela, o būtent taip vėliau teisme beveik vienodai tvirtino nukentėjusiojo iniciatyva kviesti ir su juo artimais asmeniniais ryšiais susiję liudytojai I. G. ir J. L.. Kaip matyti iš įvykio vietos nuotraukų, jokių kuolų palei visą sklypo perimetrą nėra, taip pat nėra jokios tvoros, nėra jokių įrengimų teritorijoje esantiems daiktams nuo vagystės apsaugoti. Statmeni ir pasvirę rąstai sukalti tik žemėn vienoje pusėje sklypo – nuo pagrindinio kelio, iš jų išdėstymo negalima daryti išvados, kad jie skirti būtent sklypo atitvėrimui ar, tuo labiau, apsaugai, pats nukentėjusysis parodė, kad šie rąstai taip būtent buvo sukalti, planuojant statyti šiltnamį gėlių auginimui. Liudytojas T. G. taip patvirtino, kad šie rąstai žemės sukasti būtent šiltnamio statybai. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, kad priėjimas prie O. R. rąstų buvo laisvas, kaltinamajam nereikėjo įveikti jokių kliūčių, siekiant rąstus paimti. Nors nukentėjusysis teigė, kad teritorija buvo stebima per vaizdo kamerą, iš jo parodymų taip pat matyti, kad toji vaizdo kamera buvo sumontuota nežinia kuriuo metu ir ne tame sklype, kur buvo rąstai, o už dar vienam asmeniui priklausančio sklypo esančiame kitame nukentėjusiojo namų valdos sklype ant ten nukentėjusiojo nebaigto statyti gyvenamojo namo. Nors nukentėjusysis bandė įrodyti, kad sklypas nuo kelio buvo saugomas griovio, iš liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūrų protokolų akivaizdu, kad tas griovelis, jo traktuojamas kaip sklypo apsaugos priemonė, yra įprastas kelio elementas, kaip matyti ir iš Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje išdėstytos kelio sąvokos – griovys yra tam tikra vandens nuleidimo sistema. Taigi, nukentėjusiojo nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis jo rąstus pagrobė, įsibrovęs į saugomą teritoriją, visiškai paneigta bylos duomenimis. Tai, kad sklypas turi unikalų numerį, geodezinius taškus, kad jame yra kilnojamas garažas ir paliktas nenaudojamas automobilis, niekaip nepatvirtina, jog sklypas yra saugomas, tai tiesiog rodo, kad sklypas turi savininką, todėl jame esantys daiktai nėra bešeimininkiai, tačiau dėl to, kad rąstai yra svetimas turtas, byloje ginčas ir nekilo.

Nukentėjusiojo parodymai dėl rąstų kiekio ir vertės taip pat buvo nenuoseklūs, nevienodi ir netgi prieštaringi tarpusavyje. O. J., apklausiamas 2018 m. rugsėjo 6 d., teigė, kad į sklypą ??2016 metais atsivežė apie 100 pušies ir eglės rąstų, kurių skersmuo nuo 20 iki 30 cm, 4-5 m ilgio, rąstus pirko iš privataus asmens pagal skelbimą, rąstai kartu su atvežimu kainavo apie 3000 eurų, didesnei medienos daliai jis buvo nuskutęs žievę, rąstus džiovino, kad būtų tinkami pirties statybai. Pastebėjo, kad dingę apie 70 rąstų, iš viso 21 m³ – visi nužievinti ir dalis nenužievintų (1 t., b. l. 65-66). Apklausiamas 2018 m. lapkričio 16 d., O. J. parodė, kad sklype laikė 100 eglės ir pušies rąstų, kuriuos prieš 2-3 metus pirko pagal skelbimą interneto svetainėje skelbiu.lt iš kažkokio fizinio asmens, šis asmuo pats per du kartus jam rąstus atvežė į sklypą, už rąstus O. J. jam sumokėjo grynais, jokių tą patvirtinančių dokumentų neturi (1 t., b. l. 71-72). Vėliau pats nukentėjusysis pateikė PVM sąskaitą faktūrą bei važtaraštį, iš kurių matyti, kad jis 2015 m. iš Alytaus miškų urėdijos pirko 10,54 m³ pjautinės medienos. Teisme pats nukentėjusysis jau pakeitė savo poziciją ir aiškino, kad jis dalį rąstų pirko iš urėdijos, dalį – iš privataus asmens. Važtaraštyje užfiksuota, kad atvežta 77 sortimentai, nukentėjusysis patvirtino, kad jam atvežta iš urėdijos 77 rąstai, nors vėlgi jis mėgino teigti, kad gal atvežta ir kokiu vienu rąstu daugiau. Tačiau teismo manymu, nėra jokio pagrindo nesiremti objektyviai važtaraštyje užfiksuota informacija apie rąstų pirkimo-pardavimo sandorį ir netikėti, kad pagal šį važtaraštį buvo atvežti būtent 77 rąstai.

Nukentėjusiojo prašymu teisme buvo apklaustas šią medieną iš girininkijos atvežęs liudytojas A. Č., kuris patvirtino, kad jis per du kartus į O. J. sklypą atvežė rąstus. Kaip minėta, iš važtaraščio matyti, kad buvo atvežta 77 rąstai. Nors liudytojas J. L. teisme teigė, kad O. J. 2015 m. iš urėdijos miškovežis atvežė 70 rąstų, o tais pačiais metais O. J. pagal skelbimus iš vieno asmens pirko dar 80 rąstų, šio liudytojo parodymų laikyti patikimais nėra pagrindo, jie prieštaringi ir nenuoseklūs ne tik dėl jau aptartų sklypo aptvėrimo aplinkybių, bet ir dėl kitų aplinkybių. J. L. nebuvo nuoseklus dėl sklype buvusių rąstų krūvų – teigė, kad nužievinti rąstai buvo sudėti atskirai nuo nenužievintų, buvo dvi krūvos, tai vėl teigė, kad buvo trys krūvos rąstų, nuviežinti buvo atskiroje krūvoje, bet jis negalėjo teisme paaiškinti, kodėl po vagystės sklype likusioje krūvoje yra ir nužievinti, ir nenužievinti rąstai. J. L. teigė, kad rąstus jis nužievino per tris dienas, o vieną dieną užtruko, kol aplink sklypą sustatė rąstus. Taip pat šis liudytojas tai aiškino, kad jis padėjo sustatyti O. J. sklype rąstus šiltnamiui, tai vėlgi teigė, kad jis šiltnamiui rąstų nestatė. J. L. teigė O. J. sklype buvęs porą kartų, tačiau vėlgi tvirtino, kad rąstus iškrovęs, nužievinęs, sklypą aptvėręs iš viso per tris dienas. Akivaizdu, kad liudytojo parodymai apie tai, kiek laiko jis sklype dirbo ir kiek kartų ten išvis buvo, nenuoseklūs ir nesutampantys. Nors J. L. teigė tuo metu, kai miškovežis atvežė rąstus, pirktus iš urėdijos, buvęs sklype ir padėjo juos iškrauti, tuos rąstus O. J. atvežęs A. Č. parodė, kad rąstus jis atvežė ne miškovežiu, o savivarčiu, pats iškrovė krautuvu, kur juos krauti, parodė savininkas, o daugiau asmenų tada nebuvo, tą pačią dieną teisme liudijusio J. L. jis anksčiau nėra matęs. Todėl šio liudytojo J. L. parodymus dėl jų nenuoseklumo, prieštaravimo kitiems bylos duomenims teismas laiko visiškai nepatikimais ir jais nesiremia. Be to, pastebėtina ir tai, kad liudytojas J. L. teigė, kad jis su nukentėjusiuoju susipažino turguje, kur J. L. prekiavo avalyne, išsikalbėjo dėl rąstų ir tokiu būdu pagelbėjo nukentėjusiajam juos iškrauti ir nužievinti, tačiau jų ryšiai akivaizdžiai yra kur kas artimesni – kaip parodė nukentėjusysis, jis netgi nemokamai naudojosi šio liudytojo žmonai priklausančiu automobiliu, kuris pas jį yra laikomas iki šiol. Taigi, neabejotina, kad liudytojas J. L. su nukentėjusiuoju yra susijęs labai artimais ryšiais, gal netgi giminyste, ir dėl to suinteresuotas O. J. naudai duoti kuo palankesnius parodymus.

Nukentėjusiojo teiginius, kad sklype gulėjusioje krūvoje buvo 100 rąstų, paneigia ir liudytojų T. G. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 19 d. duoti parodymai, kad, jo manymu, O. J. sklype niekada nebuvo 100 rąstų, galbūt buvo maždaug apie 70 rąstų, jie gulėjo sudėti jau seniai, maždaug 4-5 metus (1 t., b. l. 97-99), liudytojas G. D. taip pat ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2018 m. rugsėjo 12 d., parodė, kad mano, jog O. J. sklype 100 rąstų tikrai nebuvo ?(1 t., b. l. 93-94). Nors teisme apklausiamas T. G. pakeitė savo pirminius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jau teigė, kad vis dėlto O. J. sklype buvo 70-100 rąstų, teismas šių parodymų nelaiko patikimais. Liudytojas pripažino, kad jis tyrėjai nurodė buvus 50 rąstų, tačiau aiškino, kad vėliau, važiuodamas kažkokiam miškovežiui iš paskos, paskaičiavo jo gabenamus rąstus, kurie buvo netgi storesni nei O. J. turėti, buvo vežama pusė miškovežio rąstų, o jų buvo apie 100, todėl pagal tokį kiekį jis sprendė, kad ir pas O. J. galėjo būti tiek rąstų. Teisme šis liudytojas buvo apklaustas jau po nukentėjusiojo ir visų kitų liudytojų apklausų, jis su O. J. yra kaimynai, palaiko draugiškus santykius, todėl negalima atmesti galimybės, kad teisme jis parodymus pakeitė, būtent siekdamas padėti savo kaimynui įrodyti patirtą esą didesnę turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į šio liudytojo parodymus dėl sklypo aptvėrimo, kurie, kaip jau minėta, neatitiko netgi nukentėjusio parodymų, neatitiko ir kitų liudytojų parodymų. Taigi, teisme liudytojo T. G. duotų parodymų dėl O. J. sklype galėjusio būti rąstų kiekio, paremtų spėlionėmis, nėra pagrindo laikyti patikimais.

Kaltinamasis pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kad prie jo brolio sodybos tvoros guli 25 rąstai. Būtent visą šį kiekį rąstų jis atvežė atgal į O. J. sklypą. O. J. teigė, kad kaltinamojo pateiktose nuotraukos užfiksuotos dvi atskiros rąstų krūvos, kuriose bendrai yra 50 rąstų, tvirtino, kad taip sprendžia pagal rąstų buvimo aplinką, nes viena rąstų krūva padėta ant dviejų lentų (nuotrauka Nr. 1), o kita – ant vienos (nuotrauka Nr. 2). Kaltinamasis tvirtino, kad tai ta pati viena rąstų krūva, tik fotografuota iš dviejų skirtingų pusių. Teismui nėra pagrindo manyti, kad fotolentelėje užfiksuotos dvi skirtingos rąstų krūvos: tą patvirtina tiek jų aplinkoje užfiksuotos tvoros vienodas vaizdas, tiek pačios rąstų krūvos vaizdas, matyti, kad rąstų krūva fotografuota iš abiejų pusių. Nelogiška būtų ir tai, kad kaltinamasis teiktų kaip įrodymą jo nenaudai liudijančias nuotraukas su dviem rąstų krūvomis. Nors vienoje nuotraukoje (Nr. 1) aiškiau matyti dvi lentos, kyšančios iš po rąstų, o kitoje (Nr. 2) tik viena lenta yra matoma, negalima atmesti galimybės, kad kita lenta dėl žolės ir fotografavimo aukščio kampo galėjo aiškiai ir nesimatyti, tuo labiau, kad iš nuotraukos Nr. 1, kurioje matomos abi lentos, matyti, kad lenta, kuri matoma ir nuotraukoje Nr. 2, yra tiek ilgesnė, tiek žymiau aukščiau žolės, nei antroji lenta, kuri, net ją fotografuojant iš arti, yra žemiau nei žolė, taigi, fotografuojant iš kitos pusės, dėl aukštesnės žolės ir gali būti mažiau matoma. Liudytojas A. Č. patvirtino, kad kaltinamojo prašymu jis nuvažiavo į šio sodybą nuvežti rąstų iš jo į O. J. sklypą ir matė, kad prie tvoros buvo apie 20 rąstų, juos visus susikrovė ir nuvežė į O. J. sklypą. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad atvežta 25 rąstai. Taigi, nesant kitokių įrodymų apie pavogtą didesnį kiekį, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad iš O. J. sklypo buvo pavogta būtent 25 rąstai.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad A. R. pagrobė 25 rąstus, tai yra pagrobė 4,33 m³ medienos, padarydamas nukentėjusiajam O. J. 212,17 euro turtinę žalą (2 t., b. l. 59-63). Prokuroras padarytą žalą apskaičiavo pagal VĮ Alytaus miškų urėdijos nurodytą 2018 m. vidutinę kubinio metro kainą – 49 eurus. Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą ir išmatavus A. R. į O. J. sklypą atvežtų rąstų ilgį ir skersmenį, 2020 m. rugpjūčio 27 d. teisiamajame posėdyje prokuroras pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, pakeičiant faktines aplinkybes dėl pagrobtos medienos kiekio kubiniais metrais ir vertės – kaltino A. R. pagrobus nukentėjusiajam O. J. priklausančius 25 vnt. pušies rąstų, tai yra 3,304 m³ medienos, padarant nukentėjusiajam O. J. 161,90 eurų turtinę žalą (3 t., b. l. 132).

Nukentėjusysis O. J. kaltino A. R. pagrobus 70 rąstų, tai yra 21,7 m³ medienos ir padarius jam 3255 eurų turtinę žalą (2 t., b. l. 114-115). Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis 1 m³ savo medienos vertina 150 eurų, teigė, kad mediena buvo specialiai apdirbta, atrinkta, prižiūrėta. Pateikė skelbimų kopijas, kur už 12 m³ dvigubo pjovimo 6 m ilgio ir 20, 25 ir 30 cm pločio rąstų prašoma 185 eurai už 1 m³, nurodant, kad kaina gali būti derinama (2 t., b. l. 121), už 150 eurų už 1 m³ parduodami apipjauti ir išdžiovinti pušies ir eglės sienojai nuo 6 iki 9 m ilgio rąstais 18 cm pločio ?(2 t., b. l. 122), apipjauta išdžiovinta mediena 8 ir 6 m ilgio rąstais po 160 eurų už 1 m³ (2 t., b. l. 123).

O. J. teisme teigė, kad kaltinamojo atvežti rąstai yra apgadinti, jis jokių tą objektyviai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nukentėjusysis teigė, kad rąstai buvo prižiūrėti, specialiai apdengiami ar nudengiami, juos sendinant, todėl jų vertė nuo įsigijimo buvo padidėjusi. Tačiau jokio šių rąstų įvertinimo, didelės vertės įrodymo nukentėjusysis vėlgi teismui neteikė, į turto vertintojus nesikreipė, o jo teiktų skelbimų teismas nevertina kaip patvirtinančių O. J. nurodomą kaltinamojo pavogtų rąstų vertę, nes buvo pavogti nupjauti rąstai, o ne apipjauti ir išdžiovinti sienojai ar kita jau paruošta statyboms mediena, apie kokią yra nurodoma jo pateiktuose skelbimuose. Be to, liudytojai G. D., A. Č., T. G. nurodė nematę, kad ilgą laiką krūvoje gulėję rąstai būtų apdengiami ar kaip nors kitaip prižiūrimi, priešingai, patvirtino, kad rąstai gulėjo nejudinami jau seniai, jų žievė buvo nubyrėjusi, jie buvo supuvusiais galais, jų apžiūros metu protokoluose taip pat buvo objektyviai užfiksuota, kad rąstų galai pajuodę, jie sutręšę. Analogiškai nurodė ir liudytojai policijos pareigūnai, 2020 m. liepos 7 d. atlikę įvykio vietos apžiūrą, jie teigė, kad rąstai buvo supuvę, atšokusia ir savaime nubyrėjusia žieve, kaip parodė liudytojas G. Š., rąstus matuojant dalyvavęs traktoriaus vairuotojas teigė, kad tokie rąstai netinkami netgi malkoms. Taigi, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo visiškai deklaratyvius teiginius apie rąstų vertės padidėjimą nuo jų įsigijimo vertės. O. J. siekis nurodyti nepagrįstai padidintą, tikrovės neatitinkančią rąstų vertę matyti ir iš nukentėjusiojo protokolo–pareiškimo policijai, kai jis nurodė, kad dėl 70 rąstų vagystės jam padaryta apie 4000 eurų turtinė žala. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo pateikta sąskaita faktūra patvirtina, kad jis naujus 77 rąstus buvo įsigijęs už 701,82 euro. Kaip matyti iš liudytojų parodymų ir apžiūros protokoluose bei fotonuotraukose užfiksuotų duomenų, O. J. sklype rąstai gulėjo lauke neprižiūrimi daugiau nei trejus metus, nedangstomi, buvo apaugę žole, sutręšę, pajuodusiais galais, nubyrėjusia žieve, taigi, neabejotinai jų vertė galėjo būti žymiai mažesnė nei įsigijimo metu. Be to, O. J. pareiškime nurodė, kad pavogtas mažesnis kiekis (70 rąstų), nei jų buvo pirkta iš urėdijos (77 rąstai). Taigi, akivaizdu, kad jis visiškai neadekvačiai įvertino rąstus, nurodydamas, kad jam dėl 70 rąstų, atviroje vietoje dar išgulėjusių daugiau kaip trejus metus, vagystės padaryta beveik šešis kartus didesnė turtinė žala, nei buvo naujų 77 rąstų įsigijimo vertė.

Kaltinamasis A. R. pateikė UAB „ideArt“ turto vertintojos/teismo ekspertės R. V. parengtą turto pardavimo kainos rinkoje nustatymo konsultacinę išvadą Nr. 19-12/01 (2 t., b. l. 134-137), kurioje nurodoma, jog 25 vnt., kurie sudaro 3,20 kub. m tūrio, malkinės medienos rąstų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kaina galėtų siekti iki 82 Eur su PVM. Teismas šia konsultacine išvada nesivadovauja, nes, kaip matyti iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internete skelbiamos informacijos, R. V. turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą tik nekilnojamojo turto vertinimui (2 t., b. l. 182), taigi, nėra duomenų, kad ši turto vertintoja galėtų pateikti pagrįstą išvadą kilnojamajam turtui – rąstams įvertinti.

VĮ Valstybinės miškų urėdijos Alytaus regioninio padalinio 2018 m. spalio 1 d. rašte nurodyta, kad pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos 2018 m. medienos pardavimo kainas???? (1-8 mėnesiais) medienos vidutinė kaina yra 49 eurai už kubinį metrą, buvo apskaičiuota, įvertinus kamblinių ir vidurinių rąstų tūrį pagal rąsto ilgį, rąsto be žievės skersmenį matuojant cm plongalyje, kad galėjo būti pavogta 21,7 m³ medienos (1 t., b. l. 197-198). Toks pavogtos medienos kiekis buvo apskaičiuotas pagal paties pareiškėjo O. J. nurodytą pavogtų rąstų kiekį – 70 rąstų, kurių ilgis – 5 m, o vidutinis rąstų skersmuo 25 cm (1 t., b. l. 199). Pastebėtina, kad būtent tokį pavogtos medienos kiekį O. J. nurodė savo pareiškime dėl kaltinimo patikslinimo ir civiliniame ieškinyje, tačiau pats teisme parodė, kad kiekį jis apskaičiavo iš akies, jokių matavimų neatliko. Pagal papildomos įvykio vietos apžiūros metu atliktus visų sklype esančių rąstų matavimus akivaizdu, kad nukentėjusysis netgi žymiai padidino ir šių rąstų skersmens vidurkį – likusių sklype 30 rąstų skersmens vidurkis buvo tik 18,43 cm, o ne 25 cm, o kaltinamojo grąžintų rąstų skersmens vidurkis buvo 16,24 cm. Akivaizdu, kad nukentėjusysis nurodė didesnį ilgį ir rąstų skersmens vidurkį, tuo siekdamas nepagrįstai padidinti pagrobto turto vertę ir kiekį.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. gegužės 28 d. nutarime, remiantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 631 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 20-873), buvo nurodyta, kad pagal minėtas Taisykles 20 cm skersmens ir 4,8 m ilgio rąstas yra 0,191 tūrio kubinio metro, o būtent tokį tūrį padauginus iš 55 vienetų, gaunama PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 028173 nurodytas medienos kiekis - 10,54 m³. Todėl buvo sprendžiama, kad esant papildomos įvykio vietos apžiūros metu (2018 m. rugsėjo 11 d. protokolas) nustatytiems panašiems medienos rąstų pločiams ir ilgiams, 10,54 m³ medienos galėjo sudaryti apie 55 vienetus medienos rąstų. Jų vertė galimo pagrobimo dieną jau negalėjo būti po 55,03 eurus už 1 m³ dėl medienos vertės pokyčio dėl nuvertėjimo ir rinkos pokyčių, tad imama VĮ Valstybinių miškų urėdijos Alytaus regioninio padalinio 2018 m. nurodyta vidutinė kubinio metro kaina - 49 eurai (1 t., b. l. 44-46). Teismui šiuo atveju nėra pagrindo remtis tokiu vieno rąsto tūrio apskaičiavimu, nes tūris buvo apskaičiuojamas didesnio skersmens rąsto, nei nustatyta vidutinis rąstų skersmuo papildomos įvykio vietos apžiūros metu, be to, toks skaičiavimas neatitinka ir nukentėjusiojo pateiktame medienos gabenimo važtaraštyje nurodytų duomenų, nes pagal tokį skaičiavimą O. J. būtų buvę pakrauta ne 77 vnt. rąstų, o tik 55 vnt. rąstų. Tačiau teismui nėra pagrindo nesiremti VĮ Valstybinės miškų urėdijos Alytaus regioninio padalinio 2018 m. spalio 1 d. rašte nurodyta medienos vidutine kaina 2018 m. (1-8 mėnesiais) – vagystės metu, nes kitokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių rąstų vertę nusikalstamos veikos padarymo metu, bylos nagrinėjimo metu negauta.

Papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2018 m. rugsėjo 11 d. nustatyta, kad apžiūrėjus žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) esančius 55 rąstus, jų ilgis yra 4,8-4,9 m, skersmuo nuo 0,13 iki 0,25 cm, vidurkis maždaug apie 0,15 cm (1 t., b. l. 54-56). Paties nukentėjusiojo pateiktame Medienos gabenimo važtaraštyje serija G Nr. 010605 yra nurodyta, kad medienos gavėjui O. J. 2015 m. kovo 23 d. pakrauta pjautinieji rąstai, 77 vnt., kurių ilgis 4,8 m, tūris 10,54 m³. Nurodytas ilgis atitinka papildomos įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus duomenis apie rąstų ilgį, būtent šiuos rąstus medienos vežėjas A. Č. patvirtino atvežęs į O. J. sklypą ir sudėjęs toje vietoje, kur jie ir buvo papildomos įvykio vietos apžiūros metu. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo nurodomi pagrobtų rąstų ilgis ir skersmuo visiškai neatitinka byloje surinktų duomenų apie jo įsigytus rąstus. Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą, buvo tiksliai išmatuoti nukentėjusiojo sklype esančių rąstų ilgiai ir skersmuo, remiantis šiais matavimais, prokuroras patikslino kaltinimą, proceso dalyviai sutiko su tokiais rąstų kiekio išmatavimais.

Nusikalstama veika baigta, turtas buvo užvaldytas, grąžintas tik sužinojus, kad nukentėjusysis dėl vagystės kreipėsi į policiją. Kaltinamojo veiksmai dėl rąstų, kurių vertė 161,90 euro (3,24 MGL), vagystės atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Bausmės skyrimas

A. R. yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 40-41). Jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas, yra skolingas valstybei 272 EUR baudų (2 t., ?b. l. 28-37, 38-39). Niekur nedirba (2 t., b. l. 43), yra sudaręs tik savanoriško darbo atlikimo sutartį su Labdaros ir paramos fondu „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 174), neįrašytas į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą (2 t., b. l. 27). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam, įvertinus jo asmenybę, padaryto baudžiamojo nusižengimo pasekmes – jis grąžino nukentėjusiajam pavogtus rąstus, nedirba, bet mokosi, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant įpareigojimą per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, paskui panaikintina.

Civilinis ieškovas O. J. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 3610,80 EUR turtinės žalos ir 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 116-119). Ieškinyje nurodė, kad iš jo sklypo pavogta 70 rąstų, tai yra 21,70 m³ medienos, dėl to padarytą turtinę žalą jis vertina ???3255 eurais. Pavogta mediena buvo jau paruošta pirties statybai – rąstai nuskusti ir išdžiovinti, šio darbo metu padaryta rąstų atranka – kur, koks rąstas pagal storį ir kitus matmenis bus panaudotas statybos eigoje, taigi, nukentėjusiojo teigimu, kad medienos kokybę jis jau buvo pagerinęs, todėl jos vertė buvo padidėjusi, 1 m³ savo medienos vertina 150 eurų, todėl dėl 21,70 m³ vagystės jam padaryta iš viso 3 255 eurų turtinė žala. Taip pat nurodė dėl vagystės turėjęs kuro išlaidų vykstant aiškintis nusikaltimą, pas tyrėjus ir į teismą, šios išlaidos sudaro 355,80 eurų. Be to, patyrė neturtinę žalą, nes A. R. neteisėti veiksmai sukėlė daug dvasinių išgyvenimų ir įvairių nepatogumų, turėjo daug rūpesčių, nes pradžioje teko pačiam ieškoti nusikaltimą padariusių asmenų, policija buvo neveikli, nerūpestinga, vėliau prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl O. J. teko nušalinti turimą kontroliavusią prokurorę, daug problemų ikiteisminio tyrimo metu nepašalinta, o tai ir toliau sukelia O. J. dvasinius išgyvenimus ir sudaro nepatogumus, jis didelę laiko dalį turi skirti šiai baudžiamajai bylai, kad ji būtų tinkamai išnagrinėta, o A. R. nusikalstami veiksmai teisingai pagal įstatymą inkriminuoti. Nurodė, kad dėl A. R. kaltės pablogėjo O. J. sveikata, jį pradėjo kankinti galvos skausmai, yra priverstas naudoti medikamentus jiems sumažinti ir tam, kad galėtų užmigti ir ramiai išsimiegoti, nes po įvykio jį pradėjo kankinti nemiga. Dėl dvasinių išgyvenimų tapo labai nervingas, jautrus ir emociškai pažeidžiamas, įvykis skaudžiai ir neigiamai paveikė jo tolimesnio gyvenimo ir veiklos planus. Mano, kad sukeltos pasekmės tikrai turės neigiamą poveikį nukentėjusiajam dar ilgą laiką, nes negreitai bus įgyvendinti tie lūkesčiai, kurių buvo siekiama įsigyjant medieną pirties statybai.

Teisiamajame posėdyje O. J. dėl pateikto civilinio ieškinio parodė, kad jis už rąstus sumokėjo didelę sumą, kainavo ir pačių rąstų atvežimas, bet nurodė, kad neturi kuo to pagrįsti. Rąstai buvo išdžiovinti, saugoti, pirtis iš sendintų rąstų buvo nukentėjusiojo svajonė. Šis įvykis atėmė labai daug nervų, 2017 m. kreipėsi į gydytojus, nes labai išgyveno dėl rąstų, todėl pašlijo sveikata, negalėdavo atsikelti iš lovos, skaudėjo galvą, iš nosies prasiliedavo kraujas, vemdavo. Anksčiau taip nėra buvę, niekada vaistų nenaudojo. Buvo išduotas siuntimas pas kitus medikus. Gydytojai nustatė, kad sveikata pašlijo dėl išgyvenimų, dėl stresinių situacijų, jie sakė, kad galimai taip gali būti.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis iš O. J. pagrobė būtent 70 rąstų, tai yra 21,70 m³ medienos: nustatyta, kad A. R. iš O. J. sklypo pagrobė 25 rąstus, kuriuos visus jam po kelių dienų ir grąžino. Todėl nėra jokio pagrindo iš kaltinamojo priteisti O. J. 3255 eurus turtinės žalos dėl vagystės atlyginimo, nes A. R. pagrobti 25 rąstai jam sugrąžinti.

Taip pat pastebėtina, kad išlaidos kurui kelionėms automobiliu, susiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ar teisminiu nagrinėjimu, nėra pripažįstamos dėl nusikalstamos veikos patirta turtine žala, o gali būti pripažintos proceso išlaidomis.

Vertinant nukentėjusiojo reikalavimo dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, pažymėtina, kad A. R. savo nusikalstamais veiksmais neabejotinai sukėlė O. J. nepatogumų, susijusių su ikiteisminiu bei teisminiu procesu. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl vagystės labai išgyveno, netgi pašlijo jo sveikata, iš nosies bėga kraujas, jį pykina, kankina nemiga, objektyviai tą patvirtinančių duomenų jis nepateikė. Jis, be kita ko, nurodė ir tai, kad į medikus dėl pašlijusios sveikatos kreipėsi 2017 m., tai yra kur kas anksčiau nei įvykdyta vagystė. Nukentėjusiojo sugyventinė I. G. teisme parodė, kad O. J. sakydavo, kad jam sukilęs kraujospūdis, bet viskas yra normos ribose, tik O. J. geria vaistus kraujagyslių sienelėms sutvirtinti, dėl nemigos jam joks gydymas neskirtas, į psichologus jis nesikreipė. Kaip minėta, jokių objektyvių duomenų, nei galinčių patvirtinti, kad iš tiesų nukentėjusysis turi sveikatos problemų, nei galinčių patvirtinti, kad tos problemos yra tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, nepateikta. Pastebėtina, kad labai greitai po vagystės kaltinamasis nukentėjusiajam grąžino pavogtus rąstus, taigi, padaryta turtinė žala buvo pašalinta vos per kelias dienas. Nukentėjusiojo teigimu, jis pats turėjo ieškoti, kas pavogė rąstus, nes policija buvo neveikli. Tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su tokiais nukentėjusiojo teiginiais, nes tai jis pats nesikreipė laiku į policiją, o užsiėmė pavogtų rąstų paieškomis savarankiškai, pats rinko duomenis apie kaltinamąjį, jo gyvenamąją vietą, su juo pats ne kartą kontaktavo dėl atlyginimo už pavogtus rąstų, o policijai pareiškimą dėl vagystės parašė tik 2018 m. rugsėjo 6 d., po vagystės praėjus savaitei. Akivaizdu, kad kreiptis į policiją delsė pats nukentėjusysis, ir tik negavęs iš kaltinamojo reikalaujamos pinigų sumos už pavogtus rąstus, parašė pareiškimą policijai. Nukentėjusysis teigė, kad sklype esant policijai, pro šalį pravažiavo automobilis, kuriuo buvo pavogti rąstai, bet pareigūnai jo nesulaikė. Tačiau pastebėtina, kad tokios aplinkybės nukentėjusiajam žinomos tik iš liudytojo T. G. pasakojimo, o pagal šio liudytojo parodymus, duotus teisme, matyti, kad policijos pareigūnai tuo metu apžiūrinėjo įvykio vietą ir fotografavo, kai pro šalį pravažiavo, pasak T. G., toks pats automobilis, kokį jis matė vagystės metu, T. G. pareigūnams pasakė tik kad buvo toks automobilis, o ne konkrečiai, kad būtent tai tas pats vagystėje dalyvavęs automobilis. Vien tai, kad įvykio vieton atvykę policijos pareigūnai iškart nepuolė vytis pravažiuojančio automobilio, T. G. pasakius, kad vagystės metu buvo toks automobilis, neturėjo būti pagrindu nukentėjusiajam nepasitikėti ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir dėl to pradėti tyrimą vykdyti savarankiškai. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ROIK 0118000468756 užfiksuota, jog po nuvykimo į vagystės vietą policijos pareigūnams telefonu susisiekus su pranešėju O. J., šis paaiškino, kad yra Vilniuje ir nežino, ar rašys pareiškimą, nes nežino, kokie asmenys buvo jo sklype, kai bus įvykio vietoje, tada nuspręs (1 t., b. l. 10). Tai rodo, kad O. J. pats pakankamai ilgai, tai yra visą savaitę, delsė kreiptis su pareiškimu į policiją, o pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir BPK 167 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Nukentėjusysis teigė, kad labai išgyveno dėl rąstų vagystės, nes turėjo svajonę iš jų pasistatyti autentišką pirtį, kokios niekas neturi. Tačiau jo kaimynas T. G. parodė, kad O. J. iš rąstų ruošėsi statyti šiltnamį, dalį tų rąstų jau buvo sukasęs į žemę, bet pragręžė kabelį ir statyba sustojo, o apie kitokius O. J. planus šis liudytojas, nukentėjusiojo kaimynas, nežinojo. Taigi, nėra pagrindo tikėti deklaratyviais nukentėjusiojo teiginiais apie rąstų paskirtį ypatingos pirties statybai, juo labiau, kad nukentėjusysis niekaip nepasirūpino nei likusiais nepavogtais 30 rąstų, nei A. R. grąžintais 25 rąstais ir nieko nestatė. Liudytoja I. G. parodė, jog nuo lauke gulėjusios rąstų krūvos jau anksčiau buvo dingę kažkiek rąstų, bet, kaip matyti, nukentėjusysis dėl to nei kreipėsi į policiją, nei skaičiavo, kiek rąstų dingo, nei ėmėsi priemonių rąstams apsaugoti. Nukentėjusysis teigė, kad A. R. atvežti rąstai buvo apgadinti, bet vėlgi jis nepateikė tą patvirtinančių įrodymų, prieštaringai aiškino, kad jam A. R. atvežė kažkokius rąstus, o nukentėjusiojo rąstai buvo storesni nei tie kaltinamojo atgabenti, taigi, tokiu būdu nesuprantama, jei A. R. atvežė O. J. ne nukentėjusiojo rąstus, iš kur šis gali žinoti apie jų būklės pasikeitimą nuo pirminės (apgadinimą). Be to, visų neutralių tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajam liudytojų parodymais, rąstų būklė itin prasta, tai rodo atsainų ir nerūpestingą nukentėjusiojo požiūrį į jo paties turtą.

Pabrėžtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal jos pavojingumą priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, pasikėsinta buvo į nuosavybę, kuri nėra tiek saugoma vertybė, kaip, tarkim, sveikata ar, juo labiau, žmogaus gyvybė, todėl ja sukelta neturtinė žala tikrai nelaikoma labai reikšminga. Be kita ko, pavogtų rąstų vertė labai nežymiai viršijo ir ribą, nuo kurios išvis kyla baudžiamoji atsakomybė, rąstų vertė yra nedidelė, kaip jau minėta, jų būklė labai prasta.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019).

Įvertinus šias aplinkybes – pavogto turto vertę, kuri vos viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, jo būklę, paties nukentėjusiojo elgesį delsiant kreiptis į policiją, vėliau teisminio nagrinėjimo metu reiškiant nepagrįstus kaltinimus pagrobus turtą iš esą saugomos teritorijos, nurodant nepagrįstai padidintą pagrobto turto vertę, dėl to neabejotinai ištęsus baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nukentėjusiajam niekaip neįrodžius ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl jo sveikatos pablogėjimo dėl turto vagystės, atsižvelgiant į teisminę praktiką panašiose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-586-576/2019), nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. R. priteistina 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas O. J. prašo jam atlyginti 300 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas, pateikė šias išlaidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą (2 t., b. l. 120).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės byloje baudžiamojoje byloje ginčas buvo ne tik dėl to, kad kaltinamasis neigė asmeniškai vogęs nukentėjusiojo turtą, bet ir dėl paties nukentėjusiojo prašomų pakeisti kaltinime nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir pačios veikos kvalifikavimo, dėl civilinio ieškinio dydžio ir proceso išlaidų įrodinėjimo. Nukentėjusiojo nurodytos faktinės veikos aplinkybės ir teisinis kvalifikavimas nepasitvirtino, be to, visiškai atmetamas jo civilinio ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžiuose nukentėjusiojo prašymu buvo papildomai apklausiami liudytojai dėl būtent nukentėjusiojo nurodytų neteisingų aplinkybių dėl saugomos teritorijos, dėl rąstų kiekio, dėl šių rąstų vertės, taigi, dėl nukentėjusiojo pareikšto turtinės ir neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumo, buvo renkami duomenys ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos dydžiui pagrįsti. Reikalauto neturtinės žalos dydžio – 1000 eurų, nukentėjusysis taip pat nepagrindė. Nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas vos 10 procentų. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, bylos teisminis nagrinėjimas užsitęsė ir dėl paties nukentėjusiojo nurodytų tikrovės neatitinkančių veikos faktinių aplinkybių ir prašymo perkvalifikuoti A. R. padarytą veiką į sunkesnę, dėl pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų grindimo, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, O. J. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A. R. 100 Eur už civilinio ieškinio parengimą ir 100 Eur už atstovavimą teisiamajame posėdyje, t. y. 200 Eur.

Dėl išlaidų kurui atlyginimo

Nukentėjusysis ieškiniu prašė jam kaip patirtą turtinę žalą atlyginti 355,80 eurų išlaidų kurui vykstant aiškintis nusikaltimą, į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pas advokatus ir į teismą, pateikė kuro pirkimo kvitus (2 t., b. l. 125-128), vėliau bylos nagrinėjimo metu teikė papildomus kuro pirkimo kvitus (2 t., b. l. 159, 192, 3 t., b. l. 19, 28).

Dėl proceso išlaidų parodė, kad visi jo pateikti kuro kvitai susiję su byloje atliktais procesiniais veiksmais. 2018 m. spalio 25 d. buvo arba apklausa, arba važiuota pas advokatą ar jo ieškoti. 2018 m. lapkričio 28 d. taip pat važiavimas pas advokatą, jo ieškojimas. Tos pačios dienos du kvitai – 18.15 val. ir 18.23 val., nes piltos skirtingos kuro rūšys – dujos ir benzinas. 2018 m. lapkričio 29 d. pateiktas kvitas yra grįžimas namo, tik grįžęs į Vilnių galėjo įsipilti kuro. 2018 m. gruodžio 27 d. kuro kvitas ir visi kiti kvitai susiję su procesiniais veiksmais. Svetainėje www.autoplius.lt yra surašytos kiekvieno automobilio vidutinės kuro sąnaudos arba kuro sąnaudų kiekius galima rasti forumuose, iš tokių duomenų nukentėjusysis ir ėmė kuro sąnaudų skaičius. Nusikaltimo padarymo metu O. J. turėjo „Ssangyong Rexton“ automobilį, jis yra parduotas, variklio kubatūra buvo 3,2. Negali pateikti „Ssangyong Rexton“ ir „VW Sharan“ automobilių registracijos liudijimų. „VW Sharan“ automobilio savininkė yra M. L., liudytojo J. L. žmona, ji šį automobilį paskolino nukentėjusiajam, nes šis tuo metu jokio automobilio neturėjo. Šiuo automobiliu nukentėjusysis naudojasi iki šiol, automobilis stovi pas O. J., M. L. ir J. L. jo nepasiima. Su „VW Sharan“ daug važiavo, tik ne visi čekiai buvo išsaugoti, nes nežinojo, ar ras nusikaltėlį, padariusį jam žalą. 2019 m. rugpjūčio 28 d. vyko su „VW Sharan“ pateikti ieškinio, jį rašė su advokatu A. P., bet gal tą dieną vyko ieškinį policijoje surašyti, su tyrėja surašė, kad jam padaryta 4000 eurų žala. Gal ieškinio originalas yra pas O. J., nes į Alytų jis važiavo dėl šito ieškinio. Nežino, kodėl jis ieškinio originalo nepaliko byloje. Iš Vilniaus į Alytų vyksta per Aukštadvarį, atstumas pirmyn atgal 240 km, skaičiavo pagal kilometražą. Į Daugus važiuodavo būtent per Aukštadvarį, nes jam šis kelias yra patogesnis, saugesnis. Išlaidų kvito dėl striukės pateikimas prie ieškinio yra klaida, šitos išlaidos nesusijusios su byla. 2018 m. spalio 25 d. buvo pirktos dujos, gali būti, kad vyko pas tyrėją ar kažkur. Čekius tiesiog rinko, nes galvojo, kad tai susiję su byla. 2018 m. rugsėjo 20 d. vyko į apklausą, po to lapkričio 16 d. vyko į apklausą - kvitai spalio 25 d., lapkričio 9, 12 ir 16 d., važiavimui buvo naudojamas ir „Ssangyong Rexton“, ir „VW Sharan“, į apklausas vyko su „Ssangyong Rexton“, gali būti, kad kitomis datomis vyko į pokalbius su advokatais. Kvitai bus susiję su tyrimu, O. J. apklausų buvo apytiksliai 10, jis vyko į įvykio vietos apžiūrą ir panašiai.

Pagal nukentėjusiojo pateiktus kuro pirkimo kvitus matyti, kad jis 2018 m. spalio 25 d. pirko 20,21 l dujų už 13,72 eurus (2 t., b. l. 128), 2018 m. lapkričio 9 d. pirko 23,38 l dyzelino už 29,32 eurus (2 t., b. l. 128), 2018 m. lapkričio 12 d. pirko 10,62 l benzino už 24,82 eurus (2 t., b. l. 159), 2018 m. lapkričio 16 d. pirko 26,96 l dyzelino už 30,71 eurą (2 t., b. l. 128), 2018 m. lapkričio 22 d. pirko 41,66 l dujų už 24,82 eurus (2 t., b. l. 159), 2018 m. lapkričio 28 d. pirko 23,17 l dujų už 11,13 eurų (2 t., b. l. 127), 2018 m. lapkričio 28 d. pirko 9,4 l benzino už 9,68 eurus (2 t., b. l. 128), 2018 m. lapkričio 29 d. pirko 24,55 l dyzelino už 26,76 eurus (2 t., b. l. 127), 2018 m. gruodžio 4 d. pirko 27,78 l dyzelino už 29,72 eurus (2 t., b. l. 127), 2018 m. gruodžio 27 d. pirko 30,04 l dyzelino už 30,34 eurus (2 t., b. l. 127), 2019 m. rugsėjo 24 d. pirko benzino už 12,27 eurus (2 t., b. l. 125), 2019 m. spalio 29 d. pirko 30 l dyzelino už 32,10 eurus (2 t., b. l. 125), 2019 m. lapkričio 11 d. pirko 25,24 l dyzelino už 28,27 eurus (2 t., b. l. 125), 2019 m. lapkričio 13 d. pirko 16,92 l dyzelino už 17,94 eurus (2 t., b. l. 125), 2019 m. lapkričio 16 d. pirko 20,05 l dyzelino už 21,65 eurus (2 t., b. l. 126), 2019 m. lapkričio 20 d. pirko 21,24 l dyzelino už 23,16 eurus (2 t., b. l. 126), 2019 m. lapkričio 30 d. pirko 40,07 l dujų už 22,04 eurus (2 t., b. l. 126), 2020 m. sausio 22 d. pirko 45,28 l dyzelino už 49,36 eurus (2 t., b. l. 159), 2020 m. vasario 17 d. pirko 29,97 l dyzelino už 32,96 eurus (2 t., b. l. 192) kelionei automobiliu „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 11 d. pirko 29,69 l dyzelino už 31,47 eurus (3 t., b. l. 19) kelionei Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliu „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 12 d. pirko 30 l dyzelino už 25,20 euro (3 t., b. l. 28) kelionei Vilnius-Alytus-Vilnius automobiliu „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

Nukentėjusysis 2020 m. sausio 22 d. pateikė jo patirtų kuro sąnaudų ir išlaidų, susijusių su baudžiamąja byla, ataskaitą (2 t., b. l. 157-158), kurioje nurodė, kad jo automobilis „Ssangyong Rexton“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 100 km sunaudoja 15 l dyzelino, automobilis „Volkswagen Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ??100 km sunaudoja 14 l benzino/dujų, automobilis „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 100 km sunaudoja 10 l dyzelino, automobilis „Audi Q7, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 100 km sunaudoja 17 l dyzelino. Taip pat nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. vykdamas iš Vilniaus į Daugus ikiteisminio tyrimo apklauson ir atgal į Vilnių (180 km) automobiliu „Ssangyong Rexton“ sunaudojo 27 l dyzelino, 2018 m. rugsėjo 20 d. vykdamas iš Vilniaus į Alytų ikiteisminio tyrimo apklauson ir atgal į Vilnių (240 km) automobiliu „Ssangyong Rexton“ sunaudojo 35 l dyzelino, 2018 m. lapkričio 16 d. vykdamas iš Vilniaus į Daugus ikiteisminio tyrimo apklauson ir atgal į Vilnių (180 km) automobiliu „Ssangyong Rexton“ sunaudojo 27 l dyzelino, 2018 m. lapkričio 21 d. vykdamas iš Vilniaus į Daugus ikiteisminio tyrimo apklauson ir atgal į Vilnių (180 km) automobiliu „Volkswagen Sharan“ sunaudojo 25 l benzino/dujų, 2018 m. gruodžio 5 d. vykdamas iš Vilniaus į Daugus ikiteisminio tyrimo apklauson ir atgal į Vilnių (180 km) automobiliu „Ssangyong Rexton“ sunaudojo 27 l dyzelino, 2019 m. rugpjūčio 28 d. vykdamas iš Vilniaus į Alytų dėl ieškinio pateikimo ir atgal į Vilnių (240 km) automobiliu „Volkswagen Sharan“ sunaudojo 31 l benzino/dujų, 2019 m. spalio 24 d. vykdamas į teismo posėdį iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Opel Zafira“ sunaudojo 24 l dyzelino, 2019 m. lapkričio 14 d. vykdamas į teismo posėdį iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Opel Zafira“ sunaudojo 24 l dyzelino, 2019 m. lapkričio 15 d. vykdamas į advokato (duomenys neskelbtini) kontorą pokalbiui dėl atstovavimo iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Opel Zafira“ sunaudojo 24 l dyzelino, 2019 m. lapkričio 20 d. vykdamas pokalbiui į advokato (duomenys neskelbtini) kontorą iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Opel Zafira“ sunaudojo 24 l dyzelino, 2019 m. gruodžio 2 d. vykdamas į teismo posėdį iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Volkswagen Sharan“ sunaudojo 31 l benzino/dujų, 2020 m. sausio 22 d. vykdamas į teismo posėdį iš Vilniaus į Alytų ir atgal (240 km) automobiliu „Audi Q7“ sunaudojo 38 l dyzelino. Nurodė, kad sunaudojo 250 l dyzelino, kuro kaina 1,19 Eur, iš viso 297,50 eurų, benzino sunaudojo 20 l, 1 l kaina yra 1,20 Eur, iš viso 24 eurai, dujų sunaudojo 34 l, 1 litro kaina yra 0,689 Eur, iš viso 23,43 Eur. Kaip minėta, papildomai O. J. pateikė duomenis, kad ??2020 m. vasario 17 d. pirko 29,97 l dyzelino automobiliui „Audi Q7“ už 32,96 Eur (2 t., b. l. 192), o 2020 m. kovo 11 d. šiam automobiliui pirko 29,69 l dyzelino už 31,47 Eur (2 t., b. l. ).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad O. J. ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo šiuose procesiniuose veiksmuose: 2018 m. rugsėjo 6 d. Dauguose pateikė protokolą-pareiškimą policijai ir buvo apklaustas kaip liudytojas, 2018 m. rugsėjo 20 d. papildomai apklaustas Alytuje, 2018 m. lapkričio 16 d. papildomai apklaustas Dauguose, 2018 m. lapkričio 29 d. Dauguose buvo suplanuota nukentėjusiojo ir A. R. akistata, į kurią neatvyko A. R. (1 t., b. l. 173), 2018 m. gruodžio 5 d. dalyvavo akistatoje su A. R. Dauguose, 2019 m. liepos 22 d. papildomai apklaustas ir pateikė prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu (duomenys neskelbtini). O. J. 2018 m. spalio 9 d. į apklausą neatvyko (1 t., b. l. 169), o 2018 m. lapkričio 5 d. atsisakė atvykti į apklausą (1 t., b. l. 117), nukentėjusysis 2019 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu paštu policijai pateikė paaiškinimą dėl padarytos žalos, nurodė, kad ieškinį pateiks teisme.

Byloje teisiamieji posėdžiai, į kuriuos buvo atvykęs nukentėjusysis, vyko 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio 14 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. gegužės 13 d., o dėl kuro išlaidų už atvykimą į posėdžius 2020 m. birželio 8 d. 2020 m. birželio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusysis kreipėsi į teismą, išlaidos jam atlygintos iš teismo lėšų.

Taigi, duomenys patvirtina, kad buvo šios nukentėjusiojo kelionės ikiteisminio tyrimo metu dėl procesinių veiksmų atlikimo 2018 m. rugsėjo 6 d. į Daugus, 2018 m. rugsėjo 20 d. į Alytų, 2018 m. lapkričio 16 d. į Daugus, 2018 m. lapkričio 21 d. (galimai suklysta dėl ne dėl O. J. kaltės neįvykusios akistatos datos), 2018 m. gruodžio 5 d. į Daugus, pagrįstas jo prašymas atlyginti kelionės išlaidas dėl vykimo į teismo posėdžius Alytuje 2019 m. spalio 24 d., 2019 m. lapkričio ?14 d., 2019 m. gruodžio 2 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2020 m. sausio 22 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. kovo 12 d., 2020 m. gegužės 13 d. Tačiau nukentėjusiojo prašymas atlyginti kelionės į Alytų išlaidas 2019 m. rugpjūčio 28 d. ieškiniui pateikti nepagrįstas, nes tą dieną joks ieškinys pateiktas nebuvo.

Be to, iš byloje pateikto nukentėjusiojo O. J. įgalioto atstovo advokato A. P. orderio ??(2 t., b. l. 80) matyti, kad susitarimas su šiuo advokatu sudarytas 2019 m. lapkričio 12 d., šis advokatas atstovavo nukentėjusįjį teismo posėdžiuose, todėl nukentėjusiojo prašomos priteisti kuro išlaidos už jo vykimą iš Vilniaus 2019 m. lapkričio 15 d. ir lapkričio 20 d. į advokatų V. T. ir V. K. kontoras Alytuje nelaikomos susijusios su šios baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes nukentėjusysis šioje baudžiamojoje byloje tuo metu jau buvo sudaręs susitarimą dėl atstovavimo su advokatu A. P., kuris jį ir atstovavo visuose teismo posėdžiuose, ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad vykti nurodytu laiku į nurodomų advokatų kontoras nukentėjusiajam buvo būtina konkrečiai dėl šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo.

Google.maps duomenimis atstumas iš Vilniaus, nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos iki Alytuje Jotvingių g. esančio policijos komisariato yra 111 km važiuojant per Daugus ir 106 km važiuojant per Aukštadvarį. Todėl, netgi skaičiuojant ilgesnį atstumą per Daugus, kelionė nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos į policijos komisariatą ar teismo rūmus Alytuje ir atgal sudaro ne nukentėjusiojo nurodomą 240 km atstumą, o 222 km atstumą. Tačiau pats nukentėjusysis parodė, kad jis į Alytų paprastai vyksta per Aukštadvarį, taigi, jo kelionė iš Vilniaus į Alytų ir atgal yra 212 km. Atstumas nuo nukentėjusiojo gyvenamosios vietos iki Daugų ir atgal nurodytas teisingai – 180 km.

Vertinant nukentėjusiojo nurodomas jo automobilių kuro sunaudojimo normas 100 km, akivaizdu, kad jos yra pernelyg didelės. Nukentėjusysis teigė, kad tokios kuro sąnaudos yra pateiktos interneto tinklapyje www.autoplius.lt arba įvairiuose forumuose, bet jis konkrečiai nepateikė jokių nuorodų, kur būtent tokias kuro sąnaudas jis rado. Todėl teismui nėra jokio pagrindo, apskaičiuojant nukentėjusiojo patirtas su byla susijusias išlaidas kelionėms, vadovautis jo nurodomomis kurso sunaudojimo normomis. Teisėjų taryba 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 12P-156-(7.1.2) „Dėl Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ rekomendavo teismams apmokėti teismo proceso dalyvių kelionės į teismą automobiliu išlaidas (sunaudotų degalų įsigijimo išlaidas) pagal Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodines rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Būtent šiose Rekomendacijose nurodytomis transporto priemonės bazinėmis degalų sunaudojimo normomis teismas ir vadovaujasi, apskaičiuodamas nukentėjusiojo patirtas kelionės automobiliu ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ir į teismą išlaidas kurui.

Nukentėjusysis nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. į apklausas vyko automobiliu „Ssangyong Rexton“, bet jis teismui nepateikė automobilio registracijos liudijimo ar bent kitų objektyvių techninių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti šio „Ssangyong Rexton“ automobilio variklio darbinio tūrio kubiniais litrais, taip pat nepateikė ir kuro pirkimo kvitų tam laikotarpiui, taigi, nėra žinomos degalų kainos, galiojusios kelionių 2018 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. metu, todėl teismas neturi galimybės apskaičiuoti kelionių šiuo automobiliu išlaidų.

Nukentėjusysis pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad O. J. 2019 m. spalio 24 d. nusipirko automobilį „Opel Zafira“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 191), šio automobilio registracijos liudijimo kopiją, kur nurodyta, kad automobilio kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris kubiniais litrais yra 1995 cm³ (2 t., b. l. 131), taip pat transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad O. J. 2019 m. sausio 3 d. pardavė kitam asmeniui automobilį „Ssangyong Rexton“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 129, 132), informaciją iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie M. L. vardu registruotą automobilį „VW Sharan“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) automobilio kuras – benzinas/dujos, variklio darbinis tūris kubiniais litrais yra 1984 cm³ (2 t., b. l. 133), taip pat pateikė automobilio „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas GRO, registracijos liudijimą, iš kurio matyti, kad šio automobilio savininkas yra O. J., kuras – dyzelinas, automobilio variklio darbinis tūris kubiniais litrais yra 2967 cm³ (3 t., b. l. 20).

Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, automobilio „VW Sharan“ (benzinas/dujos) degalų sunaudojimo norma žiemos metu (tai yra nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d.) yra 8,367 l/100 km, automobilio „Opel Zafira“ (dyzelinas) degalų sunaudojimo norma yra 5,366 l/100 km vasaros metu ir 5,903 l/100 km žiemos metu, automobilio (visureigio) „Audi Q7“ (dyzelinas) degalų sunaudojimo norma yra 7,526 l/100 km vasaros metu ir 8,18 l/100 km žiemos metu.

Remiantis nukentėjusiojo pateiktais informacija apie kelionėms naudotus automobilius ir kuro kvitais bei kitais bylos duomenimis apie proceso eigą, matyti, kad jis automobiliu „VW Sharan“ (benzinas/dujos) vyko vieną kartą į Daugus ir atgal (180 km) 2018 m. lapkričio 21 d., šiam automobiliui dujų pirko 2018 m. lapkričio 22 d. po 0,596 Eur už 1 l, taigi, turėjo 8,98 Eur išlaidų už 15,06 l dujų šiai kelionei, į Alytų ir atgal (212 km) vyko 2019 m. gruodžio 2 d., dujų pirko 2019 m. lapkričio 30 d. po 0,550 Eur už 1 l, taigi, turėjo 9,76 Eur išlaidų už 17,74 l dujų kelionei, automobiliu „Opel Zafira“ (dyzelinas) vyko į Alytų ir atgal (212 km) 2019 m. spalio 24 d., dyzeliną pirko 2019 m. spalio 29 d. po 1,07 Eur už 1 l, taigi, turėjo 12,18 Eur išlaidų už 11,38 l dyzelino, taip pat vyko į Alytų ir atgal (212 km) 2019 m. lapkričio 14 d., dyzeliną pirko 2019 m. lapkričio 13 d. po 1,060 Eur už 1 l, taigi, turėjo 13,26 Eur išlaidų už 12,51 l dyzelino, automobiliu „Audi Q7“ (dyzelinas) į Alytų ir atgal (212 km) vyko 2020 m. sausio 22 d. (dyzeliną pirko 2020 m. sausio 22 d. po 1,090 Eur už 1 l), turėjo 18,90 Eur išlaidų už 17,34 l dyzelino, 2020 m. vasario 18 d. (dyzeliną pirko 2020 m. vasario 17 d. po 1,099 Eur už 1 l), taigi, turėjo 19,06 Eur išlaidų už 17,34 l dyzelino, 2020 m. kovo 12 d. (dyzeliną pirko 2020 m. kovo 11 d. po 1,059 Eur už 1 l), taigi, turėjo 18,36 Eur išlaidų už 17,34 l dyzelino, 2020 m. gegužės 13 d. (dyzeliną pirko 2020 m. gegužės 12 d. po 0,84 Eur už 1 l), taigi, turėjo 13,40 Eur išlaidų už 15,95 l dyzelino, iš viso 113,90 Eur išlaidų kurui. Likusioje dalyje O. J. prašymas dėl išlaidų kurui atlyginimo yra nepagrįstas. O. J. patirtos ??113,90 Eur išlaidos automobilio kurui kelionėms, susijusioms su byla, pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos jam iš kaltinamojo A. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigoti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

O. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. R. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. R. O. J. 200 (du šimtus) eurų advokato pagalbai apmokėti ir 113,90 Eur (vieną šimtą trylika eurų 90 ct) patirtų išlaidų kelionėms, susijusioms su byla, atlyginti eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.