- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-960-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00192-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- D. R.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei D. R. dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, trečiasis asmuo E. R., ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad pareiga grąžinti skolą, priteistą ir išieškomą pagal Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-04-02 teismo įsakymą Nr. L2-7269-643/2009 yra solidari atsakovės D. R. ir trečiojo asmens E. R. prievolė. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismas 2009-04-02 įsakymu Nr. L2-7269-643/2009 nusprendė išieškoti ieškovo naudai 61734,50 Lt skolą iš E. R. pagal 2002-05-21 ir 2008-03-14 paskolos sutartis. Skolindamas pinigus E. R. pirmąja sutartimi žinojo, kad E. R. stato gyvenamąjį namą ( duomenys neskelbtini). Antra sutartimi E. R. skolinosi gyvenamojo namo apdailos užbaigimui. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2008-01-22 buvo surašytas šio statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kas patvirtina, kad skolinti pinigai buvo panaudoti šio statinio įrengimui, nes per visą laikotarpį, kai buvo vykdomi gyvenamojo namo statybos darbai, E. R. nebuvo pardavęs jokio turto, nei vienas iš sutuoktinių neturėjo verslo, iš kurio būtų galėję gauti lėšų statybai. Gyvenamasis namas, esantis ( duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje su atsakove, todėl prievolė grąžinti skolą yra solidari sutuoktinių prievolė CK 3.109 str. pagrindu ir išieškojimas pagal teismo įsakymą turi būti vykdomas iš abiejų sutuoktinių turto.
Atsiliepimas
Atsakovė D. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie E. R. sudarytas paskolos sutartis su ieškovu jai iš viso nebuvo žinoma, apie jokių skolintų iš atsakovo pinigų panaudojimą šeimos reikmėms jai taip pat nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad sutartyse nėra nurodytas paskolos tikslas ir sutartys sudarytos be jos sutikimo. Atsakovė nurodė, kad apie iš ieškovo skolintus pinigus jos sutuoktinis nėra sakęs, tik yra minėjęs, kad abu su ieškovu bendromis pastangomis ir bendrais pinigais vykdo bendrą verslą. Atsakovės manymu, kadangi paskolos sutartys buvo sudarytos be atsakovės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, prievolės pagal šias sutartis negali būti vykdomos iš bendro turto.
Trečiasis asmuo E. R. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prievolės pagal paskolos sutartis su ieškovu yra jo asmeninės prievolės, jos paimtos nederinant su sutuoktine ir panaudotos bendram su ieškovu verslui vystyti, o ne šeimos reikmėms ar bendro turto įgijimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekviena sutuoktinio prisiimta turtinė prievolė nesietina su šeimos turto ar šeimos ūkio tvarkymu. Pažymėjo, kad kreditorius siekdamas išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti bendro turto įsigijimui, tvarkymui ar šeimos interesams. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą grindžia ne įrodymais, bet prielaidomis, kad paskolos sutartimi suteikti pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui neigiant paskolos pinigų panaudojimą šeimos reikmėms ir nesant tai paneigiančių įrodymų, ieškinys šiuo pagrindu atmetamas kaip neįrodytas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantas A. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apelianto manymu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes įrodyti, kad prievolė yra nesolidari privalėjo patys sutuoktiniai. Pasak apelianto, teismas uždėdamas pareigą tik ieškovui įrodyti kur sutuoktiniai panaudojo paskolintus pinigus, grubiai pažeidė civilinio proceso įstatymą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliantas nurodo, kad byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad baigiamieji namo apdailos darbai tikrai buvo vykdomi, taip pat, kad per visą laikotarpį, kai buvo suteiktos abi paskolos atsakovė bei trečiasis asmuo nerealizavo jokio nekilnojamojo turto, iš kurio būtų gavę kokias nors pinigų sumas. Apeliantas pažymi, kad atsakovė ir trečiasis asmuo patvirtino, jog jie paskolintus pinigus iš ieškovo gavo ir galėjo juos investuoti į savo vykdomą verslą. Pasak apelianto, sutuoktiniai pripažindami, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti E. R. verslo vystymui, tuo pačiu patvirtino, kad pareiga grąžinti skolą yra solidari. Apelianto manymu, tiek tuo atveju, jei visas paskolintas lėšas sutuoktiniai būtų panaudoję namo statybai, tiek tuo atveju jei dalį ar visą paskolos būtų panaudoję verslo plėtrai, pagal įstatymą preziumuojama, jog pinigai panaudoti šeimos interesams, nes tiek vienu, tiek kitu atveju iš paskolintų pinigų buvo kuriamas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas, ar buvo siekiama gauti bendras pajamas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, kad bendra sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Pažymi, kad byloje įrodyta, jog jokio šeimos turto iš apelianto skolintų pinigų atsakovės šeima neįgijo, jokio susitarimo su apeliantu nepasirašė ir sutikimo sutuoktiniui E. R. nebuvo davusi. Atsakovė nesutinka su apelianto samprotavimais ir nurodo, kad jis nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė žinojo, jog sutuoktinis E. R. skolinosi pinigus, kad skolinti pinigai gali būti panaudoti bendro turto įgijimui bei šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovės tvirtinimu, jai iki ieškinio gavimo iš teismo dienos, nebuvo žinoma apie tai, kad apeliantas skolino pinigus trečiajam asmeniui. Atsakovė nurodo, kad jai buvom žinoma tik tai, kad apeliantas su trečiuoju asmeniu vykdė bendrą verslą, todėl tikėtina, jog apelianto ir trečiojo asmens interesams ir bendrai veiklai buvo reikalingos tam tikros pinigų sumos, kurios galėjo būti panaudotos bendro apelianto ir trečiojo asmens susitarimu.
Trečiasis asmuo E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su apelianto teiginiais, nes jie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Trečiasis asmuo nesutinka su apelianto reikalavimu pripažinti, kad pareiga grąžinti skolą yra solidari trečiojo asmens ir atsakovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai ištyrė ir įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir bylos įrodymus, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklės ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl sutuoktinių bendrų prievolių
CK 3.109 straipsnio 1 ir 3 dalis bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).
Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymėjo, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Apeliantas teigdamas priešingai, jog sutuoktinių solidarumas preziumuojamas netinkamai aiškina minėtų įstatymų nuostatas, taip skunde netinkamai pasisakė dėl teismo netinkamo paskirstymo įrodinėjimo pareigos. Apeliantas teigdamas, kad paskolas jis suteikė trečiajam asmeniui šeimos poreikiams tenkinti, nurodė, jog paskola buvo suteikta gyvenamojo namo su priklausiniais statymui. Šią aplinkybę paneigia teismo sprendime nurodyti motyvai. Pagal nekilnojamojo turto registro išrašą (b.l. 13-21) gyvenamasis namas, kurio statybai pasak ieškovo buvo skolinti pinigai, buvo pradėtas statyti 2007 ir baigtas statyti 2008 m., ką patvirtina kadastro duomenų nustatymo data – 2008-01-15, bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2008-01-22 aktas. Tuo tarpu pirma paskola trečiajam asmeniui buvo suteikta 2002-05-21 (b.l. 12) – iki gyvenamojo namo statybos, o antra paskola suteikta 2008-03-14 – po gyvenamojo namo statybos pabaigos. Pažymėtina ir tai, kad statinio baigtumas įregistruotas 100 % 2008-01-15, todėl apeliaciniame skunde patikslinta aplinkybė, jog paskola buvo suteikta namo statybos užbaigimui, yra nepagrįsta. Tuo tarpu atsakovė bei trečiasis asmuo jau pateikdami atsiliepimus į ieškinį nurodė, kad paskolos buvo suteiktos trečiajam asmeniui jo ir ieškovo bendro verslo vystymui, - pirma paskola verslui susijusiai su naftos prekyba, kita susijusi su nekilnojamojo turto verslu. Apeliantas apeliaciniame skunde sutinka, jog pirma paskola buvo suteikta verslo vystymo tikslais, tačiau netinkamai interpretuodamas įstatymo nuostatas aiškina, kad atsakovė kaip solidari trečiojo asmens skolininkė turi atsakyti ir už trečiojo asmens paimtą paskolą, kuris pagal trečiojo asmens paaiškinimus buvo jo ir ieškovo verslui vystyti. Dėl netinkamo įstatymo aiškinimo kolegija pasisakė aukščiau remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika.
Dėl išdėstyto aukščiau apelianto argumentas atmestinas, kad solidaraus skolininko prezumpcija šioje byloje turėjo paneigti atsakovė. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie solidarios prievolės, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju ieškovas, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Būtent šią aplinkybę tyrė pirmos instancijos teismas ir nustatė, kad byloje nepakankama įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Kolegijos manymu, teismas netaikydamas CK 3.92 straipsnio 3 dalies ir nepriskirdamas pagal ieškovo su trečiuoju asmeniu sudarytą paskolos sutartį prisiimtos prievolės bendroms sutuoktinių prievolėms, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto priteistinas jo nepilnai sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kadangi nuo likusios dalies mokesčio teismas jo nebuvo atleidęs. Jis yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 90), todėl iš jo priteistina nesumokėta žyminio mokesčio dalis 39 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p. ir 82 str., 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. S. 39 Lt žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).