Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad prieš metus nupirko butą (duomenys neskelbtini). Kai prasidėjo remonto darbai, prasidėjo ir problemos su kai kuriais kaimynais. Jie nuolat buvo nepatenkinti ir vis kabinėjosi prie jo. Pagrindinės konfliktų iniciatorės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų gyventojos. Joms prijaučiančios yra dar 4-5 kaimynės. 2014-03-25 šventė savo gimtadienį. Buvo svečiai, grojo muzika. Kaimynai, pagrinde iš (duomenys neskelbtini) buto, vis prie jo ir jo svečių kabinėjosi, neleido jiems praeiti nei į virtuvę, nei į tualetą. Niekas su jais nekonfliktavo, tiesiog nekreipė dėmesio. Mano, kad kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto iškvietė policiją. Atvažiavo policija, juos įspėjo dėl triukšmo. Prisimena, kad iš pykčio, praeidamas pro butą Nr. (duomenys neskelbtini) spyrė, ir nuo smūgio lūžo durų rankena. Kaimynė išėjo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. V. jai į veidą tikrai nesudavė. Gal pastūmė. Ar ji krito, pasakyti negali, nes neprisimena. Buvo labai girtas. Po to atvažiavo dar kartą policija ir jį išvežė į komisariatą. Po kiek laiko jis grįžo namo. Buvo labai piktas. Todėl nusprendė kaimynei iš (duomenys neskelbtini) buto padeginti kilimėlį prie buto. Tokiu būdu norėjo jai atkeršyti už sugadintą nuotaiką ir gimtadienį. Jokio tikslo padaryti jai ką nors rimtesnio neturėjo. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo ir jos tikrai nemušė. Nusprendė padegti kilimėlį prie durų, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų gaisras kilti negalėtų, nes niekas iš kaimynų dar nemiegojo ir jo svečiai taip pat nuolat buvo koridoriuje, tai eidavo rūkyti, tai į virtuvę. Be to, jis visus garsiai įspėjo, kad „tuoj visus išrūkysiu, neduosiu ramybės“. Atnešė polisterolio plokštę ir padegė. Bet viskas užgeso, dar matė, kad kažkas iš karto viską užpylė vandeniu. Dėl savo veiksmų gailisi, bet šita ir kiti kai kurie kaimynai jį nuolat provokuoja konfliktui. Ir kadangi buvo nemažai išgėręs, nesusivaldė ir taip pasielgė. Padarytą nuostolį (sulaužė durų rankeną ir padegė kilimėlį) atlygins, bet nurodytas nuostolis 1500 Lt dėl sugadintos rankenos, kilimėlio ir šiek tiek aprūkusių durų yra labai didelis. A. V. pranešta, kad konflikto metu kaimynė nuo jo pastūmimo nukrito (nors jis šito momento neprisimena) ir jai lūžo uodegikaulis, t.y. jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis mano, kad tai yra sutapimas ir kaimynė galėjo nukristi šiek tiek anksčiau ar vėliau, nusprendė pasinaudoti situacija ir apkaltinti viskuo jį. Nes įvykio metu ir po to, kai jis buvo pristatytas į komisariatą, jam niekas nieko nesakė, kad ji krito ir susižalojo. Prašo apklausti kaip liudytojus jo pažįstamus, kurie kartu su juo šventė tą dieną gimtadienį: E. M., V. T. ( b.l. 82, 86).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. M. parodė, kad kovo 25 d., vakare, (duomenys neskelbtini) kambaryje buvo triukšmas. Pas A. V. buvo kažkoks balius, kažkas iškvietė policiją. Ji, V. M. išėjo į tualetą, policija su A. V. jau bendravo. Grįžusi atsigulė. A. V. nuėjo su draugais į kambarį, vėliau pastarasis išėjęs į koridorių pradėjo šaukti. Po to, A. V. įspyrė duris ir pradėjo spardyti jos, V. M. duris, nuspyrė rankeną. Ji, V. M. iškvietė policiją, išėjo į koridorių ir jai užsitrenkė durys. Pakvietė kaimynę ir pasakė, kad negali įeiti į kambarį. Kaimynė jai, V. M. padavė reples, A. V. draugai pasakė, kad ji atidarys duris ir atidarė. Pribėgo A. V. ir pasakė, ko ji, V. M. nori, ji atsakė, kad pastarasis sulaužė duris ir A. V. jai trenkė į veidą. Ji, V. M. atsikėlė, įėjo į kambarį ir atvažiavo policija. Pareigūnams ji, V. M. paaiškino situaciją, parašė pareiškimą. A. V. paėmė ir išsivežė. Po pusvalandžio A. V. grįžo. Eidamas koridoriumi A. V. šaukė, kad pastarasis sugrįžo. Išgirdo, kad prie jos, V. M. durų kažkas treška. Pajuto smilkalų, plastmasės kvapą. Atidarė duris ir pamatė, kad prie durų padėta plastmasė. A. V. tuo momentu nešėsi dar 4 lapus tos plastmasės ir pasakė, ko ji, V. M. čia stovi, pastarasis ją išrūkys. Kai pajautė kvapą ir pamatė, kad rūksta vėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, A. V. tuo metu nešė plokštes iš sandėliuko ir viską matė. A. V. išsivežė policija. A. V. pagalvojo, kad ji, V. M. pastarajam pirmą kartą kvietė policiją, bet ne ji kvietė, o kaimynas. Ji, V. M. su A. V. nekonfliktuoja, nes vasarą net negyvena šiame bute. Pasak V. M., A. V. jai davė kumščiu į veidą, ji parkrito ant nugaros atbulomis. Kai nukrito tuo metu dar laiptinėje buvo A. V., pastarojo trys draugai, vieno draugo panelė, jos dvi kaimynės. Anot V. M., iš (duomenys neskelbtini) kambario į kaimynės duris įspyrė, žalos nepadarė. Kai ji, V. M. nukrito, susitrenkė galvą, nukritusi pajuto galvos skausmą. Kai ji, V. M. atsikėlė, A. V. puolė ant jos, bet pastarojo draugai jį laikė. V. M. paaiškino, kad kitą dieną pajuto nugaros skausmą, užsirašė kitą dieną pas gydytoją į Antakalnio polikliniką. Talonėlį gavo maždaug po savaitės, 7 dienai. V. M. teigimu, skausmas nepraėjo ir dabar skauda, prieš įvykį nugara skaudėdavo, o dabar kai pasėdi skauda. Buvo pas traumatologą. Gydytojas išrašė vaistus. Vaistus nuo skausmo ankščiau gerdavo. Dirba spaudos kioske pardavėja, gauna 900 Lt atlyginimą. Pasak V. M., pirmą kartą ne ji kvietė policiją, į valandas tiksliai nežiūrėjo, skambino kai sulaužė durų rankeną, po to skambino kai padegė duris. Kai išeina, duris turi užrakinti, nes jos pačios atsidaro. Pakeitė spyną, nes ją sulaužė. Kai namuose būna reikia užrakinti duris, nes jos atsidaro. V. M. teigimu, nori pasigerinti duris, kad nesulaužytų durų ir nesigirdėtų kaip triukšmauja kaimynai. Prašo priteisti moralinę žalą, dabar jai, V. M. pastoviai skaudą galvą, perka vaistus nuo skausmo „Dolmeną“, „Ketanovą“. „Dolmeną“ išrašė traumotalogė. V. M. teigimu, „Hepsorapid“ vaistai nuo skausmo, „Tone“ vaistai, gerinantis galvos veiklą, vaisiai reikalingi dėl ligos organizmui pastiprinti. Anot V. M., 2014-04-07 gavo taloną pas gydytoją, 2014-04-05 vaistininkė pasakė, kad galima pabandyti vaistus nuo skausmo. Pasak V. M., matė L. P., pastarasis stovėjo prie durų kai vyko konfliktas, kartu stovėjo ir A. V. draugė. L. P. stovėjo tuo metu prie A. V. durų. A. V. prie jos, V. M. durų buvo su draugais.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. parodė, kad kaimynas A. V., gyvenantis bute (duomenys neskelbtini), į jų namą atsikraustė gal prieš metus laiko. Anksčiau konfliktų su juo kaip ir neturėjo, tiesiog vengė bet kokio bendravimo, nes jis jai atrodo įtartinas ir nepatikimas žmogus. Girdėjo, kad buvo žodiniai konfliktai su kitais kaimynais, kol jis darė remontą. Kovo 25 d. išvakarėse kaimyno bute vyko šventė: vaikščiojo svečiai, triukšmavo, garsiai grojo muzika. Kaimynas iš ketvirto aukšto, galbūt gyvenantis po (duomenys neskelbtini) buto, iškvietė policiją dėl triukšmo. Kaimynas pagalvojo, kad tai V. M. iškvietė, ir kai pareigūnai atvažiavo, jis iš kojos, kokius tris kartus, stipriai sudavė per durų rankeną ir ji nulūžo. Jis nuėjo rūkyti. V. M. išėjo į koridorių pasižiūrėti ir tuo metu buto durys užsitrenkė. Nuėjo pas kaimynę O., kad padėtų atidaryti. Pro šalį einantis jaunas vyrukas iš kaimyno kompanijos, sustojo joms padėti. Kai jis atidarė duris, V. M. užėjo į kambarį pasiimti telefoną ir iškvietė policiją. O. liko prie durų, kad jos vėl neužsitrenktų. Kai išėjo į koridorių pro šalį ėjo kaimynas ir ji jam pasakė, kad „ką jis padarė, kad negali dabar uždaryti durų“. Kaimynas nieko nesakydamas pripuolė prie jos ir kumščiu sudavė į veidą ir pataikė į dešinį žandą. Smūgis buvo stiprus, jai netikėtas ir ji iš karto krito visu ūgiu ant nugaros. Kaimynas puolė prie jos, matyt, norėdamas jai spirti, bet jį sulaikė jo draugai, atitraukė nuo jos ir išvedė toliau. Tuo momentu atėjo pareigūnai. V. M. parašė pareiškimą ir jį išvedė. Bet labai greitai, gal po 10 min. (matyt lauke pastovėjo) kaimynas grįžo. Rėkė, kad „aš jau sugrįžau, žertvos“. Girdėjo, kad priėjo prie jos durų ir kažkoks krapštymas. Pradarė duris ir pamatė, kad jis nueina, o prie jos durų padegtas kilimėlis, svyla plokštės. Bet jau kažkas užpylė vandeniu, mano, kad jo draugė. Bet kilimėlis išdegė ir aprūko durys. Pakvietė kaimynę O. ir vėl iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, kaimynas vėl buvo prie jos durų. Jis atnešė daugiau polisterolio plokščių ir vėl norėjo padegti. Pareigūnai jį išvežė į policiją. Namo parėjo tik kitą dieną. Po šio įvykio V. M. jį matė gal porą kartų; jokių konfliktų nėra, praktiškai nesigirdi, kada jis būna namuose. Dėl šio įvykio V. M. padaryta turtinė žala ir sutrikdyta sveikata. Po kaimyno pastūmimo, kai ji nukrito, po kelių dienų pradėjo skaudėti nugara. Iš pradžių kamavo tik galvos skausmai. Užsirašė pas gydytoją į Antakalnio polikliniką. Priėmė tik po kelių dienų, nes eilės. V. M. nustatė, kad yra lūžis „uodegikaulyje“, galvos sumušimai. Dėl sugadintų durų (apdegintos, sulaužyta durų rankena) patyrė 1500 Lt. Kvietė meistrą ir pan. Dėl kilimėlio pretenzijų neturi. Dar mokėjo už vaistus, turi visus čekius. V. M. parodė, kad nori pareikšti civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Įvykio metu, t.y. 2014-03-25-26 d. kaimynas A. V. būdamas neblaivus sudavė jai ranka į veidą ir nuo smūgio ji nukrito. Rašydama pareiškimą tiesiog dėl šoko pamiršo paminėti, kad nukrito, pažymėjo, kad jis jai sudavė į veidą. Nuo kritimo lūžo uodegikaulis, dėl patirtos traumos ji turėjo 2 mėnesius nedarbingumą. Dėl šios traumos padarytą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt, nes ir po šio įvykio ji bijo kaimyno, nežino, kaip jis dar gali pasielgti. Jis yra neadekvatus, ir ji bijo, kad kada nors jis jai gali atkeršyti. Taip pat dėl šio įvykio jai buvo padaryta turtinė žala: vaistai - iš viso 521,19 Lt (pirkimo kvitų kopijas pateikė), dėl sugadintos durų rankenos, aprūkusių durų, sudeginto kilimėlio jai padaryta iš viso 1500 Lt. Atskirai nieko įvertinti negali. Į šią sumą įeina ir meistro iškvietimas ir naujos rankenos kaina, meistro paslaugos. Be to, kai ji turėjo nedarbingumą, gavo žymiai mažesnį atlyginimą, t.y. 800 Lt mažiau. Prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu 52821,19 Lt sumai - 50 000 Lt neturtinė žala ir 2821,19 Lt turtinė žala (b. l. 25-26, 11-12, 32)

Apklausta teisme liudytoja O. K. parodė, kad ją pakvietė kaimynė, pabelsdama į duris. Viskas vyko vasarą, gal prieš tris mėnesius, negalėjo būti kovo mėnesį. Ją, O. K. naktį pakvietė V. M., pastaroji ėjo į tualetą, grįžo ir negalėjo įeiti į savo butą. V. M. jos, O. K. paprašė replių. V. M. buto durų rankena buvo nulaužta. Pro šalį ėjo vyrukas, pastarasis padėjo atidaryti duris. Po kiek laiko praeidamas pro šalį A. V. nustūmė vyruką ir pastūmė nukentėjusiąją. A. V. V. M. davė su rankomis į krūtinę. Ji, O. K. stovėjo priešais, A. V. V. M. stūmė su rankomis ir kaimynė nukrito. V. M. nukrito aukštielninka. V. M. padėjo atsikelti, pastaroji sakė, kad skauda nugarą. Visi išsiskirstė. Po kiek laiko pajuto kvapą. Kaimynė vėl beldė jai, O. K. į duris. Atidarius duris, V. M. pasakė, kad dega, paprašė, kad ji, O. K. pastovėtų prie pastarosios buto durų, kad pasaugotų jos butą, nes kaimynė vėl nuėjo į tualetą. A. V. tuo metu atsinešė plastmasinių juostų. A. V. pasakė, kad juos visus čia išrūkys. Atvyko policija ir parašė pareiškimą. Teisėjai pagarsinus liudytojos O. K. parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), bendrabutinio tipo bute. Gyvena 5-ame aukšte. Kaimynė V. M. taip pat gyvena 5-ame aukšte, jos buto durys yra priešais jos. Prieš kelius mėnesius į jų namą atsikraustė vyriškis, jo vardo ir pavardės nežino. Jis gyvena kartu su jauna mergina, bet žino, kad turi vaikų, nes dažnai vaikai būna pas jį svečiuose. Tas vyriškis gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, tai yra per vieną kambarį nuo jos. Jis padarė remontą prieš Naujuosius metus. O. K. jokių problemų su šio savo kaimynu neturėjo. Negirdėjo, kad ir kaimynė V. turėtų kokių konfliktų su juo iki minėto įvykio. Įvykio dieną, galimai kovo 25 d. vakare girdėjo, kad kaimyno bute (duomenys neskelbtini) vyko kažkokia šventė, buvo leidžiama garsiai muzika. Matė, kad jo svečiai vis lakstė rūkyti. Kai pirmą kartą atvažiavo policija apraminti kaimyną, ji nematė ir negirdėjo. Net nežino, kas kvietė policiją. Jau naktį išgirdo kažkokį garsą, pamanė, kad neša plauti indus. Bet į koridorių nėjo. Po kiek laiko pas ją užėjo V. ir paprašė replių, nes negali atidaryti durų, kadangi sulaužyta durų rankena. Rankenos šalia nebuvo. O. K. išėjo ir pamatė, kad tikrai be rankenos neįmanoma atidaryti durų. V. iškart pasakė, kad tai to kaimyno darbas, nes jis vis čia girtas vaikščiojo ir, matyt, labai supyko, kai V. paprašė jį ir jo svečius netriukšmauti. V. pasakė, kad dabar ji policijos nekvietė, tai padarė kaimynai iš trečio aukšto, bet tas kaimynas esąs tikras, kad tai V. darbas. Tuo metu pro šalį ėjo kažkoks to kaimyno draugas, jis sustojo joms padėti atidaryti duris. Tas vyriškis joms pasakė, kad „geriau prie jo nelįsti, nes kai girtas, tai durnas“. Kol vyriškis bandė atidaryti duris, išėjo kaimynas, priėjo prie V. durų. Nieko nesakydamas nustūmė savo draugą ir dviem rankom į krūtinę pastūmė V. V. nuo smūgio nukrito ant nugaros. Nustūmęs V., kaimynas ramiausiai nuėjo rūkyti. V. pati atsikėlė, paėmė savo telefoną ir pasakė, kad dabar tai jau tikrai neatleis ir skambins policijai. Vyriškis paėmė ją už rankos ir paprašė neskambinti. Bet V. atsakė, kad jis pats mato, ką jis daro. V. paskambino į policiją. Bet pokalbio negirdėjo, nes ji užėjo į kambarį. O. K. nuėjo į savo kambarį. Išgirdo, kad atvažiavo policijos pareigūnai. Tuomet išėjo iš savo kambario ir nuėjo į tualetą. V. parašė pareiškimą, ir tą kaimyną išvežė į policiją. Bet gan greitai jis grįžo atgal, gal už pusvalandžio. Akivaizdžiai matėsi, kad jis labai supykęs, nes labai rėkė, su kažkuo iš savo kompanijos triukšmavo ir sakė, kad „dabar tai jie tikrai nemiegos“. Po kiek laiko jai į telefoną paskambino V. ir pasakė, kad jai padegė duris, ir paprašė ateiti pastovėti prie durų, nes jei uždarys duris, vėl neatidarys. O. K. apsirengė ir išėjo į koridorių. Pamatė, kad viskas užgesinta. Buvo apdegęs kilimėlis prie durų, mėtėsi apdegę plastiko gabaliukai ir apdegė durų apačia. O. K. pasakė, kad reikia išmesti, nes labai nemalonus kvapas. Bet V. pasakė, kad kol kas nereikia, nes iškvietė policiją. Padegimo nematė ir kas užgesino nežino. Kol ji stovėjo prie jos durų, o V. nuėjo į tualetą, pamatė, kad iš tualeto išėjo kaimynas ir rankose laiko plastiko gabaliukus. Jis sustojo prie jos ir pasakė, „ko čia stovi, gali eiti“. O. K. atsakė, kad laukia, kol grįš V. Jis atsakė, kad gali nelaukti, nes jos visos bus iš čia išrūkytos. Suprato, kad jis vėl ketina padegti. Ir tuo metu atvažiavo policija ir grįžo V. V. nuėjo rašyti pareiškimo, o po to kaimyną tikriausiai išvežė pareigūnai, nes po to buvo tylu ir jo nesimatė. Po to įvykio, kai jis kovo mėn. buvo išvežtas į policiją, O. K. nieko blogo apie jį negali pasakyti. Jis vaikšto ramus, jokio triukšmo nėra. Negirdėjo, kad būtų koks konfliktas ir su kitais kaimynais ir su V. Ji ir iki to įvykio negirdėjo, kad jis su kuo iš kaimynų ir būtent su V. konfliktuoja. Tik girdėjo, kad dar iki minėto įvykio to kaimyno draugė rašė ant kažko iš kaimynų, bet dėl kokios priežasties, nežino. Su jo drauge buvo kažkokie nesutarimai, bet tik dėl to, kad ji atsisako tvarkyti bendro naudojimo patalpas ir jai nepatinka kaimynų pastabos. Po įvykio, kai V. nukrito, jai greitoji kviečiama nebuvo. Bet vėliau pradėjo sakyti, kad jai nuo to kritimo vis skauda nugara. Todėl ji kreipėsi į polikliniką ir pasakė, kad jai ar skilo ar lūžo „uodegikaulis“. Dabar ji gali tik vaikščioti ir stovėti, sėdėti negalima (b.l. 51-52) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak O. K., ankščiau galvos skausmai kaimynei būdavo prieš slogą, po to pradėjo skųstis. Kaimynė visą laiką tokia pati būdavo, pastaroji su nieko nekonfliktavo. Su kaltinamuoju jos, O. K. santykiai nei geri, nei blogi, net nesisveikina. Duris spardė kitai kaimynei, J. Pasak O. K., ji apžiūrėjo kilimėlį, kuris buvo padegtas, durys buvo aprūkusios, juodos. Kai pastūmė kaimynę toje vietoje buvo A. V. draugas, gal ir kaimynė J. Jai, O. K. A. V. negrasino. O. K. teigimu, ji gyvena 5 aukšte, durys yra vienintelės įeinančios į patalpas, užsidegus kitur išėjimo nėra. Kai padegė, pajuto kvapą. Matė kaip pastūmė nukentėjusiąją. Pasak O. K., pastatas, kuriame gyvena, yra bendrabučio tipo, jos butas yra (duomenys neskelbtini), sekantis yra A. V. butas (duomenys neskelbtini). Ji, O. K. pajuto grasinimą, kai A. V. pasakė, kad pastarasis išrūkys tas „kurvas“. Ji, O. K. nematė kas padegė duris ir kas užrakino. A. V. grasino padegti ir pastarasis padegė.

Apklausta teisme liudytoja V. J. parodė, kad kovo mėnesio pabaigoje kaimynas šventė, buvo triukšmaujama. Ji, V. J. buvo savo kambaryje, apie 11.30 val. išgirdo balsus, išėjo ir pamatė kaip kaimynė atidarinėja duris, pastaroji pasakė, kad jai nulaužė durų rankeną, ji bandė atidaryti duris. A. V. eidamas pro šalį griebė kaimynę ir trenkė į grindis, ji, V. J. matė kaip kaimynė aukštielninka krito. A. V. draugai pastarąjį nutempė jėga. V. M. nuėjo kviesti policijos. Kai atvažiavo policija, ji, V. J. išėjo ir pasakė, kad matė kaip kaimynę parvertė ant grindų. Kaimynė parašė pareiškimą, praėjo valanda. Į duris kažkas spyrė, pamanė, kad grįžo kaimynas. Po kurio laiko vėl išgirdo kaip kažkas garsiai kalba. Atidarė duris, pamatė, kad aprūkusios kaimynės durys. Pareigūnams pasakė, kad nieko nematė. V. J. teigimu, kaimynas V. M. rankomis pastūmė, pastaroji bandė atidaryti duris, tuo momentu ją pastūmė ir ji parkrito aukštielninka. Toliau V. M. kėlėsi ir ant kelių suklupo, bet po to atsikėlė, A. V. dar norėjo pulti, bet draugai pastarajam neleido. Matė, kad durų rankena buvo nulaužta. Pasak V. J., dviejų ar trijų metrų atstumu matė kaip V. M. pastūmė. Apšvietimas buvo geras. Su kaimyne bendrauja. V. M. skundėsi, kad pastarajai skaudėjo, dabar geria vaistus. V. M. skundėsi skausmais nugaroje, ankščiau nesiskundė. Ji, V. J. kaimyną ir dabar mato, dabar elgiasi normaliai, jokių konfliktų, tyku, ramu. V. J. teigimu, ji negalėjo taip pasakyti, kad kaimynę spaudė prie grindų. Matė stūmimo momentą. Jos, V. J. durys šalia po kaire puse, kaimynas praėjo pro ją, kaimynas gyvena dešiniau, priešais. Kaimynas pareina pro ją, V. J. ir eina į tą pusę. Kaimynas bandė atidaryti duris ir pastarasis puolė prie V. M.. Ji aukštielninka parkrito. Draugai kartu su kaimynu ėjo. Po to, draugai paėmė už rankų ir nutempė nuo V. M. tolyn.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš metus į jų aukštą (nupirko butą) atsikraustė vyriškis. Jo vardo ir pavardės nežino. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Iš pradžių buvo nesutarimai, kol jis darė savo bute remontą. Apie konfliktus su kaimynais negirdėjo. 2014-03-25-26 d. jo bute vyko šventė. Pastoviai vaikščiojo jo draugai, grojo muzika. Kovo 26 d. apie 00.30 val. išgirdo kažkokį šurmulį, kažkas krapšto duris. Išėjo į koridorių ir pamatė prie V. durų stovi V. ir O. K.. Jos bandė atidaryti V. duris. V. pasakė, kad šis kaimynas nulaužė durų rankeną. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynas. Jis buvo išgėręs. V. jam pasakė „ką jis padarė, kad ji dabar negali atidaryti durų“. Jis nieko nesakydamas pripuolė prie jos ir kažkaip stūmė, V. krito aukštielninka. Jo draugai puolė jį traukti nuo V. Bet jis priešinosi, stūmė V., neleido jai atsikelti. Draugai atitraukė nuo V., išvedė jį rūkyti. V. pati atsikėlė. V. į medikus nesikreipė, matyt iš šoko nieko nepajuto, į polikliniką nuėjo kitą dieną. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė V., kai kaimynas nulaužė rankeną. Kaimyną išvežė. V. J. nuėjo į savo kambarį. Girdėjo, kad kaimynas ir prie policijos keikėsi, įžeidinėjo V., bet grasinimų jos atžvilgiu negirdėjo. Po kiek laiko, gal po valandos, grįžo kaimynas, nes praeidamas jis spyrė į V. J. duris. Vėl prasidėjo vaikščiojimai. Po kiek laiko kaip ir ramu, bet girdi balsus ir vaikščiojimą. Išlindo į koridorių. Tuomet jau buvo policijos pareigūnai. V. įėjimo durys buvo aprūkusios, pradegintas kilimėlis. Policijos pareigūnai labai griežtai su juo kalbėjosi, pagrasino, kad uždės antrankius, tai kaimynas buvo labai ramus, nekalbėjo. Jį išvežė. Po šio įvykio kaimynas labai ramus, praktiškai jo nesimato. Rimtų konfliktų kaip ir nebuvo, tik žodiniai konfliktai dėl remonto, nes jis neadekvačiai reaguodavo į kaimynų pastabas ar prašymus (b.l. 55-56).

Apklaustas teisme liudytojas E. M. (išaiškinama teisė, numatyta LR BPK 82 str. 2 d.) parodė, kad buvo pakviestas į gimtadienį, pradėjo švęsti, nežino kuri buvo valanda, išėjo parūkyti. Einant į rūkyklą pradėjo kabintis moteris, klausė kodėl jie vaikšto ir triukšmauja, trukdo. Jie gal garsiai kalbėjosi. Po kiek laiko atvažiavo policija, pasakė, kad išjungtų muziką ir nusiramintų, jie taip ir padarė. Po kiek laiko vėl pradėjo kabintis prie jų. Taip pat kabinėjosi kaip ir pirmą kartą. Kai grįžo parūkę, išgirdo triukšmą laiptinėje. Pamatė, kad nulaužta nukentėjusiosios durų rankena. A. V. atsinešęs reples kažką krapštėsi. Brolį išvežė policija. Brolį užpuolė, girdėjo žodžius, nieko nematė. A. V. buvo supykęs, nieko nesakė kas čia vyksta. A. V. visą laiką buvo su jais, po to pastarąjį išvežė policija. Kai grįžo A. V. nieko nesakė, sakė tik, kad moteris rašo jam pareikšimą, dėl ko nežino. Nelabai dažnai lankosi. Jis, E. M. atsimena, kad tai buvo kovo 25 d., kaimynė tuo tarpu viena buvo kuri kabinėjosi. Nepažįsta, kuri moteris. Kaimynė pradėjo kabinėtis po poros valandų nuo tada kai pradėjo švęsti, buvo 11 val. Po policijos apsilankymo pritildė muziką. Nuo kada ramybės metas nežino. Pasak E. M., jo tuo metu nebuvo, kad durys buvo padegtos, kas sulaužė durų rankeną nematė, nukentėjusioji sakė, kad jo brolis. E. M. teigimu, šventė 5 ar 6 asmenys, vartojo degtinę, išgėrė 2 ar 3 butelius, jis vaikščioti dar galėjo ir atsimena dar kažką. Apie tą įvykį su broliu nešnekėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. parodė, kad 2014-03-25 apie 20.00-21.00 val. atėjo pas savo draugą A. V. į namus (duomenys neskelbtini), nes buvo pakviestas į jo gimtadienį. Iš viso buvo berods 7 žmonės. Šventės metu jis ir kiti žmonės nuolat išeidavo į koridorių, tai eidavo parūkyti, tai į tualetą. Kaimynės juos visą laiką užkabindavo savo komentarais, jos buvo nepatenkintos, kad jie čia vaikšto, kad garsiai groja muziką ir pan. Niekas į jų pastabas nekreipė dėmesio, į konfliktą nesivėlė. Kažkas iškvietė policiją. Atvažiavo pareigūnai, įspėjo dėl triukšmo ir išvažiavo. Jie sumažino garsą. Kiek prisimena, po šio policijos apsilankymo A. susipyko su kaimyne, iš kurio buto ta kaimynė ir koks jos vardas, nežino. A. šitai kaimynei iš pykčio sulaužė durų rankeną. Jie šūkavo ir kai kaimynė užsidarė savo bute, A. stipriai patraukė rankeną ir ji nulūžo. Jis rankeną numetė prie durų. Jie nuėjo. Po kiek laiko jis vėl išėjo į koridorių ir pamatė, kad moteris negali išeiti iš to buto, nes sulaužyta durų rankena. Prie to buto durų stovėjo kažkoks vyriškis ir dar kita kaimynė. Ta, kuri buvo bute ir negalėjo išeiti, vis rėkė, ką jis padarė, kad dabar negali išeiti. E. M. priėjo padėti. Kažkas jam padavė reples ir jis replėmis atidarė duris. Neprisimena, kad A. tuo metu būtų priėjęs prie tos kaimynės. Jokio konflikto tarp A. ir tos kaimynės nematė. Netrukus jis iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Jo jau nebuvo, kai atvažiavo antrą kartą policija. Nieko nežino apie tai, kada ir kaip buvo padegtas kilimėlis prie tos kaimynės durų. A. ir kiti jo svečiai tą vakarą buvo nemažai išgėręs. Bet A. nebuvo agresyvus. Jis tik labai supyko, kad prie jo ir jo svečių tos kaimynės nuolat kabinėjosi. Jis kelis kartus apsižodžiavo su viena iš kaimynių, t.y. abi pusės keikėsi ir rėkė, bet jokių grasinimų iš A. tos moteriškės atžvilgiu negirdėjo, nematė, kad jis jai trenktų ar pastumtų. Taip pat nematė, kad ji būtų kritusi. Pas A. į svečius užeina dažnai, kokį kartą per savaitę. Ir visą laiką būdavo nesutarimai su kaimynėmis. Jos pastoviai ką nors pasakydavo, buvo nepatenkintos, kad čia vaikšto pašaliniai, nors jie netriukšmaudavo (b.l. 65).

Apklaustas teisme liudytojas V. T. (išaiškinama teisė, numatyta LR BPK 82 str. 2 d.) parodė, kad šventė A. V. gimtadienį, pastarąjį pasveikino, A. V. jį pakvietė. Nuvažiavo pas A. V., šventė, nuėjo parūkyti, kaimynai buvo pasipiktinę, kaimynė iškvietė policiją dėl muzikos. Kitą kartą vėl apsižodžiavo, po valandos dar kartą iškvietė policiją. A. V. pasakė, kad pats parašys pareiškimą, jog neleidžia ramiai praeiti. Jie pabuvo pusvalandį, nuvažiavo į komisariatą. Po kiek laiko pasėdėjo ir išvažiavo namo. Kai parūkę grįžo, A. V. nuėjo į tualetą, pastarasis stovėjo ir kažką aiškinosi, išgirdo triukšmą. Jis, V. T. išėjo, A. V. barėsi. V. T. teigimu, kad tas triukšmas buvo dėl rankenos, nežinojo, nematė kas ją nulaužė. Tada antrą kartą atvažiavo policija ir išvažiavo. Viskas vyko vakare. Pirmą kartą policija atvažiavo po poros valandų. Su broliu ne kartu atvyko. Kai policija atvažiavo buvo tamsu. Kiek žino policija atvažiavo du kartus. Pasak V. T., jam pasakė E. M., kad kažkas nulaužė rankeną. V. T. teigimu, buvo išgėręs gal 10 ar 9 val., 4 asmenys gal pusantro butelio buvo išgėrę, gal 2 ar 3 butelius. Jis, V. T. negali pasakyti kiek buvo valandų, į valandas nežiūrėjo, policija atvažiavo, nes grojo muzika, apie smurtą negali pasakyti. Anot V. T., dalyvavo 7 asmenys. Brolis nepasakojo apie tolimesnius įvykius. E. M. pasakė, kad A. V. buvo uždarytas į areštinę.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad 2014-03-25 apie 16.00-17.00 val. jis su savo žmona G. atvažiavo pas jo draugą A. V. į namus švęsti gimtadienį. Jie sėdėjo, klausėsi muzikos, vartojo alkoholinius gėrimus. A. kaimynės, 3-4 moteriškės, iš karto pradėjo rodyti savo nepasitenkinimą. Kai jie išeidavo į koridorių parūkyti ar į tualetą, jos nuolat juos užkabindavo „vaikšto čia visokie, atsivedė k..“ ir pan. Niekas į jų žodžius nekreipė dėmesio. Po kiek laiko atėjo moteriškės, pasibeldė ir paprašė patylinti muziką. Jie sumažino garsą, bet jos vėl atėjo ir pareikalavo visai išjungti, nes kitaip iškvies policiją. Atvažiavo policija, įspėjo juos dėl muzikos. A. sumažino garsą. Kai išvažiavo policija, A. tikrai buvo supykęs, kad ir gimtadienio negali normaliai atšvęsti. Jis išėjo parūkyti. Koridoriuje girdėjo kažkokį triukšmą, bet kas ten vyko, nematė. Išėjęs į koridorių pamatė, kad vienos kaimynės durų rankena sulaužyta, šalia stovi A., o moteriškė rėkė, kad jai rankeną sulaužė. Jokio konflikto nematė, nežino, kaip ir kodėl A. sulaužė durų rankeną. Taip negali pasakyti, ar jis tą kaimynę stūmė, ar sudavė, ar ji buvo nukritusi. Kai jis išėjo į koridorių, šalia to buto stovėjo, jam atrodo, dar kelios moteriškės. Tuo metu atvažiavo policija, ir A. išvažiavo su jais į komisariatą. Po to matė, kaip E. padėjo atidaryti duris. Kol jis atidarinėjo duris, šalia E. stovėjo to buto savininkė ir dar moteriškės. V. T. buvo A. bute ir pravėręs duris žiūrėjo. A. tuo momentu tikrai nebuvo, jis ką tik buvo išvežtas į komisariatą. Po kiek laiko atėjo E. V. T. paskambino į komisariatą ir paklausė, kaip reikalai. Jam buvo pasakyta, kad jis yra komisariate ir rašo pareiškimą. Jie jau nelaukė A., ir V. T. iškvietė taksi. Tuo pat metu išvažiavo ir E. namo (b.l. 66).

Apklaustas teisme liudytojas G. S. parodė, kad atvažiavo pasveikinti A. V., po pasveikinimo šventė, ėjo rūkyti į koridorių. Kažkokios moteriškės šnekėjo. Atvažiavo policijos pareigūnai, pastarieji nesuprato kodėl juos iškvietė, jie ne garsiai triukšmavo. Antrą kartą kai atvažiavo policija, su pastaraisiais išvažiavo A. Dar kartą kai ėjo rūkyti, įbėgo kažkoks vyriškis, sakė, kad nuleis juos nuo laiptų. Pasak G. S., pačio konflikto nematė, tik tą vyriškį, kuris grasino nuleisti nuo laiptų. Matė moteriškes, vaikščiojo koridoriuje. Jis, G. S. nedalyvavo jokiuose konfliktuose. A. V. sakė, kad pastarąjį nervina moteriškės, neduoda praeiti. Jis, G. S. išvyko iš gimtadienio, kai A. V. mergina užgesino kilimėlį, pačio gaisro nematė. Matė kaip paėmė arbatinuką ir išbėgo į koridorių, sakė, kad plastmasė degė. Pasak G. S., mergina sakė, kad neva A. V. norėjo padegti kilimėlį. G. S. teigimu, jis buvo stambiausias ir aukščiausias iš ten dalyvavusių, negynė ir neatitraukinėjo A. V. nuo nukentėjusiosios. Matė, kad vaikščiojo moteriškės, viena buvo mėlynu chalatu su baltomis gėlytėmis.

Apklaustas teisme liudytojas L. P. parodė, kad tą dieną šventė draugo A. V. gimtadienį. Eidavo parūkyti į koridorių, moteriškės tuo piktinosi. Atlėkė kažkoks vyriškis ir pasakė, kad visus nuleis laiptais. Jis, L. P. konflikto nematė. Su A. V. kartu eidavo rūkyti, niekas nesikabinėjo. Kai jis, L. P. atvyko buvo šviesu, išvyko vėlokai su taksi. Baigėsi gimtadienis. Matė buvo atvykusi policija, sakė, kad muzika per garsiai grojo. Pareigūnai pasakė, kad garsiai neleistų muzikos ir išvažiavo. Kada atvyko policija nežino, nelabai vėlai. Antrą kartą kai atvyko policija nematė. Pasak L. P., kai A. V. uždegė kilimėlį nematė, gal buvo primigęs tuo laiku kai kažkas kažką darė. Nukentėjusiosios neatsimena, jokio ryšio su pastarąja neturi. Jis, L. P. nestovėjo ten kur sako nukentėjusioji ir nieko nematė. Dalyvavo 5 asmenys. L. P. teigimu, jis nejuto degančios plastmasės kvapo, jis buvo prigėręs ir primigęs.

Apklaustas teisme ekspertas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad patvirtina byloje pateiktą išvadą. Tai stuburo dalis, kaklo 5 slanksteliai, kryžkaulio 5 slanksteliai suaugę į vieną. Kryžkaulis tas kaulas, kuris tarp klubikaulio, tai dubens kaulas. Slanksteliai suaugę į vieną. Lūžis apatiniame slankstelyje. Teisėjai parodžius ekspertui rentgenogramą, ekspertas paaiškino, kad nuo sumušimo tai skiriasi, turi būti pažeisti audiniai, tai pažeistas kaulas. Jis, M. Paliulis matė, kad yra lūžis, jis nėra tikras, prašė tai patvirtinti radiologą. Šiai dienai turi matytis kaulinis randas. Pasak M. Paliulio, nors nuotraukoje nesimato lūžio vietos, tačiau radiologas gali pasakyti yra lūžis ar ne. M. Paliulio teigimu, yra radiologo įrašas, kad yra padarytas lūžis, nuotraukas skaito radiologas, laborantas padaro nuotrauką ir pastarasis ją aprašo. Traumatologas pats daro išvadą, turėdamas klinikinius požymius, plius radiologo išvadą. Nuo įvykio yra 9 dienos, tai patenka į tą terminą, kad nesimatys požymiai. Pasak M. Paliulio, nuotraukoje matosi lūžimas, o ne patinimas, patinimas nesimatys. Gali nebūti kitų išorinių požymių ar jie silpnai pasireikšti, 5-9 dienos ir kraujosruva gali būti išnykusi. M. Paliulis paaiškino, kad lūžis nesugyja per 10 dienų, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas kiek reikia tęsti. Pacientė atsisakė nedarbingumo pažymėjimo, nieko nuostabaus šiais laikais, jei reikia uždirbti. Pasak M. Paliulio, jis turi 40 metų darbo stažą, pilnai patvirtina savo išvadą.

Apklaustas teisme specialistas Raimundas Lapėnas paaiškino, kad gegužės 30 d. dar kartą yra padaryta kontrolinė papildoma kryžkaulio nuotrauka. Jis, R. Lapėnas konsultavosi su radiologais, nes kilo klausimų. R. Lapėno teigimu, paneigti, kad tai buvo kryžkaulio lūžimas jie negali, nes kontūras turi būti lygus, be jokių atsikišimų. Šitoje vietoje kryžkaulis į uodegikaulį pereina labai lygiai, o šitoje vietoje kontrolinėse nuotraukose kontūras tapęs žymiai lygesnis. Pasak R. Lapėno, jis asmeniškai būtų daręs kompiuterinę tomografiją. Tai yra 5-tas kryžkaulio slankstelio lūžis. Kryžkaulis turi 5 slankstelius, po to prasideda uodegikaulis ir 5-to kryžkaulio slankstelio srityje matosi nelygus kontūras. Iš nuotraukos vertinti labai sunku. R. Lapėnas paaiškino, kad yra nuotrauka 2014-04-04 pirminės apžiūros dvi nuotraukos, o kontrolinės 3 nuotraukos trūksta, pas juos ji yra duomenų bazėje. Iš priekinių nuotraukų žiūrint neįmanoma vertinti. Atšiauštų vietų neturi būti kontūre. Diagnozė nenustatoma vien tik iš rentgeno nuotraukų. Pasiėmus rentgeno nuotrauką sunku pasakyti ar tai lūžis ar ne. Reikia visumos. Jei nukrito žmogus ir atsisėdo ant sėdmenų, tai tokios traumos 85 procentai arba uodegikaulio ar 5 slankstelio lūžimas tikrai įvyksta. Peržiūrėjus kompaktinį diską, R. Lapėnas paaiškino, kad kompaktiniame diske yra tos pačios nuotraukos, kuriose nesimato lūžio. Yra tiesos, kad gijimo stadijoje, kai yra ilgųjų vamzdinių kaulų lūžiai, tada įvyksta retėjimo stadija ir tuo momentu lūžimas tampa aiškesnis. Praėjus lūžimui pusantro ar du mėnesiai ne visada būna labai didelis randas, stubure jis nesiformuoja. Kauluose kai kuriuose pasimato lygi linija, iš nuotraukų kiek mato nesusidaręs didelis kaulinis gumbas. Lūžimo senumo iš rentgeno nuotraukos niekada negali pasakyti. Diagnozė nustatoma ne vien iš rentgeno, yra subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Tai kraujosruva, skausmingumas spaudžiant toje vietoje, krepitacija audinių ir girgždėjimas ir tada eina instrumentiniai tyrimai. Pasak R. Lapėno, jei yra kryžkaulio lūžis vertina ir traumatologas, ir radiologas. Matydamas tokią nuotrauką, jis rašytų arba yra kryžkaulio, ar uodegikaulio lūžis. Jei pasislinkę, tai tada vadinama kitokia diagnoze. R. Lapėno teigimu, uodegikaulis su kryžkauliu padaro kampą, aiškiai matosi, jei kyla abejonių tada daromas detalesnis tyrimas, daroma kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Magnetinis rezonansas galėtų parodyti buvusį kaulo lūžimą. 05-30 tokiomis nuotraukomis negalima vertinti. 04-04 tai vadinama pirminė nuotrauka. Kryžkaulis labai didelis kaulas, viršutinė dalis kur laibai matosi, tai labai stambi vieta. 05-30 nuotraukoje matosi, kad yra išlygintas kontūras, ten lūžimo aiškios linijos nėra. Skirtumas tarp nuotraukų 05-30 ir 04-04 yra.

Specialisto išvadoje Nr. G 2163/14 (01) nurodyta, kad V. M. nustatytas kryžkaulio apatinio (penkto) slankstelio lūžis, kuris padarytas kryžkaulio-uodegikaulio sritį paveikus kietu buku daiktu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau 10 d.). Sužalojimo padarymo galimybė 2014-03-26 parkrentant ir sėdmenimis atsimušant į grindis neatmetama. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu sudavus per kryžkaulio-uodegikaulio sritį arba krentant ir šia dubens sritimi atsimušant į kietą buką daiktą. Objektyvių medicininių galvos sužalojimo požymių nenustatyta (b.l. 39-40 ).

Patikros alkotesteriu duomenimis A. V. 2014-03-26 01.08 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas. (b.1. 75)

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 2 d. Pats kaltinamasis A. V. teismo posėdyje neneigė, kad padegė prie V. M. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų esantį kilimėlį, tačiau aiškino, kad tai nebuvo pavojinga. Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. parodė, kad kaimynės jį kaltino, gal, kad nevaikščiotų, pačios provokavo, kabinėjosi prie jo mergaitės, trūko kantrybė, dar buvo pavartojęs alkoholio, todėl praeidamas nulaužė rankeną su ranka. Vėliau jis uždegė polisterolį ir numetė ant kilimėlio, tačiau jis nedegė, o lydėsi. Jo, A. V. mergina pasakė, kad baigtų kvailioti ir eitų namo, mergina užpylė vandens ant kilimėlio. Tuo metu bendravo su draugais, pastarieji matė kaip jis, A. V. uždegė. Pasak A. V., koridoriuje stovėjo gabalas polisterolio, jis jį atnešė ir padėjo ant kilimėlio, tačiau negali pasakyti kodėl būtent pasirinko nukentėjusiosios duris. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad kaimynai, pagrinde iš (duomenys neskelbtini) buto, prie jo ir jo svečių kabinėjosi, neleido pastariesiems praeiti nei virtuvę, nei į tualetą. Atvažiavusi policija juos įspėjo dėl triukšmo, pamanęs, kad tai kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto iškvietė policiją, iš pykčio, praeidamas pro butą Nr. (duomenys neskelbtini) spyrė, nuo smūgio lūžo durų rankena. Dar kartą atvažiavusi policija, jį, A. V. išvežė į komisariatą, grįžęs namo, nusprendė kaimynei iš (duomenys neskelbtini) buto padeginti kilimėlį prie buto, nes norėjo atkeršyti kaimynei už sugadintą nuotaiką ir gimtadienį. Nusprendė padegti kilimėlį prie durų, suprato, kad dėl tokių jo veiksmų gaisras kilti negalėtų, nes niekas iš kaimynų dar nemiegojo ir jo svečiai taip pat nuolat buvo koridoriuje, tai eidavo rūkyti, tai į virtuvę. Be to, jis, A. V. visus garsiai įspėjo, kad „tuoj visus išrūkysiu, neduosiu ramybės“. Atnešė polisterolio plokštę ir padegė. Bet viskas užgeso, dar matė, kad kažkas iš karto viską užpylė vandeniu. Kaltinamojo parodymus patvirtino tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. M.. Apklausta teisme nukentėjusioji V. M. parodė, kad A. V. įspyrė duris ir pradėjo spardyti jos duris, nuspyrė rankeną. Vėliau išgirdo, kad prie jos, V. M. durų kažkas treška, pajuto smilkalų, plastmasės kvapą. Atidariusi duris, pamatė, kad prie jos, V. M. durų padėta plastmasė. A. V. tuo momentu nešėsi dar 4 lapus tos plastmasės ir pasakė, ko ji, V. M. čia stovi, pastarasis ją išrūkys. Apklausta ikiteisminui tyrimo metu V. M. parodė, kad A. V. pagalvojęs, kad tai ji iškvietė policiją, ir kai atvažiavo policija, pastarasis iš kojos, kokius tris kartus, stipriai sudavė per durų rankeną ir ji nulūžo. Ji, V. M. išėjo į koridorių pažiūrėti ir tuo metu buto durys užsitrenkė. Vėliau išgirdo, kad priėjo A. V. prie jos durų ir išgirdo kažkokį krapštymą. Pradariusi duris, matė nueinantį A. V., o prie jos durų padegtas kilimėlis, svyla plokštės, bet jau kažkas užpylė vandeniu, mano, kad A. V. draugė. Tačiau kilimėlis išdegė ir aprūko durys. Veika kvalifikuotina pagal LR BK 187 str. 2 d., padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis taip veikdamas suprato, kad gadina svetimą turtą visuomenei pavojingu būdu. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja O. K. paaiškino, kad kaltinamasis A. V. praeidamas pasakė, kad jis jas tuoj išrūkys. Byloje nustatyta, kad kaip pakurą panaudodamas polisterolio gabalus, A. V. padegė prie V. M. buto durų padėtą kilimėlį, dėl ko aprūko ir buto durys. V. M. priklausantis turtas sugadintas visuomenei pavojingu būdu, nes dėl to galėjo nukentėti ir žmonės.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. V. dėl šio epizodo kaltu neprisipažino ir parodė, kad pats tyčia nieko nestūmė, gal ir buvo kokių susistumdymų, neatsimena. Jis, A. V. nestumdė moterų rankomis, specialiai jų nestūmė, neatsimena, kad jis stumdytų V. M., gal netyčia. Kad kaltinamas dar ir kūno sužalojimu po kelių mėnesių sužinojo iš tyrėjos. Iš pradžių niekas nekalbėjo apie sumušimus, nukentėjusioji iš pradžių nieko nesakė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. parodė, kad tikrai nukentėjusiajai į veidą nesudavė, gal pastūmė. Ar nukentėjusioji krito, negali pasakyti, nes neprisimena, buvo labai girtas. Jokių grasinimų iš jo, A. V. pusės nebuvo ir nukentėjusiosios tikrai nemušė. Jam, A. V. buvo pranešta, kad konflikto metu kaimynė nuo pastarojo pastūmimo nukrito (nors jis, A. V. šito momento neprisimena) ir jai lūžo uodegikaulis, t.y. jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pasak A. V., mano, kad tai yra sutapimas ir kaimynė galėjo nukristi šiek tiek anksčiau ar vėliau, nusprendė pasinaudoti situacija ir apkaltinti viskuo jį. Nes įvykio metu ir po to, kai jis, A. V. buvo pristatytas į komisariatą, jam niekas nieko nesakė, kad V. M. krito ir susižalojo. Tiek nukentėjusioji V. M., tiek liudytoja O. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu davė parodymus priešingus kaltinamojo A. V. parodymams. Nukentėjusioji V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pribėgo A. V. ir pasakė, ko ji nori, ji atsakiusi, kad pastarasis sulaužė duris, A. V. jai trenkė į veidą. Ji, A. M. atsikėlė, įėjo į kambarį ir atvažiavo policija. Pasak A. M., A. V. jai davė kumščiu į veidą, ji parkrito ant nugaros atbulomis. Kai ji, V. M. nukrito, susitrenkė galvą, nukritusi pajuto galvos skausmą. Kai ji, V. M. atsikėlė, A. V. puolė ant jos, bet pastarojo draugai jį laikė. Kitą dieną pajuto nugaros skausmą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. M. davė iš esmės analogiškus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo duotiems parodymams, tik nurodė tiksliai į kurią veido sritį A. V. jai pataikė, suduodamas kumščiu į veidą. Pasak V. M., A. V. nieko nesakydamas pripuolė prie jos ir kumščiu sudavė į veidą, pataikė į dešinį žandą. Smūgis buvo stiprus, jai, V. M. netikėtas ir ji iš karto krito visu ūgiu ant nugaros. A. V. puolė prie jos, V. M., matyt, norėdamas jai spirti, bet pastarąjį sulaikė jo draugai, atitraukė nuo jos ir išvedė toliau. Po A. V. pastūmimo, kai ji, V. M. nukrito, po kelių dienų pradėjo skaudėti nugarą. Iš pradžių kamavo tik galvos skausmai. Įvykio metu, t.y. 2014-03-25-26 d. A. V., būdamas neblaivus, sudavė jai, V. M. ranka į veidą ir nuo smūgio nukrito. Liudytoja O. K. davė parodymus iš esmės atitinkančius nukentėjusiosios parodymams, tik jos parodymai nebuvo tokie tikslūs, nurodant kur tas smūgis buvo suduotas nukentėjusiajai V. M.. Apklausta teisminio nagrinėjimo metu liudytoja O. K. parodė, kad po kiek laiko praeidamas pro šalį A. V. nustūmė vyruką ir pastūmė nukentėjusiąją. Pasak O. K., A. V. V. M. davė su rankomis į krūtinę. Ji, O. K. stovėjo priešais, A. V. V. M. stūmė su rankomis ir kaimynė nukrito aukštielninka. V. M. padėjo atsikelti, pastaroji sakė, kad skauda nugarą. Teisme liudytoja O. K. parodymus patvirtino kaip teisingus ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad A. V. dviem rankom į krūtinę nustūmė V. M., pastaroji nuo smūgio nukrito ant nugaros, V. M. pati atsikėlė. Vien tai, kad liudytoja O. K. negalėjo tiksliai nurodyti kur tie smūgiai buvo suduoti, nešalina kaltinamojo A. V. baudžiamosios atsakomybės, kadangi realu, jog liudytoja galėjo neįsiminti smūgio lokalizacijos. Be to, pastebėtina, kad pats kaltinamasis A. V. parodė, kad tyčia nieko nestūmė, gal ir buvo kokių susistumdymų, neatsimena dėl girtumo. Liudytoja V. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. V. eidamas pro šalį griebė kaimynę ir trenkė į grindis, matė kaip V. M. krito aukštielninka. A. V. draugai pastarąjį nutempė jėga. Kai atvažiavo policija, ji, V. J. pasakė, kad matė kaip kaimynę parvertė ant grindų. V. J. teigimu, A. V. V. M. rankomis pastūmė, pastaroji bandė atidaryti duris, tuo momentu ją pastūmė ir ji parkrito. Toliau V. M. kėlėsi ir ant kelių suklupo, bet po to atsikėlė, A. V. dar norėjo pulti, bet draugai pastarajam neleido. Pasak V. J., dviejų ar trijų metrų atstumu matė kaip V. M. pastūmė. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. parodė, kad A. V. nieko nesakydamas pripuolė prie V. M. ir kažkaip stūmė, pastaroji krito aukštielninka. A. V. draugai puolė pastarąjį traukti nuo V. M., bet jis priešinosi, stūmė V. M., neleido jai atsikelti. Draugai atitraukė A. V. nuo V. M., išvedė jį rūkyti. V. M. pati atsikėlė. Kaip ir liudytoja O. K., liudytoja V. J. patvirtino, kad būtent dėl A. V. pastūmimo, griūdama V. M. aukštielninka susižalojo, vėliau draugai A. V. nuo V. M. atitraukė. Aptariant liudytojo E. M. parodymus, matyti, kad šis liudytojas nematė įvykio, nežino kas konkrečiai įvyko, todėl jo parodymais remtis kaltinant A. V. nėra teisinio pagrindo. E. M. teigė, jog nematė, kad A. V. trenktų nukentėjusiajai ar ją pastumtų, taip pat nematė, kad V. M. būtų nukritusi. Analizuojant liudytojo V. T. parodymus kaip įrodymų šaltinį, darytina išvada, kad paties įvykio nematė taip pat kaip ir liudytojas E. M., taigi šis liudytojas nieko neparodė apie įvykio aplinkybes. Liudytojo V. T. teigimu, jis negali pasakyti ar A. V. stūmė kaimynę V. M., ar pastarajai sudavė, ar ji buvo nukritusi. Tiek apklaustas teisminio nagrinėjimo metu liudytojas G. S., tiek liudytojas L. P. parodė, kad pačio konflikto nematė. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad G. S. mato pirmą kartą, ne V. T. ir E. M. ją atitraukė nuo A. V., matė L. P., pastarasis stovėjo prie durų kai vyko konfliktas, kartu stovėjo ir A. V. draugė. L. P. stovėjo tuo metu prie A. V. durų. A. V. prie jos, V. M. durų buvo su draugais. Šiuo atveju kreiptinas dėmesys, kad minėti apklausti liudytojai yra arba kaltinamojo giminaičiai arba draugai, todėl galimi subjektyvūs pastarųjų parodymai kaltinamojo naudai, taip pat neatmestina ir tai, kad pastarieji ne visus to vakaro įvykius matė.

Vertinant aukščiau aptartus parodymus šiuo atveju labai svarbi yra specialisto išvada dėl nukentėjusiajai V. M. padarytų sužalojimų. Iš Specialisto išvados Nr. G 2163/14 (01) matyti, kad V. M. nustatytas kryžkaulio apatinio (penkto) slankstelio lūžis, kuris padarytas kryžkaulio-uodegikaulio sritį paveikus kietu buku daiktu ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam (ilgiau 10 d.). Sužalojimo padarymo galimybė 2014-03-26 parkrentant ir sėdmenimis atsimušant į grindis neatmetama. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu sudavus per kryžkaulio-uodegikaulio sritį arba krentant ir šia dubens sritimi atsimušant į kietą buką daiktą. Objektyvių medicininių galvos sužalojimo požymių nenustatyta (b.l. 39-40 ).

Išdėstyta specialisto išvada, teismo vertinimu, atitinka nukentėjusiosios parodymus. Nukentėjusioji parodė, kad A. V. jai davė kumščiu į veidą, dėl ko pastaroji parkrito ant nugaros atbulomis. Kai ji, V. M. nukrito, susitrenkė galvą, nukritusi pajuto galvos skausmą. Kitą dieną pajuto nugaros skausmą. Tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog susitrenkė galvą neprieštarauja specialisto išvadai, nes nebūtinai dėl kritimo turėjo atsirasti galvos sužalojimai. Teisme apklaustas ekspertas M. Paliulis pilnai patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad matė, jog yra lūžis, jis nėra tikras, prašė tai patvirtinti radiologą. Šiai dienai turi matytis kaulinis randas. Pasak M. Paliulio, nors nuotraukoje nesimato lūžio vietos, tačiau radiologas gali pasakyti yra lūžis ar ne. M. Paliulio teigimu, yra radiologo įrašas, kad yra padarytas lūžis, nuotraukas skaito radiologas, laborantas padaro nuotrauką ir pastarasis ją aprašo. Traumatologas pats daro išvadą, turėdamas klinikinius požymius, plius radiologo išvadą. Nuo įvykio yra 9 dienos, tai patenka į tą terminą, kad nesimatys požymiai. Pasak M. Paliulio, nuotraukoje matosi lūžimas, o ne patinimas, patinimas nesimatys. Gali nebūti kitų išorinių požymių ar jie silpnai pasireikšti, 5-9 dienos ir kraujosruva gali būti išnykusi. M. Paliulis paaiškino, kad lūžis nesugyja per 10 dienų. Apklaustas specialistas R. Lapėnas parodė, kad padarytas penktas kryžkaulio slankstelio lūžis. Pasak R. Lapėno, kryžkaulis turi penkis slankstelius, po to prasideda uodegikaulis ir penkto kryžkaulio slankstelio srityje matosi nelygus kontūras. R. Lapėno teigimu, pasiėmus rentgeno nuotrauką sunku pasakyti ar tai lūžis, ar ne, reikia visumos. Jei atsisėdo ant sėdmenų, tai tokios traumos tikrai įvyksta. Diagnozė sutampa ne vien iš rentgeno, yra subjektyvūs ir objektyvūs požymiai. Tai kraujosruva, krepitacija ir girgždėjimas. Pasak R. Lapėno, jei yra kryžkaulio lūžis vertina ir traumatologas, ir radiologas.

Iš bylos medžiagoje esančių kvitų matyti, kad V. M. už vaistus ir vaisius sumokėjo 522,91 Lt, iš jų priteistini 76,61 eurų (kas atitinka 264,52 Lt) turtinei žalai atlyginti kaip pagrįsti: Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 13,40 Lt, 10 vnt. URGO tamprūs pleistrai – 3,90 Lt, 0,5 vnt. Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 17,45 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 13,40 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,15 Lt, 0,5 vnt. Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 17,50 Lt, 0,5 vnt. Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 17,50 Lt, Ketanov 10mg tab. N20 – 11,35 Lt, 0,2 vnt. Paracetamolis SANITAS 5 N100 – 1,72 Lt, 0,5 vnt. Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 17,50 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,15 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,15 Lt, 0,5 vnt. Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 17,50 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 13,40 Lt, 2 vnt. Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 28,31 Lt, Dolmen 25mg granulės geriamam tirpalui N10 – 14,15 Lt, Xefo Rapid 8mg plėvele dengta tabletė N20 – 34,99 Lt, atmestini 258,39 Lt turtinei žalai atlyginti kaip nepagrįsti: TONE 120 tablečių – 112,95 Lt (maisto papildas klausai), Exoderil, 10mg/g, 15 g, kremas, N1 – 17,49 Lt (priešgrybelinis vaistas, naikina odos ligas sukeliančius grybelius), TONE 120 tablečių – 112,95 Lt (maisto papildas klausai), 1,205 kg apelsinai – 3,60 Lt, 1,905 kg bananai – 7,41 Lt, braškės – 3,99 Lt.