Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-05-08 · Administracinė byla Nr. eI2-6224-609/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-05-08
Bylos Nr.
eI2-6224-609/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00181-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-6224-609/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 8 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Romano Klišausko

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

P. R. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –Sprendimas).

Skunde nurodo, kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) , galiojantis iki 2024 m. vasario 27 d. Sprendimu nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2029 m. sausio 2 d. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2029 m. sausio 2 d.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, buvo priimtas, neatlikus išsamaus visų su juo susijusių objektyvių aplinkybių vertinimo, remiantis klaidinga išvada, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Teigia, kad uždraudimas atvykti ne tik į Lietuvos Respubliką, bet ir į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, kuriose taikomas Šengeno acquis, yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui užtikrinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad priimant sprendimus, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai. Be to, buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės (pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkų nusikaltimą, šeiminius (nenustatyti), socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika (trumpalaikiai)). Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimus, kurie yra susiję su grėsme valstybės saugumui, nes tokia grėsmė nenustatyta, o nustatė pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai ir visuomenei, kurios iš esmės pareiškėjas savo skunde neneigia.

Atsakovas nurodo, kad įvertino, jog pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 292 str. 2 d., t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – už sutartą piniginį atlygį, pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenti kitos šalies piliečius, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Ši nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nuosprendžiu paskirta bauda nėra sumokėta, pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo. Tai leido konstatuoti pareiškėjo galimai keliamą grėsmę visuomenei ir viešajai tvarkai.

Be to, buvo nustatyti ir kiti UTPĮ pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, t. y. 2022 m. birželio 7 d. užsienietis Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2022 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) leisti pakeisti darbdavį, tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad darbo sutarties laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja užsieniečiui mokėti 1 240 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2023 m. gruodžio 29 d. duomenimis, nuo 2022 m. liepos 20 d. užsienietis yra įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2023 m. kovo ir 2023 m. lapkričio mėnesiais jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, o nuo 2023 m. balandžio iki spalio mėnesio buvo mokamas mažesnis, nei tarpininkavimo rašte nurodytas, darbo užmokestis, kuris nesiekia 1 MMA. Dėl to padaryta išvada, kad užsienietis neturi pakankamų pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Atkreipiamas dėmesys, kad teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje šaltinis yra darbo sutarties pagrindu gaunamas darbo užmokestis. Atsižvelgus į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1 240 Eur mėnesinis darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustačius, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis visą jo įdarbinimo laikotarpį nebuvo mokamas, o turėdamas leidimą laikinai gyventi, jis įregistravo individualią veiklą ir vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, buvo pagrindas konstatuoti, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (prašė darbo pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) , o ne vykdyti individualią veiklą) ir jis neatitinka UTPĮ nustatytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas teigia, kad nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Tokių duomenų atsakovės naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Atsakovės vertinimu, sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juose motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiagos duomenimis, pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) .

Sprendimu nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2029 m. sausio 2 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) konstatavus, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai (UTPĮ 1335 straipsnio 5 dalis) ir kitais UTPĮ pagrindais, kuriais vadovaujantis buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi (50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.

Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (UTPĮ 133 straipsnio 1 dalis).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (UTPĮ 133 straipsnio 7 dalis).

Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas.

Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybe (UTPĮ 133 straipsnio 8 dalis).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 5 d.; toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų vertinimo tvarka nustato pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte įtvirtinta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai:

38.1. 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

38.2. 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą;

38.3. 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 39 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis turinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas perpus trumpesnis laikotarpis, nei nurodyta Tvarkos 38.1, 38.2 ar 38.3 papunktyje.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2024-01-05 iki 2024-01-15, toliau – ir Tvarkos aprašas) 79 punktas nustato, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o policija ar Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą.

Pagal Tvarkos aprašo 131 punktą, UTPĮ 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui, policijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybos informaciją apie užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai, išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytą terminą priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-492/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad Migracijos departamentas vertindamas, ar asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, neturėtų automatiškai šios išvados perkelti į sprendimą, o, būdamas viešojo administravimo subjektas, turi, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik Valstybės saugumo departamento išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr. 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

Pažymėtina tai, jog pareiškėjui 2022 m. balandžio 4 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų pagrindu ir šis sprendimas nėra skundžiamas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog priimant Sprendimą, buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – Policijos departamento – išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 292 str. 2 d., t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – už sutartą piniginį atlygį, pasikėsino per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenti kitos šalies piliečius, bet nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kad ši nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda nėra sumokėta, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkerius metus po bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog, be kita ko, Migracijos departamentas atsižvelgė į pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius. Tyrimo metu nustatyta, kad turėdamas licenciją vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, pareiškėjas vykdė neteisėtą užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, atsakovės naudojamuose registruose ir duomenų bazėse apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje duomenų nerasta.

Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog Migracijos departamentas pagrįstai nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas.

Pareiškėjas nei faktiškai, nei juridiškai savo teiginių nepagrindė. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas yra pakankamai konkretizuotas, motyvuotas ir individualizuotas, todėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra proporcingas.

Kadangi Sprendimas priimtas, laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas išvadas, jo panaikinimui pagrindo nėra.

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus Pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

P. R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėLaimutė JokubauskaitėRomanas Klišauskas