- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1134-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00213-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., R. M.
- Pareiškėjas
- A. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3000-780/2020 pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys D. M., R. M., antstolis G. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. R. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nustatyta, kad skolininkei D. M. priklauso ½ dalis 0,2657 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). esančio adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Volkswagen Jetta, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Fiat Doblo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis transporto priemonės Mercedes Benz413, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini); ½ dalis R. M. išmokėtinų lėšų – darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumų. Nurodė, kad antstolis G. S. vykdo išieškojimą iš skolininkės D. M. pagal Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2019-07-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2757,61 eurų skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M., trečios eilės išieškotojo A. R. naudai. Vykdant išieškojimą 2019-10-29 buvo areštuotas bendras skolininkei ir jo sutuoktiniui priklausantis turtas – R. M. gaunamos pajamos. Santuoka sudaryta 1986-08-23. Vedybinių sutarčių tarp sutuoktinių įregistruota nėra. Todėl turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininkė nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl vykdydamas antstolio pasiūlymą pareiškėjas kreipiasi dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė skolininkei D. M. ir jos sutuoktiniui R. M. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, pripažįstant D. M. nuosavybės teisę į ½ dalį R. M. gaunamų pajamų. Likusioje dalyje pareiškimą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
1.1. Antstolis G. S. vykdo išieškojimą iš skolininkės D. M. pagal Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2019-07-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo A. R. naudai. Vykdant išieškojimą iš skolininkės D. M. buvo areštuotos jos sutuoktiniui R. M. priklausantis turtas – jo gaunamos pajamos, kurios yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skolininkė nepateikė antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo, todėl antstolis 2020-03-18 pasiūlė išieškotojui A. R. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.
1.2. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 2 dalį laikytina, kad R. M. gaunamos pajamos yra bendroji jo ir sutuoktinės D. M. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi – D. M. ir R. M. bendro turto (R. M. gaunamų pajamų) dalys yra lygios, todėl abiem sutuoktiniams priklauso po ½ dalį. Todėl nustatė, kad D. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. M. gaunamų pajamų.
1.3. Teismas atmetė prašymą nustatyti, kad skolininkei D. M. priklauso ir ½ dalis žemės sklypo bei transporto priemonių. Nurodė, kad antstolis 2019-10-29 patvarkymu areštavo tik skolininkei D. M. priklausančią turtinę teisę – ½ dalį skolininkės sutuoktinio R. M. kiekvieną mėnesį gaunamų pajamų, todėl vykdymo procese yra nustatoma tik areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis (CPK 667 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys D. M. ir R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti nagrinėjimui ieškovės D. M. ieškinį dėl taikos sutarties sudarymo, iš bendros skolos sumos išskaičiuoti 3000 Eur sumą, sudaryti A. R. kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimo grafiką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai kvalifikavo pareiškėjo prievoles, netinkamai vertino įrodymus, įstatymo normas, reglamentuojančias bendrąją jungtinę nuosavybę.
1.2. Paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu.
1.3. Pareiškėjas A. R. yra skolingas D. M. 3000 Eur.
1.4. R. M. gauna mažesnes nei vidutinės pajamos, todėl nuskaičiavus ½ dalį gaunamų pajamų, būtų pažeistos sutuoktinio turtinės teisės ir interesai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. R. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Antstolis G. S. vykdo Kauno m. 23-ojo notaro biuro notarės J. M. 2019-07-18 vykdomąjį įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2757,61 Eurų skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M., trečios eilės išieškotojo A. R. naudai. Nei pareiškėjas, nei skolininkė D. M. ieškinių dėl šios skolos priteisimo ar išdėstymo nėra pateikę.
2.2. Nuo pat vykdomojo įrašo pateikimo antstoliui vykdyti, skolininkė niekada su pareiškėju nesusisiekė dėl skolos vykdymo išdėstymo.
2.3. Skolininkė D. M. ir R. M. 1986-08-23 yra sudarę santuoką. Vedybinių sutarčių tarp sutuoktinių nėra įregistruota, todėl išieškoma skola yra bendra sutuoktinių skola. Skolininkės D. M. prievolės pagrįstai yra laikomos solidariomis prievolėmis su jos sutuoktiniu R. M. (CK 3.109 straipsnis).
2.4. Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė. nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
2.5. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkei D. M. priklauso ½ dalis R. M. išmokėtinų lėšų – darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumų.
2.6. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai apie skolininkės sutuoktinio turtinių teisių ir interesų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininkės turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Byloje nustatyta, jog antstolio G. S. kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2019-07-18 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2757,61 eurų skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. M. išieškotojo A. R. naudai. Nustačius, kad 1986-08-23 buvo sudaryta santuoka tarp skolininkės D. M. ir R. M. bei skolininkei nepateikus sutikimo dėl skolininko turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma, 2020 m. kovo 18 d. priimtas siūlymas išieškotojui A. R. CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Atsižvelgiant į tai, išieškotojas A. R. kreipėsi į teismą, pateikdamas prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
8. CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
9. Pažymėtina, kad remiantis CK 3.87 straipsniu, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė skolininkei D. M. ir jos sutuoktiniui R. M. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, pripažįstant D. M. nuosavybės teisę į ½ dalį R. M. gaunamų pajamų.
11. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu nėra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatyti skolininko turto, esančio bendrai su kitais asmenimis, dalį. T. y. nėra ginčijama aplinkybė, jog yra vykdomas išieškojimas iš skolininkės D. M., išieškotojo A. R. naudai, jog 1986-08-23 buvo sudaryta suinteresuotų asmenų santuoka, o vedybinių sutarčių nėra įregistruota, ar kad buvo pažeistos CPK 667 straipsnio nuostatos.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo prievolės pobūdį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis. T. y. bylos nagrinėjimo dalykas ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekė įrodyti, kad skolininkė ir jos sutuoktinis yra solidarieji skolininkai. Tuo tarpu vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis, 3.112 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su prievolės pobūdžiu, neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
13. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nuskaičiavus ½ dalį skolininkės sutuoktinio gaunamų pajamų, būtų pažeistos sutuoktinio turtinės teisės ir interesai. Pažymėtina, kad pagal pareikštą prašymą CPK 667 straipsnio pagrindu prašoma nustatyti skolininko dalį tam, kad iš jo būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tuo tarpu nustačius turto dalį, išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Todėl šis atskirojo skundo argumentas negali būti pagrindu atmesti kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo.
14. Atskiruoju skundu prašoma priimti nagrinėjimui ieškovės D. M. ieškinį dėl taikos sutarties sudarymo, iš bendros skolos sumos išskaičiuoti 3000 Eur sumą, sudaryti A. R. kas mėnesį mokėtinų įmokų mokėjimo grafiką. Tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tuo tarpu skolininkė, siekdama vykdymo procese sudaryti taikos sutartį ar kitą susitarimą su išieškotoju, tai turi atlikti vykdymo procese (CPK 595 straipsnis).
15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.