- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- eI3-4214-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00809-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. M. skundą atmesti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 156864 (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) nuspręsta neskirti M. M. mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėse švietimo įstaigose kompensacijos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Pareiškėja, nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Atsakovė) priimtu sprendimu, 2020 m. vasario 26 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau - ir Ginčų komisija), kuri 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Ginčijamą sprendimą. Taip pat panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punktą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Atsakovės skundą pareiškėja pabrėžė, kad pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką ji turėjo teisę gauti kompensaciją ir ją faktiškai gavo už 2019 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius, o prašymas dėl likusios 2019 m. gruodžio mėnesio kompensacijos, paduotas jau 2020 m. sausio mėnesį, nesudaro pagrindo atmesti šį prašymą, kadangi teisė gauti kompensaciją galima ir už praėjusį mėnesį. Pažymėta, kad toks Atsakovės teisės aktų aiškinimas, akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėja prašymą dėl likusios jai priklausančios kompensacijos dalies už 2019 m. gruodžio mėn. pateikė per protingą laiką – 2020 m. sausio mėn. Pagal naujai patvirtintą kompensacijos gavimo tvarką, nėra numatyta, kad asmenys neturi teisės gauti kompensacijos už praėjusį laikotarpį, galiojusį iki naujos tvarkos įsigaliojimo dienos. Mano, kad Atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, negali apriboti ar kitaip varžyti savivaldybės gyventojų teisių, kurias numato aukštesni teisės aktai. Prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl 2020 m. kovo 23 d. Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno miesto savivaldybės administracija prašė panaikinti Ginčų komisijos 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. M. skundą atmesti.
Šalies argumentai
Skunde atsakovės atstovė nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau - ir Kompensavimo tvarkos aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553, ir Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau - ir Kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašas), patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A-2012. Įsakyme nėra sukurtos naujos teisės normos, juo siekiama apibrėžti Tarybos sprendimo ir juo patvirtinto aprašo įgyvendinimo tvarką bei sąlygas, detaliau išdėstant dokumentų pateikimo tvarką, kreipimosi terminus bei formas ir kt.
Kompensavimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31) 2 punktas numatė, jog šiuo aprašu siekiama sudaryti sąlygas didinti vaikų ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigose prieinamumą, sudarant galimybę vaikus, nepatekusius į savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, ugdyti nevalstybinėse švietimo įstaigose. Šio aprašo 4 punktas numatė, jog kompensacija skiriama ir išmokama vienam iš vaiko, lankančio nevalstybinę švietimo įstaigą, tėvų (globėjų), kurio gyvenamoji vieta ir paties vaiko gyvenamoji vieta ne mažiau kaip 6 mėnesius iki prašymo skirti kompensaciją pateikimo dienos yra deklaruota Kauno mieste. 5 punktas reglamentavo, jog kompensacija gali būti skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (globėjai) turėjo teisę ją gauti.
Pažymėta, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-453 pirmiau nurodytas Kompensavimo tvarkos aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija (toliau - Aktualios redakcijos aprašas) ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Aktualios redakcijos aprašo 5 punktas reglamentuoja, jog kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas (abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aktualios redakcijos aprašo 7 p. numatyta, jog kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodoma, jog kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.
Pažymėta, jog Aktualios redakcijos aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant šio aprašo nuostatoms, todėl prašymas privalėjo atitikti prašymo pateikimo dieną galiojančias Aktualios redakcijos aprašo nuostatas. Pažymėta ir tai, jog pareiškėja turėjo teisę kreiptis anksčiau, t. y. iki Aktualios redakcijos aprašo įsigaliojimo dienos (2020 m. sausio 1 d.), tačiau nesikreipė, akivaizdu, jog savo teisės gauti kompensaciją tinkamu metu neįgyvendino, todėl, prašymui pateikimo metu neatitikus Aktualios redakcijos aprašo 5.2 papunkčio reikalavimų, Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti kompensaciją. Ginčų komisija, priimdama 2020 m. kovo 23 d. sprendimą, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į teisės akto leidėjo valią ir ginčą reglamentuojančias teisės normas aiškino pažodžiui. Akivaizdu, jog leidėjo valia buvo mažinti gyventojų piktnaudžiavimą gauti kompensacijas ir taip griežtinti kompensacijų skyrimą reglamentuojančias nuostatas, t. y. siaurinti subjektų ratą, kompensacijų mokėjimo terminus ir mokamus dydžius, todėl būtų visiškai nelogiška, jeigu siekdamas sumažinti kompensacijų mokėjimą asmenims leidėjas būtų siekęs mokėti kompensacijas už praeitą laikotarpį. Itin pabrėžta, kad, priimant teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas Aktualios redakcijos aprašas, ir numatant aiškiai apibrėžtą jo įsigaliojimo datą, jame nėra jokių išlygų ar nuostatų apie kompensacijų skyrimo galimybes asmenims, atitinkantiems Kompensavimo tvarkos aprašo kriterijus, kurie kreipsis galiojant Aktualios redakcijos aprašui. Taip pat pažymėta, jog kompensacijų skyrimo bei mokėjimo nereglamentuoja joks aukštesnės galios teisės aktas, Kauno miesto savivaldybei nėra prievolės kompensuoti tėvams nevalstybines švietimo įstaigas lankančių vaikų mokamo mėnesinio mokesčio dalį, savivaldybė šias lėšas skiria iš savo biudžeto, todėl neabejotinai tik savivaldybės kompetencija priimti su šių kompensacijų skyrimu susijusius teisės aktus, apibrėžti subjektų ratą, nustatyti mokėjimo terminus ir kt.
Atsiliepimas
Atsakovė įsitikinusi, kad ji visiškai pagrįstai vadovavosi pirmiau nurodytais teisės aktais, reglamentuojančiais kompensacijų skyrimą, priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, apie priimtus sprendimus pareiškėja informuota tinkamai, maža to, apie keičiamą kompensacijų skyrimo tvarką buvo informuota asmeniškai. Atsakovė veikė vadovaudamasi teisės aktais bei juose nurodytais reikalavimais, nustatė, jog pareiškėja neatitinka Aktualios redakcijos aprašo reikalavimų, todėl visiškai pagrįstai priėmė Ginčijamą sprendimą kompensacijos neskirti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja M. M. inicijavo ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 156864, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punkto ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), pasinaudojo įstatymo nustatyta teise kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių.
Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punkto ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 156864, t. y. dėl individualių administracinių aktų, priimtų vykdant funkcijas, priskiriamas viešajam administravimui, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 9, 28, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020).
Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos mėnesį gimusi pareiškėjos dukrai buvo užregistruota į du valstybinius darželius. Atėjus laikui leisti dukrą į darželį, ji pateko į lopšelį – darželį „Varpelis“, tačiau buvo priimtas sprendimas atsisakyti šios vietos ir leisti dukrą į privatų darželį. Įvertinus tai, kad pagal 2019 m. galiojusią tvarką, t. y. Kompensavimo tvarkos aprašą, tam, kad gautų iki 100 Eur kompensaciją, užteko nepatekti į vieną valstybinį daželį, pareiškėja kreipėsi dėl kompensacijos ir jos prašymas buvo patenkintas. Už 2019 m. rugsėjo - lapkričio mėnesius buvo gauta po 100 Eur kompensacija. Atsižvelgusi į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. tvarka pasikeitė nustačius, kad kompensacija mokama, jeigu vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi savivaldybės įsteigtas švietimo įstaigas, abiejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi, ir į tai, kad, kol kas į asmenų, turinčių teisę gauti kompensaciją, sąrašą nepatenka, pareiškėja nusprendė kreiptis dėl kompensacijos už ugdymą nevalstybinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje skyrimo iki 100 Eur. M. M. 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 5 - 6, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020). Pareiškėja gavo Ginčijamą sprendimą, kuriame nuspręsta neskirti išmokos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., motyvuojant tuo, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 62-16-16 dukra E. teisės į kompensaciją neturi, nes vaikas nepatekęs į vieną pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., į antrą laukiantis eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Pareiškėja įsitikinusi, kad jos prašymas nepagrįstai buvo atmestas motyvuojant tuo, kad prašymas pateiktas 2020 m. sausio mėnesį, o tai reiškia, kad kompensacijai už 2019 m. gruodžio mėnesį gauti jau galiojo naujoji kompensacijos gavimo tvarka. Pareiškėja tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu teisės teorijos principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Atsakovė laikosi pozicijos, kad Aktualios redakcijos aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., o pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant šio aprašo nuostatoms, todėl prašymas privalėjo atitikti pateikimo dieną galiojančias Aktualios redakcijos aprašo nuostatas.
Jau buvo paminėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 156864 Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Be to, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju Ginčijamą sprendimą pareiškėja gavo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 62-18-48 (b. l. 7 - 8, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020). Ginčijamame sprendime pasiremta ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“, kuris gali būti laikomas Ginčijamo sprendimo sudedamąja dalimi. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 teisiniu pagrindu abstrakčiai nurodytas tik Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 „Dėl Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-453 redakcija), o Ginčijamo sprendimo teisiniu pagrindu taip pat abstrakčiai nurodytas tik Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. A-2012. Pažymėtina tai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. 62-18-48 jau remiamasi Kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašu (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. A-26 redakcija).
Nurodyta faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad Atsakovės priimtuose administraciniuose aktuose nenurodytas konkretus teisinis pagrindas šiems aktams priimti, t. y. nedetalizuota, kokia konkrečia teisės norma buvo pasiremta, kokios redakcijos teisės aktą pažeidė pareiškėja.
Teismas pažymi, jog pareiškėja neginčija fakto, kad ji žinojo apie kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo tvarkos pasikeitimus nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, jog 2020 m. sausio 22 d. kreipimusi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja siekė gauti kompensaciją už praėjusį mėnesį, nes tokia galimybė buvo nustatyta Kompensavimo tvarkos apraše, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. (b. l. 10 - 12, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020). Tokia galimybė buvo nustatyta ir Aktualios redakcijos apraše, kuris įsigalioji nuo 2020 m. sausio 1 d. (b. l. 14 - 16, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020). Tačiau Ginčijamame sprendime ir jį lydinčiuose dokumentuose apie pareiškėjos teisę gauti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį pagal Kompensavimo tvarkos aprašą, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., nieko nėra pasisakyta. Argumentų išdėstymas tik atsiliepime į asmens skundą, pateiktą Ginčų komisijai ar teismui, nėra tinkamas sprendimo pagrindimas.
Atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus bei įvertinus Atsakovės priimtų individualių administracinių aktų turinį, darytina išvada, kad Ginčijamas sprendimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra tinkamai motyvuoti ir teisiškai pagrįsti. Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl Ginčų komisija pagrįstai, nors ir kitais motyvais, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punktą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 156864 (b. l. 38 - 43, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/11-2020).
Konstitucinis atsakingo valdymo principas lemia tai, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirtino viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kur teismams pavesta vykdyti teisingumą. Ir tik tuo atveju, kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimus).
Visa tai apibendrinus ir įvertinus tai, kad Atsakovės priimti administraciniai aktai turi esminių trūkumų, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.