- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-01
- Bylos Nr.
- eA-1810-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00809-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja M. M.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020); 2) įpareigoti priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas skunde nurodė, kad:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja M. M. 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją (toliau – ir Kompensacija) nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 156864 (toliau – ir Sprendimas) nuspręsta neskirti pareiškėjai mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą nevalstybinėse švietimo įstaigose kompensacijos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. Pareiškėja 2020 m. vasario 26 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2020 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius taip pat panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymas) 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Komisija ginčijamu sprendimu nusprendė panaikinti 2020 m. vasario 19 d. įsakymo 2 punktų, tačiau šiuo punktu yra priimti sprendimai ne tik dėl pareiškėjos, bet ir dėl kitų asmenų, nesusijusių su šia administracine byla, todėl naikinti šį punktų nebuvo jokio teisinio pagrindo. Byloje pateiktas ne visas įsakymas, o tik šio įsakymo išrašas, kuriame nurodyti duomenys yra susiję su pareiškėjai neskiriama kompensacija.
2.3. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-553 patvirtintas Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas, kompensavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 2012 patvirtintas Mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų aprašas. Įsakyme nėra sukurtos naujos teisės normos, juo siekiama apibrėžti tarybos sprendimo ir juo patvirtinto aprašo įgyvendinimo tvarką bei sąlygas, detaliau išdėstant dokumentų pateikimo tvarką, terminus, kreipimosi terminus bei formas ir kt.
2.4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-453 aukščiau nurodytas aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija (toliau – ir Aktualios redakcijos aprašas) ir įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Aktualios redakcijos aprašo 5 punktas nustato, jog kompensacija mokama: kai vaiko ir abiejų tėvų (įtėvių, globėjų) ar vienintelio vaiko tėvo (įtėvio, globėjo) gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra deklaruota ne mažiau kaip 12 mėnesių iki prašymo skirti Kompensaciją pateikimo dienos; kai vaikas ne mažiau kaip 6 mėnesius nepateko į dvi Savivaldybės švietimo įstaigas (abejų švietimo įstaigų pageidaujama lankyti data yra praėjusi). Aktualios redakcijos aprašo 7 punkte nustatyta, kad Kompensacija gali būti skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu tėvai (įtėviai, globėjai) laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, turėjo teisę ją gauti. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog Kompensacija skiriama ir už praėjusį laikotarpį, tačiau ne daugiau kaip už 1 praėjusį mėnesį iki prašymo pateikimo mėnesio, jeigu laikotarpiu, už kurį skiriama kompensacija, tėvai (įtėviai, globėjai) turėjo teisę ją gauti.
2.5. Aprašo įsigaliojimo vėlesnė data buvo numatyta, siekiant Kauno miesto gyventojus ir kt. asmenis iš anksto informuoti apie naujų nuostatų įsigaliojimų. Minėto Aprašo pakeitimai yra paskelbti teisės aktų registre, todėl apie jo priėmimą pareiškėja galėjo žinoti ir jokie pareiškėjos lūkesčiai, kad ji ir nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl kompensacijos skyrimo, negalėjo susiformuoti. Be to, apie pasikeitusių kompensacijų mokėjimo tvarkų pareiškėja buvo informuota asmeniškai (šią aplinkybę patvirtina byloje esantis išrašas iš Dokumentų valdymo sistemos).
2.6. Kadangi Aktualios redakcijos Aprašo nuostatos įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., pareiškėja kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją jau galiojant naujos redakcijos Aprašo nuostatoms, todėl prašymas privalėjo atitikti Aktualios redakcijos aprašo nuostatas. Pareiškėja turėjo teisę kreiptis anksčiau, tačiau nesikreipė ir savo teisės gauti kompensaciją tinkamu metu neįgyvendino, todėl prašymo pateikimo metu neatitinkant Aktualios redakcijos aprašo 5.2 papunkčio reikalavimų, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo skirti kompensaciją. Atsakovas vadovavosi pareiškėjos prašymo padavimo ir atsakovo sprendimų priėmimo momentu galiojančio Aprašo nuostatomis, kadangi senos redakcijos Aprašo galiojimas baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., todėl juo vadovautis nebuvo jokio teisinio pagrindo.
2.7. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, priimdamas 2020 m. kovo 23 d. sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė į teisės akto leidėjo valią ir ginčą reglamentuojančias teisės normas aiškino pažodžiui.
Atsiliepimas
3. Pareiškėja atsiliepime su atsakovo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką ji turėjo teisę gauti kompensaciją ir ją faktiškai gavo už 2019 metų rugsėjo?lapkričio mėnesius. Prašymas dėl likusios 2019 metų gruodžio mėnesio kompensacijos paduotas 2020 metų sausio mėnesį ir tai nesudaro pagrindo atmesti šį prašymą, kadangi teisė gauti kompensaciją galima ir už praėjusį mėnesį. Pareiškėja prašymą dėl likusios jai priklausančios kompensacijos dalies už 2019 metų gruodžio mėnesį pateikė per protingą laiką – 2020 metų sausio mėnesį. Pagal naujai patvirtintą kompensacijos gavimo tvarką, nėra numatyta, kad asmenys neturi teisės gauti kompensacijos už praėjusį laikotarpį, galiojusį iki naujos tvarkos įsigaliojimo dienos.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 22 d. sprendimu atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi pareiškėjos dukra buvo užregistruota į du valstybinius darželius. Atėjus laikui leisti dukrą į darželį, ji pateko į lopšelį-darželį „Varpelis“, tačiau buvo priimtas sprendimas atsisakyti šios vietos ir leisti dukrą į privatų darželį. Pareiškėja kreipėsi dėl kompensacijos ir jos prašymas buvo patenkintas. Už 2019 metų rugsėjo?lapkričio mėnesius pareiškėja gavo po 100 Eur kompensacijos. Pareiškėja 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ginčijamu 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 156864 nuspręsta neskirti pareiškėjai išmokos nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., motyvuojant tuo, kad Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 62-16-13 jos dukra teisės į kompensaciją neturi. Taip pat nurodyta, kad vaikas, nepatekęs į vieną pageidaujamą lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., į antrą laukia eilėje nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
6. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. vasario 19 d. įsakymas ir ginčijamas 2020 m. vasario 19 d. sprendimas Nr. 156864 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualūs administraciniai aktai, kuriems taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Sprendimą pareiškėja gavo su Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 62-18-48, Sprendime pasiremta ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymu, kuris gali būti laikomas Sprendimo sudedamąja dalimi.
7. Teismas akcentavo, jog pareiškėja neginčija fakto, kad ji žinojo apie kompensacijos skyrimo ir išmokėjimo tvarkos pasikeitimus nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad 2020 m. sausio 22 d. kreipimusi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja siekė gauti kompensaciją už praėjusį mėnesį, nes tokia galimybė buvo nustatyta Apraše, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Tokia galimybė nustatyta ir Aktualios redakcijos apraše, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau Sprendime ir jį lydinčiuose dokumentuose apie pareiškėjos teisę gauti kompensaciją už 2019 m. gruodžio mėnesį pagal Aprašą, kuris galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., nieko nėra pasisakyta. Argumentų išdėstymas tik atsiliepime į asmens skundą, pateiktą Komisijai ar teismui, nėra tinkamas sprendimo pagrindimas.
8. Įvertinęs minėtus teisės aktus, teismas darė išvadą, kad juose nenurodytas konkretus teisinis pagrindas šiems aktams priimti, t. y. nedetalizuota, kokia konkrečia teisės norma buvo pasiremta, kokios redakcijos teisės aktą pareiškėja pažeidė. Ginčijamas Sprendimas ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymo 2 punktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nėra tinkamai motyvuoti ir teisiškai pagrįsti.
III.
9. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
10. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
10.1. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius nepagrįstai nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 2 punktą visa apimtimi, nepaisydamas aplinkybės, jog šis punktas yra priimtas ir dėl kitų asmenų, kurie niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla. Panaikinus minėto įsakymo 2 punktą visa apimtimi, būtų pažeistos kitų, nesusijusių su nagrinėjama byla, asmenų teisės bei teisėti interesai. Pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą Nr. 156864, tačiau pareiškėja nereiškė reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 62-16-13. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius visiškai nepagrįstai pakeitė skundo dalyką ir peržengė pareikšto skundo reikalavimo ribas. Teismas, priimdamas sprendimą, dėl šių aplinkybių nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 2 punkto visa apimtimi, bet, nepaisant šios aplinkybės, priėmė sprendimą ne tik dėl pareiškėjos, bet ir dėl kitų asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą. Tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius, tiek pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti klausimų dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylos teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
10.3. Dėl teisės aktų taikymo bei pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažymi, jog Aprašo įsigaliojimo vėlesnė data buvo numatyta, siekiant Kauno miesto gyventojus ir kitus asmenis iš anksto informuoti apie naujų nuostatų įsigaliojimą. Aprašo pakeitimai yra paskelbti teisės aktų registre, todėl apie jo priėmimą pareiškėja galėjo žinoti ir jokie pareiškėjos lūkesčiai, kad ji nuo 2020 m. sausio 1 d. galės kreiptis dėl kompensacijos skyrimo, negalėjo susiformuoti. Apie pasikeitusią kompensacijų mokėjimo tvarką pareiškėja buvo informuota asmeniškai. Iš pareiškėjos skundo bei jame pateikiamų dokumentų matyti, jog pareiškėja suprato skundžiamo sprendimo priėmimo esmę bei motyvus, todėl tinkamai įgyvendino teisę į galbūt pažeistų teisių gynybą.
Atsiliepimas
11. Pareiškėja atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja nurodo, kad:
11.1. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas apima ir trečiuosius asmenis. Pareiškėja apskundė sprendimą, kurį gavo elektroninių ryšių priemonėmis ir kuriame buvo nurodyti tik pareiškėjos duomenys.
11.2. Pareiškėjos nuomone, atsakovas apeliaciniame skunde pakartotinai pateikia klaidingus duomenis, nurodydamas, kad pranešime, kuris buvo atsiųstas pareiškėjai elektroninėje sistemoje, buvo nurodyta: „kompensacija paskirta nuo 2019-09-01 iki 2019-12-01, norint kompensaciją pratęsti, naują prašymą teikti gruodžio mėn.“. Pareiškėja teigia, jog tiesioginė citata yra ši: „norint kompensaciją pratęsti, naują pažymą (su visais reikiamais dokumentais teikti nuo gruodžio mėn. (gauti kompensaciją nuo 2019-12-01 iki 2020-03-01)“. Toks melas traktuotinas kaip piktnaudžiavimas ir negali būti toleruojamas. Net jeigu ir atsakovas būtų atsiuntęs tokio melagingo turinio pranešimą, kurį nurodo visuose procesiniuose dokumentuose, neva pareiškėja turėjo teisę gauti kompensaciją tik tuo atveju, jeigu būtų pateikusi prašymą iki 2020 m. sausio 1 d., toks nurodymas prieštarautų abejoms teisės akto redakcijoms ir bendriesiems teisės principams (įskaitant, bet neapsiribojant principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios).
11.3. Atsakovas neteisingai nurodo, kad iš pareiškėjos skundo bei jame pateikiamų argumentų matyti, jog pareiškėja suprato skundžiamo sprendimo priėmimo esmę bei motyvus, kadangi būtent sprendimo motyvų nesupratimas ir yra ginčo esmė. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, atsakovui atmetus prašymą, ji ne kartą elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į sprendimą priėmusią specialistę, prašydama nurodyti pagrindus, kodėl prašymas buvo atmestas. Turėdama teisinį išsilavinimą, suprato, kad specialistė neturi teisinių žinių ir klaidingai interpretuoja teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. 156864, kuriuo pareiškėjai M. M. nuspręsta neskirti išmokos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2020 m. vasario 19 d. įsakymas, nurodytas Sprendime, laikytinas jo sudedamąja dalimi. Pažymėjo, kad pareiškėja siekė realizuoti savo teisę, kylančią Aprašo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. pagrindu, todėl vertino, kad atsakovas, nurodydamas argumentus dėl to tik atsiliepime į skundą, nepagrindė savo Sprendimo kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.
14. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad apie Aprašo pasikeitimus pareiškėja buvo informuota, todėl negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, akcentavo, kad teismui nebuvo pagrindo naikinti 2020 m. vasario 19 d. įsakymo 2 punktą visa apimtimi, nes juo nuspręsta ir dėl kitų asmenų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla; pareiškėja buvo pareiškusi reikalavimą tik dėl sprendimo panaikinimo, todėl, sprendžiant dėl 2020 m. vasario 19 d. įsakymo 2 punkto panaikinimo, buvo peržengtos pareikštų skundo reikalavimų ribos.
15. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ginčijamu 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 156864 buvo nuspręsta neskirti pareiškėjai išmokos nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., motyvuojant tuo, kad, remiantis Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 62-16-13, jos dukra teisės į kompensaciją neturi. Pareiškėja apie priimtą Sprendimą buvo informuota atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. raštu Nr. 62-18-48, kuriame nurodyta, kad Sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2020 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 62-16-13 ir Aprašo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., 5 punkto 2 dalies nuostatas. Šios aplinkybės pagrindžia, kad 2020 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 62-16-13 ta apimtimi, kuria nustato pareiškėjos teisių apimtį, laikytinas Sprendimo neatsiejama dalis ir pagrįstai vertintas sprendžiant kilusį tarp šalių ginčą.
16. Ta aplinkybė, kad dėl atitinkamos 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 dalies panaikinimo pareiškėja nebuvo suformulavusi atskiro skundo reikalavimo, neturėjo būti formalia kliūtimi teismui ginti pareiškėjos pažeistas teises sprendžiant ne tik dėl Sprendimo, bet ir dėl 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 atitinkamos dalies panaikinimo, nes abu administraciniai aktai priimti dėl to paties dalyko, grindžiami tomis pačiomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tinkamas pareiškėjos administracinėje byloje pažeistų teisių gynimas įmanomas tik panaikinus šių abiejų administracinių aktų sukeltas teisines pasekmes. Panaikinus tik Sprendimą, pareiškėjai kilusių teisinių pasekmių aspektu liktų prieštaringa situacija, kuri neatitiktų teismo sprendimui keliamų teisingumo ir apibrėžtumo reikalavimų. ABTĮ 88 straipsnyje teismui suteikiama plati diskrecija parenkant pažeistų asmens teisių gynimo būdus, nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 atitinkamos dalies panaikinimas atitiktų ABTĮ 88 straipsnio 2 punkte numatytą skundžiamo teisės akto panaikinimą ir 4 punkte numatytą ginčo išsprendimą kitu įstatyme nustatytu būdu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja nekvestionuoja Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pritaikyto jos pažeistų teisių gynimo būdo kaip peržengiančio skundo dalyką, tai reiškia, kad pareiškėja jį laiko teisingu tarp šalių kilusio administracinio ginčo išsprendimo būdu. Tuo tarpu atsakovo aptariamu aspektu išimtinai formaliais argumentais grindžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika nesudaro pakankamo pagrindo jį naikinti, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams.
17. Pareiškėja, nesutikdama su apelianto argumentu, kad buvo tinkamai informuota apie prašymų skirti mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymą nevalstybinėje švietimo įstaigoje dalies kompensaciją teikimą nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal naują Aprašo redakciją, atkreipia dėmesį į Komisijos byloje pateikiamą dokumentą – atsakovo pateikiamą išrašą iš duomenų bazės, kuriame nurodyta: „...kompensacija Jums paskirta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. Norint kompensaciją pratęsti, naują prašymą <...> teikti nuo gruodžio mėn. (gauti kompensaciją nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d.). Išraše atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiasi privačių darželių kompensavimo tvarka. Pareiškėja neginčija, kad buvo informuota apie naujos Aprašo redakcijos įsigaliojimą nuo 2020 m. sausio 1 d., ji teigia, kad įvertinusi, jog neturi galimybės gauti kompensacijos pagal naują Aprašo redakciją nuo 2020 m. sausio 1 d., ji kreipėsi dėl kompensacijos pagal gruodžio mėnesį galiojusio Aprašo sąlygas, kurias atitiko. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Sprendime nėra nurodyti argumentai, kodėl pareiškėja negali įgyvendinti šios teisės. Pastebėtina, kad keičiant Aprašo redakciją, nėra nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriose būtų numatyta teisių, įgyjamų ankstesnės Aprašo redakcijos (iki 2020 m. sausio 1 d.) galiojimo metu, įgyvendinimo tvarka; atsakovas nepaneigė pareiškėjos teiginių, kad ir iki 2020 m. sausio 1 d. prašymai galėjo būti teikiami bei nagrinėjami kompensacijai už praeitą laikotarpį gauti; galiojusiame ankstesnės redakcijos Apraše nebuvo nustatyti terminai konkretūs prašymų pateikimo terminai; bei, ką nurodo pareiškėja, minėtame išraše nurodytas terminas taip pat nebuvo apibrėžtas – nuo 2019 m. gruodžio 1 d. Šios aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, jog nagrinėjant jos prašymą dėl kompensacijos mokėjimo už praeitą laikotarpį – 2019 m. gruodžio mėnesį, bus nurodyti argumentai, grindžiami galimybe taikyti iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Aprašo nuostatas, iš kurių pareiškėja ir kildina savo materialinį teisinį reikalavimą.
18. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti nei Sprendime, nei atsakovo Socialinės paramos skyriaus 2020 m. vasario 20 d. rašte Nr. 62-18-48. Atsisakymo mokėti kompensaciją priežasčių nurodymas atsiliepime į pareiškėjos skundą Komisijai bei skunde teismui neatitinka gero viešojo administravimo reikalavimų, todėl Komisija ir pirmosios instancijos teismas ginčijamą Sprendimą ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 atitinkamą dalį pagrįstai pripažino neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
19. Nenustačiusi pagrindų tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka iš esmės nepakeistą. Pripažindama teisingu atsakovo argumentą, kad nebuvo pagrindo naikinti 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 2 punktą visa apimtimi, t. y. ir dėl nesusijusių su bylos nagrinėjimu asmenų, nepaisant aplinkybės, kad atsakovas nebuvo nurodęs konkrečių duomenų apie kitus asmenis, teisėjų kolegija patikslina Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad panaikinama minėto įsakymo 2 punkto dalis, kuria nuspręsta neskirti kompensacijos pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą; patikslinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020 m. kovo 23 d. sprendimo Nr. 21R1-43(AG1-41/11-2020) dalį ir atitinkamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 62-16-13 „Dėl mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensavimo“ 2 punktas, nurodant, kad panaikinta jo dalis, kuria neskirta mėnesinio mokesčio už ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą Kauno miesto nevalstybinėse švietimo įstaigose dalies kompensacija M. M..
Nutartis neskundžiama.