Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, auginanti vaiką iki 3 metų, netekėjusi, paskutiniu metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 €) bauda, baudos nesumokėjo,

yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

V. S. 2019 m. kovo 29 d. apie 13⁰⁰ val. per neužrakintas duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai B. P., ir iš spintoje buvusios piniginės pagrobė nukentėjusiajai B. P. priklausančius 1 700 €, padarydama jai 1 700 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 49-50), kad dirba Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Antrojo veiklos skyriaus tyrėja. 2019 m. kovo 30 d. gavo nurodymą dėl pinigų vagystės pristatyti į apklausą potencialią įtariamąją V. S., tačiau nerado jos namuose. 2019 m. balandžio 1 d. V. S. taip pat nerado. Patruliai 2019 m. balandžio 2 d. įteikė V. S. šaukimą atvykti į apklausą 2019 m. balandžio 3 d. 14 val. V. S. telefonu nurodė, kad negali atvykti, todėl V. S. į PK atvežė kolega I. V.. Liudytoja E. N. ir vyriausioji tyrėja S. K., siekdamos išsiaiškinti vagystės aplinkybes, bendravo su V. S., kai ši buvo pristatyta į PK. V. S. iš pradžių sakė, kad nieko neėmė, nieko nežino, tik padėjo kaimynei ieškoti dingusio rakto. Vėliau V. S. pasakė, kad ieškojo raktų, spintoje pamatė piniginę ir susigundė pavogti pinigus. Pasak V. S., B. P., būdama neblaivi, rodė jai, kad turi daug pinigų, mėtė pinigus kambaryje į viršų, pinigai pasklido po kambarį.

Įvykio vietos apžiūros 2019 m. kovo 29 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kambaryje spintoje matyti padėta juodos spalvos rankinė, piniginėje yra 13 kupiūrų po 100 € (1 t., b. l. 17-23).

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes ji pagrobė svetimą turtą neteisėtai patekusi į svetimą gyvenamąją patalpą, yra įrodyti visiškai, abejoti kaltinamosios kalte nėra pagrindo.

Tas, kas [...] pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia: kaltinamoji suvokė, jog turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkei bus padaryta materialinė žala, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas siekis praturėti kitų asmenų sąskaita. Kaltinamoji yra jauno amžiaus (18 metų), oficialiai nedirba (sako, kad uždarbiauja pas ūkininkus), turi vaiką iki 3 metų (1 t., b. l. 101, 121), šiuo metu juo rūpinasi ir augina vaiko tėvas. Dėl psichikos ir elgesio sutrikimų esant intelekto defektui kaltinamoji yra psichiatrų žinioje nuo 2004 m., t. y. protiškai yra atsilikusi nuo vaikystės. 2015 m. kaltinamajai konstatuoti kiti elgesio sutrikimai (1 t., b. l. 126). Paskutinį kartą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje gydėsi 2017 m. vasario 14-27 d. Nuo 2018 m. birželio 26 d. yra įtraukta į VšĮ Dainų PSPC psichikos sveikatos centro pacientų registrą. Abiem atvejais nustatyta vienoda diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir organinis asmenybės sutrikimas (1 t., b. l. 130, 133, 144). Administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 120). Vieną kartą teista už elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimą, jos panaudojimą, sukčiavimą. Vieną kartą, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Be to, vieną kartą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes įstatymo uždraustą veiką padarė būdama ribotai pakaltinama, ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 103-119). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji nesumokėjo ankstesniu nuosprendžiu skirtos baudos, oficialiai nedirba, gyvena iš neįgalumo pašalpos, todėl skirti baudą, kurios minimumas sudaro 100 MGL arba 5 000 € (BK 47 str. 3 d. 3 p.), būtų neefektyvu. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: būdą (primityvus), turtinės žalos dydį (1 700 €), kaltinamosios biografinius duomenis, ypač sveikatos būklę bei nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąją per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti nukentėjusiosios, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p., 7 d.).

Prokuroras inter alia prašė skirti kaltinamajai dar vieną įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 6 d. 2 p.). Kaip buvo minėta, kaltinamoji neturi pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi lėšų, ir tokia situacija tęsiasi jau ilgą laiką. Pagal BK 48 straipsnio 9-10 dalis, jei nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj bausmės paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu. BPK 112 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės reikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi sisteminė BK 48 ir BPK 112 straipsnių analizė leidžia teigti, kad turtinės žalos atlyginimo institutas kaip įpareigojimas, susijęs su laisvės apribojimo bausme, gali būti taikomas tik tada, jei baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys.

Laisvės apribojimo bausmės dydis (trukmė) parenkamas mažesnis nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė visiško sudėjimo būdu bendrinama Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu skirta ir nesumokėta bauda.

Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 188-190), – sąlygos keičiamos į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), – ir taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis bei bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. P. 2019 m. balandžio 8 d. civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 44) prašo priteisti iš kaltinamosios 1 700 € turtinės ir 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad 2019 m. kovo 29 d. iš jos pavogti 1 700 €. Dėl vagystės nukentėjusioji labai išgyvena, negali miegoti naktimis, nuolat verkia, jaudinasi, bijo būti namuose, nes vis galvoja, kad V. S. gali vėl ateiti ir ją apvogti.

Nustatyta, kad kaltinamoji pagrobė iš nukentėjusiosios 1 700 €. Kaltinamoji šių pinigų negrąžino, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 1 700 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįsta ir tenkinama.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios įvykdytos vagystės patyrė neigiamų išgyvenimų: jaučiasi mažiau saugi savo namuose, mažiau pasitiki žmonėmis, tapo įtaresnė, nerami. Kita vertus, nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad sukrėtimas buvo tokio didelio masto, kaip kad ji teigia, t. y. kad nukentėjusioji pasidarė verksminga, kankina nemiga. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji dėl įvykio lankėsi pas neurologą, psichologą ar kitos specializacijos gydytoją, kad jai buvo skirti medikamentai (pvz., raminamieji), kt. Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamosios nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei 100 € neturtinės žalos atlyginimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į lėšas, esančias ar galinčias patekti į kaltinamosios vardu AB „Citadele“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147-148), paliekamas galioti, kol ji visiškai atlygins nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą – 1 800 €, leidžiant jai savo reikmėms per mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančia iki 400 € suma, taip pat leidžiant pervesti priteistą žalos atlyginimą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su kaltinamosios telefono išklotinėmis, prisegtas voke prie bylos viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. skirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, V. S. šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu jai skirta ir nesumokėta 6 MGL (225,96 €) bauda ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę: 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P., per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ir 6 MGL (225,96 €) baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pakeisti V. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), – sąlygas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir kardomąją priemonę taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis bei bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės apribojimo bausmė.

B. P. 2019 m. balandžio 8 d. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš V. S. 1 700 € (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turtinės ir 100 € (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, esančias ar galinčias patekti į V. S. vardu AB „Citadele“ banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti, kol ji visiškai atlygins priteistą žalos atlyginimo sumą – 1 800 € (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų), leidžiant jai savo reikmėms per mėnesį disponuoti šioje sąskaitoje esančia iki 400 € suma, taip pat leidžiant pervesti priteistą žalos atlyginimą B. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinį diską su V. S. telefono išklotinėmis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.