Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir V. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, V. S. nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės apribojimo bausmė, visiško sudėjimo būdu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu jai paskirta ir nesumokėta 6 (šešių) MGL (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) eurų bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P., per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; ir 6 (šešių) MGL (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) bauda.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Marius Fokas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, V. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausme ir prašo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, V. S. paskirti griežtesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu ir jai paskirti 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, V. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu jai paskirta ir nesumokėta 6 (šešių) MGL (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių eurų) bauda bei V. S. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P.; per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 6 (šešių) MGL (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) baudą. Taip pat nuteistajai V. S. paskirti įpareigojimą – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį per laisvės apribojimo laikotarpį (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Dėl nuteistajai V. S. paskirtos bausmės

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. S. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininkės asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė vieną tyčinį, apysunkį, nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), nusikalstama veika yra baigta. Nuteistoji nusikalto būdama vieną kartą teista 2019 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Jai paskirta bausmė – 6 (šešių) MGL dydžio (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) bauda (Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. vasario 28 d.), nuosprendžiu paskirta bauda nėra sumokėta, teistumas neišnykęs. Naują nusikalstamą veiką nuteistoji padarė praėjus 1,5 mėnesio nuo ankstesnio nuosprendžio priėmimo. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad V. S. 2017 m. sausio 26 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi. 2017 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi V. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės padarius baudžiamajame įstatyme (BK 145 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje) uždraustas veikas, jas padarant riboto pakaltinamumo būsenoje. Jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (peilio) konfiskavimas. 2018 m. balandžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas tenkintas ir V. S. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas tenkintas ir V. S. panaikinta paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 103-106, 108-119). Taip pat, ji yra nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 120). Nuteistoji šiuo metu niekur nedirba (anksčiau dirbo pas (duomenys neskelbtini), nėra registruota Užimtumo tarnyboje, auginą vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų (1 t., b. l. 101, 121-122), kurį, anot nuteistosios parodymų apylinkės teisme, šiuo metu augina vaiko tėvas (2 t., b. l. 32). Ji yra jauno amžiaus (1 t., b. l. 100-101). 2019 m. balandžio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre. Jai nustatytos diagnozės: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (F918 – Kiti elgesio sutrikimai); nuo (duomenys neskelbtini) (F918 – Kiti elgesio sutrikimai) (1 t., b. l. 126). 2019 m. balandžio 8 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) įstaigoje lankėsi pas gydytoją psichiatrą. Paskutinis apsilankymas (duomenys neskelbtini). Jai nustatytos diagnozės: (F70.1 – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu reikalaujančiu dėmesio ir gydymo); (F07.0 – Organinis asmenybės sutrikimas) (1 t., b. l. 130). 2019 m. balandžio 9 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės pateiktoje informacijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Jai nustatytos diagnozės: Organinis asmenybės sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti (1 t., b. l. 133). 2019 m. gegužės 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 97TPK-136/2019 nurodoma, kad V. S. nėra pagrindo skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 144).

11. Akivaizdu, kad nuteistoji V. S. išvadų iš savo ankstesnio teistumo nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko – nors ankstesniu apylinkės teismo nuosprendžiu jai buvo paskirta ir švelnesnė negu laisvės apribojimas bausmė – bauda, tačiau ji toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Kadangi V. S. prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltusi, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją, taip pat atsižvelgė skirdamas V. S. bausmę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos keturios alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistosios V. S. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jai už įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

12. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta laisvės apribojimo bausmė teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta sumažinta bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1–2 dalimis, nuteistajai V. S. nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. vasario 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimais ir 6 (šešių) MGL dydžio (225,96 – dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) bauda. Teisėju kolegijos manymu, nuteistajai V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per švelni ar aiškiai neteisinga, didinti ją prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde prokuroro nurodytos aplinkybės – tai, kad nuteistoji V. S. padarė apysunkį nusikaltimą būdama vieną kartą teista už elektroninės mokėjimo priemonės pagrobimą, jos panaudojimą, sukčiavimą; vieną kartą, vadovaujantis BK 93 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei vieną kartą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, nes įstatymo uždraustą veiką padarė būdama ribotai pakaltinama; administracine tvarka nebausta; yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini) metų); oficialiai nedirba (sako, kad uždarbiauja pas (duomenys neskelbtini), turi vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų, kuriuo šiuo metu rūpinasi ir augina vaiko tėvas; dėl psichikos ir elgesio sutrikimų esant intelekto defektui kaltinamoji yra psichiatrų žinioje nuo (duomenys neskelbtini) m., t. y. protiškai atsilikusi nuo vaikystės. V. S. nustatyta diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo ir organinis asmenybės sutrikimas. Nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, – buvo įvertintos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skiriant V. S. bausmę ir nėra pakankamas pagrindas sunkinti V. S. baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jai paskirtos bausmės pagrįstumo.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, su laisvės apribojimo bausme nuteistajai V. S. paskirti įpareigojimai – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo žodžiu arba raštu atsiprašyti B. P., per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimties) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, padės užtikrinti bausmės tikslus.

Dėl įpareigojimo – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (1 700 – vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas), skyrimo.

14. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). ??? ???

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

16. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. nukentėjusioji B. P. ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur turtinės ir 1 000 (vieno tūkstančio) Eur neturtinės žalų atlyginimo (1 t., b. l. 44). 2019 m. balandžio 8 d. tyrėjos nutarimu ji pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 45). Skundžiamu 2019 m. rugpjūčio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nukentėjusiajai B. P. iš nuteistosios V. S. priteista 1 700 (vienas tūkstantis septyni šimtai) Eur turtinės ir 100 (vienas šimtas) Eur neturtinės žalų atlyginimo (2 t., b. l. 40).

17. Taigi, vertinant skundžiamo žemesnės instancijos teismo nuosprendį, jo pagrįstumą, akivaizdu, kad apylinkės teismas atskira pastraipa motyvuotai, skirdamas nuteistajai bausmę, kartu atsižvelgęs į nukentėjusiajai padarytą turtinę ir neturtinę žalas, jų dydžius, nuteistosios asmenybę ir kitas aplinkybes, svarbias bausmės paskyrimui, pagrįstai nuteistajai neskyrė prokuroro prašomo įpareigojimo – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (1 700 – vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas).

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nepagrįstas įstatymo aiškinimas nurodant, kad negalima prokuroro prašomo įpareigojimo taikyti, jeigu baudžiamojoje byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio. Priešingai, esant baudžiamojoje byloje pareikštam civiliniam ieškiniui galima taikyti BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte įtvirtintą įpareigojimą. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-696/2015; Nr. 2K-474/2014; apeliacinis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-387/2019 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančią medžiagą, atsižvelgdama į nuteistosios asmenybę, tai, kad ji šiuo metu niekur nedirba, gauna nedideles išmokas už vaiką, atsižvelgusi į nuteistosios parodymus, kad ji prižada nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą, į nuteistajai paskirtą kompleksą įpareigojimų bei į kitas dėl bausmės skyrimo aptartas aplinkybes, nusprendžia, kad nuteistajai prokuroro apeliaciniame skunde prašomo įpareigojimo paskyrimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų bei akivaizdžiai būtų perteklinis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistajai V. S. parenkant bausmę ir įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį, baudžiamasis įstatymas būtų pritaikytas netinkamai.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai V. S. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko apeliacinį skundą atmesti.