Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.9.6; 1.1.10.1; 1.2.22.1; 1.2.19.4; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.3.1.3; 2.3.2.2.8; 2.3.2.2.11; 2.3.6.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.

2013 m. spalio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, VRM pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį (dėl 3 nusikalstamų veikų),

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs),

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir E. A. neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, o būtent:

V. K. 2012 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lygiavamzdį, vieno šūvio, 16 kalibro, C kategorijos šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki 2012 m. gegužės 1 d. 4.15 val. neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), kol jis kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

Be to, V. K. ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, neteisėtai tarpininkaujant E. A. už 500 litų įgijo šaunamąjį ginklą – 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), po to iš ten jį neteisėtai gabeno jam priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ten neteisėtai laikė pagalbiniame pastate iki 2012 m. gegužės 1 d. 4.15 val., kol kratos metu jis buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

E. A. 2010 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro, šautuvą „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini), bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 30 d., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaudmenis – 7 vienetus pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems 12 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis iki 2012 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, E. A. 2011 ar 2012 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vieta, bet ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 30 d., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – 1963 metų pramoninės gamybos graižtvinį, penkių šūvių, pertaisomą, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki 2012 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Be to, E. A. laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 11 d. iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, iš D. B. paėmęs šaunamąjį ginklą – 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą vienašūvį, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvą kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jį neteisėtai gabeno jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz E200“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), ir ten tą pačią dieną perdavė jį įgijusiam V. K., iš kurio už šaunamąjį ginklą gavęs 500 litų, juos tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, prie D. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavė D. B..

Be to, V. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 30 d., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaudmenis – tris vienetus pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems 16 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams, šiuos šaudmenis iki 2012 m. balandžio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), kol juos pasiėmė su savimi į jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) jį vairuodamas, kartu su E. A. neteisėtai gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o būtent, du E. A. neteisėtai įsigytus ir laikytus šaunamuosius ginklus – pramoninės gamybos lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvą „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini), ir šaunamąjį ginklą – 1963 metų pramoninės gamybos graižtvinį, penkių šūvių, pertaisomą, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), bei šaudmenis – septynis vienetus pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems 12 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams, ir tris vienetus pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinius šovinius, skirtus įvairiems 16 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams, kol 2012 m. gegužės 1 d. 3.00 val., persekiojami policijos pareigūnų, vengdami sulaikymo, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), E. A. šaunamąjį ginklą – šautuvą TOZ-17 Nr. (duomenys neskelbtini) išmetė ant kelio važiuojamosios dalies, o šaunamąjį ginklą - šautuvą „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį sustabdžius (duomenys neskelbtini), E. A. išmetė šalia kelio esančioje pievoje.

D. B. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent, ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki ne vėliau kaip 2012 m. kovo 19 d. neteisėtai laikė S. B. priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kol prie šio garažo realizavo už 500 litų, perduodamas jį E. A..

Be to, D. B. kaltinamas, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, o būtent, būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėju, ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgydamas šaunamąjį ginklą – 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jį neteisėtai, ne vėliau kaip iki 2012 m. kovo 19 d. laikydamas S. B. priklausančiame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, ir siekdamas turtinės naudos, ne vėliau kaip 2012 m. kovo 19 d., prie šio garažo realizuodamas – parduodamas už 500 litų E. A., ir tokiais savo veiksmais akivaizdžiai pademonstruodamas savo nuostatą nesilaikyti galiojančių norminių aktų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, nustatančius valstybės tarnautojo prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 4 straipsnio 2 dalyje numatytus policijos veiklos principų reikalavimus, numatančius, kad policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 12 straipsnyje nustatytą policijos pareigūno priesaiką, taip pat pažeisdamas Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (2004-07-16, Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro įsakymas Nr. V-347) 4.6 punktą, numatantį policijos pareigūnui pareigą saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą, ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo, 4.9 punktą, numatantį policijos pareigūnui pareigą būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, taip pat pažeisdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigybės aprašymo 6.10 punkto nuostatas, numatančias, kad valstybės tarnautojas savo veikloje turi laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, tokiu būdu diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino vidaus tarnybos įstaigos – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – autoritetą, iškreipė šios valstybinės įstaigos veiklos principus, sumažino pasitikėjimą Lietuvos policija, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei,

tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą 228 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. K. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su kaltinamuoju E. A. pažįstami 2–3 metus, santykiai draugiški. Kaltinamasis D. B. pažįstamas kaip buvęs kolega. Bendrų interesų su juo neturi.

Pramoninės gamybos lygiavamzdį šautuvą įsigijo 2012 m. kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Prieš tai vienam žmogui buvo paskolines 50 litų. Po to tas žmogus atvažiavo pas jį, su savimi turėjo ginklą, prašė paskolinti pinigų, jis jam pinigų nebeskolino. Tada tas atvažiavusysis pasiūlė palošti kortomis ir pasakė: „Aš tau atiduosiu skolą ir tą ginklą“. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jie žaidė kortomis ir, kadangi jis laimėjo, atvažiavusysis jam atidavė šautuvą ir tris 16 kalibro šovinius. Po to jis šautuvą ir šovinius, kuriuos buvo sudėjęs į liemenės kišenę, nuvežė pas tėvus į (duomenys neskelbtini) ir jiems nežinant ten laikė iki tol, kol buvo padaryta krata.

Kitas šautuvas buvo mažo kalibro su optika. Negali tiksliai pasakyti, ar mažo kalibro šautuvą įsigijo iki 2012 m. kovo 19 d., ar 2012 m. balandžio mėnesį (duomenys neskelbtini), jį jam atvežė E. A., nes jis pastarajam buvo kažkada minėjęs, kad nori tapti medžiotoju ir nori įsigyti mažo kalibro šautuvą. E. A. jam paskambino ir pasakė, kad yra šautuvas, kuris kainuos 500 Lt. Susitiko su E. A. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 500 Lt. E. A. neklausė, iš kur jis tą mažo kalibro šautuvą gavo. Su D. B. kalbos dėl to šautuvo nebuvo. Šautuvą parsivežė į (duomenys neskelbtini), ir padėjo daržinėje, kur jau buvo ir anksčiau įsigytas šautuvas. Šovinių prie šautuvo nebuvo.

2012 m. balandžio 30 d. su E. A. išėjo brakonieriauti prie į (duomenys neskelbtini). Buvo pasiėmęs savo ginklus ir liemenę, kurioje buvo šaudmenys, E. A. turėjo medžioklinį ginklą ir ginklą su optika. Buvo į bokštelį įlipę, tačiau nepavyko nušauti jokio žvėries, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini), ten paliko savo abu ginklus. Liemenė su šoviniais liko automobilyje. Po to jis E. A. vežė į namus į (duomenys neskelbtini). E. A. turėjo du ginklus – medžioklinį ir mažo kalibro. E. A. vežė į namus automobiliu „Audi A6“. Privažiavus prie E. A. namo, iš galo privažiavo automobilis, įjungęs ilgas šviesas, iš priekio taip pat privažiavo automobilis. Ant automobilių, kurie juos stabdė, jokių skiriamųjų ženklų nebuvo. Jis išsigando ir padidinęs savo vairuojamo automobilio greitį, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), po to pasuko į (duomenys neskelbtini). Prieš tai važiuojant prieš (duomenys neskelbtini) per kelią perbėgo stirna, jie sustojo ir E. A. ją nušovė. Nušautą stirną įsidėjo į automobilio bagažinę. Pasukus link (duomenys neskelbtini) ir pavažiavus apie 400 m E. A. išmetė ginklą su optika. Po to įvažiavo į (duomenys neskelbtini), privažiavo kažkokią sodybą, sustoję viską išmetė iš automobilio bagažinės. Jis išmetė stirną, o E. A. ginklą. E. A. pasitraukė į tamsą ir jo nebematė. Jis atsisėdo į automobilį, tada privažiavo kitas automobilis, ir V. K. pamatė, kad tai policijos pareigūnai. Tada jis buvo sulaikytas.

2012-06-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje užfiksuota (2 t., 107–110 b. l.), kad V. K. savo parodymus patvirtino vietoje, parodydamas, kur laikė ginklus ir šaudmenis, kur kartu važiavo su E. A., kur juos bandė sulaikyti, kur išmetė stirną, o E. A. ginklą, ir kur buvo sulaikytas.

Kaltinamasis E. A. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš ketverius metus, buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini). Grįžtant kelto kajutėje sutiko lietuvius, šie jam pasiūlė įsigyti šautuvą. Pasakė, kad šautuvą jam atvežtų į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini). Šautuvas buvo medžioklinis, dviejų vamzdžių, optikos nebuvo. Davė du šovinius, vėliau šovinių nusipirko (duomenys neskelbtini) turguje. Šautuvą įsigijo brakonieriauti. Šovinius laikė namuose.

Mažo kalibro šautuvą įsigijo iš pažįstamo, vardu S., kuris išvykdamas į užsienį jam šautuvą paliko. Paliko prieš kelis mėnesius iki 2012 m. balandžio 30 d., paliko ir kelis šovinius.

Įsigytus šautuvus ir šovinius laikė namuose.

2012 m. pavasarį V. K. ieškojo nusipirkti mažo kalibro šautuvą, nes norėjo tapti medžiotoju. Jis su D. B. buvo draugai apie trejus metus. Su juo susipažino per bendrus draugus. Jis paklausė D. B., gal žino, iš kur gauti mažo kalibro šautuvą, D. B. atsakė, kad pažiūrės. Gal po mėnesio D. B. pasiūlė šautuvą įsigyti už 500 litų, šautuvas buvo vieno šūvio, senas, šovinių nebuvo. Nuvyko prie garažų, ir D. B. jam įdavė šautuvą. Parodymų patikrinimo vietoje metu garažą nurodė. Jis savo pinigų D. B. nemokėjo, paėmęs šautuvą, nuvežė V. K., kuris jam davė 500 litų. Turėjo D. B. telefoną, todėl jam paskambino ir pasakė, kad išeitų į kiemą, ten jam ir padavė 500 litų. Pinigus D. B. perdavė prie jo namų (duomenys neskelbtini). Jis buvo tarpininkas įsigijant šautuvą.

2012 m. balandžio 30 d. susitiko su V. K., kuris pasakė: „Prie (duomenys neskelbtini) stirnų vaikšto, galėtume jas nušauti“. Išėjo medžioti (duomenys neskelbtini). Pabuvo bokštelyje, žvėrių nesimatė, sutemo, ir jie parėjo namo pas V. K. tėvus. V. K. vežė jį namo su automobiliu „Audi A6“, jis susidėjo savo šautuvus. Automobilio bagažinėje buvo jo striukė, o striukėje buvo šoviniai. V. K. suprato, kad jis turi šovinių. Važiuojant prieš (duomenys neskelbtini) per kelią perbėgo stirna, jis ją nušovė mažo kalibro šautuvu, kurį turėjo prie savęs automobilyje. Stirną pasiėmė. Netoli jo namų privažiavo vienas automobilis iš priekio, kitas iš galo, pradėjo juos vytis. Išvažiavus į (duomenys neskelbtini) kelią, pervažiavus (duomenys neskelbtini), pasisuko toliau važiuoti ir tada jis išmetė šautuvą, o V. K. stirną išmetė. Iš pradžių jokių įtarimų nebuvo, kad policijos darbuotojai, nes jokių skiriamųjų ženklų nebuvo.

2012-05-02 ir 2012-06-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., 147–150, 164–166 b. l.) E. A. savo parodymus patvirtino vietoje, parodydamas garažą, prie kurio jam buvo perduotas šautuvas, kur jį nuvežė ir perdavė V. K., vietą prie savo namų, kur V. K. vairuojamą automobilį bandė sustabdyti kiti automobiliai, kur jis kartu su V. K. vairuojamu automobiliu spruko nuo persekiotojų, kur išmetė šautuvus.

Kaltinamasis D. B. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinamaisiais V. K. ir E. A. nebendravo. E. A. ginklo už 500 litų nepardavė. Dar iki tų įvykių prieš metus stengėsi su E. A. nutraukti santykius, kadangi E. A. pasipriešino policijos pareigūnams. Jis griežtai pasisakė prieš tokią jo veiką. Gali būti, kad E. A. duoda parodymus prieš jį iš pykčio ir gali būti pareigūnų paveiktas. Tai, kad E. A. pravardė (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinoma, E. A. visą laiką E. vadino. Su E. A. nenorėjo bendrauti, bet jis jam paskambindavo ir jis kalbėdavo su juo. Su E. A. buvo pokalbis dėl orinio šautuvo, kurį E. A. norėjo įsigyti, kad norėtų būti medžiotoju, bet kadangi jis turi ankstesnį teistumą, jis jam buvo pasakęs, kad jis medžiotoju negali būti.

Liudytojas D. Bt. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais V. K. ir D. B. buvo kolegos, kaltinamojo E. A. nepažįsta.

2012 m. gegužės 1 d. kolega G. J. su kuriuo dirbo (duomenys neskelbtini) policijoje, pranešė, jog bus reikalinga organizuoti pasalą (duomenys neskelbtini) prie E. A. namų, kadangi buvęs jų darbuotojas V. K. ir minėtas asmuo, E. A., žada vykti brakonieriauti. Jie suorganizavo pasalą prie E. A. namų ir laukė jų grįžtančių iš brakonieriavimo. Pasaloje buvo kartu su V. N.. Jiems buvo paaiškinta, jog minėti asmenys turi būti su „Audi“ markės automobiliu, kuris priklauso V. K.. Pasaloje buvo du ekipažai. Buvo gegužės mėnuo. Pasalos tikslas buvo sulaikyti asmenis grįžtančius iš brakonieriavimo. Naktį, gal apie 3 ar 4 val., „Audi“ markės automobilis greitai pasuko iš pagrindinio kelio link E. A. namų, išjungė šviesas ir sustojo. Tada jie staigiai užsikūrė savo automobilį, įsijungė mėlynos spalvos švyturėlį, privažiavo iš galo, pribėgęs prie automobilio, norėjo atidaryti dureles, bet durelės buvo užrakintos. Tuo momentu automobilis užsivedė ir pradėjo važiuoti, nors jis dar bandė daužyti į stiklą sakydamas: „Stokit, (duomenys neskelbtini) policija“. Automobilis važiavo, iš priekio atvažiavo kitas policijos automobilis, kuris turėjo blokuoti automobilį, bet blokuoti automobilio nepavyko. Bandė vytis automobilį. Automobilis važiavo link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ir jo nesimatė. Važiuojant ant kelio pastebėjo tepalų dėmę, kadangi blokuojant „Audi“ markės automobilį automobilis vienu momentu važiavo kelkraščiu ir stipriai pašoko tai pagalvojo, kad pramušė karterį ir tepalai pasipylė ir taip sekdami juoda drūže nuvažiavo keliuku link (duomenys neskelbtini) ir pamatė kelkraštyje stovintį „Audi“ automobilį. Greitai prie jo privažiavę išlipo, automobilyje sėdėjo vienas V. K., kurį sulaikė. Automobilyje rado medžioklinių šovinių, automobilyje ginklų nerado. Tik po to paaiškėjo, jog persekiojimo metu iš mašinos vairuotojas V. K. tuos ginklus išmėtė per langą, gal ir ne jis išmėtė, gal šalia sėdėjęs asmuo. Vieną sraigtinį ginklą su optiniu taikikliu rado pakelėje pasisukant link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Kitus ginklus rado kratos metu pas V. K., jo (duomenys neskelbtini).

E. A. vėliau pats prisistatė į policiją. Kai buvo daroma krata pas E. A., jis nedalyvavo.

Liudytojas M. J. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamieji V. K. ir D. B. buvę bendradarbiai, E. A. nepažįsta.

2012 m. balandžio pabaigoje kolega G. J. informavo, kad bus reikalinga atlikti pasalą (duomenys neskelbtini) ir sulaikyti asmenis, kurie galimai turi šaunamų ginklų ir užsiima brakonieriavimu.

Buvo surengta pasala dviem ekipažais, jis buvo su T. M., kuris dabar nebedirba. Kitame ekipaže buvo D. Bt. ir V. N.. Jie buvo netoli miškelio. o D. Bt. su V. N. stovėjo netoli E. A. namo ir pastebėjo, kad nakties metu prie E. A. gyvenamojo namo atvažiavo automobilis. Jie ryšiu gavę informaciją važiavo link to namo. Įsijungę ilgas šviesas automobilį bandė blokuoti, bet automobilis „Audi“ važiavo, ir jie prasilenkė. Prasilenkiant matė, kad buvo dviese ir už vairo buvo V. K.. Kadangi E. A. nepažinojo, matė tik tai, kad buvo dar vienas vyriškis. Toliau vyko gaudynės ir kolegos jį pagavo. Kai automobilis buvo sulaikytas, buvo iškviesta operatyvinė grupė ir buvo vykdomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, įvykio vietos apžiūros, kratos. Jis su V. N. važiavo pas V. K., ir šis ten pateikė šaunamuosius ginklus. Kiti važiavo į (duomenys neskelbtini) pas E. A.. Prie sulaikyto automobilio buvo rasta stirna, šaudmenys, maisto, sulaikytas buvo vienas V. K., nes E. A. buvo pasišalinęs. Pas D. B. buvo krata atliekama, gal po savaitgalio. Visus veiksmus organizavo G. J.. Jie žinojo, kad prie ginklų įsigijimo yra prisidėję jų pareigūnai, D. B., V., P.. Kiek žino, operatyvinio tyrimo metu E. A. patvirtino, kad ginklą įsigijo iš D. B.. O kolega yra sakęs, kad D. B. įsigijo iš V. ir P..

Liudytojas V. N. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. gegužės 1 d. G. J. paprašė, kad jis dalyvautų pasaloje, kuri bus surengta (duomenys neskelbtini). Buvo paaiškinta, kad du asmenys turi brakonieriauti ir grįžti iš medžioklės. Tai turėjo būti V. K. ir E. A.. Jis su D. Bt. laukė iš vienos gatvės galo, o iš kitos gatvės galo laukė M. J. su T. M.. Apie 3 val. nakties pasirodė automobilis ir privažiavo prie minėto namo. Supratę, kad grįžo V. K. ir E. A., jie iš karto privažiavo ir D. Bt. iššokęs iš automobilio bėgo prie grįžusio automobilio. Tas automobilis pradėjo važiuoti. Iš priekio atvažiuojantis automobilis blokavo, bet prasilenkė. Prasidėjo gaudynės. Važiuojant pamatė tepalo dėmes ant žemės, pamanė, kad automobiliui bus pramuštas karteris, jiems pravažiavus (duomenys neskelbtini) iškart pamatė automobilį, iš jo buvo išlipęs V. K.. V. K. sulaikė. Apžiūrint automobilį rado medžioklinius šovinius.

Dalyvavo darant kratą V. K. namuose (duomenys neskelbtini), ten nieko nepaėmė. Taip pat atlikinėjo su M. J. kratą pas V. K. (duomenys neskelbtini), paėmė du medžioklinius šautuvus.

Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini) policijos tyrėju (duomenys neskelbtini) policijos komisariate. Kaltinamasis D. B. – kolega. Buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl D. B. ir M. P.. M. P. tuo metu dirbo apylinkės inspektoriumi. Tyrimo metu buvo kontroliuojami pokalbiai, ir pokalbių metu ėjo kalba apie ginklo vamzdį, kuris yra surūdijęs, nėra optikos ir nėra prišaudytas. Vėliau su D. B. kontaktavo E. A. ir dar vienas asmuo – R.. Buvo nustatyta, kad R. V. susisiekė su M. P. ir pasakė, kad „D. nori pirkti tą dovaną už 500 Lt“. P. pasakė: „Greičiau atsikratykime“. Po kiek laiko nustatė, kad tą ginklą iš D. B. įsigijo E. A., kreipėsi į prokuratūrą. Kaip D. B. ginklą perdavė E. A., nefiksavo, tam nebuvo galimybės, nes jie susisiekė telefonu ir pasakė: „Privažiuok“. Operatyviniai veiksmai D. B. atžvilgiu prasidėjo 2011 m. gruodžio mėnesį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ir ikiteisminiame tyrime buvo kontroliuojamas E. A.. Kontrolės metu nustatė, kad E. A. su savo draugu turi vykti į medžioklę. Tada jis suorganizavo priemonių planą ir suruošė pasalą 2012 m. balandžio 30 d.

Liudytojas S. B. teismo posėdyje parodė, kad su A. B. teko bendrauti, nes vykdavo kartu į medžiokles. Yra garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys ir ten turi garažą. Prieš metus laiko leido A. B. naudotis garažu. Garaže A. B. laikė automobilių detales, automobilio nelaikė. Garaže buvo pora kartų ir jokių ginklų nematė. Apie jokį ginklų pardavimą nieko nežino.

Liudytojas R. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju D. B. yra kalbėję apie neoninius, orinius ginklus. Jis D. B. paklausė, ar jis norėtų orinį ginklą įsigyti, bet jis atsisakė. Ginklas buvo paprastas orinis šautuvas. Šautuvas buvo jo. Ginklą įsigijo 2011 m. pabaigoje. Su D. B. abu dirbo apylinkės inspektoriais. Po darbo bendraudavo, kartu važiuodavo į medžiokles, kalbėdavo apie ginklus. Su V. K. yra dirbę, su E. A. neteko bendrauti. Kai jis ginklą gavo, šautuvas buvo neveikiantis, jis jį sutvarkė, uždėjo optiką. Vėliau optiką norėjo parduoti, o šautuvą kaip priedą. D. B. šautuvą norėjo pirkti, po to persigalvojo. Norėjo 500 Lt. D. B. tai buvo per brangu.

2012-05-01 apžiūros protokole (1 t., 6–25 b. l.) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrint vietovę ir V. K. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti du šaunamieji ginklai, 10 vienetų šovinių, peilis, liemenė, plastmasinis kubilas su nušautos stirnos lavonu.

2012-05-01 kratos protokole (1 t., 27–33 b. l.) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), V. K. gyvenamojoje vietoje, buvo rasti ir paimti du šaunamieji ginklai.

2012-05-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (2 t., 100–103 b. l.) užfiksuota, kad V. K. iš rodomų atpažinti šaunamųjų ginklų atpažino šaunamąjį ginklą, kurį jam iš D. B. nupirko E. A.. Taip pat jis atpažino šaunamąjį ginklą, kurį buvo išlošęs kortomis ir kuris buvo rastas kratos metu (duomenys neskelbtini).

2012-05-08 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole (2 t., 156–160 b. l.) užfiksuota, kad E. A. iš rodomų atpažinti šaunamųjų ginklų atpažino tą, kurį nupirko iš D. B. ir perdavė V. K.. Taip pat jis atpažino šaunamąjį ginklą, kurį buvo įsigijęs prieš 2–3 metus už 150 litų, bei šautuvą, kurį pas jį laikė pažįstamas S. ir apie kuriuos davė parodymus.

2012-05-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 130–135 b. l.) nurodyta, kad visi 4 pateikti tyrimui šautuvai yra šaunamieji ginklai – pramoninės gamybos lygiavamzdis, vieno šūvio, 16 kalibro, C kategorijos šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini); 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinis, pertaisomas, vienašūvis, 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); pramoninės gamybos lygiavamzdis, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro, šautuvas „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini); 1963 metų pramoninės gamybos graižtvinis, penkių šūvių, pertaisomas, C kategorijos, 5,6 mm kalibro TOZ-17 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini); 10 pateiktų šovinių yra medžiokliniai šaudmenys, tinkantys šaudyti – trys pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo medžiokliniai šoviniai, skirti įvairiems 16 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams, septyni pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinius šoviniai, skirti įvairiems 12 kalibro lygiavamzdžiams B, C kategorijos medžiokliniams šautuvams.

2012-05-07 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole (1 t., 65–69 b. l.) užfiksuoti E. A. pokalbiai su V. K. ir kitais asmenimis apie neteisėtas medžiokles.

2012-05-21 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose (1 t., 75–82 b. l.) užfiksuoti D. B. laikotarpiu nuo 2012-02-11 iki 2012-03-01 vykę užmaskuoti telefoniniai pokalbiai su E. A. ir kitais asmenimis apie šaunamąjį ginklą. Pokalbių metu užmaskuotai kalbama apie ginklą, kuris yra senas, be optikos, ginklas buvo paimtas išbandyti, kalbama apie ginklo pardavimą.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 253 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė už neteisėtą, t. y. neturint leidimo, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą. Šiame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamojo V. K. parodymais, kratos protokolu, specialisto išvada – nustatyta, kad V. K., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 30 d., įgijo du šautuvus ir tris šovinius, kuriuos laikė (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Šautuvai buvo paimti kratos metu, o šoviniai neteisėtai buvo gabenami automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol automobilis buvo sulaikytas ir šoviniai paimti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šautuvai yra šaunamieji ginklai – pramoninės gamybos lygiavamzdis, vieno šūvio, 16 kalibro, C kategorijos šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinis, pertaisomas, vienašūvis, 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o šoviniai – šaudmenys.

Kaltinamasis E. A. parodė, kad iki 2012 m. balandžio 30 d. įgijo du šautuvus ir septynis šovinius ir juos laikė namuose, (duomenys neskelbtini), kol 2012 m. balandžio 30 d. gabeno V. K. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Važiuojant automobiliu, vengdamas sulaikymo, šautuvus išmetė iš automobilio, o šoviniai liko automobilyje. Visus savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojai D. Bt., M. J., V. N. parodė, kur, sustabdžius V. K. vairuojamą automobilį, buvo rasti šautuvai, kuriuos E. A. atpažino kaip savo, ir šoviniai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šautuvai yra šaunamieji ginklai – pramoninės gamybos lygiavamzdis, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvas „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1963 metų pramoninės gamybos graižtvinis, penkių šūvių, pertaisomas, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), o šoviniai – šaudmenys.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad kaltinamųjų V. K. ir E. A. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jie šaunamuosius ginklus ir šaudmenis įgijo, laikė ir gabeno neturėdami leidimo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. buvo inkriminuota, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikotarpiu nuo 2012 metų vasario 11 d. iki 2012 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, prie garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš D. B. neteisėtai už 500 litų V. K. įgijo šaunamąjį ginklą – 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinį, pertaisomą vienašūvį, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal susiformavusią teismų praktiką šaunamųjų ginklų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna šaunamuosius ginklus. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt.

Kaltinamasis E. A. neigia, kad D. B. būtų mokėjęs savo pinigus už ginklą, pinigus už ginklą davė V. K., jis buvo tik tarpininkas. V. K. parodė, kad, kai E. A. atvežė ginklą, jis jam davė 500 litų, o atvežtą ginklą pasiliko sau. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad E. A. būtų šaunamąjį ginklą įsigijęs, jis šį ginklą tik neteisėtai gabeno, nes, jei V. K. būtų atsisakęs ginklą pirkti, jis būtų privalėjęs jį grąžinti D. B., o tai reiškia, kad jis šiuo ginklu negalėjo savarankiškai disponuoti, t. y. ginklo nebuvo įgijęs, todėl neteisėtas minėto ginklo įgijimas iš kaltinimo šalinamas.

Pagal teismų praktiką tęstine nusikalstama veika pripažįstami du ar daugiau tapatūs ar vienarūšiai, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną kaltininko sumanymą dėl to paties nusikaltimo dalyko. Tokie veiksmai, vertinami kiekvienas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios, todėl vertinami kaip viena nusikalstama veika ir kvalifikuojami pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, Nr. 2K-7-96/2012). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K–605/2007, 2K-717/2007, 2K-671/2001, 2K-7-96/2012). Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir E. A. iš anksto būtų suderinę medžioklės datą ir tam tikslui būtų įgiję šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Šaunamieji ginklai ir šaudmenys buvo įgyti prieš labai ilgą laiko tarpą iki neteisėtos medžioklės, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad paskutinę nusikalstamą veiką padarė tęsdami nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu iškelta nepagrįstai. Gali būti, kad jam keršijama dėl jo veiklos atliekant savo tarnybines pareigas – aiškinantis policijos komisariato darbuotojų korupcinius santykius. Kaltinamasis E. A. prieš jį parodymus duoda galimai paveiktas policijos darbuotojų. Su E. A. nebendravo, pokalbiai buvo apie orinio šautuvo pardavimą.

Liudytojas G. J. parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį buvo pradėtas operatyvinis tyrimas dėl D. B. ir M. P. veiksmų. Tyrimo metu buvo kontroliuojami pokalbiai ir pokalbių metu ėjo kalba apie ginklo vamzdį, kuris yra surūdijęs, nėra optikos ir nėra prišaudytas. Vėliau su D. B. kontaktavo E. A. ir dar vienas asmuo – R.. Buvo nustatyta, kad R. V. susisiekė su M. P. ir pasakė, kad „D. nori pirkti tą dovaną už 500 Lt“. P. pasakė: „Greičiau atsikratykime“. Po kiek laiko nustatė, kad tą ginklą iš D. B. įsigijo E. A.. Kaip D. B. ginklą perdavė E. A., nefiksavo, nebuvo galimybės, nes jie susisiekė telefonu ir pasakė: „Privažiuok“. Kaltinamasis E. A. parodė, kad 2012 m. pavasarį V. K. ieškojo nusipirkti mažo kalibro šautuvą, nes norėjo tapti medžiotoju. Jis paklausė D. B., gal žino, iš kur gauti mažo kalibro šautuvą, D. B. atsakė, kad pažiūrės. Gal po mėnesio D. B. pasiūlė šautuvą įsigyti už 500 litų, šautuvas buvo vieno šūvio, senas, šovinių nebuvo. Nuvyko prie garažų, ir D. B. jam įdavė šautuvą. Jis savo pinigų D. B. nemokėjo, paėmęs šautuvą, nuvežė V. K., šis jam davė 500 litų. Turėjo D. B. telefoną, todėl jam paskambino ir pasakė, kad išeitų į kiemą, ten jam ir padavė 500 litų. Kaltinamasis V. K. parodė, kad 2012 m. pavasarį E. A. paklausė ar jis nežino iš kur įsigyti mažo kalibro šautuvą. E. A. jam paskambino ir pasakė, kad yra šautuvas, kuris kainuos 500 Lt. Susitiko su E. A. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 500 litų, šautuvas buvo senas. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti D. B. laikotarpiu nuo 2012-02-11 iki 2012-03-01 vykę užmaskuoti telefoniniai pokalbiai su E. A. ir kitais asmenimis apie šaunamąjį ginklą. Pokalbių metu užmaskuotai kalbama apie ginklą, kuris yra senas, be optikos, ginklas buvo paimtas išbandyti, kalbama apie ginklo pardavimą (atsikratymą). Parodymų patikrinimo vietoje metu E. A. parodė garažą, prie kurio D. B. perdavė jam šautuvą.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, kurie tarpusavyje susiję, vieni kitus patvirtina, konstatuoja, kad kaltinamojo D. B. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes jis šaunamąjį ginklą įgijo, laikė ir realizavo neturėdamas leidimo.

Teismas atmeta D. B. parodymus, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu sufabrikuota už jo pareigų atlikimą, nes šie teiginiai nepagrįsti jokiais argumentais.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

Nusikalstamos veikos sudėtį sudaro objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.

Subjektyviuosius požymius apibūdina: kaltė, tikslas, motyvas.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.

Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis netaikomas.

Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pripažinimas kaltu dėl piktnaudžiavimo galimas tik esant jo tyčinei kaltei, t. y. tik tuo atveju, kai toks asmuo suprato, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ir šios žalos norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2009, 2K-7-251/2013).

D. B. pateiktame kaltinime išvardyti norminiai aktai, kuriuos jis, kaip policijos darbuotojas, pažeidė neteisėtai įgydamas, laikydamas ir realizuodamas šaunamąjį ginklą, tačiau nenurodoma, kaip, atlikdamas tokius veiksmus, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (pvz., 1998 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Lauko prieš Slovakiją, 2002 m. liepos 23 d. sprendimas Janosevic prieš Švediją ir kt.) nurodė kriterijus, pagal kuriuos teisės pažeidimas kvalifikuojamas kaip baudžiamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme: 1) teisės pažeidimą apibrėžiantis tekstas valstybės teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai teisei; 2) teisės pažeidimo pobūdis; 3) bausmės, kuri grėsė asmeniui, pobūdis ir griežtumo laipsnis. Šie kriterijai nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo bylose, kuriose kilo santykio tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės (kaip viena kitai artimų teisinės atsakomybės rūšių) klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) pažymėta, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – baudžiamąją atsakomybę. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“.

Ne bet koks valstybės pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams. Be to, piktnaudžiavimas tarnyba, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, gali būti daromas tik tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes, D. B. veiksmai įgyjant, laikant ir realizuojant šaunamąjį ginklą tiesiogiai nesusiję su jo, kaip pareigūno, statusu ar įgaliojimais. Šie veiksmai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio pareigūno veiklos standartų, tačiau savaime neteikia pagrindo spręsti, kad D. B. siekė piktnaudžiauti tarnyba. Byloje nenustatyta, kad šaunamasis ginklas būtų jo kaip policijos pareigūno žinioje, kad D. B., įgydamas, laikydamas ir realizuodamas šaunamąjį ginklą, būtų prisistatęs policijos pareigūnu, reikalavęs perduoti jam šaunamąjį ginklą, leisti jį laikyti garaže ir pan., t. y. nenustatytas priežastinis ryšys tarp D. B. veiksmų neteisėtai įgyjant, laikant ir realizuojant šaunamąjį ginklą ir jo kaip pareigūno piktnaudžiavimo tarnyba. Dėl šių priežasčių D. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų. Kaltinamieji V. K. ir E. A. nuo pat jų sulaikymo išsamiai nurodė, kada įsigijo šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kur juos laikė, kur gabeno. Savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl teismas jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems V. K. ir E. A. epizode dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimo sunkinanti aplinkybė nurodyta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir E. A. sutaria vykti į neteisėtą medžioklę ir tuo tikslu E. A. paima du šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, o V. K. šaudmenis. Po medžioklės šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis V. K. savo automobiliu E. A. veža į namus. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju V. K. ir E. A. veika buvo nukreipta į neteisėtą medžioklę, o ne tiesiogiai į neteisėtą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimą (siekiant juos kam nors perduoti, perkelti į kitą vietą ir pan.), todėl teismas nemano, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje ir šalina jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai.

Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis).

Byloje nenustatyta kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

BK 40 straipsnis numato teismui galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymui perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumą: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jame, be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kadangi kaltinamieji V. K. ir E. A. padarė pakartotines nusikalstamas veikas, todėl jie negali būti laikomi pirmą kartą padarę nusikalstamą veiką ir jie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Be to, už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje, nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, būtina laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytas nusikalstamas veikas ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, sprendžia, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiam V. K., E. A., D. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus, kurie įstatymų leidėjo priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, jų įvykdytų nusikaltimų paskatas ir motyvus, V. K. administracine tvarka nebaustas (2 t., 129 b. l.), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra (2 t., 127 b. l.), neteistas (2 t., 128 b. l.), VRM Pensininkas, gailisi padaręs nusikaltimus; E. A. administracine tvarka baustas (2 t., 191-194 b. l.), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra (2 t., 182 b. l.), pensininkas, gailisi padaręs nusikaltimus; D. B. administracine tvarka nebaustas (3 t., 25 b. l.), psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje įrašytas nėra (3 t., 24 b. l.), neteistas (3 t., 29 b. l.), dirba.

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija numato arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Kaltinamieji V. K. ir E. A. įgijo po du šaunamuosius ginklus, bei šaudmenų, kaltinamasis D. B. realizavo šaunamąjį ginklą, todėl jiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau teismas atsižvelgia, kad nusikaltimais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, po nusikaltimų padarymo jokių teisės pažeidimų nepadarė, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jų atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis. Kaltinamiesiems D. B. ir E. A. į laisvės atlikimo laiką įskaitomas laikinojo sulaikymo laikas.

Keturi šaunamieji ginklai: lygiavamzdis, vieno šūvio, 16 kalibro šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis, pertaisomas, vienašūvis, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvas „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis, penkių šūvių, pertaisomas, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 10 vienetų iššautų šaudmenų tūtelių, liemenė, saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos lygiavamzdžio, vieno šūvio, 16 kalibro, C kategorijos šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas ir laikymas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo - 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinio, pertaisomo, vienašūvio, 5,6 mm kalibro TOZ-8 modelio šautuvo, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas, gabenimas ir laikymas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams);

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaudmenų įgijimas ir laikymas, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti dalį švelnesnių bausmių, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 dalies 7 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) ir nuteisti:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo - pramoninės gamybos lygiavamzdžio, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro, šautuvo „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini), šaudmenų – 7 vienetų pramoninės gamybos, 12 kalibro, centrinio skėlimo medžioklinių šovinių įgijimas ir laikymas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo - 1963 metų pramoninės gamybos graižtvinio, penkių šūvių, pertaisomo, C kategorijos, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimas, gabenimas ir laikymas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo 1959 metų pramoninės gamybos graižtvinio, pertaisomo vienašūvio, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvo kurio Nr. (duomenys neskelbtini) gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas šaudmenų įgijimas ir laikymas, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų gabenimas) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis paskirtas laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 dalies 7 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gegužės 2 dienos.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 2 dalies 7 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Į laisvės atlikimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2012 m. gegužės 3 dienos.

Išteisinti D. B. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prie bylos esančius daiktus: keturis šaunamuosius ginklus: lygiavamzdį, vieno šūvio, 16 kalibro šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinį, pertaisomą, vienašūvį, 5,6 mm kalibro, TOZ-8 modelio šautuvą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdį, dviejų šūvių, C kategorijos, 12 kalibro šautuvą „SEBATTI“ Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinį, penkių šūvių, pertaisomą, 5,6 mm kalibro, TOZ-17 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 10 vienetų iššautų šaudmenų tūtelių ir liemenę, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.